- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-13
- Bylos Nr.
- 2-87-357/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Virpula” ieškinį atsakovui A. A., tretysis asmuo R. J., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Virpula” ieškiniu dėl materialinės žalos atlyginimo prašo priteisti iš atsakovo A. A. pasisavintą UAB ,,Virpula” turtą: rėminį gaterį, rastų pritraukimo gervę, rastų pozavimo stakles, reismusines obliavimo stakles, frezavimo stakles, rastų pakėlimo kraną, išilginio pjovimo stakles, skersinio pjovimo stakles, juostinio pjovimo stakles, pjuvenų pašalinimo transporterį, juostinį gaterį, o atsakovui negalint grąžinti turto natūra – priteisti iš atsakovo 31700 Lt turto vertės. Ieškinyje nurodoma, kad pagal 2005 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir prekių priėmimo-perdavimo aktą pirkėjas UAB ,,Virpula”, atstovaujama direktoriaus A. A., iš pardavėjo R. J. nupirko aukščiau nurodytą turtą. Iškėlus bankroto bylą ir perėmus buhalterinius dokumentus, paaiškėjo, kad nupirktas kilnojamasis turtas nebuvo užpajamuotas UAB ,,Virpula“ balanse, nupirktų įrengimų įmonėje nėra, buvęs bendrovės direktorius šių įrengimų bankroto administratoriui neperdavė. Manytina, kad nupirktą turtą bendrovės direktorius galėjo panaudoti savo asmeniniams tikslams. Pasisavinęs įmonės turtą atsakovas turi jį grąžinti savininkui – UAB ,,Virpula“.
Atsiliepimas
Atsakovas A. A. atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nėra nei pirkęs, nei pardavęs ieškinyje įvardinto turto. 2005-06-21 R. J., gyvenęs kartu su UAB ,,Virpula“ akcininke A. A., privertė atsakovą pasirašyti tariamą sutartį. Atsakovas ieškinyje nurodytų daiktų negavo, nes R. J. tokių daiktų neturėjo ir negalėjo parduoti. Atsakovas nemokėjo pinigų už tariamai nupirktus daiktus, nes bendrovė pinigų neturėjo. Nurodyti daiktai yra dideli, jiems saugoti turėjo būti speciali patalpa ar aikštelė, jų gabenimui tiek R. J., tiek UAB ,,Virpula“ privalėjo turėti prekių gabenimo važtaraščius. Dėl R. J. šių prekių ,,pardavimo“ yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. R. J. privertė atsakovą išrašyti kasos pajamų orderį tariamo įstatinio kapitalo padidinimui. Tai buvo fiktyvūs sandoriai, realiai turtinę naudą galėjo gauti tik R. J., iš Valstybės atsiimdamas pridėtinės vertės mokestį. Sutartis nebuvo užregistruota bendrovėje, nes buvo fiktyvi. Tokia sutartis yra niekinė, todėl turi būti pripažinta negaliojančia. Realiai ir faktiškai sutartis nebuvo įvykdyta, todėl restitucijos taikyti nereikia.
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Virpula” pateiktame dublike nurodė, jog atsakovo motyvas, kad sandoris buvo priverstinis, nėra pagrįstas įrodymais. Sandoris atsakovo nebuvo ginčijamas, nebuvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Atsakovo teiginys, kad jis buvo priverstas pasirašyti sandorį dėl to, kad R. J. sugyventinė A. A. buvo UAB ,,Virpula” akcininkė, yra niekinis, nes ir pats atsakovas buvo tos pačios įmonės akcininkas. Pasisavinęs įmonės turtą atsakovas turi jį grąžinti savininkui, t. y. UAB ,,Virpula“.
Atsakovas A. A. priešieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prašo pripažinti 2005 m. birželio 21 d. įrengimų pirkimo-pardavimo sutartį bei prekių priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiais. Nurodoma, kad 2005 m. birželio 21 d. atsakovas buvo priverstas R. J. pasirašyti fiktyvią, tik dėl akių, įrengimų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią R. J. suruošė be atsakovo valios, vienašališkai sukūrė sutarties tekstą. Tuo pačiu momentu privertė pasirašyti ir prekių priėmimo-perdavimo aktą, kuriame net nenurodyta, iš kur atsakovas tariamai paėmė prekes. Atsakovas nemokėjo R. J. jokių pinigų, negavo prekių, todėl jų ir neužpajamavo. R. J. sugyventinė A. A. yra bankrutuojančios UAB ,,Virpula” akcininkė, todėl R. J. privertė atsakovą išrašyti kasos pajamų orderį dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo 31700 Lt sumai. Nurodytos aplinkybės dėl fiktyvaus sandorio yra tiriamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus b. b. Nr. 06-1-03032-06. Sutartis nebuvo užregistruota bendrovėje, nes buvo fiktyvi. Tokia sutartis yra niekinė, todėl turi būti pripažinta negaliojančia. Realiai ir faktiškai sutartis nebuvo įvykdyta, todėl restitucijos taikyti nereikia.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Virpula” nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Remiantis perimtais bankrutuojančios įmonės buhalteriniais dokumentais buvo nustatyta, kad ginčijamas sandoris yra įvykęs. Atsakovo motyvas, kad sandoris buvo priverstinis, nėra pagrįstas įrodymais. Sandoris atsakovo nebuvo ginčijamas, nebuvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Atsakovo teiginys, kad jis buvo priverstas pasirašyti sandorį dėl to, kad R. J. sugyventinė A. A. buvo UAB ,,Virpula” akcininkė, yra niekinis, nes ir pats atsakovas buvo tos pačios įmonės akcininkas. Atsakovas teigdamas, kad sandoris buvo sudarytas fiktyviai, nepateikė jokių dokumentinių ar kitų įrodymų. Nupirktą turtą bendrovės direktorius galėjo panaudoti savo asmeniniams tikslams. Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu asmeninei naudai gauti, o jei tai padarė, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui.
Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Virpula” į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovui pranešta tinkamai. Atsakovo atstovui prašant priimti sprendimą už akių, neatvykusios šalies atžvilgiu priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 230 str. 2 d., 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priešieškinis tenkintinas, ieškinys atmestinas.
Teismui ieškovas su ieškiniu pateikė 2005 m. birželio 21 d. įrengimų pirkimo-pardavimo sutarties bei 2005 m. birželio 21 d. prekių priėmimo-perdavimo akto kopijas (b. l. 3-5). Iš šių dokumentų turinio nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektu yra nurodyti daiktai (medžio apdirbimo įrengimai – rėminis gateris, rastų pritraukimo gervė, rastų pozavimo staklės, reismusinės obliavimo staklės, frezavimo staklės, rastų pakėlimo kranas, išilginio pjovimo staklės, skersinio pjovimo staklės, juostinio pjovimo staklės, pjuvenų pašalinimo transporteris, juostinis gateris), nuosavybės teise priklausantys R. J. (pardavėjui). Daiktų pirkėju nurodyta UAB ,,Virpula”, atstovaujama direktoriaus A. A.. Sutarties dalyko kaina (parduodamo turto vertė) – 31700 Lt be PVM. Pirkėjas įsipareigojo savo lėšomis ir savo transportu prekes išgabenti iš jų buvimo vietos. Pirkimo-pardavimo sutartis bei prekių priėmimo-perdavimo aktas pasirašyti R. J. ir A. A..
Dokumentų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad šis sandoris (įrengimų pirkimo-pardavimo sutartis) buvo realiai įvykdytas (sumokėti įmonei priklausantys pinigai už prekes, šios prekės buvo perimtos (pervežtos) ir tapo UAB ,,Virpula” nuosavybe – įtrauktos į turto sąrašus), nėra pateikta. Priešingai, ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Virpula” atstovas administratoriaus įgaliotas asmuo teismui pateiktuose pranešimuose nurodė, kad patikrinus grąžintus bendrovės dokumentus atsiskaitymo dokumentų pagal ieškinyje ginčijamą sandorį nerasta, pagal turimus duomenis UAB ,,Virpula” su R. J. už nupirktus įrengimus neatsiskaitė, patikrinus perimtus bendrovės dokumentus ilgalaikio turto apskaitoje nerasta (b. l. 85, 93). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad įrengimų pirkimo-pardavimo sutarties objektas realiai egzistavo – vykdant 2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutartyje išvardinti medžio apdirbimo įrengimai nebuvo areštuoti, kadangi jie nebuvo rasti (b. l. 68-71, 99, 100).
Byloje surinktų įrodymų pagrindu pripažintina, kad 2005 m. birželio 21 d. įrengimų pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių ir šio sandorio pagrindu neatsirado jokių realių padarinių. Įstatymas numato, kad toks sandoris (sudarytas tik dėl akių) yra negaliojantis (LR CK 1.86 str. 1 d.). Todėl pripažintina, kad 2005 m. birželio 21 d. įrengimų pirkimo-pardavimo sutartis bei 2005 m. birželio 21 d. prekių priėmimo-perdavimo aktas yra negaliojantys. Kadangi sandoris nebuvo vykdomas, restitucija netaikytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 230 str. 2 d., 262 str. 2 d., 263, 286 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiais 2005 m. birželio 21 d. įrengimų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. J. ir UAB ,,Virpula”, atstovaujamos direktoriaus A. A., bei 2005 m. birželio 21 d. prekių priėmimo-perdavimo aktą.
Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Virpula” negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovas A. A. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.