Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Simonai Janulaitienei, Vilmai Marčiukaitytei, Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistiesiems V. K., E. R., E. D., gynėjams advokatams Ramutei Noreikienei, Angelei Fominienei, nukentėjusiajam A. U., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir E. D. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo

V. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

E. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

E. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendžiu skirta neatlikta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-12 nuosprendį.

Nukentėjusiajam A. U. iš V. K., E. R. ir E. D. solidariai priteista 200 litų turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas E. R., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., E. D. ir E. R. 2010 m. spalio 13 d. apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami bendrininkų grupėje, iš sodybos, priklausančios A. U., kiemo pagrobė metalo laužą, t. y. 10 vnt. vamzdžių ir metalinį kampuotį, bendros 300 Lt vertės tuo padarydami nukentėjusiajam A. U. bendrą turtinę 300 litų žalą.

Apelianto manymu teismas padarė neteisingą išvadą, kad E. R. parodymai yra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad 2010 m. spalio 23 d. su apeliantu ir E. D. girtavo, kad apeliantas kartu su E. D. pasiūlė eiti pavogti metalo laužo, tačiau teisme jis parodė, kad eiti vogti pasiūlė tik apeliantas. Be to, E. R. parodymai yra ir melagingi, nes jis neigia sekančią dieną iš pievos nešęs vamzdžius. Tokius jo parodymus paneigia liudytojo B. K. parodymai, kuris parodė, kad dienos metu matė apeliantą, E. D. ir E. R. iš pievos nešant metalinius vamzdžius. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų E. R. teiginius, jog 2010 m. spalio 13 d. vakare apeliantas girtavo su juo ir pasiūlė pagrobti metalo laužo. Priešingai, liudytojas A. K. parodė, kad būnant namuose buvo atėjęs girtas E. R. ir prašė padėti parnešti vamzdžius. Tačiau apeliantas atsisakė ir E. R. išėjo. Tą vakarą su E. R. niekas negirtavo. Apie kitos dienos įvykius, t.y. apie faktinę aplinkybę kai metalo laužas buvo atneštas prie ūkinio pastato, E. R. duoda neteisingus parodymus, kuriuos paneigia liudytojo B. K. parodymai, iš dalies liudytojos B. Z. parodymai, kuri teigia, kad dienos metu mačiusi apeliantą, E. D. ir patį E. R. nešant metalinius vamzdžius. Be to, nelogiška, kad apeliantas būdamas priešiškuose santykiuose E. R., imtųsi jam padėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. K. ir E. D. bei jų gynėjos prašė apeliantų skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundus atmesti.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliantų skundus bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, jog nuteistųjų V. K. ir E. D. apeliaciniai skundai turi būti tenkinami iš dalies.

Apeliantai kartu su E. R. nuteisti už metalo laužo vagystę iš nukentėjusiojo A. U. sodybos. Jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, ginčija kaltę, teigdami, kad jie nusikaltimo nepadarė, metalo laužo iš sodybos nevogė, tik E. R. padėjo panešti šį laužą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nuosprendis taip pat laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai jis atitinka BPK 305 str. reikalavimus, kai jame nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus, veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas teisingai nustatė nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, teisingai nustatė veikos pasireiškimo būdą bei apeliantų ir nuteistojo E. R. kaltę, pagrobus svetimą turtą.

Šioje dalyje apylinkės teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Nurodė motyvus, kuriais duomenimis remiasi ir kodėl, taip pat nurodė motyvuotas išvadas dėl dalies įrodymų atmetimo.

Aukštesnysis teismas sutinka su teismo išvada, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų pagrįsti apeliantų dalyvavimą neteisėtai pagrobiant metalo laužą iš A. U. sodybos. Nustatydamas šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo E. R. parodymais, kurie laikytini tiesioginiais įrodymais, o jų patikimumas tinkamai įvertintas. Nuteistojo E. R. parodymai buvo nuoseklūs ir nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, yra logiški bei kartu su kitais byloje surinktais duomenimis – liudytojų V. A., B. Z., J. Ž., B. K. parodymais sudaro nuoseklią bei logišką įvykių eigą. Šių duomenų visuma paneigia apeliantų versijas, kad jie buvo tik paprašyti padėti panešti jau pavogtus vamzdžius, o V. K. versija, jog E. R. apkalba V. K., nepasitvirtino ir teismo yra motyvuotai paneigta.

Pažymėtina, jog E. R. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme aiškino, jog jis 2010 m. spalio 13 d. vakarą gėrė kartu su apeliantais, girtaujant V. K. pasiūlė nueiti ir pagrobti metalo laužą iš gretimos sodybos. Jie visi trys nuėjo prie minėtos sodybos, E. R. stebėjo aplinką bei padėjo apeliantams ištraukti ir išnešti apie 10 metalinių vamzdžių ir kampuotį. E. R. nuosekliai parodė kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus atliekant veiką bei parodė, jog vamzdžiai buvo nunešti prie stulpų, o sekančią dieną matė V. K. ūkiniame pastate pjaustantį metalą. V. K. paprašė E. R. paskambinti metalo supirkėjams. Atvažiavę supirkėjai nupirko E. R. metalą ir V. K. metalą, pavogtą iš sodybos.

Pažymėtina, jog šiuos savo parodymus nuteistasis patvirtino parodymų patikrinimo metu. E. R. nurodyta vieta, kur jie padėjo metalus vagystės vakarą, atitinka E. D. ir V. K. parodymų patikrinimo metu nurodytas vietas, iš kur jie nešė metalą. Liudytojos B. Z. ir J. Ž. rytą matė, kad pavogtas iš A. U. sodybos metalas, sulankstyta sodybos tvora ir pranešė apie tai V. A.. B. Z. matė kaip V. K. tą metalą nešė į ūkinio pastato vidų ir visi trys nuteistieji metalą krovė į metalo supirkėjų automobilį. J. Ž. matė prie pavogto metalo vaikščiojantį E. R. ir dar du vyrus, matė kaip tie vyrai vamzdžius tempė į ūkinį pastatą. Vėliau atvažiavo mašina, kur veža metalą, ir tada 4-5 žmonės sukrovė metalą į automobilį. B. K. taip pat parodė, jog matė kaip į gretimai esantį pastatą E. R. su dviem iš matymo pažįstamais vaikinais nešė kampuotį ir vamzdžius. Minėtų vaikinų vardų ir pavardžių nežinojo, tačiau parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino V. K. ir E. D. kaip asmenis, buvusius su E. R. ir tempusius metalą į ūkinį pastatą. Šie duomenys patvirtina E. R. parodymus, jog sekančią dieną metalas buvo nutemptas pas V. K. į ūkinį pastatą ir parduotas supirkėjams. Nors E. R. nenurodė, jog kitą rytą padėjo sutempti metalą, tačiau šių aplinkybių katorgiškai ir nepaneigė. Apie šias aplinkybes patvirtino net trys liudytojai, kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. E. R. parodymus dėl vagystės kartu vertinant su šių liudytojų parodymais, E. R. parodymai laikytini patikimais. V. K. skunde taip pat nurodo, jog E. R. parodymų nenuoseklumą rodo tai, kad jis teisme nenurodė, jog pagrobti metalą geriant pasiūlė ir E. D.. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme E. R. parodė, jog jie visi kartu gėrė alkoholį ir kad visi kartu nuėjo į sodybą vogti metalo, todėl skunde minimas netikslumas nesuteikia pagrindo netikėti E. R. ir jo parodymais, kad vagystėje dalyvavo ir apeliantai. Šių duomenų visuma patvirtina nuoseklią įvykių eigą bei pagrįstai leidžia tikti E. R. parodymus vertinti kaip nuoseklius, patikimus ir jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, E. R. savo parodymus patvirtino ir akistatų su V. K. ir E. D. metu.

Tuo tarpu V. K. ir E. D. parodymai tarpusavyje nesutampa, nelogiški ir nepatvirtinami kitais patikimais bylos duomenimis. V. K., viena vertus, nurodė, jog su E. R. santykiai nebuvo draugiški, buvo priešiški, tačiau sutiko jam padėti, sutiko padėti atnešti metalą ir jį supjauti. V. K. nurodė, jog sutiko padėti, nes ketino iš E. R. pirkti metalą. Tačiau tai prieštarauja tam, jog V. K. santykiai su E. R. buvo priešiški. Be to, V. K. nurodė, jog jiems su E. R. buvo per sunku nešti metalą, todėl prašė padėti E. D.. Nors šie V. K. parodymai teisme sutampa su E. D. parodymais teisme, tačiau pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu E. D. davė kitokius parodymus. Parodė, jog tą dieną, kai prašė padėti panešti metalą, V. K. jam prasitarė, kad E. R. jam pasiūlė pavogti metalo laužą nuo gretimos sodybos ir pažadėjo sumokėti pinigų, todėl V. K. sutiko. Nors E. D. teigė, jog protokolas surašytas netiksliai ir jis nežinojo, kad gali teikti pastabas, tačiau tai paneigta S. P. parodymais, jog E. D. pats davė tokius parodymus, akistatų protokolai surašyti iš nuteistųjų žodžių ir visiems jiems buvo išaiškinta teisė pareikšti pastabas. Šias aplinkybes patvirtina ir apklausos protokoluose bei akistatos protokoluose esantis E. D. parašas. (t1, b.l. 73,81). Be to, byloje yra duomenys, jog V. K. su E. D. bandė daryti poveikį liudytojui M. P.. Šis liudytojas patvirtino, jog V. K. ir E. D. mokė liudytoją, ką jis turės liudyti policijoje, kad V. K. ir E. D. būtų išteisinti. Parodė, jog vagystės dieną pas V. K. jis nebuvo, tik jie to prašė paliudyti. Jie sakė, jog E. R. pagrobė metalo laužą iš sodybos, o jie jam padėjo sunešti į ūkinį pastatą, tačiau liudytojas nemano, kad tai tiesa. Tai, kad V. K. teisme dėl M. P. davė nenuoseklius parodymus, bandė jį paveikti, V. K. ir E. D. parodymai nenuoseklūs, paneigiami anksčiau aptartais duomenimis, kartu vertinant ir liudytojo M. P. parodymus, leidžia pagrįstai abejoti tiek V. K., tiek ir E. D. parodymų patikimumu. Šios aplinkybės kartu vertinat logiškus, nuoseklius E. R. parodymus, leidžia apgrįstai tikėti E. R., jog vagystėje dalyvavo ir V. K., ir E. D..

Byloje vienintelio A. K. parodymai patvirtina apeliantų nurodytą aplinkybę, kad jie tik padėjo nešti E. R. pavogtus vamzdžius, tačiau jo parodymai pagrįstai vertinti kritiškai, nes V. K. yra šio liudytojo patėvis. Be to, šio liudytojo parodymai nekonkretūs ir neišsamūs. Jis tik nurodė girdėjęs prašymą padėti panešti, tačiau kitų jokių konkrečių aplinkybių negirdėjęs. Pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad V. K. ir E. D. nesiaiškinę jokių konkrečių aplinkybių, sutiko padėti. Taip pat pažymėtina, jog A. K. nenurodė jokių aplinkybių, kad vagystės dieną būtų buvęs pas juos M. P., kurio, kaip jau minėta anksčiau, apeliantai prašė sakyti, kad jis buvęs pas juos. Be to, liudytojų B. Z. parodymais ir B. K. parodymais nustatyta, jog metalą link ūkinio pastato tempė visi trys nuteistieji.

Aptartų duomenų pakanka paneigti ir V. K. versiją, kad jį E. R. apkalba dėl to, jog E. R. pritaikyta administracinė atsakomybė už tai, kad pastarasis iškoneveikė V. K. žmoną. Pažymėtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. K. šių aplinkybių nenurodė. Teisminio nagrinėjimo metu V. K. teigė, kad jam įtarimai pareikšti buvo tada, kai E. R. iškoneveikė V. K. žmoną ir jis buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog įtarimai V. K. buvo pateikti tik 2011 m. sausio 21 d., kai tuo trapu E. R. nubaustas buvo dar 2010 m. lapkričio pradžioje. Be to, net ir po šių įtarimų pateikimo, akistatos su E. R. metu V. K. nenurodė jokių aplinkybių dėl galimų apkalbų. Akistatos protokole savo ranka bei parašu patvirtino, jog protokolas surašytas teisingai.

Atsižvelgiant į tai, kad E. R. nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, nurodė konkrečius kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus, o apeliantų versijos dėl apkalbų ir to, kad jie veikoje nedalyvavo, apylinkės teismo išsamiai ir motyvuotai paneigtos, ir neatitinka kitų liudytojų parodymais nustatytai tolesnei įvykių sekai, konstatuotina, jog apylinkės teismas teisingai nustatė , jog V. K. bei E. D. kartu su E. R. iš A. U. sodybos 2010 m. spalio 13 d. vakare apie 23.30 val. kartu pagrobė metalo laužą.

E. D. skunde nurodo, jog padėjimas panešti vamzdžius negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto skundą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Anksčiau aptartų duomenų visuma, kurią, kaip jau minėta, apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir teisingai įvertino, nustatyta, jog E. D. veikoje yra visi būtinieji vagystės požymiai, tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji. Byloje nustatyta, jog esant susiformavusiam vieningam tikslui ir vieningai tyčiai pagrobti metalą, E. D., kartu su V. K. ir E. R., vėlų vakarą nuėjo į A. U. sodybą ir kartu su kitais nuteistaisiais ištempė iš jos metalą-vamzdžius bei kampuotį. Šie E. D. veiksmai patvirtina, jog jis neabejotinai suvokė, kad patekimas į svetimą sodybą ir paėmimas svetimų daiktų yra neteisėtas, nusikalstamas. Veika padaryta bendrais objektyviais veiksmais ir tai rodo, jog E. D. suprato tiek savo veiksmų esmę, pavojingumą, tiek ir pasekmes. Suvokė, jog elgiasi nusikalstamai, neteisėtai ir taip norėjo veikti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip vagystė.

Apeliantai nesutinka su pagrobto metalo laužo verte ir kelia klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantų skundus, konstatuoja, jog šie skundų argumentai pagrįsti iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantų skundus, pažymi, jog apylinkės teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių išsiaiškinti bylai reikšmingą, šiuo atveju veikos kvalifikacijai reikšmingą, aplinkybę, t. y. pagrobto turto vertę, todėl nepagrįstai, atsižvelgdamas vien tik į subjektyvų nukentėjusiojo pateiktą žalos vertinimą, sprendė, jog pagrobto turto vertė yra 450 Lt.

Nors nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priešingai nei ikiteisminiame tyrime, teigė, jog tai buvo geri vamzdžiai, tinkami naudojimui, tačiau teismas pagrįstai šį turtą vertino kaip metalo laužą, nes byloje nustatyta, jog tai seni, mažiausiai trisdešimties metų senumo, fermose naudoti vandentiekio vamzdžiai, todėl akivaizdu, jog jie negali būti vertinami pagal savo tikslinę paskirtį. Kad tie vamzdžiai buvo seni, nurodė ne tik nuteistieji, tačiau ir nukentėjusysis, liudytojos V. A., B. Z., kuri taip pat parodė, jog tokių vamzdžių vandentiekiui nedėtų. Pažymėtina, jog nukentėjusysis protokole pareiškime nurodė, jog pagrobto metalo laužą vertina 450 Lt. Nuteistieji tiksliai negalėjo nurodyti pagrobto metalo kiekio. V. K. teigė, jog atnešė 4 vamzdžius ir kampuotį, E. R. parodė, jog ištraukė apie 10 metalinių vamzdžių. Nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, jog buvo pavogta 10 vnt. vamzdžių ir kampuotis, tačiau nebuvo aiškintasi, koks to metalo laužo svoris, kaip jį vertina nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas M. B., įmonės, supirkinėjusios metalo laužą, atstovas, parodė, jog metalo laužo kaina apklausos dieną (2012-10-03) yra apie 70 ct už kilogramą, kainos svyruoja, priklauso nuo sezoniškumo. Nukentėjusysis parodė, jog viso metalo svoris galėjo būti apie 0,5 t. Todėl įvertinus tai, kad 1 kg kaina galėjo būti 70 ct, 0,5 t vertė būtų 350 Lt. Iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties, kuri sudaryta 2010 m. lapkričio 3 d., t. y. vos po kelių savaičių nuo įvykio (metalą pardavė V. K.), matyti, jog 2010 m. lapkričio mėn. metalo supirkimo kaina buvo 60 ct už kg, todėl 0,5 t vertė būtų 300 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti pagrobto metalo kiekio ir svorio, be to, turi būti vadovaujamasi principu, jog visi neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn trauktinų asmenų naudai, nustatant pagrobto turto vertę, atsižvelgiama į nukentėjusiojo nurodytą pagrobto turto kiekį - apie 0,5 t bei metalo laužo supirkimo kainą, kuri buvo taikoma artimiausiu metu, t. y. 2010-11-03 (60 ct už kilogramą), ir konstatuojama, jog pagrobto metalo laužo vertė yra 300 Lt. Vadovaujantis BK 190 str. 1 d. (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) tokia turto vertė laikoma nedilele ir atsakomybė už tokios vertės turto grobimą yra numatyta BK 178 str. 4 d.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas neteisingai nustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingą aplinkybę, lemiančią teisinę veikos kvalifikaciją, pagrobto turto vertę. Tai lėmė, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pritaikytas griežtesnę atsakomybę numatantis įstatymas, ir dėl to neteisingai paskirta bausmė. Todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendis keistinas. Kadangi nuosprendis keičiamas apeliantų atsakomybę švelninančiais pagrindais, kurie tiesiogiai liečia ir nuteistąjį E. R., neskundusį nuosprendžio, nuosprendis keistinas taip pat ir jo atžvilgiu. Nuteistųjų E. R., E. D. ir V. K. veika perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį.

Nuteistiesiems skirtinos naujos bausmės.

Skiriant bausmes vadovaujamasi baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kur nustatyta, jog teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41straipsmyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Skiriant bausmę V. K. atsižvelgiama į tai, kad anksčiau jis ne kartą teistas, šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui taip pat už analogiško pobūdžio nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nelinkęs taisytis, linkęs pažeidinėti įstatymus, daryti nusikalstamas veikas, todėl jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas. Nustatant dydį taip pat atsižvelgiama į neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kad jis ne kartą teistas, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta bendrininkų grupėje), tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinus šių aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę, darytina išvada, jog V. K. turi būti paskirta didesnė nei vidurkis arešto bausmė.

Skiriant bausmę E. R. atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau iki šios veikos padarymo neteistas, tačiau 2010-11-15 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 178 str. 2 d.), kuris padarytas anksčiau nei padaryta ši veika. Be to, atsižvelgiama į tai, kad jis šiuo metu jau teistas pagal keturis teismo nuosprendžius. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog jis linkęs daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu susijusi arešto bausmė. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad E. R. dalį žalos atlygino, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta bendrininkų grupėje). Įvertinus šių aplinkybių visumą darytina išvada, jog E. R. turi būti paskirta arešto bausmės vidurkį atitinkanti bausmė.

Skiriant bausmę E. D. atsižvelgiama į tai, kad jis iki šios veikos padarymo kartą nuo baudžiamosios atsakomybė buvo atleistas ir kartą teistas už neatsargų nusikaltimą, tačiau teistumas buvo išnykęs. E. D. atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti E. D. turi būti skirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus kai tai susiję su darbu, bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą – 100 Lt.

Apeliantai skunduose teigia, jog teismas nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl jų padarytos veikos mažareikšmiškumo. Šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas.

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamojo kodekso 10 str. nustato, kad nusikalstamos veikos yra skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Šiuo atveju, kaip konstatuota anksčiau šiame nuosprendyje, nuteistieji padarė veiką, numatytą BK 178 str. 4 d. Tokia veika yra priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. O jau minėtame BK 37 str. nurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti tik asmenys, padarę nusikaltimą. Todėl BK 37 str. apeliantų atžvilgiu negali būti taikomas.

Apeliacinės instancijos teisme nustačius, jog pagrobto turto vertė mažesnė, darytina išvada, jog A. U. nepagrįstai priteista 200 Lt. Nukentėjusysis A. U. teigė, jog pagrobto turto vertė yra 450 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog pagrobto metalo vertė buvo 300 Lt, todėl nukentėjusysis A. U. turi teisę tik į tą dalį žalos, kuri įrodyta, šiuo atveju 300 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad dalis žalos – 200 Lt jam jau atlyginta, nukentėjusiajam priteistina tik likusi žalos dalis – 100 Lt. Dėl šių aplinkybių, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendis keistinas ir civilinio ieškinio dalyje.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 178 str. 4 d.) ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 1 p., 2 p.) bei neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

nuteistųjų V. K. ir E. D. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti.

V. K. veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį ir skirti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

E. D. veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir skirti jam pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti E. D. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus kai tai susiję su darbu, bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

E. R. veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-12 paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmės, atliktos pagal 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, laiką.

A. U. iš V. K., E. R. ir E. D. solidariai priteisti 100 (vieną šimtą litų) turtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje A. U. ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistą.