Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. B. ir Č. B. ieškinį atsakovui V. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovė paaiškino, kad prieš maždaug keturiolika metų kaimynystėje įsikūręs atsakovas – jų namų valdas skiria tik tvora – juos vis įžeidžiamai užgaulioja, neseniai gatvėje net žmogėdromis išvadino, daug kartų kvietė policijos pareigūnus dėl uždarame savo kieme jų laikomo šunelio, kurį pats ir erzina kad jis lotų ir jo neva atbaidymui pastatė bangas (garsus) skleidžiančius įrenginius – juos pastebėjo 2020-01-06. Policija dėl atsakovo skundų pas juos atvažiuodavusi kelis kartus per savaitę, bet niekada jų, ieškovų nebaudė, nes nebuvo už ką. Todėl jie ir buvo išsikvietę (duomenys neskelbtini), kurios nufilmuotoje laidoje buvo kalbama apie tą jų šunelį, vedėjas bandė sutaikyti su kaimynu, su juo kalbėjosi. O kai laida išėjo į eterį, ieškovams paaiškėjo, kad atsakovas paskleidė apie juos tikrovės neatitinkančias žinias ir juos įžeidžiamai pažemino. Dėl to jie susilaukė (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojų, giminaičių ir pažįstamų asmenų reakcijos, apie tai buvo kalbama viešai, pavyzdžiui, turgelyje, jie susidomėjusių žmonių buvo klausinėjami detalių apie tai. Visa tai ieškovams kėlė stresą, nepelnytos gėdos jausmą, teko vartoti raminamuosius vaistus, jie jaučiasi labai įžeisti ir įskaudinti.

Teismo posėdžio metu jis papildomai aiškino, kad televizijos laida buvo nufilmuota (duomenys neskelbtini) pabaigoje, į jo namus atvykęs laidos vedėjas jam prisistatė Ž., įkalbinėjo susitaikyti su su B.. Ir nors jį filmavo, jis manė, jog gali kalbėti ką nori, nesuprato, kad tai tiesiogiai pateks į eterį, tad pripažino apsigavęs, bet teigė tuo ieškovams nepadaręs žalos, nepaisant jų adresu išsakytų užgaulių žodžių. Aiškino, kad apie 4-5 metus jam ir žmonai nėra ramybės, jis negali išsimiegoti dėl ieškovų kieme laikomo šuns lojimo, cypimo ir kaukimo, kas jam kenkia sveikatai ir tai yra nesutarimo su kaimynais pagrindinė priežastis, todėl per filmavimą atitinkamai ir apibūdino ieškovus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis, būtent šalių paiškinimais, laidos „(duomenys neskelbtini)“, transliuotos (duomenys neskelbtini) kanale (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašu, nustatyta, kad atsakovas, kaip pats pripažino, laidos filmavimo metu (duomenys neskelbtini) pabaigoje ieškovus išvadino vagimis ir “chamų chamais”. Nors atsakovas manė, jog namuose, pasak jo, gali kalbėti ką nori, jis puikiai suprato, kad yra filmuojama televizijos laida, kuri bus transliuojama viešai, juo labiau, neneigė matęs daugiau panašių “(duomenys neskelbtini)” laidų. Pažymėtina, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą ir didelį gyvenimišką patyrimą, naudojasi informacinėmis technologijomis, keliolika metų gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, yra dalyvavęs bendruomenės veikloje, gerai pažįsta savo kaimynus B., su kuriais yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl privalėjo pats įvertinti filmavimo metu emocionaliai išsakytų savo teiginių objektyvų pagrindą ir suvokti tai, kokius neigiamus išgyvenimus bei reakciją jo pagyvenusiems kaimynams tai gali sukelti laidai išėjus į eterį ir neabejotinai sukėlė. Nėra jokios abejonės dėl to, kad atsakovas gerai supranta žodžių “vagis”, “chamas” prasmę, bet jis įrodymais nepagrindė, kuo remdamasis taip apibūdino ieškovus, kurie nėra teisti už vagystes, grobimus ar kitus nusikaltimus, jų atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, jie nebuvo patraukti ir administracinėn atsakomybėn už kokius nors nusižengimus, pavyzdžiui, dėl netinkamo savo šuns priežiūros – tokių duomenų byloje nepateikta. Beje šioje byloje teismas netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovų šuns priežiūra ir pasak atsakovo, jo ir žmonos “šuniško terorizavimo”, nes tai nėra ieškinio dalykas. Taigi atsakovas neįrodė savo teiginių pagrįstumo ir konstatuotina, jog jo viešai išsakyti užgaulūs teiginiai ieškovų atžvilgiu neatitinka tikrovės bei tuo akivaizdžiai buvo pažeminta jų garbė ir orumas. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį facebook paskyroje jis irgi užgauliai ir įžeidžiamai apibūdino B., kuriuos apie tai informavo (duomenys neskelbtini) seniūnė ir jie ieškinyje tai įvardijo jų internetiniu šmeižtu.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę arba neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Ieškovai neabejotinai turi teisę reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Šiuo atveju pripažintina, kad viešai atsakovo išsakyti tikrovės neatitinkantys užgaulūs teiginiai pažemino ieškovų garbę ir orumą, neabejotinai sukėlė jiems neigiamus išgyvenimus, ypač paskelbto Lietuvoje karantino metu dėl COVID-19 viruso, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 16 d., sutrikdė jiems ramybę ir netgi galimai pakenkė sveikatai, ypač Č. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas dėl to nė kiek neapgailestavo, ieškovų neatsiprašė, susitaikyti su jais nenorėjo, nors procese buvo paskirta ir teisminė mediacija. Visgi svarbus aspektas šioje byloje, kad patys ieškovai pasirinko viešą konflikto sprendimo būdą televizijos pagalba, užuot teisinėmis priemonėmis jį siekę spręsti, nes pasikvietė „(duomenys neskelbtini)“ laidos rengėjus. Teismo vertinimu, gerai pažinodami atsakovą, jo būdą, asmenines savybes, ilgą laiką tebesitęsint konfliktinei situacijai su juo, jie turėjo numatyti kaip jis gali elgtis ir įžeidžiamai kalbėti jų atžvilgiu, juo labiau kai žinojo, jog jau (duomenys neskelbtini) jis per facebook buvo neigiamai apie juos pasisakęs. Todėl laikytina, kad adekvatus ieškovams padarytos neturtinės žalos atlyginimas būtų po 300 Eur kiekvienam.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai (D. B.) patyrė 323 Eur bylinėjimosi išlaidų: 23 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokatės teiktą teisinę pagalbą procese ir jos iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkina 60 proc. ieškovų reikalavimų, todėl D. B. iš atsakovo priteistina 193,80 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. D. priteisti po tris šimtus eurų neturtinės žalos atlyginimą D. B. ir Č. B..

Priteisti iš V. D. 193,80 Eur bylinėjimosi išlaidų D. B..

Sprendimui įsiteisėjus, ieškovų atstovei advokatei Jolantai Dranseikienei grąžinti USB atmintinę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.