- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- A8.-1168-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01067-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
- Kategorijos
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. G. (A. G.), gimusiam (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos piliečiui, latviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, procesinius dokumentus pageidavusiam gauti el. paštu: (duomenys neskelbtini) , dirbančiam SIA „(duomenys neskelbtini)“, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. (A. G.) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. 11.49 val. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. 09.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvažiavęs į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją autotransporto priemone Ford (duomenys neskelbtini), be muitinės leidimo pakrovė prekes į laivą „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nepateikė muitiniam tikrinimui krovinio - (variklinė alyva GULFSEA SUPERBEAR 3006) bei krovinį lydinčių dokumentų (CMR važtaraščių, sąskaitų, Bill of Lading) ir tokiu būdu pažeidė prekių pateikimo, iškrovimo ir tikrinimo tvarką, nustatytą 2013 spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas muitinės kodeksas, kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 32 straipsnio nuostatas ir tokiais veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. G. nurodė, kad jis įmonėje SIA „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik vieną mėnesį. 2020 m. rugpjūčio 20 d. vežė krovinį iš Latvijos į Lietuvą. Tokį krovinį jis vežė pirmą kartą. Su muitinės reikalais taip pat susidūrė pirmą kartą. Kai atvažiavo, paklausė sargo, ką jam daryti. Sargas atsakė, kad reikia gauti leidimą ir už jį sumokėti. Mergina pasakė, kad negali jo praleisti, ir liepė eiti į pastatą išsimuitinti prekių. Jis atėjo į pirmą aukštą, parodė dokumentus ir paklausė vyriškių, ką ir kaip jam daryti, kad galėtų iškrauti krovinį. Vyriškiai, apsirengę juodai, nusiuntė atgal pas tą merginą, pas kurią jis buvo pradžioje. Jis sumokėjo 15 Eur, davė jam taloną, su kuriuo jis įvažiavo į teritoriją. Jis prisiminė, kad ant popieriaus turi telefono numerį, kuriuo gali skambinti, jeigu jam kas nors neaišku. Jis paskambino tuo numeriu ((duomenys neskelbtini)) bei pasakė, kad atvyko į iškrovimą, ką jam toliau daryti, kaip patekti į iškrovimo vietą. Minėtas asmuo jam pasakė, kad atsiųs kažkokį numerį, pagal kurį jam išduos leidimą. Jis su tuo numeriu ir popieriais vėl nuėjo pas tą merginą. Padavė dokumentus ir tą numerį. Mergina įvedė tą numerį į kompiuterį, ir pasakė, viskas aišku. Gavęs kodą ir taloną, jis suprato, kad prekes išsimuitino. Tada nuvažiavo į laivą ir prekes iškrovė. Kitą dieną jis atvažiavo muitinę rašyti paaiškinimo. Po to jam pasakė, kad visi dokumentai sutvarkyti ir jis išvažiavo. Gailisi, kad taip atsitiko.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino, kad asmuo atvyko į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, kurioje yra Muitinės postas. AB „(duomenys neskelbtini)“ už įvažiavimą ima mokestį. Vairuotojui AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nepaaiškino, kad jis sumokėjo už įvažiavimą į jų teritoriją. Iki muitinės A. G. net nebuvo atėjęs. Greičiausiai jis susisiekė su deklarantu, kuris pateikė jam deklaracijos numerį, tik todėl, kad galėtų įvažiuoti į teritoriją. Be to numerio jis nebūtų įvažiavęs į teritoriją. Laivas, kuris priėmė prekes greičiausiai netikrino, ar ant dokumentų yra reikiami spaudai ir parašai. Pats laivas turėjo pasikviesti Muitinės pareigūnus. Šio asmens pažeidimas yra tik formalumas, nes jam niekas neišaiškino, kaip jis turi elgtis. Šis pažeidimas nebuvo tyčinis. Deklarantas iki galo asmens neinstruktavo, kaip jis turi elgtis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
be A. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta 2020 m. rugpjūčio 21 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-LM00-ANR_P-1243-2020/ 1(LM06)-873, A. G. paaiškinimu, pristatymo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, kita bylos medžiaga.
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad: “Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.“
ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimą arba paėmimą be muitinės pareigūno leidimo.
Taigi aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. G. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. 11.49 val. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. 09.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvažiavęs į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją autotransporto priemone Ford (duomenys neskelbtini), be muitinės leidimo pakrovė prekes į laivą „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nepateikė muitiniam tikrinimui krovinio - (variklinė alyva GULFSEA SUPERBEAR 3006) bei krovinį lydinčių dokumentų (CMR važtaraščių, sąskaitų, Bill of Lading). A. G. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatytų ANK 210 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.
A. G. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas neatsargus administracinis nusižengimas finansų srityje, susijęs su muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimu. Teismas taip pat įvertina A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad asmuo kaltę dėl nusižengimo pripažino iš karto, supratęs, kad suklydo, kitą dieną grįžo ir parašė paaiškinimą. Bylos duomenys patvirtina, jog formalų nusižengimą asmuo padarė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai įmonėje SIA „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino vairuotoju (b.l. 20-21). Asmuo nurodė, kad pirmą kartą veždamas krovinį susidūrė su muitinio tikrinimo formalumais kitoje šalyje. A. G. yra Latvijos Respublikos pilietis, valstybinės (lietuvių) kalbos nesupranta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nusižengimą asmuo padarė nesąmoningai, suklydęs ir nesupratęs nustatytos muitinio tikrinimo tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad nusižengimu reali žala valstybei nebuvo padaryta, visi formalumai buvo sutvarkyti. Asmuo Lietuvos Respublikoje nebaustas.
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog net ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam nusižengimui, todėl A. G. atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, ir jam skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda - įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 210 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
A. G. (A. G.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.