Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-09 · Byla Nr. ATP-488-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
ATP-488-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00605-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Pažeidėjas
E. V.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-488-200/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00605-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4; 45.4.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimo, kuriuo E. V. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., nubaustas 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. V. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 18 d., apie 21.50 val., Tolminkiemio g. 15, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad iš foto lentelės matyti, jog automobilio „Audi 80", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra sulūžęs kairės pusės galinio rato gaubtas, įbrėžimai ant galinio bamperio ir įlenkimai galiniame sparne. Automobilio „Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti įbrėžimai galiniame kairiajame bamperyje (b.l. 12-13). Tačiau, anot apelianto, iš tokių automobilių sužalojimų negalima vienareikšmiškai teigti, kad jo vairuojamas automobilis „Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi automobilis „Toyota Avensis" negalėjo palikti tokių sužalojimų ant „Audi 80" automobilio. Apeliantas nurodo, kad jei tikėti automobilio „Audi 80" vairuotojo M. Š. paaiškinimais, kad jo automobilį apelianto vairuotas automobilis kliudė galiniu bamperiu, tai ant „Audi 80" automobilio esantys sužalojimai negalėjo būti padaryti bamperiu, nes neatitinka susiliečiančių detalių aukštis ir gylis. Apeliantas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo sugretinti automobiliai ir net nebandyta išsiaiškinti, ar galėjo automobiliams kontaktuojant nurodytu būdu atsirasti užfiksuoti sužalojimai. Apeliantas mano, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje svarbu nustatyti ar jis padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nes to nenustačius, jo negalima bausti už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnyje. Pasak apelianto, šioje byloje vienintelis įrodymas, kad jo vairuojamas „Toyota Avensis" kliudė automobilį „Audi 80" yra šio automobilio vairuotojo M. Š. paaiškinimai. Apeliantas kategoriškai neigia, kad automobiliai kontaktavo, taip pat to negalima nustatyti iš automobilių fotonuotraukų esančių byloje. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių ir baudžiamųjų bylų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad, nagrinėjant E. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Apeliantas skunde pažymi, kad iš automobilių sužalojimų negalima vienareikšmiškai teigti, kad jo vairuojamas automobilis „Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi automobilis „Toyota Avensis" negalėjo palikti tokių sužalojimų ant „Audi 80" automobilio. Apeliantas nurodo, kad, jei tikėti automobilio „Audi 80" vairuotojo M. Š. paaiškinimais, kad jo automobilį apelianto vairuotas automobilis kliudė galiniu bamperiu, tai ant „Audi 80" automobilio esantys sužalojimai negalėjo būti padaryti bamperiu, nes neatitinka susiliečiančių detalių aukštis ir gylis. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai E. V. pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti galimai nagrinėjamo įvykio metu padaryti automobilio „Toyota Avensis" apgadinimai (b.l. 12), o M. Š. pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti galimai nagrinėjamo įvykio metu padaryti automobilio „Audi 80" apgadinimai (b. l. 13-14). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos nuotraukos padarytos ne administracinį teisės pažeidimą tyrusioje institucijoje ir dalyvaujant policijos pareigūnams, o pačių galimai eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų, todėl šiose nuotraukose galėjo būti užfiksuoti ne visi tyrimui reikšmingi automobilių apgadinimai. Pažymėtina, kad šiose nuotraukose nenurodytas automobilių apgadinimų aukštis, minėti automobiliai nebuvo sugretinti ir nebuvo tirta, ar šių automobilių apgadinimų aukštis ir mechanizmas sutampa. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime tiesiog aprašyti iš minėtų nuotraukų matomi automobilių apgadinimai, tačiau nenurodoma, kad jie galėjo atsirasti būtent nagrinėjamo įvykio metu, galimai kontaktuojant automobiliams „Toyota Avensis" ir „Audi 80".

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams panaikinti. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t.y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus, atlikti automobilių „Toyota Avensis" ir „Audi 80" apžiūrą, užfiksuoti jų apgadinimus, nustatyti ar šie apgadinimai galėjo atsirasti nagrinėjamo įvykio metu, galimai kontaktuojant automobiliams „Toyota Avensis" ir „Audi 80", prireikus spręsti klausimą dėl specialisto pasitelkimo ar atitinkamų ekspertizių atlikimo, kas leistų nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo eismo įvykis, jo kaltininką. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje svarbu nustatyti, ar E. V. padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nes, to nenustačius, negalima spręsti ir jo atsakomybės už ATPK 130 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą klausimo.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nagrinėjant E. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl E. V. apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimas naikinamas bei byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t.y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Tenkinti E. V. apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t.y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė