Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl arešto skyrimo V. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis Darius Jonaitis prašo skirti V. Š. areštą iki 30 parų už antstolio reikalavimų nevykdymą bei susidariusių skolų nemokėjimą.

Prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586–587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnis).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš 2024 m. gruodžio 16 d. pareiškimo dėl arešto skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis prašo skirti sankciją už CPK 645 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, t. y. pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Antstolio prašoma skirti sankcija – areštas iki 30 parų yra pati griežčiausia CPK 645 straipsnyje nurodyta nuobaudos rūšis. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog skolininkui būtų skirta švelnesnė nuobauda – bauda, antstolis dėl nuobaudos skolininkui V. Š. skyrimo į teismą kreipiasi pirmą kartą. Teismas nuomone griežčiausios nuobaudos paskyrimas už antstolio prašomų duomenų nepateikimą, būtų neproporcinga pažeidimo pobūdžiui, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas už tokį savo neveikimą nėra baustas.

Be to, pažymėtina ir tai, jog antstolio priimtuose patvarkymuose su reikalavimais nurodytus konkrečius veiksmus asmuo gali įvykdyti tik tuomet, kai jam yra žinomas šių patvarkymo turinys, t. y. apie šiuos reikalavimus bei apie vykstantį vykdymo procesą asmuo informuotas tinkamai įstatymo nustatyta tvarka. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604 – 605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis).

Teismas pažymi, kad arešto skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas pasekmes apribojant jų laisvė, todėl, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jų taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas, spręsdamas arešto paskyrimo klausimą, turi konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju antstolis nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 17 d., 2024 m. lapkričio 5 d., 2024 m. gruodžio 3 d., vyko adresu (duomenys neskelbtini), kur skolininkas buvo rastas tik kartą 2024 m. rugsėjo 17 d. Minėtu adresu buvo paliekami pranešimai atvykti į kontorą.

Nors antstolis nurodo, kad skolininkas 2024 m. lapkričio 6 d. nurodė, kad atvykti negali, kas suponuoja, jog 2024 m. lapkričio 5 d., pranešimas jam buvo įteiktas, tačiau pats antstolis nurodo, jog skolininkas yra nurodęs, jog gyvena (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, jog skolininkas nebuvo rastas (duomenys neskelbtini), minėtu adresu, dėl to, kad ten apskritai nebegyvena.

Iš vykdomosios bylos duomenų, matyti, kad antstolis 2024 m. lapkričio 5 d. nustatė, jog skolininko deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šios dienos (2024 m. gruodžio 19 d.) Gyventojų registro duomenimis atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Todėl atsižvelgiant į tai, jog 2024 m. gruodžio 3 d. skolininkas V. Š. adresu (duomenys neskelbtini) buvo nerastas, paskutinis pranešimas skolininkui atvykti į kontorą buvo paliktas minėtu adresu, 2024 m. gruodžio 9 d. skolininkas nurodė, jog minėtu adresu nebegyvena, o jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog vykdomojoje byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad skolininkas buvo susipažinęs ar buvo supažindintas su nurodymu atvykti į antstolio kontorą per 3 dienas. Jokie duomenys, esantys vykdomojoje byloje, nepatvirtina tokių aplinkybių. Nors teismų praktikoje nurodoma, kad CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio patvarkymą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus, tačiau nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie pranešimo, kuriuo nustatyti įpareigojimai V. Š., tinkamą įteikimą, ar kad šią informaciją skolininkas gavo kitokiais būdais ir turėjo galimybę ginti savo interesus ar teikti duomenis, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad jis nevykdė antstolio teisėto reikalavimo atvykti į antstolio kontorą.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimas dėl arešto skyrimo V. Š. atmestinas kaip neproporcingas neišnaudojus kitų nuobaudos rūšių bei nepagrįstas nesant duomenų apie tinkamą jo informavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 585, 593 ir 645 straipsniais, teismas

nutaria:

antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.