- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- I3-7779-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01641-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Raštą dėl skundo nagrinėjimo 2021-06-03 Nr. lSS-876-(5.59E.); 2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus Raštą 2021-04-09 Nr. 8SD-1739-(14.8.125E.) dalyje dėl kadastro vietovės pakeitimo; 3) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo R. P. 2019 m. gegužės 30 d. prašyme Nr. 8FP-1953 nurodytos kadastro vietovės pakeitimo, leidžiant pareiškėjui R. P. pakeisti kadastro vietovę, kurioje pageidaujama gauti lygiavertį(-ius) miško plotą(-us).
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-10) bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-01-19 prašymu buvo patikslinta 1998 m. liepos 15 d. prašyme pareikšta valia, nurodant, jog nuosavybės teisės į likusią neatkurtą žemę pareiškėjui turėtų būti atkurtos lygiaverčiais žemės sklypais Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. 2019 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą (toliau – ir 2019-05-30 prašymas), kuriuo prašė tuo atveju, jei galutiniu teismo sprendimu, išnagrinėjus ginčą tarp jo ir Nacionalinės žemės tarnybos dėl kokių nors priežasčių būtų paneigta pareiškėjo teisė dėl vertės paskaičiavimo ir nuosavybės teisės į žemę atsikurti lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose, nuosavybės teises į žemę R. P. atkurti lygiaverčiu(-iais) miško plotu(-ais) (duomenys neskelbtini).
2021 m. kovo 10 d. NŽT Kauno miesto skyriui pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo, pasikeitus situacijai, t. y. atsiradus pagrindui perskaičiuoti valstybės išperkamos žemės vertę, kas taip pat sudarė poreikį dar kartą įvertinti savo galimybes atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais atitinkamose vietovėse, bei peržiūrėti savo valią dėl kadastro vietovių pasirinkimo, prašė leisti pakeisti kadastro vietoves, kuriose pageidauja atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais. Į pateiktą prašymą buvo gautas skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-04-09 raštas Nr. 8SD-1739-(14.8.125E.), kurio dalyje dėl kadastro vietovės pakeitimo informuojama, kad pasirinkta kadastro vietovė negali būti keičiama, kadastro vietovę galima keisti tik tuo atveju, kai pageidaujamoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nepakanka. Šio rašto dalį dėl kadastro vietovės pakeitimo apskundė, tačiau NŽT direktorius skundžiamu 2021-06-03 raštu Nr. lSS-876-(5.59E.) skundo netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, atsakovės teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, yra laisvos miško žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo leisti pakeisti 2019-05-30 prašyme nurodytą pasirinktą kadastro vietovę, yra nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad pretendentai siekiantys įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą privalėjo laiku, t. y. Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra, lygiaverčiu žemės, miško plotu, pinigais), vėliau išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galima tik teismui atnaujinus praleistus terminus. Tuo tarpu jokių tokio pobūdžio apribojimų terminuose dėl kadastro vietovės pasirinkimo (patikslinimo) nėra nustatyta. Taigi, pareiškėjas nustatytu laiku (iki 2019 m. birželio 01 d.) pateikė prašymą lygiaverčiam(-iams) miško plotui(-ams) gauti. Kadangi valiai dėl būdo, kuriuo pageidaujama atkurti nuosavybės teises, pareikšti buvo galima tik nustatytais terminais, darytina išvada, jos keisti valią dėl nuosavybės teisiu atkūrimo būdo galima tik įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, t. y. pretendentas bet kada negali išreikšti (pakeisti) valios dėl paties nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tuo tarpu nurodytos kadastro vietovės, kurioje pageidaujama gauti lygiavertį miško plotą, pakeitimas nėra nuosavybės teisių atkūrimo būdo keitimas. Todėl šiuo atveju pretendentai įstatymo nėra ribojami.
Pareiškėjo nuomone, nei Atkūrimo įstatyme, nei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra imperatyviai nurodoma, kad kadastro vietovė gali būti keičiama tik tuo atveju, jei piliečio nurodytoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nėra ar pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę jos nepakanka, juose nėra ir imperatyvios formuluotės, jos kadastro vietovė negali būti keičiama, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Ir toks siaurinamas šių nuostatų aiškinimas, kaip nurodo atsakovė, yra neteisingas ir nepagrįstas.
Iš Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 29 punkto nuostatų galima daryti išvadą, jog keisti rajono ar/ir kadastro vietovės negalima būtų, tik tuo atveju, jei išvada jau būtų parengta ir išsiųsta į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytą rajoną ar/ir kadastro vietovę, ir ten būtų pakankamai laisvos žemės sklypų, kad atkurti nuosavybės teises. Taigi, iki išvados parengimo ir išsiuntimo į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytą rajoną ar/ir kadastro vietovę, piliečio teisės pasirinkti, pakeisti (patikslinti) kadastro vietovę, kurioje jis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės ar miško sklypą, nėra ribojamos. Tuo tarpu pareiškėjui teikiant prašymą dėl kadastro vietovės pakeitimo, išvada dar nėra parengta ir išsiųsta į žemėtvarkos skyrių pagal nurodytą rajoną.
Šalies argumentai
Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad tuo atveju, jei pateikdamas prašymą atsakovės specialistės būtų buvęs informuotas, kad keisti prašyme nurodytos kadastro vietovės negalės, jis prašyme lygiaverčiam miško plotui gauti nebūtų nurodęs konkrečios kadastro vietovės, todėl tokiu būdu buvo suklaidintas NŽT Kauno miesto skyriaus specialistų.
Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad situacija ir sklypų pasirinkimo atitinkamose kadastro vietovėse galimybės nėra nekintamos, todėl šiuo metu situacija pasirinktoje kadastro vietovėje jau yra pakitusi, nes per laiko tarpą nuo 2019 metų iki dabar vyko pretendentų susirinkimai, pretendentai rinkosi žemės (miško) sklypus. Todėl šioje situacijoje neteisinga pareiškėjui neleisti pakeisti anksčiau nurodytą kadastro vietovę, ir pasirinkti jo interesus atitinkančią kadastro vietovę. Pareiškėjo nuomone, atsakovė savo veiksmais nesilaikė gero viešojo administravimo principų, nepadėjo pareiškėjui įgyvendinti jo teisių.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b. l. 29-37) bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT atstovė paaiškino, kad pareiškėjas 2019-05-30 Kauno miesto skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki 2019 m. birželio 1 d. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punkte nurodyta, kad piliečiui pageidaujant gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, nurodoma vietovė, kurioje jie pageidauja gauti sklypus.
Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 29 punkte nustatyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pranešime žemėtvarkos skyrius taip pat nurodo, kur pilietis gali susipažinti su skelbiama informacija apie laisvos žemės fondo žemę, bei informuoja jį apie šiame punkte numatytas pasekmes dėl šio prašymo nepateikimo ir pasekmes, jei prašyme bus nurodyta kadastro vietovė, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.
Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovės nuomone, nuosekliai vertinant nurodytas Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatas, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas nenumato galimybės keisti kadastro vietovę, o pilietis, pateikdamas prašymą dėl valios pakeitimo ir pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą, šiame prašyme privalo nurodyti vietovę, kurioje jie pageidauja gauti sklypus. Kitu atveju, piliečiui pateiktame prašyme nenurodžius, t. y. nepatikslinus vietovės, kurioje pageidauja gauti lygiavertį miško plotą, atlyginama pinigais.
Atsakovės teigimu, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje numatyta galimybė pakeisti pasirinktą kadastro vietovę tik tuo atveju, kai pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos lygiaverčiais miško plotais (duomenys neskelbtini). Šio prašymo pagrindu, NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą Švenčionių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatė, kad šioje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo leisti pareiškėjui keisti pasirinktą kadastro vietovę.
Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, negali leisti pakeisti pareiškėjui kadastro vietovės, nes tokio keitimo nenumato įstatymai ir tokiu veikimu Tarnyba viršytų viešojo administravimo subjektui įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, todėl pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog nei Atkūrimo įstatyme, nei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra imperatyviai nurodoma, kad kadastro vietovė gali būti keičiama tik tuo atveju, jei piliečio nurodytoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nėra ar pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę jos nepakanka, juose nėra imperatyvios formuluotės, jog kadastro vietovė negali būti keičiama išskyrus įstatyme numatytus atvejus, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pretendentas nuosavybės teisių atkūrimui į K. P. iki nacionalizacijos Pažaislio valsčiuje (pagal dabartinį administracinį suskirstymą Kauno mieste) nuosavybės teise valdytą žemę. Nuosavybės teisės pretendentui atkurtos į 1,6786 ha, liko neatkurtos į 13,3611 ha.
Pareiškėjas 2019-05-30 pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą (toliau - 2019-05-30 prašymas), kuriame nurodė, kad pageidauja lygiavertį miško plotą gauti (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje (b. l. 11).
2021-03-10 pareiškėjas NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymus, kuriais prašė atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą žemę, lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose (b. l. 66) bei prašė leisti pakeisti kadastro vietoves, kuriose pageidauja atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais (b. l. 12).
NŽT Kauno miesto skyrius 2021-04-09 sprendimu Nr. 8SD-1739-(14.8.125 E.) (toliau - ir NŽT Kauno skyriaus 2021-04-09 sprendimas) informavo pareiškėją, kad 2021-03-10 prašyme nenurodžius naujų aplinkybių, prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiais sklypais kitose vietose nenagrinėjamas ir paaiškino, kad kadastro vietovę galima keisti tik tuo atveju, kai pageidaujamoje vietovėje laisvos žemės nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2019-05-30 prašymu pageidavo gauti lygiavertį miško plotą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje yra laisvos žemės fondo žemės, pasirinktos kadastro vietovės pakeisti negalima (b. l. 67-70). Šio sprendimo dalį dėl kadastro vietovės pakeitimo pareiškėjas apskundė, tačiau NŽT direktoriaus pavaduotojas skundžiamu 2021-06-03 sprendimu Nr. lSS-876-(5.59E.) (toliau – ir NŽT 2021-06-03 sprendimas) skundo netenkino (b. l. 21-23).
Ginčas byloje kilęs dėl NŽT Kauno skyriaus 2021-04-09 sprendimo dalies, kuria atsisakyta leisti pareiškėjui pakeisti kadastro vietovę, ir dėl NŽT 2021-06-03 sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamus administracinius aktus, iš esmės nesutinka su tuo, kad atsakovės motyvas, jog kadastro vietovę galima keisti tik tuo atveju, kai pageidaujamoje vietovėje laisvos žemės nepakanka, yra nepagrįstas ir neteisingas, nes nei Atkūrimo įstatyme, nei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje tai nėra imperatyviai reglamentuota.
Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo vertinimais nesutinka.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo tvarka) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – Žemės reformos įstatymas).
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais“.
Atkūrimo tvarkos 9 punkte nurodyta, kad pilietis, pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, turi nurodyti vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus.
Pagal Atkūrimo tvarkos 29 punktą numatyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.
Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Atsižvelgiant į nurodytas Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos nuostatas darytina išvada, kad pilietis, pateikdamas prašymą dėl valios pakeitimo ir pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą, šiame prašyme privalo nurodyti vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus. Piliečiui pateiktame prašyme nenurodžius ar nepatikslinus vietovės, kurioje pageidauja gauti lygiavertį miško plotą, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais.
Įvertinus išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad, jei pateikdamas minėtą prašymą institucijai, jis būtų buvęs informuotas apie tai, jog keisti prašyme nurodytos kadastro vietovės negalės, pareiškėjas nebūtų nurodęs konkrečios kadastro vietovės, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, jei pareiškėjas, teikdamas prašymą ir vėliau, gavęs iš atsakovės informaciją apie pareigą nurodyti konkrečią kadastro vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus, jos vis tiek nebūtų nurodęs, tai institucija, vadovaudamasi Atkūrimo tvarkos 29 punkto nuostatomis, būtų galėjusi priimti sprendimą pareiškėjui atkurti nuosavybės teisės atlyginant pinigais.
Teisėjų kolegija vertina, kad Atkūrimo tvarkoje numatyta galimybė pakeisti pareiškėjo pasirinktą kadastro vietovę yra galima tik tuo atveju, kai pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja lygiavertį miško plotą gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Šio prašymo pagrindu, NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą Švenčionių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje nustatė, kad šioje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjo pasirinktoje kadastro vietovėje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą, byloje nėra, todėl atsakovė pagrįstai nurodė, jog ji neturi teisinio pagrindo leisti pareiškėjui pakeisti pasirinktą kadastro vietovę.
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Taip pat viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis ir nepiktnaudžiavimo valdžia principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4, 8 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).
Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, negali leisti pareiškėjui pakeisti kadastro vietovės, nes tokio keitimo nenumato įstatymai ir tokiu veikimu NŽT viršytų viešojo administravimo subjektui įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas, kad nei Atkūrimo įstatyme, nei Atkūrimo tvarkoje nėra imperatyviai nurodoma, jog kadastro vietovė negali būti keičiama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, yra nepagrįstas ir atmetamas.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam teikiant prašymą dėl kadastro vietovės pakeitimo, išvada dar nėra parengta ir išsiųsta į žemėtvarkos skyrių pagal nurodytą rajoną, todėl, jo nuomone, iki išvados parengimo ir išsiuntimo į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytą rajoną ar/ir kadastro vietovę, piliečio teisės pasirinkti, pakeisti (patikslinti) kadastro vietovę, kurioje jis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės ar miško sklypą, nėra ribojamos.
Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus.
Atkūrimo tvarkos 105 punkte numatyta, kad žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto skaičiavimus nustato valstybės išperkamo turto vertę ir piliečiui sutikus žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondo žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius. Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės būti tenkinama, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo atlieka šios tvarkos 29 punkte nurodytus veiksmus.
Įvertinus nurodytas Atkūrimo tvarkos nuostatas pripažintina, kad išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada) piliečio pageidaujamoje vietovėje priimama tik tuo atveju, kai pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto skaičiavimus nustatoma valstybės išperkamo turto vertė ir su tuo sutinka pilietis.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad Išvada neparengta, nėra. Tačiau svarbu pažymėti, kad atsakovė, gavusi pareiškėjo 2019-05-30 prašymą, ėmėsi veiksmų Išvados parengimui ir nustatė, kad R. P. nurodytoje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. Byloje taip pat nustatyta, kad Išvada iki šiol neparengta ne dėl atsakovės kažkokių tai neatliekamų veiksmų (vilkinimo), bet dėl to, kad yra kilę teisminiai ginčai dėl valstybės išperkamo turto vertės, nes, pareiškėjo nuomone, buvusio savininko K. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė buvo ne žemės ūkio paskirties, bet kitos paskirties žemė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 105 punktu, atsakovė negalėjo priimti Išvados, nes su tuo nesutiko (nesutiko dėl valstybės išperkamo turto vertės) pareiškėjas.
Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai, jog iki Išvados parengimo ir išsiuntimo į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytą rajoną ar/ir kadastro vietovę, galima ją pakeisti, yra nepagrįsti. Priešingu atveju galėtų susiklostyti tokia situacija, kai pareiškėjas iki Išvados parengimo (nors Išvada neparengiama dėl pareiškėjo nesutikimo su išperkamo turto verte) turėtų galimybę, nors ir nesant tam įstatyminio pagrindo, kaskart keisti savo nurodytą kadastro vietovę, tuo pačiu neleidžiant atsakovei priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Apibendrindama, teisėjų kolegija vertina, kad iš ginčijamų atsakovės sprendimų turinio matyti, jog pareiškėjui iš esmės ir laiku atsakyta į jo keltus klausimus, ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, atmeta ir iš to kylantį bei tiesiogiai susijusį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.