Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus miesto 3-iojo notarų biuro notarei E. J., A. E., D. E. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės registracijos skyriuje sudarė santuoką su M. E.. Būdami santuokoje pareiškėja ir M. E. pagal 2004-02-26 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1704 įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jie taip pat susilaukė trijų vaikų – G. E., kuri šiuo metu yra pilnametė, A. E. ir D. E.. Pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančius įstatymus, 2017-06-13 nutartimi santuoka tarp pareiškėjos ir M. E. buvo nutraukta ir įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini), tačiau liko nepadalintas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytas turtas. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos buvęs sutuoktinis ir vaikų tėvas M. E. mirė. Mirusysis testamento nepaliko. Pirmos eilės paveldėtojai yra mirusiojo M. E. vaikai G., A. ir D.. Paveldėtojai per nustatytą įstatymo terminą kreipėsi į notarę dėl palikimo, atsiradusio po jų tėvo mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo. Iš Alytaus miesto 3-iojo notarų biuro notarės E. J. išduoto liudijimo matyti, kad G. E. nuo jai priklausiusio palikimo atsisakė, todėl palikimą priėmė nepilnamečiai vaikai D. E. ir A. E.. Tvarkant paveldėjimo bylą, paaiškėjo, kad pareiškėjos ir M. E., santuokoje įsigytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nutraukus jų santuoką, liko nepadalintas, todėl nėra galimybės įregistruoti nuosavybės nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad pareiškėjai ir M. E. nutraukiant santuoką, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas, kadangi Jungtinės Karalystės įstatymai to nenumato. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu Įstatymas įtvirtina, prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.72, 4.73 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis) ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Šiuo atveju, kadangi santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas, laikytina, kad nutraukus pareiškėjos ir M. E. santuoką, turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nutraukus pareiškėjos ir M. E. santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, o remiantis prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, nustatytinas juridinis faktas, kad po pareiškėjos ir M. E. santuokos nutraukimo, jiems priklausė po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja R. E. galėtų įgyvendinti A. E. ir D. E. teises į paveldėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), jiems priklausė po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja R. E. galėtų įgyvendinti A. E. ir D. E. teises į paveldėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.