Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės E. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent:

jis, žinodamas apie 2009-05-21 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartį (civilinėje byloje Nr. 2-1307-631/09) patvirtintą taikos sutartimi ir su ja sutikdamas įsipareigojo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį dukrai V. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki vaikui sukaks 18 metų (pagal 2009-05-21 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartį patvirtintą taikos sutartimi) bei teikti dukrai kitą būtiną materialinę paramą, išskyrus laikotarpius: nuo 2010-07-15 iki 2012-03-15, 2012-09-17 iki 2012-09-28 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-05-03, kai buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje, tačiau nuo 2009-05-21 iki 2013-05-03 šio teismo sprendimo nevykdė – pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo ir jokios kitos būtinos materialinės paramos neteikė, tokiais veiksmais vengė išlaikyti savo vaiką, dėl ko už šį laikotarpį atsirado finansinis įsiskolinimas. Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 164 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę suprato ir gailisi, kad nemoka savo vaikui alimentų. Jis parodė, kad yra V. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Su dukros motina M. nebuvo susituokę, bet gyveno kartu apie 3 metus. Gyvenant kartu jokių turtų neužgyveno, nes tuo metu gyveno M. priklausančiame bute, kuris buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Dukrai gimus, jis stengėsi išlaikyti šeimą, bet prisipažįsta, kad turėjo, o ir dabar turi vieną bėdą, jog negali atsisakyti vartoti degtinės (alkoholio). Su dukra ir jos motina išsiskyrė nuo 2006 metų vidurio. Jis ir toliau labai norėjo matyti ir lankyti savo dukrą V., bet M. nelabai norėjo jam leisti matyti dukrą, tikriausiai dėl to, jog jis vartojo degtinę. Jo dukra V. kiek žino ir dabar bendrauja su jo tėvais, tai yra V. seneliai. Kiek žino, ji leidžia ir atostogas pas senelius, bet jis pats pas savo tėvus retai kada nueina, todėl ir dukros nelabai tiksliai gali pasakyti, kada paskutinį kartą matė. Kai dukra buvo mažesnė, jis pirkdavo jai dovanas, bet kokias įvardinti negali, nors tai buvo gal tik porą kartų, nes jis neturėjo pinigų. Iš savo motinos žino, kad ji anūkę V. palepina smulkiomis dovanomis. Jis prisipažįsta, kad tikrai nepadėjo M. auginti ir išlaikyti dukros V., bet jis tada, o ir šiuo metu neturėjo ir neturi iš ko. Pamena, kad kažkuriais metais, gal 2009 metais, M. kreipėsi į teismą, kur prašė, kad priteistų iš jo alimentus dukros V. išlaikymui. Teisme niekas nesipyko ir jis pretenzijų nereiškė, nes bendru sutarimu su dukros motina M. nusprendė, kad dukrai jis mokės po 400 litų kiekvieną mėnesį, iki tol, kol dukra bus pilnametė. Dar pamena, jog buvo atliktas DNR tyrimas, kuris tikrai parodė, kad dukra V. yra jo dukra, nors buvo kilę abejonių. Po teismo sprendimo, jis nepamena ar kada nors pervedė M. alimentus, priteistus V. išlaikymui. To tikrai nei neigia, nei tvirtina, nes neprisimena. Jis neturėjo ir dabar neturi jokių lėšų mokėti dukrai alimentų. Pamena, kad gal vieną kartą, o gal pora kartų yra davęs į rankas pinigus M., tačiau kokias sumas, negali tiksliai pasakyti, nes neprisimena, bet buvo tikrai ne 400 litų, kaip teismas priteisęs, o mažiau. Dabar jau kokie 4 metai jis su dukros motina M. nebendrauja, o dukrą kažkada matė anksčiau, bet nepamena kada. Dabar jis gyvena kaip ir vienas jau kokie 4-5 metai, nedirba, pragyvenimo šaltinio neturėjo ir neturi iš ko mokėti alimentus dukrai V. (b.l. 112-113).

Papildomos apklausos metu įtariamasis V. L. parodė, kad jis nori papildyti savo 2012-10-09 duotus parodymus, dėl to, kad nemoka savo dukrai V. L. alimentų, nes neturi iš ko. Šiuo metu jis gyvena pilnai išlaikomas savo motinos Z. Ji moka jam ir už buto, esančias (duomenys neskelbtini), paslaugas. Šiame bute jis gyvena vienas, todėl buto negali išlaikyti, nes nedirba. Motina jam perka maistą bei remia materialiai. Apie 1,5 metų jis padeda vienam žmogui, gyv. (duomenys neskelbtini), statyti namą, tiksliau padeda atlikti ūkio darbus namo teritorijoje. Ten dirba savaitgaliais, o už darbą jam atlygina daugiausia maisto produktais: duona, dešra, salotom, dar nuperka cigarečių, bet būna, kad duoda ir po 10 litų per dieną. Iš to taip ir gyvena, bet iš to, ką uždirba, jis negali mokėti dukrai alimentų, priteistų teismo kiekvieną mėnesį po 400 litų, nes tikrai vos pats pragyvena ir jeigu ne jo motina, neaišku kaip gyventų. Jis prisipažįsta, kad tikrai turi bėdą, nes turi priklausomybę nuo alkoholio. Šiuo metu ieško darbo, tokio kaip pagalbinio darbuotojo. Jo ieško laikraščių, žurnalų skelbimuose, per pažįstamus asmenis ar nueina į biblioteką prie interneto, bet nieko nesuranda. Buvo susiradęs skelbimą dirbti statybose pagalbiniu darbuotoju, skambinosi, bet atsakymas buvo, „ačiū, darbininko jau nereikia“. Taip ir tęsiasi, susinervina ir po to kartojasi užburtas ratas, vėl alkoholis, vėl girtas ir viskas iš naujo. Proga gerti alkoholį atsiranda tuomet, kai užsidirbi bent šiek tiek pinigų, po to susitinki su draugais, kurie neatsisako taurelės ir vėl viskas prasideda. Paskutinį kartą savo dukrą V. L. matė 2012 m. vasarą, bet tikrai tikslios datos nepasakys, nes nepamena, kur ją matė. Tą kartą jis pasikalbėjo su dukra V., pasidomėjo kaip sekasi. Dovanų ar pinigų jai tikrai nedavė, nes neturėjo. Jam pačiam rūpi vaiko ateitis, bet jis tikrai niekaip negali ir neturi iš ko jai tą ateitį „patiesti“, nes paties gyvenimas nėra toks „rožėmis klotas“, kad pilnai išlaikytų save ir piktybiškai vengtų mokėti dukrai alimentus. Jis yra sveikas, galėtų dirbti, bet tiesiog taip jau susiklostė, kad darbo nerado ir iki šiol negali surasti, kad galėtų bent šiek tiek pradėti mokėti dukros išlaikymą. Apgailestauja, kad taip viskas susiklostė, ir dėl tokio savo gyvenimo būdo, jog neatsisako alkoholio ir neneigia, kad nuo teismo sprendimo jis tikrai nėra pats pervedęs pinigų alimentams, kuriuos priteisė teismas dukros išlaikymui M. į banko sąskaitą. Visa, kas yra sumokėta jo dukrai V., tai viską mokėjo jo motina. Jis jai už tai ir dėkingas, kad motina jam padeda, o ir kaip minėjo šiuo metu jį pilnai ir išlaiko. Dėl silpnybės alkoholiui jis yra kreipęsis 2009 metais į Vilniaus priklausomybės centrą, kaip ir pagalbos. Pamena, kad teko pasigydyti apie 2 savaites, tą kartą išėjęs iš ligoninės bandė ieškotis darbo, buvo ir darbo biržoje užsiregistravęs, bet darbo normalaus nesusirado ir iki šiol nesuranda. Jis susipažinęs su pranešimu apie įtarimą sužinojo, kiek yra skolingas dukrai alimentų, tai apie 11 000 litų, tačiau tokios sumos, kad galėtų padengti įsiskolinimą, neturi (b.l. 118-120).

Papildomos apklausos metu įtariamasis V. L. parodė, kad nori papildyti savo duotus parodymus, dėl savo kaltės, kurią visiškai pripažįsta, jog nemoka savo dukrai V. L. alimentų, kurie yra priteisti teismo. Patikslina, kad teismo posėdyje jis dalyvavo, tai buvo 2009 metų gegužės mėn. ir kad taikiai su dukros V. motina M. K. sutarė, kad jis dukrai mokės po 400 Litų kas mėnesį iki tol, kol jų dukrai sukaks 18 metų. Kai teismas vyko, tuomet jis jau nedirbo, bet teismo sprendimui neprieštaravo ir su juo sutiko. Šiuo metu mano, kad gal dėl to neįvertino ir nepagalvojo, kad reikės tuos priteistus pinigus dukros išlaikymui tikrai mokėti. Po teismo sprendimo (jie jau tuomet visiškai gyveno atskirai), nepervedinėjo alimentų dukrai, nes nebuvo kaip ir iš ko, nes nedirbo. Niekada nedirbo ir oficialiai po teismo sprendimo dėl dukros išlaikymo. Po teismo sprendimo buvo užsiregistravęs darbo biržoje apie pora metų. Tiksliai negali pasakyti, koks tai laikotarpis buvo, bet gal nuo 2010-07-15 iki 2012 m. pavasario. Per tą laikotarpį, kiek prisimena, išmokų nebuvo gavęs. Pamena, kad jam darbo birža buvo davusi siutimą įsidarbinti į pagalbinio darbuotojo pareigas įmonėse, tačiau jis ten darbo negavo, nes darbdavys pasirinko kitą žmogų. Paskui jis vieną kartą neatėjo atsižymėti į darbo biržą ir jį iš jos išbraukė. Po pusės metų jis vėl užsiregistravo darbo biržoje, tai buvo 2012 metų rudenį. Tą kartą darbo biržoje buvo registruotas neilgai, gal kokia pusę metų, nes jis užgėrė ir vėl nenuvyko nustatytu laiku atsižymėti. Po to daugiau jis nesiregistravo darbo biržoje, nes pašalpos jokios nemoka, darbo nepasiūlo, o ir registruotis negali, nes tokia tvarka, kad dabar jis galės užsiregistruoti tik po pusės metų. Jis prisipažįsta, kad iš tų uždirbtų pinigų dukrai nedavė nei lito. Jam dėl to ir gėda ir liūdna, kad jis turėdamas dukrą jos neremia nei materialiai, nei finansiškai, o ir nebendrauja jau daug laiko. Jokių turtų neužgyveno. Transporto priemonių taip pat nebuvo jokių įsigijęs, nei po teismo, nei prieš teismo sprendimą. Žemės sklypų, investicijų, ar obligacijų, ar pinigų banke, jis neturėjo ir iki šiol neturi. Susigražinęs mokesčių iš valstybės nebuvo ir nėra, nes nebuvo už ką. Jis gailisi, kad neturi galimybės mokėti dukrai V. alimentų, nes yra jis darbingas ir sveikas žmogus, todėl tikrai galėtų dirbti pagalbinio darbuotojo darbą, tačiau jo neranda. Pripažįsta, kad jis turi problemą su alkoholiu, nes negali jo atsisakyti, kai pradeda gerti, tai prasideda daugiadienės. Jam ne gėda to pripažinti, nes iš tikrųjų jis dėl to yra ligonis. Dėl alkoholio gėrimo ar buvimo viešoje vietoje neblaiviam yra papuolęs į policijos akiratį. Jis sutinka atlikti viešuosius darbus (b.l. 125-126).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. K. parodė, kad ji yra V. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Su dukros tėvu V. L., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo susituokusi, tačiau su juo pragyveno apie 3 metus. Gyvenant kartu jie bendrų turtų neužgyveno ir tuo metu gyveno jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). V. kaip ir rūpinosi šeima, stengėsi ją išlaikyti, tačiau kai jis užgerdavo, viskas pakrypdavo tik į blogą pusę. Jis jos ir dukros neskriausdavo, tik sau blogai darė ir kenkė gerdamas alkoholį. Jų keliai išsiskyrė, kai dukrai buvo 1 metukai, tai buvo 2006 metų rugsėjo mėnesį. Po išsiskyrimo V. stengėsi lankyti dukrą, tačiau tai būdavo daugiausia tuomet, kada būdavo išgėręs, o ji norėdama dukrą apsaugoti, kad ši nematytų girto tėvo, jam neleisdavo pamatyti dukros. Dukra visą laiką važiuoja pas senelius – V. tėvus atostogauti ir per visas didžiąsias šventes. Dukros tėvas V. niekada nėra dovanojęs dovanų ar pirkęs kokius daiktus dukrai, tačiau senelė (V. motina) visada lepindavo ir dabar lepina pirkdama dovanas ir reikalingus daiktus. 2009 metais ji kreipėsi į Vilniaus m. 3 apylinkės teismą, dėl dukros išlaikymo priteisimo savo dukrai V. L. iš jos tėvo V. L.. Prašyme prašė, kad iš V. priteistų po 400 litų kas mėnesį ir priteistų išlaikymo įsiskolinimą 4800 litų, skaičiuojant nuo 2006-09-01. Teisme dalyvavo abu ir ji ir pats V. Teisme jie pasirašė taikos sutartį, kad dukros tėvas mokės po 400 litų kas mėnesį, tėvystę V. pripažino, nors prieš tai darėsi DNR tyrimą ir tyrimai patvirtino, kad V. yra V. tėvas. Teismas galutinai nusprendė, kad V. įsipareigoja mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį dukrai V. iki jai sukaks 18 metų. Ji kiek prisimena, V. nėra nei karto oficialiai jai pervedęs pinigų dukros išlaikymui ar davęs kažkokią sumą į rankas. Antstolė I. B. 2012-07-08 jai išdavė pažymą, kad 2012-08-01 V. L. jai už dukros išlaikymą yra skolingas 12 743 litus. Pamena, kad dar po teismo sprendimo, t.y. po 2009 metų vidurio, ji su reikalingais dokumentais kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą ir iš ten gavo ir iki šiol gauna 195 litus. Dukrą augina viena, todėl ši pinigų suma nelabai ką ir pagelbsti, nes dukra šiais metais pradėjo lankyti mokyklą – pirmokė, tai reikalingi įvairūs mokykliniai daiktai. Kaip yra minėjusi padeda, jai padeda V. motina, tai dukros senelė, tačiau pats V. visiškai jokios iniciatyvos nerodo padėti materialiai išlaikyti dukrą. Dukra V. – savo tėvo – tikriausiai nematė kokius metus. Dukra tikriausiai norėtų bendrauti su tėvu, bet jis pats, kaip tėvas, nerodo iniciatyvos. Ką dukros tėvas šiuo metu veikia, ji pasakyti negali, nes ryšio nepalaiko ir jį mačiusi tik gal prieš kokius 4 metus. Žino tik tiek, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), bet, ar dirba, ar nedirba to teigti negali (b.l. 10-12).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu M. K. parodė, kad papildys savo parodymus duotus anksčiau policijos komisariate, dėl dukros V. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo V. L., kuris vengia išlaikyti vaiką. Iki šios dienos nuo pirminės apklausos dukros tėvas nėra niekada mokėjęs, ar davęs pinigų dukros išlaikymui, ar ją rėmęs materialiai. Ji neprieštarauja, kad V. L. atidirbtų viešuosius darbus (b.l. 13-14).

2012-08-10 M. K. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3);2012-07-18 antstolės I. B. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. S1-15592 (b.l. 4);Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-05-21 nutartis (civilinė byla Nr. 2-1307-631/09), kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp M. K. ir V. L., byloje dėl išlaikymo dukrai V. L. priteisimo ir tėvystės nuginčijimo. V. L. įsipareigojo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį savo dukrai V. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki vaikui sukaks 18 metų, bei sumokėti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą – 4800 litų per dvejus metus vaiko įstatyminei atstovei M. K. (b.l. 5);2009-05-21 Taikos sutartis (b.l. 6);2012-08-17 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo nuaikslatamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės O. L. tarnybinis pranešimas (b.l. 7);2012-09-10 nutarimas, kuriuo V. L. pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 17);2012-09-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l. 18);2005-05-10 V. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), kopija, kurioje nurodyta, kad jos tėvas yra V. L., gim. (duomenys neskelbtini), o motina M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19);2013-02-21 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas dėl informacijos suteikimo Nr. (4.2) D2-5031, kuriame nurodytos V. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos išmokos. 2013-02-14 duomenimis V. L. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudaro vaikui V. L. išmokėtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo – 7045,16 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų (b.l. 26-27);2009-12-28 M. K. prašymas išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b.l. 28);2009-12-18 antstolės I. B. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. 0011/09/06188 (b.l. 29);2010-01-27 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. V2-801, kopija. Nuspręsta V. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-12-28 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą. Ši išmoka kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedama į M. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 33, 76);2012-11-13 Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje nurodyta, kad V. L. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 2010-07-15 – 2012-03-15, 2012-09-17 -2012-09-28. Laikotarpiu 2010-07-15 – 2012-03-15, V. L. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama, užimtumo rėmimo programose asmuo nedalyvavo. 2011-10-24 V. L. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti fasuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą. 2011-11-24 V. L. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti pardavėju – kasininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą. 2012-01-19 V. L. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti sandėlio darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą. Darbo paieška buvo nutraukta 2012-03-15, V. L. nustatytu laiku neatvykus priimti pasiūlymo įsidarbinti pardavėju – konsultantu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpiu 2012-09-17 – 2012-09-28, V. L. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama, užimtumo rėmimo programose asmuo nedalyvavo. Darbo paieška buvo nutraukta 2012-09-28 V. L. nustatytu laiku neatvykus priimti pasiūlymo įsidarbinti darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 36-37);2013-05-23 Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje nurodyta, V. L. Lietuvos darbo biržoje yra registruotas nuo 2013-03-29. Registracijos metu V. L. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nėra mokama. Užimtumo rėmimo programose V. L. nedalyvauja (b.l. 41);2013-02-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemos duomenimis V. L., laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-02-14, nedarbingumo pažymėjimai išduoti nebuvo (b.l. 43);2012-09-19 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, kad V. L. 2009-01-21 buvo grąžinta 431,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoka už 2008 m. mokestinį laikotarpį. Apie nuo 2009 m. minimam asmeniui išmokėtas pinigines lėšas tretieji asmenys duomenų nepateikė. V. L. nuo 2009 m. valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų nėra teikęs (b.l. 44-45);2012-10-22 antstolės I. B. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. S1-37918 (b.l. 47);2012-09-10, 2012-06-01, 2012-03-01, 2011-12-01, 2011-09-01, 2011-07-12, 2011-06-29, 2011-05-17, 2010-01-26, 2009-12-18 antstolės I. B. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. 0011/09/06188 (b.l. 48, 56, 59, 63, 67, 71, 73, 75, 81, 89);2012-07-18 antstolės I. B. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. S1-15592 (b.l. 50);išrašas apie asmenį (b.l. 87, 98);2009-12-02 antstolės I. B. patvarkymai areštuoti lėšas (vykdomoji byla Nr. 0011/09/06188) (b.l. 92-95);2009-11-18 antstolės I. B. patvarkymas, kuriuo nutarta priimti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-11 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1307-631/2009 dėl alimentų išieškojimo iš V. L., išieškotojo M. K. naudai, vykdymui ir pradėti jį vykdyti (b.l. 101);2009-11-18 M. K. prašymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo (b.l. 103);2009-09-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas (b.l. 104-105);2013-02-19 antstolės I. B. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. S1-62608 (b.l. 107);2012-10-09, 2013-02-12, 2013-05-03 pranešimai V. L. apie įtarimą (b.l. 110-111, 116-117, 123-124).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis V. L. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – V. L. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti, būdamas darbingas ir sveikas, vengė išlaikyti vaiką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 164 straipsnį.

Skiriant bausmę V. L., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. V. L. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. l d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (b.l. 132); baustas administracine tvarka (b.l. 133-135); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje tirtas ir gydytas 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2012-08-08 iki 2012-08-21 (diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės sindromas (b.l. 139); nuo 2009-03-20 Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas) (b.l. 140); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 141); 2013-02-21 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje, Nr. 91TPK-PL-93 nurodyta, kad dėl V. L. priklausomybės nuo alkoholio teismo psichiatrijos ekspertizės atlikti netikslinga (b.l. 149).

Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam 200 valandų viešųjų darbų bausmę, per teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis V. L. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme – viešaisiais darbais (b.l. 151).

Nukentėjusiosios (nepilnametės) V. L. atstovė pagal įstatymą M. K. 2013-05-22 pareiškė, kad irgi neprieštarauja dėl prokuroro kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 150).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog kaltinimas pagal pateiktus duomenis pagrįstas, veikos kvalifikacija teisinga, su prokuroro pasiūlyta bausme yra pagrindas sutikti, todėl galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą (LR BPK 420 str. 1 d. 1 p.).

2012-10-09 kaltinamajam V. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 127), ši kardomoji priemonė nekeistina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavęs prašymą bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.Nepateikęs prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 352 str. nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.