Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui A. A., suinteresuotiems asmenims E. A., R. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti jo pareiškimą. Nurodė, jog po motinos mirties liko jai priklausęs turtas – žemės sklypo su bendraturčiu dalis.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys E. A. ir R. A. nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pareiškimo reikalavimais, jiems neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas, išduotas 2011-05-11 Vilniaus miesto metrikacijos skyriaus ( b. l. 5).

Pagal gimimo liudijimą, A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas J. A., o motina – J. A. (b. l. 7).

Gyventojų registro tarnybos pažymos Nr. 5V-5146 duomenimis, J. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis J. A. mirė (duomenys neskelbtini). J. A. vaikai: A. A., (duomenys neskelbtini), R. A., (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Pareiškėjo motina J. A. nuosavybės teise buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 53/445 dalis 4,45 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 128/1085 dalis 10,85 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-19).

Vilniaus miesto 43-ojo notarų biuro pažyma Nr. SN43-141 patvirtina, jog byla dėl mirusiosios J. A. paveldimo turto neužvesta, įpėdiniai iki 2015-10-22 dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 23).

Suinteresuoti asmenys R. A. ir E. A. raštu patvirtino, kad sutinka dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo A. A., jam paveldint palikimą po motinos J. A. mirties ( b.l. 22).

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėja testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str.,5.13 str.).

CK 5.11 str. nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po J. A. mirties jos vaikai yra pareiškėjas A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas A. A. yra pirmos eilės paveldėtojas, paveldint pagal įstatymą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas A. A. po motinos J. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Suinteresuoti asmenys nurodo, kad faktiškai palikimą prižiūri P. A. (tvėo brolio vaikas). Jie palikimo po tėvo ar motinos mirties nepaveldėjo. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. 584489, išduotas 2011-05-11 Vilniaus miesto metrikacijos skyriaus), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.