Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei,

dalyvaujant prokurorui R. Ž.

kaltinamajam P. K. viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pensininkas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d., 270 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K., 2017 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, G. Ž. priklausančiame miško paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo kirsti mišką, nukirto 1 žalią beržą - 0,608 ktm., 16 vnt. žalių baltalksnių - 4,452 ktm., viso 17 vnt. žalių medžių, kurių tūris 5,06 ktm. ir ją išveždamas pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai G. Ž. 600 eurų turtinę žalą, bei be leidimo nukirsdamas G. Ž. priklausančius 17 vnt. medžių pažeidė 2001-04-10 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. IX-240 9 str. 6 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 p. (2007-03-22 įsakymo Nr. D1-169 redakcija) nustatytų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių reikalavimus ir padarė didelę 607,20 eurų žalą aplinkai.

Kaltinamasis P. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dar žiemą paprašė savo sodybos kaimyno R. Ž. ir jo žmonos G. Ž., ar galėtų parsivežti namo nuvirtusius berželius, kurie yra prie jų sodybos, G. Ž. priklausančiame miške. R. Ž. leido parsivežti nuvirtusius berželius. Kadangi tų berželių kitais negalėjo paimti, nuopjovė ir kelis baltalksnius, kurie taip pat buvo nulinkę. 2017 m. kovo mėn., tikslios datos nepamena, paprašė pažįstamo (duomenys neskelbtini), kad jam padėtų parsivežti medžius nukirstus. Su (duomenys neskelbtini), jo traktoriumi , medieną parsivežė į savo kiemą. (duomenys neskelbtini) priklausančią žemę nuomoja (duomenys neskelbtini), kadangi ten kur vežė medieną yra durpynas, liko pievoje vėžės. Parsivežtą namie medieną pradėjo pjauti, skaldyti. Pripažįsta, kad medžiams pjauti leidimo neturėjo. Nurodė,

kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nukentėjusios atsiprašė, jam atleido. Paaiškino, jog gauna nedidelę pensiją, malkoms nusipirkti jos neužtenka, dėl to taip ir pasielgė. Su pateiktu Valstybinės miškų tarnybos civiliniu ieškiniu sutinka visiškai.

P. K. visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

P. K. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais

2017-03-23 G. Ž. pareiškimu dėl medžių nupjovimo ir vagystės ( b. l. 7 ).

VĮ Registrų centras nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kad žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini)., (unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso G. Ž. ( b. l. 12 ) .

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad privažiavus prie sodybos, kuri randasi (duomenys neskelbtini) pažymėtos Nr. 2, pro ją pravažiavus dešinėje pusėje esančiu keliuku, kairiuoju pakraščiu, toliau einant traktoriaus padarytomis vėžomis iki miško, matyti, ant pievos, medienos pjaustymo žymės, ant pernykštės žolės gausu pjuvenų. Įėjus į mišką matyti nupjautų medžių kelmai, išvirtusių medžių šaknys, nuo kurių taip pat nupjauti medžiai, gausu pripjaustytų šakų, matyti medžių pjuvenų, medžių tempimo į šalia esančią pievą žymės. Apžiūrint mišką, iš viso rasta 28 nupjautų medžių kelmai, nuo 16 iki 40 cm skersmens (b. l. 15-23).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint P. K. sodybos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). prie ūkinio pastato matyti suskaldytų beržinių ir baltalksnių malkų krūva, keletas dar nesuskaldytų beržinių kaladžių. Kita dalis malkų sukrauta prie ūkinio pastato sienos (b. l. 26-29).

Nukentėjusios G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. kovo 16 d. jai priklausančios žemės nuomininkas R. V. pranešė, kad kaimynas P. K., kuris gyvena šalia jai priklausančios sodybos, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai iškirto jai priklausantį mišką ir, kad su traktoriais sugadino pievos paklotę. Prieš kokius 3-4 metus P. K. buvo užėjęs pas ją į sodybą ir paprašė, ar galėtų iš jai priklausančio miško pasiimti vieną nulūžusį berželį, jam buvo leista. Daugiau jam medžių kirsti neleido. D. P. K. nebuvo sutikę ar su juo bendravę. Nuvykus į sodybą, apžiūrėjus išpjautą mišką, pastebėjo, kad yra išpjauti medžiai, sugadinta miško paklotė. Šiais metais į sodybą atvažiavo pirmą kartą, t.y. 2017-05-03, paskutinį kartą sodyboje buvo 2016-11-01, tada medžiai dar nebuvo iškirsti. Dėl patirtos žalos civilinio ieškinio nereiškia, P. K.atsiprašė. P. K. sudarkytą teritoriją pasižadėjo sutvarkyti, surinkti šakas ir jas išvežti. Pavogtą medieną P. K. dovanoja, grąžinti jos nereikia (b.l. 33-35).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus raštu, kad 2017-03-30 atlikus matavimus G. Ž. priklausančiame miško paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad neteisėtai nukirsta: 1 žalias beržas - 0,608 ktm., 16 vnt. žalių baltalksnių - 4,452 ktm., viso 17 vnt. žalių medžių, kurių tūris 5,06 ktm. , išvirtę 6 beržai, 4 baltalksniai sausuoliai, ne miško žemėje nupjauta 5 beržai ir 2 drebulės. Mediena išvežta (b. l. 39 ).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus raštu, kad 2017-03-30 atlikus matavimus G. Ž. priklausančiame miško paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad neteisėtai nukirsta: 1 žalias beržas - 0,608 ktm., 16 vnt. žalių baltalksnių - 4,452 ktm., viso 17 vnt. žalių medžių, kurių tūris 5,06 ktm. , išvirtę 6

beržai, 4 baltalksniai sausuoliai, ne miško žemėje nupjauta 5 beržai ir 2 drebulės. Mediena išvežta (b. l. 39 ).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos raštu dėl medžių vagystės ir dėl to padarytos žalos gamtai. Žala, padaroma neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Dėl nukirto 1 žalio beržo - 0,608 ktm., 16 vnt. žalių baltalksnių - 4,452 ktm., viso 17 vnt. žalių medžių, kurių tūris 5,06 ktm. žala aplinkai siekia 607,20 Eur (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina įrodytu, kad P. K., 2017 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, G. Ž. priklausančiame miško paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo kirsti mišką, nukirto 1 žalią beržą - 0,608 ktm., 16 vnt. žalių baltalksnių - 4,452 ktm., viso 17 vnt. žalių medžių, kurių tūris 5,06 ktm. ir ją išveždamas pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai G. Ž. 600 eurų turtinę žalą, bei be leidimo nukirsdamas G. Ž. priklausančius 17 vnt. medžių pažeidė 2001-04-10 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. IX-240 9 str. 6 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 p. (2007-03-22 įsakymo Nr. D1-169 redakcija) nustatytų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių reikalavimus ir padarė didelę 607,20 eurų žalą aplinkai, todėl jo padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 1 dalį.

P. K. veikoje jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra .

Parenkant skirtinos bausmės dydį, be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad P. K. padarė du tyčinius nesunkius, baigtus nusikaltimus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 57-60), todėl laikytina , kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.- baudą (BK 55 straipsnis). Nustatant skirtinos baudos dydį įvertintina tai, kad P. K. gauna nedidelę pensiją(124,42 Eur), jo galimybė gauti didesnes pajamas, jam esant pensinio amžiaus yra ribota, todėl jam skirtina bauda, jos dydį nustatant nuo baudos vidurkio arčiau minimalios įstatymu nustatytos baudos ribos (BK 61 straipsnis).

Paskyrus bausmę už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirtinos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t.y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kadangi P. K. kaltę pripažino visiškai, byla buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, skirtina jam bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 dalis).

P. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžiu skirtinos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti skirtiną bausmę-panaikintina.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba yra pareiškusi byloje 607,20 Eur civilinį ieškinį (b. l. 43-44) dėl G. Ž. priklausančiame miško paskirties

žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai , neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, nukirstų : 1 žalio beržo - 0,608 ktm., 16 vnt. žalių baltalksnių - 4,452 ktm., viso 17 vnt. žalių medžių, kurių tūris 5,06 ktm. Nurodoma, kad tuo pažeista Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal to paties įstatymo 23 straipsnį , fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miškui, kaip aplinkos objektui, privalo ją visiškai atlyginti. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr.D1-249“Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2.2 punktu ir Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2014-12-31 įsakymu Nr.1090“Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr.D1-249“Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo “pakeitimo“, 1.4.2 punktu. Padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydis už neteisėtą medžių nukirtimą(pribręstančiuose ir brandžiuose medynuose taikomas koeficientas 2,0), kertant neplynai IV grupės miške (60 Eur už 1 m³ ), iškirstas tūris 5,06 ktm, žala- 607,20 Eur.

Pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas, jame nurodytos aplinkybės dėl neteisėto 17 vnt. medžių, 5,06 ktm., iškirtimo pagrįstos baudžiamosios bylos medžiaga, prašomas priteisti žalos dydis paskaičiuotas remiantis ieškovo ieškinyje nurodytu teisiniu reglamentavimu, kaltinamasis P. K. su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka (CK 6.263 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi teismas

nuspren džia:

- BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 21 MGL , t. y. 790,86 Eur , dydžio bauda ;

- BK 270 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 18 MGL, t. y.677,88 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinti P. K. paskirtas baudos bausmes apėmimo būdu, t.y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę skirti 21 MGL , t. y. 790,86 Eur , dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą P. K. subendrintą baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė 14 MGL, t. y. 527,24 Eur, dydžio bauda.

Nustatyti savanorišką baudos sumokėjimo terminą-10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę-panaikinti.

Tenkinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 607,20 Eur (šešis šimtus septynis eurus 20 centų) aplinkai padarytai žalai atlyginti, priteistą sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos (juridinio asmens kodas 302471705) sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB DNB banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.