Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo einamos pareigos yra labai specifinės, reikalaujančios nuolatinio kvalifikacijos kėlimo. Atliekant 9 mėnesių tarnybą jis praras kvalifikaciją (lyginant su savo profesinės veiklos srities kolegomis), be to, grįžus iš tarnybos jam reikės skirti nemažai laiko atgauti prarastą kvalifikaciją. Pažymi, kad tai nėra spekuliatyvi ar deklaratyvaus pobūdžio pozicija, tokią poziciją išdėstė ir jo darbdavys savo rašte. Darbdavys geriausiai žino, kokius sutartinius, veiklos ir kitus įsipareigojimus artimiausiais mėnesiais jis yra prisiėmęs ir kad juos bus sudėtinga įvykdyti, pareiškėjui išvykus į tarnybą. Iš esmės operatyviai pareiškėją pakeisti darbo vietoje kartais gali būti tikrai sudėtinga, naujam darbuotojui būtina įgyti tiek teorines, tiek praktines žinias, susipažinti su veiklos specifika, pažinti kolektyvą. 2024 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiai įmonei (jo darbdaviui) yra kritiškai svarbūs, nes būtent per šiuos 4-5 mėnesius įmonė sugeneruoja beveik visas metų pajamas ir pelną, o per šį laikotarpį netekus net ir 1 svarbaus darbuotojo, įmonei gali grėsti dideli nuostoliai, įsipareigojimų neįvykdymas ir pan.

Pareiškėjas kelia retorinį klausimą - ką Lietuvos kariuomenė prarastų, jei tarnyba būtų atidėta iki 2024 m. gruodžio mėnesio. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir jo darbovietė, jei jam tarnyba nebūtų atidėta, prarastų labai daug, tuo tarpu nėra aišku, ką kariuomenė ir valstybė prarastų jam tarnybą atidėjusi vos 9 mėnesiams?

Dar didesnių sveikatos problemų turi jo mama L. S., kuri serga psichikos liga ir jai reikia didelės pagalbos (pvz., dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjo mama girdi jo, t. y. savo sūnaus, balsus, mato pro langą mašiną, kuri nori ją neva išvežti, kyla pykčio priepuoliai, emociškai dirgli, susijaudinusi ir kt.). Šiuo atveju jis, kaip sūnus, turi pareigą rūpintis mama, padėti jai finansiškai, kartais reikia mamą skubiai vežti į gydymo įstaigą, budėti, stebėti jos būklę, kad nepakenktų sau ir artimiesiems. Abu viešojo administravimo subjektai visiškai nevertino to fakto, kad jo mama turi rimtų psichikos ligų problemų, šiuo aspektu beveik visiškai nepasisakė. Deja, gauti nemokamą valstybinę pagalbą šioje srityje yra beveik neįmanoma, todėl labai nemalonu iš asmenų, neturinčių neigiamos patirties tokioje situacijoje, girdėti „patarimus“, kad galima nusisamdyti priežiūros specialistą, socialinės priežiūros paslaugas ir pan. Be abejo, tą galima lengvai padaryti, kiekvieną mėnesį turint laisvą 1 000 Eur, o pareiškėjas tokios laisvos sumos, deja, neturi. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu yra labai svarbu padėti jam savo mamai, kad jos psichinė būklė pagerėtų.

Teigia, kad jo fizinė ir finansinė pagalba (parama) reikalinga ir tėčiui. Pareiškėjo mama automobilio nevairuoja, tėčiui jau sudėtinga pačiam vairuoti automobilį, todėl tėvus jis nuveža į polikliniką, ligoninę, parduotuvę, bažnyčią. Viešojo transporto, kur gyvena jo tėvai, nėra arba jis važiuoja labai retai ir nepatogiu maršrutu. Taip pat padeda savo draugės seneliams, nuperka maisto ir aprūpina svarbiausiais dalykais (vaistai, higienos priemonės, maistas, rūbai ir pan.).

Su drauge planuoja kurti šeimą, susilaukti vaikų, todėl vienas iš prioritetinių dalykų - jai ir jam baigti mokslus, susitaupyti pinigų pradiniam būsto įnašui, nusipirkti būstą, susikurti bent minimalią finansinę gerovę.

Akcentuoja, jog nors KAM sprendime nurodė, kad kariams kiekvieną mėnesį buitinėms išlaidoms mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, taip pat gali būti mokama 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premija už pavyzdingą tarnybą, tačiau tokia išmoka pareiškėjui finansiškai nepadės, nes ji nesprendžia pareiškėjo finansinių problemų. Be to, pareiškėjui šiuo atveju pats aukščiausias prioritetas yra įsitvirtinti darbo rinkoje, plėsti verslą ir kelti kvalifikaciją. Pareiškėjas papildomos išmokos už gerą tarnybą taip pat negaus, nes šiuo metu fiziškai ir psichologiškai nėra pasiruošęs atlikti tarnybos labai gerai ar gerai.

Atsakovė pabrėžia, kad prašymai dėl privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – PPKT) atidėjimo nagrinėjami tvarkos aprašo nustatytomis procedūromis (Karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 15 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Tvarkos aprašo 5 punkte nurodoma, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą. Tvarkos aprašo 6 punkte nurodoma, kad karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjas manydamas, kad privalomosios pradinės karo tarnyba sukels jam neproporcingai didelę žalą pagal Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir KA ministras) 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 Tarnybai turėjo pateikti pagrįstą prašymą ir neproporcingą žalą patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė pabrėžia, kad tiek Tarnyba, tiek KAM priimant sprendimus pareiškėjo atžvilgiu elgėsi atidžiai ir rūpestingai, veikė taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Tiek iš Tarnybos sprendimo, tiek iš KAM sprendimo matyti, kad buvo išsamiai išnagrinėtos pareiškėjo prašyme bei skunde nurodytos aplinkybės ir dėl jų pasisakyta, o išvados pagrįstos objektyviais duomenimis susietais su taikomomis konkrečiomis teisės normomis, pavyzdžiui, Tarnyba 2024 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. ATRS-4124 ne tik nuosekliai įvertina visus argumentus, pateikia informaciją apie prašymą pateikti papildomus duomenis dar iki sprendimo surašymo, bet ir atkreipia pareiškėjo dėmesį į aplinkybę, jog pareiškėjo pateiktuose dokumentuose atsispindi informacija apie pareiškėjo draugės pareiškėjui skolinamus pinigus, taip pat mamos atliktus bankinius pavedimus, t. y. finansinę paramą, kuri paneigia pareiškėjo argumentus dėl jo teikiamos finansinės paramos minėtiems asmenims. KAM 2024 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 12-01-1073 įvertintas Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. ATRS-4124, dar kartą išsamiai išanalizuotas pateiktų argumentų pagrįstumas.

Atsakovė sutinka, kad atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobūdį bei 9 mėn. trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti ar nutraukti socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo režimą, todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini ir neapsaugoti teisės, tačiau žala ir nepatogumai vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 13 d. nutarime konstatavo: „Pilietybė yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba“. Todėl kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turėdamas galimybę naudotis tam tikromis konstitucinėmis teisėmis neturi alternatyvos nevykdyti konstitucinių pareigų.

Kiekvienas karo prievolininkas turi žinoti ir suprasti apie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose įtvirtiną pareigą atlikti karo prievolę ir būti pasiruošęs ją atlikti. Akcentuoja ir tai, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami.

Atsakovei žinoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui yra nustatyta konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą, tačiau šios konstitucinės teisės negali absoliučiai paneigti turimos konstitucinės pareigos – atlikti karo prievolę (pasiruošti ginti valstybę).

Tad neproporcingos žalos vertinimo kontekste reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad prieš planuojant karjerą ir asmeninį gyvenimą bei prisiimant atitinkamus įsipareigojimus pareiškėjas turėjo (galėjo) įsivertinti galimą riziką patekti į Šauktinių sąrašus ir tam pasiruošti. Taip pat kiekvienam karo prievolininkui yra suteikta galimybė savanoriškai (iki Šauktinių sąrašų sudarymo) ar pasinaudoti pirmumo teise (jau patekus į Šauktinių sąrašus) atlikti PPKT pasirenkant tarnybos vietą, būdą ir laiką. Pagal viešai skelbiamą 2024 m. šaukimo planą: https://www.karys.lt/tarnybos-budai/nuolatine-privalomoji-pradine-karo-tarnyba/2024-metu-saukimo-planas/617, matyti, kad pirmas šaukimas į tarnybos vietą vyksta 2024 m. vasario 5 d., paskutinis – 2024 m. gruodžio 9 d., todėl patekus į Šauktinių sąrašus, kurie skelbiami kiekvienų metų sausio mėn. ir pasirinkus PPKT atlikti pirmumo tvarka (atsiradus teisei pasirinkti tarnybos laiką ir vietą) yra pakankamas laiko tarpas per kurį galima minimalizuoti galimai atsirasiančią žalą ir pasiruošti tarnybai.

Nagrinėjamu atveju, iš sprendimo ir pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog Tarnyba nagrinėjo visas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su karo prievolės atidėjimu ir įvertinusi galimai kilsiančios žalos dydį KPĮ 15 str. 1 d. 14 p. taikymo aspektu, motyvuotai nurodė, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja tarnybos atidėjimo pagrindai. 2024 m. kovo 8 d. KAM išnagrinėjusi pareiškėjo skundą LR KA ministrui Tarnybos pažeidimų taip pat nenustatė.

Atsakovė akcentuoja, jog pareiškėjas pateikė argumentus, susijusius su darbu UAB „Emoging LT“, individualia veikla bei finansiniais įsipareigojimais, kylančiais iš būsto nuomos sutarties, tačiau pažymi, kad turimas darbas ir/ar finansiniai įsipareigojimai savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams fakto, dėl kurio įstatyme numatytos PPKT atlikimas būtų negalimas. Tokio masto žala galėtų būti konstatuota tik gavus duomenų (įrodymų), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės pareiškėjas patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks pareiškėjo (jo artimųjų) padėtį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan. Pareiškėjo interesas tęsti darbinius santykius nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo preambulėje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos Seimas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno šalies piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Iš šios pareigos išplaukia pareiga gavus šaukimą atlikti PPKT.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 1 dalis numato, jog PPKT kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo nustatė, jog bazinės socialinės išmokos dydis – 55 Eur. Apibendrinant, pareiškėjas pavyzdingai atlikdamas tarnybą, kartu su išmoka gaudamas premiją gautų 3663 Eur sumą ((55 Eur × 3,7 + 55 Eur × 3,7) × 9 mėn.). Taip pat, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai gauna pilną valstybės išlaikymą (apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai), už ką pareiškėjas būdamas civiliu moka iš savo asmeninių lėšų ir patiria papildomas finansines išlaidas.

Lietuvos kariuomenė taip pat pažymi, kad atlikęs PPKT pareiškėjas įgaus įvairiapusiškos gyvenimiškos patirties, ugdys asmenines savybes, kurias vėliau galės pritaikyti tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime keldamas savo kvalifikaciją po tarnybos.

Teisės aktai neįtvirtina sąrašo atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala, būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atlikti kitu metu.

Dėl tarnybos atlikimo kitu metu, KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad PPKT individualia tvarka atidedama karo prievolininkams, kurie krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems PPKT būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti kitu metu. Ši nuostata aiškiai nurodo, jog asmenys siekdami tarnybos atidėjimo turi pagrįsti ne tik neproporcingai didelę žalą, bet pateikti argumentus bei įrodymus, kad atidėjus tarnybą tolimesniam laikui žalos būtų galima išvengti. Minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama, kad nesusidarytų situacijos, kai asmenys nepagristai galėtų išvengti karo tarnybos (Konstitucinės pareigos).

Aplinkybės, kurios leistų atidėti karo tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo ar jo darbdavio, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti, t. y. neproporcingai didelė žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių būtų galima spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti PPKT, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri nepataisomai neigiamai paveiktą jo (jo artimųjų) padėtį, iš esmės neigiamai pakeistą gyvenimo sąlygas, keltų realų pavojų jo (jo artimųjų) sveikatai, gyvybei ir pan., o įmonė turėtų patirti tokią žąlą, kurią būtų galima vertinti per visuomeninių interesų prizmę. Šiuo atveju, pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nebuvo pagrįstos tokiais įrodymais svarstant PPKT atidėjimo klausimą, kurie įrodytų, jog pašaukus pareiškėją į tarnybą būtį patirta neproporcingai didelė žala, kuri atsvertų Konstitucijoje numatytą piliečio pareigą atlikti karo tarnybą.

Be kita ko, vertinant pareiškėjo argumentus dėl pagalbos pareiškėjo tėvams bei draugei, pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, jog jam teisės aktų nustatyta tvarka yra skirta globa ar rūpyba, ar minėtiems asmenims reikalinga nuolatinė priežiūra, kurios negalėtų suteikti kiti asmenys. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius būtent pareiškėjo nuolatinės pagalbos būtinybę minėtiems asmenims, siekiant visapusiškai įvertinti susiklosčiusią pareiškėjo situaciją ir išsklaidyti bet kokias abejones, tačiau papildomi dokumentai, pagrindžiantys tokias aplinkybes, nebuvo pateikti.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas į Šauktinių sąrašus pirmą kartą pateko dar 2023 m., todėl turėjo pakankamai laiko tinkamai pasirengti atlikti PPKT. Pareiškėjas nerūpestingai vertino savo konstitucinę pareigą atlikti PPKT, nesiėmė jokių veiksmų tariamai kilsiančiai žalai mažinti.

Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė aplinkybių (patvirtintų dokumentais), kurios galėtų būti pripažintos kaip darančios neproporcingai didelę žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Galimų nepatogumų, apribojimų ir nuostolių riziką prisiėmė pats pareiškėjas, tinkamai neįvertindamas rizikos patekti į šauktinių sąrašus ir pareigos atlikti PPKT.

Lietuvos kariuomenės nuomone, pareiškėjui atidėti tarnybą individualia tvarka nebuvo pagrindo, o Tarnybos bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai taikant teisės normas ir vertinant faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamo ginčo esmė, ar pareiškėjo Prašymą nagrinėjančios institucijos pagrįstai, jame nurodytų priežasčių, dėl kurių privalomoji pradinė karo tarnyba turėtų būti atidėta, nevertino kaip galimai galėsiančių sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ir visuomeniniams interesams ir kurios (žalos) būtų galima išvengti, jeigu pareiškėjas tarnybą atliktų kitu metu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Pagal Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalį, įstatymu galima nustatyti tik tokias atleidimo nuo konstitucinės piliečių pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą sąlygas, kurios būtų susijusios su objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių jie negali atlikti šios pareigos.

KPĮ 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Šio 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

Karo tarnybos atidėjimo Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu atveju tvarką nustato Aprašas. Aprašo (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pateikimo metu) 5 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas turi teisę pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai arba jos regioniniam padaliniui prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą ir tarnybą rezerve individualia tvarka, kai jam atliekant karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad prašyme turi būti nurodytos karo tarnybos atidėjimo priežastys ir motyvai, informacija apie galimą neproporcingai didelę žalą karo prievolininko ar visuomeniniams interesams ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėjas Prašymą Tarnybai argumentavo tuo, kad dėl karo tarnybos atlikimo Bendrovei kyla didžiulė rizika, jog nebus įgyvendinti sutartiniai įsipareigojimai bei veiklos, už kuriuos atsakingas ir pareiškėjas, kas galėtų sąlygoti net blogą Bendrovės finansinę padėtį ir kitus nepatogumus, Bendrovė negali taip skubiai surasti ir apmokyti naujus darbuotojus. Pareiškėjas skunde akcentavo, jog yra atsiradusios abejonės ir dėl jo kvalifikacijos praradimo, sužlugs jo vystomas verslas, galimai jis praras kvalifikaciją, be to, jis patirs finansinius nuostolius dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal gyvenamosios vietos nuomos sutartį. Pareiškėjas taip pat Prašymą motyvavo ir savo tėvų sunkia finansine padėtimi, sunkia savo draugės, kuri yra studentė, finansine padėtimi bei draugės bei šeimos narių (ypač savo mamos) sveikatos problemomis.