Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ brošiūruotoja, auginanti vaiką, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2015-04-17, apie 16 val. 30 min., Šiaulių mieste, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pasipriešino pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniajai patrulei R. J. panaudodama fizinį smurtą, o būtent: policijos pareigūnams atvykus dėl iškvietimo dėl smurto artimojoje aplinkoje ir Greitosios medicinos pagalbos medikams paimant mažametį jos sūnų M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., į ligoninę apžiūrai, trukdė medikams atlikti savo darbą, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir policijos pareigūnams sulaikant neblaivią I. V., aktyviais veiksmais pasipriešino vyresniajai patrulei R. J., tyčia spirdama keturis kartus kojos pėda į jos pusę ir vieną kartą pataikydama į R. J. kairę koją, tuo sukeldama jai fizinį skausmą, bei tuo nevykdė teisėto policijos pareigūnės reikalavimo.

Be to, I. V. laikotarpyje nuo 2015-04-17 apie 16 val. 30 min., iki 18:00 val., Šiaulių mieste, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kieme ir tarnybiniame automobilyje VW Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikoma dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojai, tyčia išplūsdama įvairiais žmogaus orumą žeminančiais žodžiais: „suskiais, padlomis, mužikais, žąsinais, šiknas išspardysiu, vagys jūs nelaimingi“ Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniąją patrulę R. J. ir vyresnįjį patrulį S. P., bei žiūrėdama asmeniškai į R. J. ją vadindama: „padla, stierva, sūka, tu kūrva, stora karve, sakydama, kad šiandien jos niekas nepadulkino, todėl ji yra tokios blogos nuotaikos“, o vedant ją į tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), namo kieme, I. V. atsisukdama į R. J. pusę ir į ją spjaudama, tačiau R. J. spėjus pasitraukti ir išvengti spjūvio – taip įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniąją patrulę R. J. ir vyresnįjį patrulį S. P..

Kaltinamoji I. V. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015-04-17 (duomenys neskelbtini), po pietų iš darbo grįžo vaiko tėvas. Ji tuo metu buvo išgėrusi, o jis pradėjo ieškoti žirklių, jų nerado. Tuomet jis jos pradėjo jų prašyti, tačiau ir ji jų nerado. Jis jai spyrė į nugarą, pargriovė ant žemės, bandė spardyti. Ji atsikėlė ir pasakė, jog kvies policiją. Jis pasakė, kad kviestų. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Kitų spec. tarnybų asmeniškai ji nekvietė, tačiau į įvykio vietą atvyko policija ir medikai. Medikai atvyko iš jos paimti vaiko, kadangi ji buvo išgėrusi. Medikai apžiūrėjo, ar ji sveika, ar neturi nusiskundimų, apžiūrėjo vaiką, ar jis nenukentėjęs, tačiau jie abu buvo sveiki. Medikai klausė, ar nereikia pagalbos, ar nereikia vykti į ligoninę. Ji pasakė, kad nereikia. Tuomet jos nuomone, medikai primygtinai pradėjo reikalauti vežti vaiką į ligoninę apžiūrai. Ji sakė, kad vaikas yra sveikas ir nereikia vežti į ligoninę. Ji mano, kad jie norėjo vaiką vežti ne į ligoninę, o į globos namus. Kai ji sakė, kad nereikia vaiko vežti į ligoninę, pareigūnai tarpusavyje susikalbėjo, kad ją vesti į vieną kambarį, o vaiką į kitą kambarį ir jį išvežti. Ji pradėjo priešintis, nes nenorėjo, kad jos sūnų išplėštų iš rankų. Todėl ji priešinosi, naudojo įvairius žodžius. Į įvykio vietą buvo atvykę du medikai ir du policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai buvo skirtingų lyčių. Įvykio metu ji svėrė apie 45 kg, tai nelabai galėjo pasipriešinti, ją pirštu pastūmus buvo galima nustumti. Ji nenorėjo, kad vaiką išvežtų, o vaiko tėvas sutikdamas su tuo, kad reikia jį išvežti, nusivedė į kitą kambarį aprengti ir kad ji nematytų. Ji stumdėsi. Ji atsistojo tarp durų ir pasakė, kad vaiką išveš per jos lavoną. Pareigūnai matydami, kad ji priešinosi, surakino ją antrankiais ir paguldė ant žemės. Ji gulėdama ant žemės pilvu į žemę spardėsi ir įspyrė pareigūnei. Spardėsi daug kartų, bet pataikė tik vieną kartą į koją. Po to jie išvežė vaiką ir ją į policijos nuovadą. Vedant į tarnybinį automobilį ji plūdosi visokiais žodžiais, spjovė. Vartojo žodžius tokius, kurie nurodyti kaltinime. Spjaudama nesitaikė, o tiesiog spjovė, bet jai atrodo, jog nepataikė. Viskas vyko vedant į tarnybinį automobilį, tačiau ir tarnybiniame automobilyje ji vartojo necenzūrinius žodžius. Ji ištisai plūdosi, priešinosi. Savo poelgius vertina labai neigiamai, labai galisi, nenorėjo to padaryti tyčia, tačiau ji yra mama, o iš jos griebė ir plėšė vaiką. Jis nenorėjo įžeisti pareigūnų, tačiau priešinosi kaip motina, norėjo, kad sūnus liktų su ja. Ji atsiprašo pareigūnų, nenorėjo jų asmeniškai įžeisti. Buvo didelis susijaudinimas, ir tuo metu ir dabar gydosi nuo depresijos, geria vaistus. Nuoširdžiai atsiprašo, labai gailisi dėl to, ką padarė. Pripažįsta visą kaltę. Įvykio vietoje jai buvo nustatytas 3,07 promilių girtumas. Jei nebūtų toks didelis neblaivumas, tai poelgis pareigūnų atžvilgiu būtų kitoks – alkoholis turbūt turėjo įtakos jos veiksmams.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas, prokuroras ir nukentėjusieji. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. J. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. balandžio 17 d. patruliuojant kartu su Šiaulių aps. VPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio patruliu S. P. iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis ją spardė kojomis. 16 val. 22 min. nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, kuri prisistatė I. V. bei paaiškino, kad jos sugyventinis A. V., ką tik prieš ją naudojo fizinį smurtą, tai yra vieną kartą koja jai spyrė į nugarą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. I. V. dėl sukelto fizinio skausmo sugyventiniui turėjo pretenzijų, todėl buvo paimtas protokolas-pareiškimas. Sugyventinis aiškino, kad prieš moterį nesmurtavo. I. V. akivaizdžiai buvo neblaivi, tai yra nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Abu sugyventiniai buvo patikrinti alkotesteriu. Vyriškiui nustatytas 0,00 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis, o I. V. nustatytas 3,07 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis. Pagal smurto artimoje aplinkoje požymius vyriškį turėjo sulaikyti ir pristatyti į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas, tačiau namuose buvo mažametis 3 m. vaikas, o I. V. buvo neblaivi. Kitų blaivių suaugusių asmenų, kurie galėtų pasirūpinti mažamečiu vaiku, nebuvo, nes I. V. nurodė, kad ji neturi artimų giminaičių ar žmonių galinčių pasirūpinti jos vaiku. Todėl buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai nurodė, kad reikalinga vaiką pristatyti į ligoninę apžiūrai ir geranoriškai pasiūlė I. V. vykti kartu. Medikai I. V. paaiškino, kad ji turi vykti kartu su vaiku į Moters ir vaiko kliniką, kur jos vaikas bus apžiūrėtas medikų ir vėliau ji galėsianti važiuoti namo. Tačiau I. V. kategoriškai atsisakė vykti su medikais, nurodydama, kad bus pakeista vaiko aplinka ir dėl to jis bus traumuotas ir ji niekam neleis išvežti vaiko iš namų. Medikai susisiekė su Vaiko teisių apsaugos specialistais, kurie nurodė, kad vaiką reikia paimti prieš motinos valią. Butas yra dviejų kambarių, vaikas buvo savo kambaryje. A. V. buvo paprašyta aprengti vaiką. Tai pamačiusi A. V. neleido medikams dirbti savo darbo ir paimti vaiką, tai yra ji neleido rengti vaiko, šaukė, kad vaiką paims tik per jos lavoną. I. V. buvo paaiškinta, kad ji yra neblaivi, jos sugyventinis yra sulaikomas dėl padaryto nusikaltimo, todėl nėra kam pasirūpinti jos mažamečiu vaiku ir dėl šios priežasties medikai privalo jį išvežti apžiūrai į ligoninę. I. V. buvo pareikalauta netrukdyti leisti medikams dirbti. Moteris kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus šiuos policijos pareigūno reikalavimus ir toliau trukdė medikams dirbti. I. V. teisėti reikalavimai liautis atlikti neteisėtus veiksmus buvo pakartoti du kartus, bei jai pranešta, kad jei ji nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ji bus sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas. I. V. visiškai neklausė ir bandė išplėšti vaiką iš medikų rankų. Prie jos priėjęs jos kolega patrulis S. P. moterį patraukė nuo medikų, leisdamas jiems ir tėvui vaiką aprengti. Kadangi I. V. nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, buvo nuspręsta ją sulaikyti. I. V. buvo pranešta kad dėl neteisėtų jos veiksmų atlikimo ir policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, ji yra sulaikoma. Ji buvo nuvesta į kitą kambarį, kad jos nematytų vaikas ir uždėti antrankiai. Sulaikant I. V., ji tęsė neteisėtus veiksmus, tai yra aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nuolat bandė ištrūkti, standino rankas, todėl dar kartą buvo jos pareikalauta nusiraminti. Nepavykus I. V. uždėti antrankių, S. P. panaudojo fizinę jėgą, taip pat kovinių imtynių veiksmus ir parvertė ant žemės ir tik tada buvo uždėti antrankiai. Jai priėjus prie I. V., ji tyčia keturis kartus spyrė kojos pėda į jos pusę, norėdama sužaloti ir vieną kartą kojos pėda jai įspyrė į kairę koją, tuo sukeldama jai fizinį skausmą. Kadangi moteriai buvo uždėti antrankiai ir kad moteriai nereikėtų vykti su šlepetėmis jai buvo apauti batai. Moters sugyventinis paėmė jos paltą, piniginę ir mobilųjį telefoną. Medikai išsinešė mažametį ir išsivežė jį į Šiaulių Vaiko teisių skyrių, adresu Vilniaus g. 303. Sulaikinėjant I. V. – nuo medikų bandymų išvežti vaiką momento iki atvežimo į budėtojų dalį, ištisai be paliovos medikų ir savo sugyventinio A. V. akivaizdoje, ją su kolega įžeidinėjo įžeidinėjančiais žodžiais vadindama juos: „suskiais, padlomis, mužikais“. Žiūrėdama asmeniškai į ją, moteris ją išvadino „padla, stierva, sūka, tu kūrva“, sakė, kad ją nužudys, kad ji negyvens, taip pažemindama ją kolegos akyse ir įžeisdama jos kaip pareigūnės garbę bei orumą. Vedant moterį į automobilį namo kieme adresu K. Korsako g. 7, moteris atsisuko į jos pusę ir į ją spjovė, bet ji spėjo pasitraukti. Įsodinus moterį į tarnybinį automobilį ir perspėjus ją, kad automobilyje veikia vaizdo ir garso įrašo įranga moteris ir toliau juos įžeidinėjo savo sugyventinio A. V. akyse vadindama ją „stora karve“, kad yra tokios blogos nuotaikos, nes šiandien jos niekas nepadulkino, juos abu vadindama „žąsinai, suskiai, šiknas išspardysiu, vagys jūs nelaimingi“. Į reikalavimus liautis, I. V. neragavo. I. V. už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams, bei policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą buvo pristatyta į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Apie įvykį informuotas budėtojas. Dėl spyrio į koją ji į gydymo įstaigą nesikreipė ir nesikreips, pas teismo ekspertus nuvykusi nebuvo, sužalojimo žymių neliko, ji juto tik momentinį fizinį skausmą. Ji jaučiasi nukentėjusi dėl I. V. spyrio, dėl kurio juto fizinį skausmą ir jaučiasi nukentėjusi dėl jos išsakytų įžeidžiančių ir jos garbę ir orumą žeminančių žodžių kitų asmenų akivaizdoje ir nori būti pripažinta nukentėjusiąja. Nori kad I. V. būtų nubausta dėl nusikalstamo elgesio jos atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia(14-16 b. l.).

Nukentėjusysis S. P. tyrimo metu davė analogiškus parodymus, kaip ir nukentėjusioji R. J. (19-21 b. l.).

Liudytoja D. A. tyrimo metu parodė, kad 2015-04-17, apie 16.30 val. buvo gautas iškvietimas nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes policijos pareigūnams buvo reikalinga pagalba paimant vaiką. Nuvykus minėtu adresu, buvo rasta neblaivi moteris, prisistačiusi I. V., blaivus jos sugyventinis ir mažametis vaikas. Iš pradžių moteris elgėsi normaliai, jai buvo paaiškinta situacija, kad reikalinga vaiką išvežti, nes ji yra neblaivi. Ji susisiekė su vaiko teisių apsaugos specialistais, kuriems buvo paaiškinta situacija ir gautas nurodymas paimti vaiką, nes neblaivi motina negali juo rūpintis. Vaikas buvo visiškai ramus, nepatyrė streso. Moters sugyventinis paaiškino, kad I. V. serga depresija ir pastoviai vartoja alkoholį. Jie su vaiku buvo kambaryje, o pareigūnai su moterimi buvo kitame kambaryje, nes I. V. pradėjo elgtis agresyviai, sakė, kad vaiką išveš tik per jos lavoną, galiausiai pradėjo plūsti policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Ji nematė, tačiau kitame kambaryje girdėjo I. V. riksmus, kuri buvo isterijoje. Ir šaukė pareigūnams „suskiai, padlos, mužikai“. Ypač ji puolė moterį, policijos pareigūnę. Ją vadino „sterva, kurva, padla“ ir panašiais žodžiais. Visi buvo ramūs ir santūrūs, tinkamai atliko savo darbą, tačiau I. V. elgesys buvo neprognozuojamas, girdėjosi kaip ji spardosi, draskėsi kitame kambaryje (24-26 b. l.).

Liudytojas A. V. tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (27 b. l.).

2015-04-17 Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams, bei policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo, aprašyti neteisėti I. V. veiksmai (5-6, 7-8 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-178/2015 nurodyta, kad I. V. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (56 b. l.).

Asmens blaivumo testu, I. V. 2015-04-17 16.40 val. nustatytas 3,07 prom. girtumas (68 b. l.).

BK 286 straipsnyje numatytas pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K–439/2013).

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2013).

Byloje nustatyta, kad I. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pasipriešino pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniajai patrulei R. J. panaudodama fizinį smurtą, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir policijos pareigūnams sulaikant neblaivią I. V., aktyviais veiksmais pasipriešino vyresniajai patrulei R. J., tyčia spirdama keturis kartus kojos pėda į jos pusę ir vieną kartą pataikydama į R. J. kairę koją, tuo sukeldama jai fizinį skausmą, bei sulaikoma dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojai, tyčia išplūsdama įvairiais žmogaus orumą žeminančiais žodžiais: „suskiais, padlomis, mužikais, žąsinais, šiknas išspardysiu, vagys jūs nelaimingi“ Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniąją patrulę R. J. ir vyresnįjį patrulį S. P., bei žiūrėdama asmeniškai į R. J., ją vadindama necenzūriniais žodžiais, o vedant ją į tarnybinį automobilį spjovė į R. J. pusę, tačiau R. J. spėjus pasitraukti ir išvengti spjūvio – taip nevykdė teisėto policijos pareigūnės reikalavimo ir įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniąją patrulę R. J. ir vyresnįjį patrulį S. P.. Taigi BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimus, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai, ar ne. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis taip pat formali, byloje nustatyta, kad I. V. įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiais jų garbę ir orumą. Tokius kaltinamosios padarytus veiksmus, be pačios I. V. paaiškinimų, patvirtina tiek nukentėjusieji R. J. ir S. P., tiek liudytoja D. A., pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir kt. I. V. veiksmai visiškai įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą, bei pagal BK 290 straipsnį, kaip valstybės tarnautojų, einančių savo pareigas įžeidimas.

Kaltinamosios I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Kaltinamoji I. V. teismo posėdžio metu atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiaisiais R. J. ir S. P., bei pasirašė 2015-09-03 Taikaus susitarimo protokolą iš kurio matyti, kad kaltinamoji I. V. pripažįsta padarytas nusikalstamas veikas, dėl jų gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų, susitaiko, žala nepadaryta bei prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroras neprieštaravo, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu.

Kaltinamoji I. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, veikos baigtos. I. V. nusikalstamas veikas padarė būdama neteista (60 b. l.), nebausta administracine tvarka (61 b. l.), dirbanti, augina vaiką iki 3 metų (58 b. l.), VŠĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro pacientų registre įrašyta (43, 44 b. l.), prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ji padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos idealiajai sutapčiai, susitaikė su nukentėjusiaisiais, kurie pretenzijų kaltinamajai neturi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į kaltinamosios I. V. asmenybę bei turtinę padėtį, nors yra dirbanti, tačiau augina mažametį vaiką, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b.l. 62,67), todėl baudžiamojo poveikio priemonės neskiriamos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų kaltinamosios atžvilgiu nėra.

I. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktina nepakeista (81, 82 b. l.).

Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu

nusprendžia:

I. V. padariusią nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, jai susitaikius su nukentėjusiaisiais R. J. ir S. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įspėti I. V., kad jei ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.