Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

nuteistiesiems A. K., D. V.

nukentėjusiesiems V. J., R. J.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl 2006 m. gegužės 9 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – areštu 20 parų.

Subendrinus šias bausmes pagal BK 63 str., griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; 2) elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslą.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – areštu 40 parų.

Subendrinus šias bausmes pagal BK 63 str., griežtesne bausme apimant švelnesnę, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 320 Lt R. J. ir 30 Lt V. J., atsiprašyti nukentėjusiųjų Rolando, Vitalijaus, Jono ir A. J., pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tačiau D. V. atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Priteista solidariai iš D. V. ir A. K., o pastarajam neturint turto ar uždarbio subsidiariai iš S. K. 320 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos R. J., 30 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos V. J. bei 949,70 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 25 d., apie 1.50 val., Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, gatvėje, kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio D. V., kėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius, matant kitiems asmenims, D. V. tyčia, iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam R. J. smogė kumščiu į veidą, po to A. K. tyčia, iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam R. J. kastetu trenkė į dešinę veido pusę, o pastarajam pargriuvus ant žemės, D. V. spyrė į veidą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. J. nesunkiai sutrikdydami sveikatą; po to R. J. ginti atbėgusį V. J. D. V. mušė rankomis, o A. K. sudavė du smūgius kastetu į galvą, abu spardė į įvairias kūno vietas, taip nežymiai sutrikdydami ir nukentėjusiojo V. J. sveikatą, bei savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliantas kategoriškai neigia, kad įvykio metu turėjo kastetą ir juo sudavė. Tokius jo parodymus patvirtina liudytojai: E. L., A. P., S. R., T. S.. Kastetas tyrimo metu nebuvo ieškotas ir surastas. Apylinkės teismas nepagrįstai, remdamasis tik prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais, jam inkriminavo tai, kad jis turėjo kastetą. Specialistas negalėjo duoti konkrečios išvados, kokiu konkrečiai daiktu padaryti sužalojimai. Kadangi jis smūgio nesudavė, tai dėl R. J. sužalojimo turėtų būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusysis R. J. bei jo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis D. V. skundo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies .

A. K. ir D. V. nuteisti už nesunkų R. J. ir nežymų V. J. sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.).

Iš byloje esančių įrodymų apie R. J. sužalojimą matyti, jog teisės medicinos specialisto išvadomis (T.1, b.l. 9, 10, 46), nustatyta, kad nukentėjusiajam R. J. įvykio metu buvo nubrozdinti abiejų plaštakų, kairės alkūnės sąnario ir dešinio pado srityje, padarytos kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose ir dešinės plaštakos srityje bei dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienelės impresinis lūžimas.

Nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. J. ir lėmė būtent jo dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienelės impresinis lūžimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus įrodymų tyrimą teismo medicinos specialistas nurodė, jog lūžio vieta yra iškilioje žandikaulio vietoje ir šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek vienu, tiek keliais smūgiais, suduodant į šią vietą tiek kasteltu, tiek kumščiu, tačiau šis sužalojimas negalėjo būti padarytas nukentėjusiajam griūnant.

Nukentėjusysis R. J. nuosekliai- tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad A. K. ant dešinės rankos turėjo užsidėjęs metalinį kastetą ir ta ranka trenkė jam į dešinę veido pusę. Pagal R. J. parodymus, būtent A. K. į šią vietą jam sudavė vienintelį, tačiau labai stiprų ir patį skausmingiausią smūgį, nuo kurio jis parkrito. Kiti smūgiai, kuriuos jam sudavė D. V., teko į kitas galvos sritis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. J. patikslino, kad D. V. jam spyrė taip pat į dešinę veido pusę, t.y. į priešingą nei jis apsirikdamas nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu (T.1 b.l. 18-23, 8-ta nuotrauka), tačiau D. V. nepataikė į lūžio vietą. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. nustatytas impresinis (įspaustinis) sinuso sienelės lūžis, kolegija daro išvadą, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas tik suduodant smūgį betarpiškai į lūžio vietą. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. J. parodymais, kad būtent šio A. K. smūgio pasekoje jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Aplinkybė, kad nuteistasis A. K. įvykio vietoje turėjo kastetą viso proceso metu tvirtino nukentėjusieji R. J. ir V. J.. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas Ž. G., kuris nurodė, kad A. K. įvykio metu tikrai turėjo kastetą, nes iš karto po muštynių M. M., A. K. bei D. V. atvažiavo pas jį, pasakojo apie įvykį ir A. K. demonstravo tamsios spalvos kastetą, juo grasino ir liudytojui. Ž. G. parodymais nėra pagrindo abejoti, kadangi teisiamajame posėdyje abu nuteistieji šių parodymų nepaneigė nurodydami, jog neprisimena, ar buvo po įvykio pas Ž. G., bei iš nuteistųjų reakcijos į pastarojo liudytojo parodymus kolegijai nekyla jokių abejonių dėl Ž. G. parodymų patikimumo. Todėl nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jis įvykio metu neturėjo kasteto atmetamas kaip nepagrįstas.

Tokiu būdu iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų viseto darytina išvada, kad A. K. įvykio metu turėjo kastetą, kuriuo sudavė R. J. į dešinę veido sritį, ko pasekoje nuo vienintelio A. K. suduoto smūgio į veido sritį buvo R. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo medicinos specialistai tiek išvadose, tiek apklausimai teisiamuosiuose posėdžiuose nepaneigė, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas R. J. galėjo būti padarytas ir vienu smūgiu, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo R. J. parodymus, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ir D. V. veiksmais.

Esant šiai aplinkybei, apylinkės teismas išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas R. J. buvo padarytas ir D. V. veiksmais, padarė pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes pastarosios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Kolegija konstatuoja, kad šis baudžiamojo proceso pažeidimas turėjo esminės įtakos nustatant D. V. veiksmų apimtį bei priežastinį ryšį tarp jo veikos ir pasekmių.

Kaip minėta, visi tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme surinkti, ištirti ir aptarti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad būtent A. K. sužalojo R. J. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau kolegija mano, jog pirmos instancijos teismas šioje dalyje, kvalifikuodamas A. K. veiką pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis yra suprantamas toks kaltininko elgesys, kuomet jis veikia aiškiai negerbdamas žmogaus ar visuomenės, akivaizdžiai niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Tai, kad neteisėtai elgiamasi viešoje vietoje dar nereiškia, jog kaltininkas visais atvejais elgiasi chuliganiškai, o ne daro tai iš asmeninių ar kitokių paskatų. Chuliganiškos paskatos yra BK 138 str. 1 d. numatytą veiką kvalifikuojantis, t.y. būtinas ir privalomas įrodinėti požymis, todėl jį turi patvirtinti byloje surinkti nekeliantys jokių abejonių įrodymai.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, iš proceso šalių pasisakymų tiek pirmos instancijos, tiek apeliaciniame teisme, nuteistieji ir nukentėjusieji gyvena tame pačiame kaime, yra nuo seno pažįstami, žaidžia kartu krepšinį, tarp V. V., A. K. ir R. J. ir seniau yra buvę nesutarimų. Pradžia konflikto įvyko 2006-06-25 01.00 val. kai R. J. prie savo namų apsižodžiavo su A. K., D. V. bei M. M.. Po to tą pačią dieną tik apie 01.50 val. kai jis su merginomis T. S. bei G. P. ėjo gatve, D. V. jį pavadino vagimi jie vėl apsižodžiavo ir dėl to tarp jo ir D. V. bei M. M. kilo muštynės. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko ir A. K., kuris, nežinodamas konflikto priežasties, bet matydamas, jog jame dalyvauja jo draugas D. V., į jį įsijungė D. V. pusėje, taip šiam padėdamas . Tai rodo, kad A. K. įsijungė į jau prasidėjusį konfliktą tarp D. V. ir R. J. ir pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė ne dėl chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų, siekdamas padėti D. V..

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad A. K. 2005 m. birželio 25 d., apie 1.50 val., Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, gatvėje, dėl asmeninių paskatų tyčia nukentėjusiajam R. J. kastetu trenkė į dešinę veido pusę, tuo nesunkiai sužalodamas nukentėjusįjį ir padarydamas dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienelės impresinį lūžimą.

Tokie A. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. sudėtį.

Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir A. K. veika iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į BK 138 str. 1 d., o D. V. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Skiriant A. K. bausmę pagal BK 138 str. 1 d. atsižvelgiama į tai, kad šį nesunkų nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, todėl, siekiant BK 80 str. numatytų bausmės nepilnamečiams tikslų, jam skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino A. K. bei D. V. pagal BK 284 str. 1 d. kaltais. Pagal BK 284 str. 1 d. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Pagal teismų praktiką, viešąją tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Šio nusikaltimo sudėtis priskiriama prie materialiųjų sudėčių, t.y. būtina įrodyti, jog nepagarbos demonstravimas ar kitas neteisėtas elgesys sukėlė įstatyme numatytas pasekmes – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis arba tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. viešoje vietoje, vėlyvu metu, gatvėje, matant ir girdint kitiems asmenims, t.y. liudytojams T. S., G. P., V. ir E. L., S. R., kitiems asmenims) be jokios akivaizdžios priežasties užgauliais žodžiais prikibo prie nukentėjusiojo R. J.. Be to ir pats nuteistasis D. V. neneigia, kad konfliktą pradėjo būtent jis. A. K. į muštynes įsijungė vėliau ir kaipo minėta aukščiau, sudavė smūgį R. J., po to abu nuteistieji mušė ir nukentėjusįjį V. J., atbėgusį ginti brolio. Tai, kad apeliantas mušė V. J., neneigia ir jis pats. Be jo parodymų tai patvirtina liudytojų V. L., E. L. parodymai. Apeliantas teigia, kad jis gynėsi nuo V. J. užpuolimo, tačiau iš byloje esančių įrodymų viseto darytina išvada, kad V. J. siekė apginti savo mušamą brolį nuo jį mušusių nuteistųjų, o tokia situacija negali būti laikoma užpuolimu, kaip, kad skunde tvirtina apeliantas.Taigi šis jo skundo argumentas nepagrįstas. Taigi kolegija pripažįsta esant pilnai įrodyta, kad duotoje situacijoje muštynių viešoje vietoje-miestelio viduryje metu abiejų nuteistųjų veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, abu nuteistieji sumušdami nukentėjusiuosius, kurių vienas buvo su į svečius pas juos atvykusiomis merginomis, savo įžūliu elgesiu pademonstravo aiškią nepagarbą aplinkiniams. Tai, kad A. K. į konfliktą įsijungė ne nuo jo pradžios, jo veikos kvalifikavimui BK 284 str. 1 d. reikšmės neturi, kadangi jis savo įžūliais veiksmais taip pat surikdė visuomenės rimtį ir tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog A. K. ir D. V. pažeidė viešąją tvarką ir jų veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 284 str. 1 d. A. K. kaltinamas ir tuo, kad jis viešąją tvarką pažeidė ir vartodamas necenzūrinius žodžius. Ši aplinkybė nėra įrodyta- byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad A. K. nusikaltimo padarymo metu būtų taip elgęsis, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, tačiau tai jokios reikšmės jo veikos kvalifikavimui bei bausmės dydžiui neturi, kadangi jis viešąją tvarką pažeidė aukščiau nurodytais įžūliais veiksmais. Apylinkės teismas A. K. trumpalaikio laisvės atėmimo, t.y. arešto bausmę pagal BK 284 str. 1 d. paskyrė pažeisdamas BK 80 str. nuostatas, kurios riboja teismo galimybes nepilnamečiui skirti laisvės atėmimo bausmę ir įpareigoja auklėjamojo poveikio priemonių taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, jam skirtina švelnesnė įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis- laisvės apribojimas.

Apylinkės teismo D. V. paskirta, atsižvelgiant į jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme pobūdį bei laipsnį, pagal BK 284 str. 1 d. bausmė yra teisinga, jos mažinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti teiginį, kad A. K. vartojo necenzūrinius žodžius.

A. K. veiką iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 1 d. ir skirti jam bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams įpareigojant visą bausmės laiką darbo dienomis būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per bausmės laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, iki 2007 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pagal LR BK 284 str. 1 d. skirti A. K. laisvės apribojimą keturiems mėnesiams įpareigojant jį visą bausmės laiką darbo dienomis būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams įpareigojant visą bausmės laiką darbo dienomis būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per bausmės laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, iki 2007 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis..

D. V. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. V. paskirtos bausmės subendrintos pagal LR BK 63 str. 5 d. 1 p. ir kuria jam atidėtas paskirtos subendrintos bausmės vykdymas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. 900 litų atstovavimo išlaidų R. J..