Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant atsakovo atstovei G. Damalakaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D., trečiųjų suinteresuotųjų asmenų R. D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai“ atstovui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Šiaulių kraštas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl publikacijos „„Gubernijai“ vadovaujantiems D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ nurodė, kad pareiškime Inspektoriui kaip tikrovės neatitinkančius ir jų garbę bei orumą žeidžiančius teiginius tretieji suinteresuotieji asmenys įvardijo: „„Gubernijai“ vadovaujantiems D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“; „Pagrindiniai Šiaulių alaus daryklos „Gubernija“ akcininkai imasi veiksmų ir užkerta kelią neleisdami įmonės generaliniam direktoriui ir jos šeimos nariams toliau vesti seniausią Šiaulių įmonę prie bankroto“; „Akcininkus susimąstyti verčia faktas, kad kuo labiau prastėja įmonės rodikliai, tuo labiau turtėja D. dukros vadovaujama įmonė „Linos namai““.

Bendrovės teigimu, Inspektorius neanalizuoja šios publikacijos garbės ir orumo pažeidimo aspektu, tik konstatuoja buvus VIĮ 3 str. 3 p., kuris nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, pažeidimą. Bendrovė mano, kad nagrinėjama publikacija, įskaitant ginčijamus teiginius, atitinka įstatymo reikalaujamus kriterijus, kaip jie suprantami lietuvių kalboje. Paaiškino, jog nagrinėjama publikacija parašyta ir išspausdinta, remiantis trečiųjų asmenų pateikta informacija apie situaciją AB „Gubernija“. Kadangi itin ryškus AB „Gubernija“ nuosmukis atitinka R. D. vadovavimo bendrovei laikotarpį, taip pat, remiantis vieno iš akcininkų pastebėjimais apie galimas sąsajas tarp AB „Gubernija“ ir L. D. vadovaujamos įmonės „Linos namai“, apie įtarimus dėl R. D. nesąžiningumo, taip pat informacija apie rengiamą bendrovės vadovų keitimą, publikacijoje ir padaryta išvada, jog imtasi veiksmų, kurie užkirs kelią D. toliau vesti įmonę prie bankroto. Kaip papildomas įrodymas, jog straipsnyje pateikti AB „Gubernijos“ akcininko nuogąstavimai apie galimą ryšį tarp UAB „Linos namai“ ir R. D. vadovavimo metu akivaizdžiai į skolas įklimpusios AB „Gubernija“ atitiko tikrovę, yra 2009-09-01 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos pateiktas pranešimas žiniasklaidai Nr. 25/04-13-4801, kuriame teigiama, jog R. D. įtariamas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o UAB „Linos namai“ vadovaujanti L. D. įtariama dėl pagalbos organizuojant apgaulingą apskaitos tvarkymą. Taigi, straipsnio publikavimo metu surinkta informacija ir vėliau paaiškėjusios aplinkybės rodo, jog išspausdinta informacija yra tiksli ir atitinka tikrovę.

Bendrovė nesutinka su Inspektoriaus pozicija, kad publikacija nebuvo siekiama sąžiningai informuoti apie permainas AB „Gubernija“ vadovybėje bei įmonės padėtį. UAB „Šiaulių kraštas“ nagrinėjamą publikaciją laiko išplėstine žinute, o ne analitinio pobūdžio žurnalistiniu kūriniu, todėl mano, kad UAB „Šiaulių kraštas“ nepagrįstai primetama pareiga analizuoti visas galimas įmonės nuosmukio priežastis.

Bendrovei nėra suprantama ir Inspektoriaus pastaba apie „Respublikos“ leidinių grupę ir V. T., toliau kartojama ir analizuojant kitas publikacijas. Pabrėžė, jog dienraštį „Šiaulių kraštas“ leidžia UAB „Šiaulių kraštas“, kuris neturėjo ir neturi duomenų apie „Respublikos“ leidinių (žiniasklaidos) grupės, kaip juridinio asmens, egzistavimą, taip pat informacijos apie V. T. sąsajas su AB „Gubernija“. Dėl to, Bendrovei nesuprantama, kokiu pagrindu Sprendimo teiginiai, kad V. T. yra suinteresuotas AB „Gubernija“ ir tam tikra prasme susijęs su UAB „Šiaulių kraštas“, nors ir nėra šiuos faktus pagrindžiančių įrodymų, yra laikomi itin reikšmingu momentu, vertinant publikacijos nešališkumą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teigia, kad leidinys šališkumu ir VIĮ 3 str. 3 d. pažeidimu kaltinamas nepagrįstai.

Dėl publikacijos „Gubernijos akcininkai sieks D. atsakomybės“ nurodė, kad ginčo objektu yra šioje publikacijoje esantys teiginiai: „AB „Gubernija“ alaus daryklą į didžiules skolas įklampinęs R. D. bando išlipti sausas iš balos. Tačiau susikompromitavusio vadovo cinizmu pasipiktinę pagrindiniai bendrovės akcininkai mano, kad jis privalo atsakyti už savo veiksmus – kryptingą pelningai galinčios dirbti Šiaulių alaus gamyklos smukdymą“; „R. D. taip „nusivadovavo“, kad bankai priversti areštuoti „Gubernijos“ sąskaitas“. Sprendime papildomai į analizę taip pat įtraukiami teiginiai: „Pagrindiniai akcininkai, kurie nesikišo į bendrovės veiklą vadovaujant R. D. šiurpo nuo vis prastesnių „Gubernijos“ rodiklių. Kuo labiau žemyn ritosi bendrovė, tuo labiau lobo jos vadovas. Dvarų pirkimas, prabangūs automobiliai ir egzotiškos D. šeimos kelionės akcininkams tapo akivaizdžiu įrodymu, kad R. D. gyvena ne pagal pajamas“. Inspektorius konstatavo, jog šiais teiginiais paskleista tikrovės neatitinkanti, R. D. garbę ir orumą žeidžianti informacija bei pažeista VIĮ 3 str. 3 d. ir 19 str. 2 d..

Bendrovės teigimu, asmens garbės ir orumo gynimas yra galimas, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Neneigia, kad straipsnyje minimi R. D. vardas ir pavardė, taip pat jo šeima, todėl ginčo dėl to, jog publikacijoje rašoma apie trečiuosius asmenis, byloje nėra. Tačiau mano, jog ginčijami teiginiai, neva žeidžiantys trečiųjų asmenų garbę ir orumą, neatitinka visų privalomų reikalavimų, tiksliau: a) ginčijama informacija yra ne žinios, o įmonės akcininkų apibendrinta nuomonė, vertinimas, o nuomonei nėra taikomas tiesos kriterijus; b) apibendrinta AB „Gubernija“ akcininkų nuomonė išties yra gana kritiška, tačiau teisės aktai bei teismų praktika užtikrina asmens teisę turėti ir reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus; c) „Šiaulių kraštas“ akcininkų nuomonę pateikė apibendrintai, tačiau jos neiškraipant, nekeičiant prasmės, savarankiškai nedarant jokių nepagrįstų išvadų. Nesant visų įstatymo numatytų sąlygų, garbės ir orumo gynimas yra negalimas, t.y. nėra galimybės konstatuoti buvus garbės ir orumo bei VIĮ 19 str. 2 d. pažeidimo faktą.

Dėl Sprendimo teiginių, kad „Šiaulių kraštas“ cituoja dienraštyje „Respublika“ skelbtą informaciją, tačiau nutyli, jog AB „Gubernija“ akcininkams priklauso „Respublikos“ dienraščio leidėjas V. T., t.y. nutylimas informacijos šaltinio suinteresuotumas aprašoma situacija, paaiškino, kad „Šiaulių kraštas“ dienraščio „Respublika“ spausdinta informacija naudojosi iš esmės tik ta apimtimi, kiek atkartojamos arba apibendrinamos T. S. nuomonės ir komentarai. Pabrėžė, jog VIĮ 54 str. 1 d. 3 p. numato, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. Remiantis tuo, kas išdėstyta, mano, kad UAB „Šiaulių kraštas“ buvo sąžiningas ir naudojosi tik ta informacija, kuri, jos manymu, padėtų atspindėti nagrinėjamo klausimo esmę ir situaciją, todėl neturėtų būti laikoma teisiškai atsakinga už T. S. ir R. D. nuomonių publikavimą straipsnyje. Apibendrintai paaiškino, kad konkrečiai šios publikacijos tikslas buvo pateikti visuomenei informaciją apie tarp AB „Gubernija“ akcininkų ir buvusio vadovo esantį konfliktą, siekiant maksimaliai išklausyti abi puses. Pačiam R. D. nepanorus bendradarbiauti ir apginti savo pozicijos, situacija buvo pateikta daugiau remiantis akcininkų vertinimais, nuomonėmis ir paaiškinimais. Dėl to, UAB „Šiaulių kraštas“ nepagrįstai kaltinamas neobjektyvumu, nekorektiškumu, vienpusiškumu.

Dėl publikacijos „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ paaiškino, jog ši publikacija išspausdinta informuojant visuomenę apie ikiteisminio tyrimo R. D. atžvilgiu nutraukimą ir didelį atgarsį tarp teisės specialistų sukėlusį Šiaulių apygardos teismo teisėjo sprendimą. Nepaisant to, Sprendime konstatuojama, jog įvertinus visą publikaciją, paskelbtas nuotraukas, taip pat tai, jog cituojamas dienraštis „Respublika“, „Šiaulių kraštas“ pažeidė VIĮ 3 str. 3 d., t.y. pateikė šališką informaciją. Bendrovės teigimu, tokios išvados kritikuotinos, nes: straipsnį iliustruojančios nuotraukos yra neutralaus pobūdžio, neturi jokio neigiamo atspalvio, todėl Inspektoriaus pastaba neatspindi, tiksliau, klaidingai įvertina tikrąją situaciją; „Šiaulių kraštas“ necitavo nei „Respublikos“, nei „Lietuvos ryto“ – buvo siekiama tik pademonstruoti ir kitų leidinių susidomėjimą tiek AB „Gubernija“ finansine situacija, tiek R. D. veikla šioje įmonėje, tiek Šiaulių apygardos teismo sprendimu, nutraukusiu ikiteisminį tyrimą R. D. atžvilgiu. Bendrovės manymu, publikacija „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“, priešingai nei konstatuota Sprendime, pasižymi itin dideliu objektyvumu, nešališkumu, siekiu informuoti visuomenę apie tyrimo, susijusio su finansinėmis problemomis AB „Gubernija“, eiga bei užtikrinti nuomonių įvairovę, ką patvirtina įvairių šaltinių gausa, išsami situacijos analizė, korektiškas teksto stilius. Dėl Inspektoriaus teiginių, kad publikacijoje skelbiama informacija ir komentarai, išimtinai kritikuojantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktą pareiškėjo R. D. atžvilgiu ir tuo klausimu Šiaulių apygardos teismo 2008-09-22 priimtą nutartį, tačiau nepateikti jokie toje nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis ikiteisminis tyrimas buvo pripažintas per ilgai trunkančiu ir nutrauktas, pažymėjo, jog „Šiaulių krašto“ publikacijoje nėra tik kritikuojama Šiaulių apygardos teismo 2008-09-22 nutartis, tačiau pateikiami ir nutartyje išdėstyti bylos nutraukimo motyvai – byla nėra nei didelės apimties, nei sudėtinga, ji užsitęsė pernelyg ilgai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Bendrovės teigimu, ši publikacija, kaip ir aukščiau analizuotosios, atitinka įstatymų reikalavimus, yra objektyvi, pateikiami faktai atitinka tikrovę ir, nors yra gana kritiški, nežeidžia byloje esančių trečiųjų asmenų garbės ir orumo.

Bendrovė, be kita ko, nurodė, jog bendrai vertinant Inspektoriaus įvardintus pažeidimus ir jų nustatymo procedūrą, akcentuotini dar keli pažeidimai, galėję lemti Sprendimo neteisėtumą dėl priimant jį pažeistų pagrindinių procedūrų, taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Mano, kad Inspektoriaus Sprendimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus, didžioji dalis Sprendimo paremta deklaratyviais samprotavimais, nepateikiant išsamios informacijos, taip pat nenurodoma, kad dėl nagrinėjamų publikacijų ir jose paskelbtų faktų vyksta įvairūs teisiniai ginčai. Be to, nagrinėjant R. D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai“ skundą, kuris gautas 2009-05-19, buvo sugaišta daugiau nei pusę metų, t.y. apytikriai 7 mėnesius (Sprendimas priimtas tik 2009-12-23), nors tokia skundo nagrinėjimo trukmė nepagrįstai ilga, teisės aktų nustatytus imperatyvius terminus viršija daugiau nei du kartus. Galiausiai be minėtų pažeidimų, Bendrovei kyla klausimas ir dėl Sprendimo rezoliucinės dalies teisėtumo ir teisingumo, kadangi šia Sprendimo dalimi nėra išsprendžiama situacijos esmė, nenurodomas konkretus informacijos rengėjo elgesys, t.y. nėra aiškai suformuluotos pareiškėjos pareigos, todėl Sprendimo rezoliucinė dalis nėra įgyvendinama. Visa tai skatina abejoti, ar Inspektorius, atlikdamas tyrimą ir priimdamas sprendimą, buvo pakankamai objektyvus. Pabrėžė, kad Inspektorius, žinodamas teisiškai reikšmingas aplinkybes apie vykstančius teisminius ginčus, nepaisydamas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos priimto sprendimo atsisakyti nagrinėti senesnes nei vienerių metų publikacijas, netinkamai vertino turimą informaciją ir, pažeisdamas esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, priėmė bendrųjų įstatymo reikalavimų neatitinkantį Sprendimą, kuris yra procesiškai neteisėtas, o turinio požiūriu – nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsakovas Inspektorius atsiliepime į pareiškėjos UAB „Šiaulių kraštas“ skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, atsižvelgta į jame išdėstytus argumentus, Bendrovės pateiktus paaiškinimus, informaciją, gautą iš kitų valstybės įstaigų, Inspektoriaus nustatytas faktines aplinkybes, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

Dėl publikacijos „„Gubernijai“ vadovaujantiems D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ Inspektorius paaiškino, jog vertindamas ginčo objektu esančius teiginius, nenustatė pagrindo konstatuoti trečiųjų asmenų garbės ir orumo pažeidimo, tačiau įvertinus publikaciją kaip visumą, pripažino, kad publikacijoje skelbiama informacija neatitiko VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo informaciją visuomenės informavimo priemonėse skelbti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Taigi, Inspektorius konstatavo ribotos apimties pažeidimą tik toje dalyje, kiek paskelbta informacija neatitiko teisingumo, tikslumo ir nešališkumo reikalavimo.

Paaiškino, kad Inspektorius, Sprendime konstatuodamas VIĮ 3 str. 3 d. pažeidimą, pateikė aiškius motyvus. Sprendime nurodė, kad publikacijoje pateikiama itin kritiška pozicija trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu, AB „Gubernija“ nuostoliai siejami išskirtinai su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų veikla, neanalizuojamos jokios kitos galimos akcinės bendrovės nuostolingos veiklos priežastys. Be to, nors viešosios informacijos rengėjas nurodo, kad siekė informuoti apie visuomenę dominantį įvykį – įmonės vadovybės pasikeitimą, publikacijoje nėra įvardijama, kas konkrečiai perėmė bendrovės valdymą. Tokiu būdu yra nutylima, kad ginčo objektu esančiuose teiginiuose minimiems AB „Gubernija“ akcininkams priklauso „Respublikos“ žiniasklaidos grupės, kuriai priklauso ir „Šiaulių kraštas“, o pagrindinis akcininkas yra V. T. UAB „Šiaulių kraštas“, publikacijoje informuodama apie pagrindinio akcininko veiksmus bei nurodydama tikslų jo valdomų akcijų procentą, negalėjo nežinoti šio akcininko tapatybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati skunde teismui nurodo, jog rėmėsi vertybinių popierių biržoje skelbiama informacija. Taigi, pagrindinio akcininko V. T. tapatybė nutylėta sąmoningai, o tokios informacijos nutylėjimas yra nesuderinamas su siekiu teisingai, tiksliai ir nešališkai informuoti visuomenę apie stambios miesto bendrovės AB „Gubernija“ veiklą. Tokio nutylėjimo negalima pripažinti neesminiu netikslumu, todėl Inspektorius Sprendime pagrįstai įvardijo V. T. tapatybės nutylėjimą kaip vieną iš motyvų, kurių pagrindu konstatuotas VIĮ 3 str. 3 d. pažeidimas.

Nepagrįsti, atsakovo teigimu, UAB „Šiaulių kraštas“ argumentai del „Respublikos“ leidinių grupės ir Bendrovės sąsajų neigimo su minėta grupe. Paaiškino, kad „Respublikos“ įmonių grupei priklauso tokios įmonės, kaip UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Respublikos investicija“, UAB „Respublikos spaustuvė“, UAB „Ateities dizainas“, „Lietuvos naujienų agentūra ELTA“ ir kiti. Pareiškėjos UAB „Šiaulių kraštas“ akcininkai buvo UAB „Ateities dizainas“, UAB „Respublikos investicija", V. V., A. Š., direktoriumi – vyriausiuoju redaktoriumi yra nurodytas V. V., valdybos pirmininke – D. V., kuri yra ir UAB „Respublikos leidiniai“ direktorė, bei tam tikrą laiko tarpą buvo UAB „Gubernija“ direktorė. Visos minėtos „Respublikos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas yra V. T. ir jo šeimos nariai.

Dėl publikacijos „Gubernijos akcininkai sieks D. atsakomybės“ paaiškino, kad Inspektorius Sprendime atskirai analizavo dvi teiginių grupes.

Atskirai Inspektoriaus Sprendime yra įvertinti publikacijos teiginiai: „AB „Gubernija“ alaus daryklą į didžiules skolas įklampinęs R. D. bando išlipti sausas iš balos. Tačiau susikompromitavusio vadovo cinizmu pasipiktinę pagrindiniai bendrovės akcininkai mano, kad jis privalo atsakyti už savo veiksmus – kryptingą pelningai galinčios dirbti Šiaulių alaus gamyklos smukdymą“; „R. D. taip „nusivadovavo“, kad bankai buvo priversti areštuoti „Gubernijos“ sąskaitas“. Inspektorius sprendime konstatavo, jog vertinant skundžiamus teiginius visos publikacijos, visų įvykių kontekste, pažymėtina, kad publikacijoje įmonės nuostoliai išimtinai siejami su jos vadovo „kryptinga“, specialia veikla, bet nenurodyta, kokie konkretūs vadovo veiksmai smukdė gamyklą, neanalizuojamos kitos galimos priežastys, lėmusios nuostolingą bendrovės veiklą. Publikacijoje nurodyta, kad yra remiamasi dienraštyje „Respublika“ paskelbta informacija, tačiau nutylima, jog publikacijoje minimiems neįvardintiems pagrindiniams įmonės akcininkams, kaip jau minėta aukščiau, priklauso „Respublikos“ dienraščio leidėjas V. T., o tokios informacijos nepaskelbimas užkerta kelią skaitytojams įvertinti publikacijoje skelbiamą informaciją nešališkumo požiūriu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovo teigimu, laikytina, jog viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas šališką, vienpusiškai kritišką informaciją apie trečiuosius asmenis bei nutylėjęs faktus, kurie atskleistų informacijos šaltinio suinteresuotumą aprašoma situacija, pažeidė VIĮ 3 str. 3 d. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai tvirtina, jog galėjo tikėtis, kad „Respublikos“ žurnalistų surinkta ir pasidalinta informacija yra nešališka, tiksli ir teisinga, paremta konkrečių asmenų nuomonėmis ir turimais faktais, neproteguojanti V. T. Pabrėžė, kad VIĮ 41 str. 2 d. 1 p. įpareigoja žurnalistus teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Konkrečiu atveju, UAB „Šiaulių kraštas“ minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė, rėmėsi tik „Respublikoje“ paskelbta informacija, todėl negalima pripažinti, kad įvykdė VIĮ jai nustatytas pareigas, taigi, ir VIĮ pažeidimas Sprendime buvo konstatuotas pagrįstai.

Dėl publikacijoje ,,Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ paskelbtos informacijos vertinimo pabrėžė, jog nepagrįstais laikytini Bendrovės argumentai apie publikacijoje išspausdintas laikraščio „Respublika“ straipsnio ištraukas. Atkreipė dėmesį, kad aptariamoje publikacijoje pateikiamas trečiojo asmens R. D. atžvilgiu teismo priimtos nutarties, kuria buvo nutrauktas tyrimas, vertinimas. Nutarties vertinimą pateikia neįvardinti ir, kaip skelbiama ginčo publikacijoje, net neoficialūs informacijos šaltiniai, o paskelbtas neįvardintų šaltinių vertinimas yra nesuderinamas su VIĮ 3 str. 3 d. įtvirtintu informacijos teisingumo, tikslumo ir nešališkumo reikalavimu. Be to, paskelbiant dienraščio „Respublika“ ištrauką yra nutylima informacija, kad viešosios informacijos rengėjo UAB „Respublikos leidiniai“ akcininkas V. T. taip pat yra ir AB „Gubernija“ akcininkas, o tarp jo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų vyksta konfliktai dėl įmonės valdymo. Taigi, nėra atskleidžiama informacija, kuri skaitytojams ar visuomenei leistų vertinti publikacijoje cituojamo informacijos šaltinio – dienraščio „Respublika“ galimą objektyvumą ar šališkumą.

Apibendrintai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ypač svarbu įvertinti ne tik kiekvieną atskirą publikaciją, bet ir visą įvykių kontekstą, ir viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą kaip visumą, sistemingai skelbiant neigiamą informaciją trečiųjų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ištirtose publikacijose informacija buvo pateikta vienašališkai, deramai jos nepatikrinus bei neužtikrinant nuomonių įvairovės principo, skelbti išimtinai negatyvūs trečiųjų asmenų vertinimai, kuriuos sustiprina vartojami neigiami epitetai, kaip skelbiamos informacijos šaltiniu remtasi „Respublikos“ dienraščiu ir publikacijose neįvardintais AB „Gubernija“ akcininkais, tačiau nutylėta, jog tiems akcininkams priklauso dienraščio „Respublika“ leidėjas V. T., tiesiogiai suinteresuotas aprašomais įvykiais, Inspektorius pagrįstai Sprendime konstatavo, kad buvo pažeisti VIĮ 3 str. 3 d., 22 str. 8 d. 1 ir 2 p. bei 41 str. 2 d. 1 p. įtvirtinti reikalavimai.

Dėl procesinio pobūdžio reikalavimų laikymosi paaiškino, kad UAB „Šiaulių kraštas“ visiškai nepagrįstai remiasi argumentais, jog Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau – Komisija) nenagrinėja seniau nei prieš metus laiko išspausdintų publikacijų, todėl neva ir Inspektorius neturėtų taip daryti. Pabrėžė, kad nei viename iš teisės aktų, reglamentuojančių Inspektoriaus veiklą, nėra nustatytas reikalavimas nenagrinėti skundų dėl klausimų, senesnių nei vieneri metai. Iš VIĮ nuostatų matyti, kad Komisijos veiklos sritis skiriasi nuo Inspektoriaus atliekamų funkcijų, susijusių su paskleistos informacijos kontrolės vykdymu. Tai reiškia, kad jos priima atskirus, vienas nuo kito nepriklausomus sprendimus. Tai, kad Komisija atsisakė nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, jokiu būdu nereiškia, kad atsisakyti nagrinėti skundą turėjo ir Inspektorius. Be to, Komisijos sprendimai, įskaitant ir sprendimą nenagrinėti skundo, neturi jokios įtakos Inspektoriaus sprendimams.

Nepagrįstas, atsakovo teigimu, ir Bendrovės argumentas, kad Inspektorius privalėjo atsisakyti nagrinėti skundą, remiantis VIĮ 50 str. 9 d. 2 p. Pabrėžė, jog Inspektorius nebuvo informuotas, kad yra priimtas teismo sprendimas ar vyktų procesai dėl trečiųjų asmenų skundo Inspektoriui dalyko, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti skundo nagrinėjimą ar atsisakyti skundą nagrinėti, remiantis minėta VIĮ nuostata.

Inspektorius sutinka, kad Sprendimas priimtas praėjus VIĮ 50 str. 13 d. nustatytam trijų mėnesių skundo nagrinėjimo terminui, tačiau pažymi, kad trečiųjų asmenų skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, laikantis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų. Mano, jog užsitęsęs skundo nagrinėjimas, jei jis nėra viešojo administravimo subjekto neveikimas, nėra pagrindas sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu, nes ši aplinkybė savaime nenulemia sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nepagrįstas, atsakovo teigimu, ir UAB „Šiaulių kraštas“ argumentas dėl Sprendimo rezoliucinės dalies netikslumo. Rezoliucinėje sprendimo dalyje Inspektorius, vadovaudamasis VIĮ 50 str. 3 d. 2 p., pareikalavo Bendrovės VIĮ nustatyta tvarka paneigti nustatytą tikrovės neatitinkančią, pareiškėjo R. D. garbę ir orumą žeminančią informaciją. Kokia informacija pripažinta neatitinkančia tikrovės ir žeminančia trečiojo asmens garbę ir orumą, aiškiai nurodyta Sprendime.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009-05-19 Inspektorius gavo trečiųjų suinteresuotųjų asmenų R. D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai“ skundą (t. 2, b. l. 27-33) dėl laikraščio „Šiaulių kraštas“ publikacijose: „D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ („Šiaulių kraštas, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 192-193), „„Gubernijos“ akcininkai sieks D. atsakomybės“ („Šiaulių kraštas“, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 196), „Nauja vadovybė žada išvesti „Guberniją“ į lyderius“ („Šiaulių kraštas“, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 194-195), „„Gubernija“ dėl milijoninių skolų nutraukė alaus gamybą“ („Šiaulių kraštas“, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ („Šiaulių kraštas“, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 34-35) paskelbtos informacijos. Skunde nurodė, kad buvo išspausdintos penkios publikacijos, kuriose paskelbti R. D., V. D., L. D. bei UAB „Linos namai“ garbę ir orumą žeminantys teiginiai. Publikacijoje „Gubernijai“ vadovaujantiems D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ tokiais teiginiais laikytini: „Gubernijai“ vadovaujantiems D. neleidžiama bankrotinti įmonės“; „Pagrindiniai Šiaulių alaus daryklos „Gubernija“ akcininkai imasi veiksmų ir užkerta kelią neleisdami įmonės generaliniam direktoriui ir jo šeimos nariams toliau vesti seniausią Šiaulių įmonę prie bankroto“; „Akcininkus susimąstyti verčia faktas, kad kuo labiau prastėja įmonės rodikliai, tuo labiau turtėja D. dukros vadovaujama bendrovė „Linos namai“. Publikacijoje „„Gubernijos“ akcininkai sieks D. atsakomybės“ tokiais teiginiais laikytini: „AB „Gubernija“ alaus daryklą į didžiules skolas įklampinęs R. D. bando išlipti sausas iš balos. Tačiau susikompromitavusio vadovo cinizmu pasipiktinę pagrindiniai bendrovės akcininkai mano, kad jis privalo atsakyti už savo veiksmus – kryptingą pelningai galinčios dirbti Šiaulių alaus gamyklos smugdymą“; „R. D. taip „nusivadovavo“, kad bankai kreditoriai buvo priversti areštuoti „Gubernijos“ sąskaitas; „Pagrindiniai akcininkai, kurie nesikišo į bendrovės veiklą, vadovaujant R. D. šiurpo nuo vis prastesnių „Gubernijos“ rodiklių. Kuo labiau žemyn ritosi bendrovė, tuo labiau lobo jos vadovas. Dvarų pirkimas, prabangūs automobiliai ir egzotiškos D. šeimos kelionės akcininkams tapo akivaizdžiu įrodymu, kad R. D. gyveno ne pagal pajamas“. Publikacijoje „Nauja vadovybė „Guberniją“ žada išvesti į lyderius“ tokiais teiginiais laikytini: „Akcininkai ketina investuoti į „Guberniją“ papildomus milijonus litų su sąlyga, kad nebeliks švaistūnų, ilgapirščių ir nesąžiningų sandorių“; „Kai tik bus užtikrinta, kad lėšos nebebus švaistomos, akcininkai yra pasirengę investuoti ir gamyba turėtų augti“. Publikacijoje „Gubernija“ dėl milijoninių skolų nutraukė alaus gamybą“ tokiu teiginiu minėti asmenys įvardino: „Buvusių bendrovės vadovų iki bankroto ribos privesta Šiaulių alaus darykla „Gubernija“ sustabdė gamybą ir jau tris dienas nebeverda alaus“. Publikacijoje „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ tokiais teiginiais laikytini: „Iš įmonės dingsta beveik pusės milijono vertės įrengimai“; „Pasikeitus Šiaulių alaus daryklos „Gubernija“ vadovybei įmonėje pasigesta brangios įrangos <...> vertė – beveik 467 tūkstančiai litų“; „Įranga išvežta, bet pinigų iš dukros įmonės už įrengimus tėvo vadovaujamai bendrovei taip ir nebuvo pervesta“; „Skola panaikinta, balansas sutvarkytas, bet naujieji įmonės vadovai, perėmę bendrovės valdymą, išvežtos įrangos Šiaulių alaus fabrike neranda“, „<...> bylos vilkinimas buvo vykdomas iš paties įtariamojo R. D. pusės“. Skunde minėti asmenys prašė: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Šiaulių kraštas“ dėl VIĮ 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d., 1 ir 4 p. ir 41 str. 2 d. 1 p. nuostatų bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 5, 6, 7, 19, 20, 22, 37, 38, 39, 40, 61, 62 ir 63 str. nuostatų pažeidimo ir pareikalauti šiuos pažeidimus pašalinti; 2) pareikalauti, kad viešosios informacijos leidėjas UAB „Šiaulių kraštas“ nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią R. D., V. D. ir L. D. garbę ir orumą, kenkiančią UAB „Linos namai“ dalykinei reputacijai, interesams, išspausdinant minėtų asmenų prašomo turinio paneigimą.

Inspektorius 2009-06-30 raštu Nr. S-421 pranešė tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kad, vadovaujantis VIĮ 49 str. 10 dalimi, nuspręsta pratęsti skundų dėl laikraščiuose ,,Respublika“, ,,Vakaro žinios“ ir ,,Šiaulių kraštas“ paskelbtos informacijos nagrinėjimą iki 3 mėnesių nuo skundo patikslinimo gavimo dienos (t. 1, b. l. 75).

Atsižvelgęs į R. D., V. D., L. D., UAB ,,Linos namai“ skundo dalyką, pagrindą bei VIĮ 46 str. 4 d. 2 punktą, Inspektorius minėtą skundą dalyje dėl galimų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų 2009-07-21 persiuntė Komisijai nagrinėti pagal kompetenciją. Apsvarsčiusi skundą 2009-09-14 posėdyje, Komisija 2009-09-21 atsakyme Nr. 163 konstatavo, kad ji svarsto tik skundus dėl publikacijų, išspausdintų vienerių metų laikotarpyje, tad posėdyje svarstyta publikacija: <...> ,,Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ ((duomenys neskelbtini), ,,Šiaulių kraštas“) <...>. Komisija taip pat nurodė, jog ji vadovaujasi nuostata, kad neturėtų būti nagrinėjamos publikacijos, jeigu dėl faktų, kurie yra aprašomi publikacijose, vyksta ir ikiteisminiai tyrimai ar yra nesibaigę bylų nagrinėjimai teismuose. Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) 2009-09-01 pranešimą spaudai, Vilniaus apskrities skyriaus tyrėjai kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tirti AB ,,Gubernija“ turto iššvaistymo bylą, kaltinimai pareikšti buvusiam AB ,,Gubernija“ direktoriui R.D. ir UAB ,,Linos namai“ direktorei L.D., byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Įvertinusi tai, Komisija nusprendė nesvarstyti publikacijos: <...> ,,Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ ((duomenys neskelbtini), ,,Šiaulių kraštas“), iš esmės, nes dėl faktų, išdėstytų publikacijoje, vyksta teisminiai nagrinėjimai (t. 1 b. l. 29-30).

Inspektorius, išnagrinėjęs R. D., V. D., L. D., UAB ,,Linos namai“ skundą, 2009-12-23 sprendimu Nr. SPR-85 nustatė, kad: 1) publikacijoje „D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ paskelbta informacija pažeidžia VIĮ 3 str. 3 d.; 2) publikacijoje „„Gubernijos“ akcininkai sieks D. atsakomybės“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina R. D. garbę ir orumą bei pažeidžia VIĮ 19 str. 2 d.; 3) publikacijoje „Nauja vadovybė žada išvesti „Guberniją“ į lyderius“ ir 4) publikacijoje „„Gubernija“ dėl milijonų skolų nutraukė alaus gamybą“ trečiųjų asmenų garbės ir orumo pažeidimas nurodytų teiginių atžvilgiu nekonstatuotinas; 5) publikacijoje „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ paskelbta informacija pažeidžia VIĮ 3 str. 3 d., 22 str. 8 d. 1 ir 2 p. bei 41 str. 2 d. 1 p. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, ir vadovaudamasis VIĮ 50 str. 1 d. 1 p. bei 3 d. 1 ir 2 p., Inspektorius nusprendė: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Šiaulių kraštas“ dėl VIĮ 3 str. 3 d., 19 str. 2 d, 22 str. 8 d. 1 ir 2 p. bei 41 str. 2 d. 1 p. pažeidimo; 2) įpareigoti UAB ‚Šiaulių kraštas“ VIĮ nustatyta tvarka paneigti nustatytą tikrovės neatitinkančią, R. D. garbę ir orumą žeminančią informaciją (t. 1, b. l. 16-27).

Byloje kilęs ginčas dėl Inspektoriaus Sprendime nagrinėtų 1, 2 bei 5 UAB „Šiaulių kraštas“ laikraštyje „Šiaulių kraštas“ spausdintų publikacijų atžvilgiu padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. To paties įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. įtvirtintas objektyvumo principas, reiškiantis, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

VIĮ 3 str. 3 d. suformuluotas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų, nustatantis, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. To paties įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. VIĮ 22 str. 8 d. 1 p. nustato, kad viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus. Pagal VIĮ 22 str. 8 d. 2 p. viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. To paties straipsnio 2 dalies 4 p. skelbia, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Pagal VIĮ 41 str. 2 d. 1 p. žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. To paties įstatymo 2 str. 69 dalyje nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 str. 33 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. pažymėta, jog atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, kad faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t.y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius, poelgius ir kt., paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos.

Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog atribojant žinią nuo nuomonės, turi būti analizuojamas pačios paskleistos informacijos būdas – publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, iliustracinė medžiaga.

Dėl publikacijos „„Gubernijai“ vadovaujantiems D. neleidžiama bankrotinti įmonės“.

Inspektorius Sprendime konstatavo, kad šioje publikacijoje trečiųjų asmenų atžvilgiu buvo paskleista vienpusiška, išimtinai kritiška informacija ir nutylėti svarbūs paskelbtos informacijos nešališkumo atžvilgiu faktai, todėl nusprendė, kad buvo pažeista VIĮ 3 str. 3 d., reikalaujanti informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Bendrovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjama publikacija, įskaitant ginčijamus teiginius, atitinka įstatymo reikalaujamus kriterijus, pabrėždama, kad publikacija parašyta ir išspausdinta remiantis trečiųjų asmenų pateikta informacija apie situaciją AB „Gubernija“. Bendrovė nesutinka su Inspektoriaus išvadomis, kad publikacijoje pateikiama itin kritiška pozicija, neanalizuojamos jokios kitos galimos bendrovės nuostolingos veiklos priežastys bei, kad publikacija nebuvo siekiama sąžiningai informuoti apie permainas AB „Gubernija“ vadovybėje ir įmonės padėtį. UAB „Šiaulių kraštas“ nagrinėjamą publikaciją laiko išplėstine žinute, o ne analitinio pobūdžio žurnalistiniu kūriniu. Nesuprantami Bendrovei ir Sprendimo teiginiai apie V. T. sąsajas su AB „Gubernija“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertindamas minėtus Bendrovės skundo argumentus, daro išvadą, jog iš „Šiaulių kraštas“ publikacijoje „„Gubernijai“ vadovaujantiems D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ paskelbtų aukščiau cituotų teiginių analizės matyti, kad UAB „Šiaulių kraštas“ AB „Gubernija“ nuostolius sieja su R. D. vadovavimu, nepaisant to, kad neturi jokių duomenų ir nepateikia jokių konkrečių faktų, kad tretieji asmenys veda įmonę prie bankroto.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad fizinio asmens garbė ir orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, kad paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, kad paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Žeminančia žmogaus garbę ir orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Kiekvienu atveju būtina atriboti žinią nuo nuomonės, nes asmens teisės yra ginamos, kai apie asmenį yra paskleidžiamos jo garbę ir orumą, dalykinę reputaciją žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios.

Išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Inspektorius pagrįstai konstatavo, jog publikacijoje „„Gubernijai“ vadovaujantiems D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ išdėstytais teiginiais nesąžiningai ir iškreipiant aplinkybes siekiama įžeisti bei pažeminti trečiuosius asmenis, apie kuriuos rašoma itin kritiškai. Teismas daro išvadą, kad AB „Gubernija“ nuostolius siejant su R. D. vadovavimu, buvo pakleista naujo pobūdžio informacija, suponuojanti negatyvų šio asmens ir jo šeimos apibūdinimą, o šiais teiginiais perteikta žinia apie visuomenėje nederamus, moralės normų požiūriu neleistinus veiksmus.

Surinkti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių publikacijos teiginius, kad įmonės generalinis direktorius R. D. ir jo šeimos nariai veda seniausią Šiaulių įmonę prie bankroto ir, kad kuo labiau prastėja įmonės rodikliai, tuo labiau turtėja D. dukros vadovaujama bendrovė „Linos namai“. Taigi, darytina išvada, kad aptariamoje publikacijoje pateikiama informacija apie faktus, kurie objektyviai nebuvo nustatyti. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamame straipsnyje pateikiama informacija negali būti pripažinta objektyvia, tikslia ir nešališka.

Be to, teismas daro išvadą, kad pareiškėja UAB „Šiaulių kraštas“ nepateikė jokių įrodymų, kad paneigtų atsakovo išvadas apie V. T. sąsajas su AB „Gubernija“. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministerija viešai, t.y. ministerijos tinklalapyje ir „Valstybės žinių priede“ „Informaciniai pranešimai“ skelbia duomenis apie žiniasklaidos priemonių savininkus. Bendrovė nepaneigė Inspektoriaus pateiktos informacijos, jog, vadovaujantis 2009 metų duomenimis, UAB „Šiaulių kraštas“ akcininkai buvo UAB „Ateities dizainas“, UAB „Respublikos investicija“, kurios priklauso „Respublikos“ įmonių grupei, kurios pagrindinis akcininkas yra V. T. ir jo šeimos nariai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspektorius teisėtai ir pagrįstai Sprendime įvardijo V. T. tapatybės aptariamoje publikacijoje nutylėjimą kaip vieną iš motyvų, kurių pagrindu konstatuotas VIĮ 3 str. 3 d. pažeidimas.

Dėl publikacijos „„Gubernijos“ akcininkai sieks D. atsakomybės“.

UAB „Šiaulių kraštas“ skunde nesutinka, kad publikacijoje „Gubernijos“ akcininkai sieks D. atsakomybės“ buvo paskelbta trečiųjų asmenų garbę ir orumą pažeidžianti informacija ir teigia, jog nepagrįstai konstatuotas VIĮ 19 str. 2 d. bei 3 str. 3 d. pažeidimas.

Teismas, įvertinęs aptariamos publikacijos ginčo objektu esančius teiginius („AB „Gubernija“ alaus daryklą į didžiules skolas įklampinęs R. D. bando išlipti sausas iš balos. Tačiau susikompromitavusio vadovo cinizmu pasipiktinę pagrindiniai bendrovės akcininkai mano, kad jis privalo atsakyti už savo veiksmus – kryptingą pelningai galinčios dirbti Šiaulių alaus gamyklos smugdymą“; „R. D. taip „nusivadovavo“, kad bankai kreditoriai buvo priversti areštuoti „Gubernijos“ sąskaitas; „Kuo labiau žemyn ritosi bendrovė, tuo labiau lobo jos vadovas. Dvarų pirkimas, prabangūs automobiliai ir egzotiškos D. šeimos kelionės akcininkams tapo akivaizdžiu įrodymu, kad R. D. gyveno ne pagal pajamas“ ir kt.), daro išvadą, kad Inspektorius tinkamai įvertino šios publikacijos turinį VIĮ aspektu ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Teismas daro išvadą, kad publikacijos teiginiuose pateikiama trečiuosius asmenis neabejotinai įžeidžianti, išimtinai juos kritikuojanti, vienpusiška ir tendencinga informacija, kuri žemina jų garbę ir orumą. Paneigtinas Bendrovės teiginys, kad minėtais teiginiais pateikiama nuomonė, o ne žinios, nes, kaip minėta, žiniomis konstatuojamos aplinkybės ir faktai (kaip ir šiuo atveju), o nuomonė tėra tik asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Teismas, sistemiškai aiškindamas pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, o Bendrovė nenurodė jokių konkrečių duomenų ar aplinkybių, pagrindžiančių aptariamoje publikacijoje pateikiamų teiginių atitikimą tikrovei, daro išvadą, kad UAB „Šiaulių kraštas“ nepagrįstai ir neteisėtai teigė, jog tretieji asmenys (R. D. ir jo šeimos nariai) pelnėsi AB „Gubernija“ sąskaita, kad įklampino AB „Gubernija“ į didžiules skolas, smugdė gamyklą ir t.t., ir tokiu būdu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teismas atmeta Bendrovės skundo argumentus, kad UAB „Šiaulių kraštas“ tik paskelbė akcininkų nuomonę, pabrėždamas, kad viešosios informacijos rengėjas, kaip minėta cituojant teisės aktus, turi pareigą neapsiriboti vien surinktos informacijos paskelbimu, tačiau privalo ją objektyviai bei kritiškai įvertinti. Nagrinėjamu atveju, Bendrovė savo iniciatyva nusprendė skelbti tokią informaciją, taigi, būtent jai kilo pareiga būti sąžiningai, objektyviai ir laikytis VIĮ bei kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Įvertinus paminėtas išvadas, teismas konstatuoja, kad publikacijoje „„Gubernijos“ akcininkai sieks D. atsakomybės“ paskelbti teiginiai turi žeminantį pobūdį, žemina trečiuosius asmenis, kaltina juos nusikaltimų padarymu. Taip pat, nutylima apie informacijos šaltinio suinteresuotumą ir sąsajas su V. T.. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad VIĮ pažeidimas nagrinėjant aptariamą publikaciją Inspektoriaus Sprendime konstatuotas pagrįstai.

Dėl publikacijos „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“.

Kaip nepagrįstus teismas atmeta Bendrovės argumentus, kad publikacijoje „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ pateikta informacija pasižymi itin dideliu objektyvumu ir nešališkumu, taip pat, kad Šiaulių kraštas“ necitavo nei „Respublikos“, nei „Lietuvos ryto“ ir, kad buvo siekiama tik pademonstruoti kitų leidinių susidomėjimą tiek AB „Gubernija“, tiek R. D. finansine veikla šioje įmonėje, tiek Šiaulių apygardos teismo sprendimu, nutraukusiu ikiteisminį tyrimą R. D. atžvilgiu ir, kad šioje publikacijoje nėra tik kritikuojama Šiaulių apygardos teismo nutartis, bet pateikiami ir nutartyje išdėstyti bylos nutraukimo motyvai.

Įvertinęs publikacijos turinį minėtų teisės aktų kontekste, teismas konstatuoja, kad publikacijoje informacija buvo patekta vienašališkai, deramai jos nepatikrinus, kaip skelbiamos informacijos šaltiniu remtasi „Respublikos“ dienraščiu ir publikacijoje įvardintais akcininkais, tačiau, kaip ir anksčiau, nutylėta, jog tiems akcininkams priklauso dienraščio „Respublika“ pagrindinis akcininkas V. T.. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspektorius pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeisti VIĮ 3 str. 3 d., 22 str. 8 d. 1 ir 2 p. bei 41 str. 2 d. 1 p. įtvirtinti reikalavimai.

Dėl Bendrovės nurodytų procedūrinių pažeidimų, padarytų priimant skundžiamą Inspektoriaus sprendimą.

Pareiškėja UAB „Šiaulių kraštas“ skundo reikalavimus grindžia ir, jos manymu, skundžiamo Sprendimo priėmimo metu padarytais procedūriniais pažeidimais.

Bendrovės teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes nėra pakankamai aiškus ir išsamus, paremtas deklaratyviais samprotavimais, todėl skatina abejoti jo objektyvumu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Teismas, išanalizavęs skundžiamą Sprendimą, daro išvadą, kad jis priimtas, detaliai išanalizavus kiekvienos iš skunde nurodytų publikacijų turinį ir įvertinus jį teisės aktų nuostatų kontekste, surinkus bei ištyrus pakankamai informacijos, Sprendimas yra aiškus ir išsamus, todėl Bendrovės teiginiai dėl jo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatoms atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl UAB „Šiaulių kraštas“ teiginių, kad Sprendimas priimtas praleidus maksimalų VIĮ 50 str. 13 d. nustatytą sprendimo priėmimo terminą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog Sprendimas priimtas praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių skundo nagrinėjimo terminą, tačiau pažymi, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, laikantis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų, o užsitęsęs skundo nagrinėjimas, jei jis nėra viešojo administravimo subjekto neveikimas, nėra pagrindas Sprendimą laikyti neteisėtu ar nepagrįstu, nes ši aplinkybė savaime neįtakoja Sprendimo turinio teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas laikosi pozicijos, jog vien skundo išnagrinėjimo termino praleidimas negali būti vada sprendimui panaikinti, išskyrus atvejus, kai būtent termino praleidimas sąlygojo neteisingo, neteisėto sprendimo priėmimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-11-23 sprendime administracinėje byloje Nr. A-261-1293/2009 išaiškino, kad dėl šio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis, po kurio negali būti atliekami veiksmai ir šiuo procedūriniu pažeidimu nebuvo pažeistas skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas. Be to, kolegijos nuomone, skundo išnagrinėjimo termino praleidimas pažeidžia skundėjo (šiuo atveju – trečiųjų suinteresuotų asmenų) teises, o ne atvirkščiai.

Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, jog cituoti Inspektoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai, priešingai nei reglamentuojantys Komisijos veiklą, nenumato senaties terminų skundams dėl publikacijų informavimo priemonėse nagrinėti, tad šiuo atveju atsakovas neturėjo prievolės nenagrinėti skundo dėl publikacijų, nuo kurių išspausdinimo praėjo daugiau nei vieneri metai. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas ieškinio pareiškimams dėl garbės ir orumo gynimo senatis netaikoma.

Teismas pareiškėjos UAB „Šiaulių kraštas“ abejones, kad priimant Sprendimą buvo pažeistas VIĮ 50 str. 9 d. 2 p., nes Inspektorius, nepaisydamas turimos informacijos, viršydamas savo kompetenciją, sprendė skundą paskutiniosios publikacijos atžvilgiu iš esmės, tuo galimai priimdamas Sprendimą, kuris tiek savo turiniu, tiek sprendimu gali būti visiškai priešingas kitų institucijų būsimiems sprendimams, vertina kaip nepagrįstas prielaidas.

VIĮ 50 str. 9 d. 2 p. nustatyta, kad Inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Šiuo atveju skundo (pareiškimo) nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės.

Administracinėje byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, jog skundo pas Inspektorių gavimo bei tyrimo metu teismuose nebuvo nagrinėjama civilinių bylų pagal analogiškus D. ir UAB „Linos namai“ skundus (pareiškimus) dėl pareiškėjos UAB „Šiaulių kraštas“ informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo ar bylų pagal jų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse ar kitokių bylų, tiesiogiai susijusių su skundo Inspektoriui turiniu bei apimtimi. Kitokio pobūdžio bylų (civilinių, administracinių, baudžiamųjų) bylų, kurių ieškinio (skundo), ikiteisminio tyrimo dalykas bei teisiniai pagrindai yra kiti, nei to skundo, kurį nagrinėjo Inspektorius, nagrinėjimas teismuose ar kitose institucijose (pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje) nėra kliūtis, laikantis nekaltumo prezumpcijos, Inspektoriui išnagrinėti skundą.

UAB „Šiaulių kraštas“ teigia, kad Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka tikslumo, aiškumo, pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimų. Skunde nurodoma, kad Sprendimo dalis, kuria Bendrovė įpareigojama VIĮ nustatyta tvarka paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją yra neteisėta ir neteisinga, nes joje tariamai nenurodoma, kokia konkrečiai informacija bei kokiomis formuluotėmis ji turi būti paneigta. Teismas tokius Bendrovės skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, pabrėždamas, jog tvarką, kuria paneigiama tikrovės neatitinkanti informacija, numato VIĮ 44 str.. Remiantis šia nuostata, Bendrovė turi paskelbti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Toks paneigimas privalo būti paskelbtas tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija. Atsižvelgiant į tai, kad Inspektorius savo Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kokie teiginiai pažeidžia VIĮ nuostatas, darytina išvada, kad Sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, tiksli ir įgyvendinama.

Išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos UAB „Šiaulių kraštas“ skundo argumentai yra nepagrįsti jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, todėl vertintini tik kaip gynybinė pozicija, neturinti įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir nesudaranti pagrindo naikinti ginčo Sprendimą, priimtą išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes, todėl, teismas daro išvadą, kad Inspektoriaus 2009-12-23 sprendimas Nr. SPR-85 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos UAB „Šiaulių kraštas“ skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Šiaulių kraštas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.