Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-09-19 · Byla Nr. Ik-456-554/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
Ik-456-554/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00534-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
K. A.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Advokatai
Tomas Venckus
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Ik-456-554/2013.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00534-2010-9.Procesinio sprendimo kategorija: 6.4.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,nedalyvaujant - pareiškėjai K. A. ,pareiškėjos atstovui - advokatui Tomui Venckui,atsakovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui,

atsakovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. A. patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2013-07-05 patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2010-01-25 sprendimą Nr. 8.36-847;

2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2010-01-28 perskaičiavimo sprendimą Nr.8.54-638;

3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2010-05-06 sprendimą Nr. (11.1) I-2584;

4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjai K. A. būtų apskaičiuota ir paskirtą 6944,85 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa laikotarpiu nuo 2009-12-30 iki 2010-10-28 (iki vaikui sukaks vieneri metai) ir 5903,13 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa laikotarpiu nuo 2010-10-29 iki 2011-10-28 (iki vaikui sukaks dveji metai).

Pareiškėja patikslintame skunde (b.l. 98-105) bei pateiktuose paaiškinimuose (b.l. 124-125) nurodė, kad jai nuo 2009-12-30 buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. 2010-01-25 sprendimu Nr. 8.36-847 VSDFV Kauno skyrius visam vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui apskaičiavo ir paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą: kol vaikui sueis vieneri metai – 6944,85 Lt (neatskaičius mokesčių) ir kol vaikui sueis dveji metai – 5903,13 Lt (neatskaičius mokesčių). Minėtas atsakovo sprendimas buvo pradėtas vykdyti ir pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad juo paskirto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa bus mokama visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, tačiau pašalpa buvo perskaičiuota ir išmokėta mažesnė suma nei priklausė. Ji kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių bei VSDFV, tačiau šios institucijos ginčijamuose sprendimuose nurodė, kad motinystės (tėvystės) pašalpa perskaičiuota ir sumažinta pagrįstai. Su tokiais sprendimais pareiškėja nesutinka dėl to, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. (redakcija įsigaliojusi nuo 2009-10-01) pastaboje nurodoma, kad šio straipsnio nuostatos dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio sumažinimo taikomos nuo 2010-07-01 naujai skiriamoms pašalpoms. Taigi, jai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa neturėjo būti perskaičiuota ir turėjo būti užtikrintas jos teisėtų lūkesčių principas visą pašalpos gavimo laikotarpį. Pabrėžė, kad Seimas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 str. 1 d., 2 d., 10 str. 1 d., 2 d., 3 d., 16 str. 4 d. įtvirtino nuostatas, prieštaraujančias konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, įstatymo negaliojimo atgal principams, Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2010-01-25 sprendime Nr. 8.36-847 nurodyta, kad nuo 2010-01-01 pareiškėjai skiriama mažesnė – 5850 Lt per mėnesį dydžio motinystės pašalpa (iki vaikui sueis 1 metai), o iki vaikui sueis dveji metai – 4972,50 Lt per mėnesį dydžio motinystės pašalpa - t.y. 2010-01-25 sprendime Nr. 8.36-847 pašalpos dydžiai sutampa su VSDFV Kauno skyriaus 2010-01-28 perskaičiavimo sprendime Nr. 8.54-638 nurodytais pašalpos dydžiais. Iš to seka, kad priimant ginčijamą 2010-01-25 sprendimą Nr. 8.36-847 Kauno skyrius vadovavosi teisės aktų nuostatomis, kurios dar negaliojo pareiškėjos teisės į motinystės pašalpą atsiradimo metu.

Atsakovai su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir teismo prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose (b.l. 32-33, 43-46, 114-116, 118-121) nurodė, kad pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa buvo paskirta nuo 2009-12-30, vadovaujantis tuo metu galiojusiu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais - iki 2010-06-30 paskiriant 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai - 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pareiškėjai vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-11-30, ir buvo 329,14 Lt. Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, paskaičiuotas pagal 2009 metų gruodžio mėnesį galiojusių einamų metų draudžiamųjų pajamų (1488 Lt) 5 dydžių sumą bei 2009 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, buvo 352,61 Lt (1488x5:21,1). Nuo 2010-01-01 LRV 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis - 1170 Lt. Atsakovui 2010-01-28 sprendimu Nr.8.54-638 nuo 2010-01-01 perskaičiavus pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą pagal pasikeitusį einamų jų metų draudžiamųjų pajamų dydį, maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis buvo 277,25 Lt (1170x5:21,1). Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ir Sveikatos draudimo įstatymu, išmokant motinystės (tėvystės) pašalpas, buvo išskaitomas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Dėl paminėtų aplinkybių pabrėžė, kad pareiškėjos argumentai, jog pašalpa perskaičiuota neteisingai ir neteisėtai, yra nepagrįsti.

Pareiškėja, jos atstovas ir atsakovų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai ABTĮ nustatyta tvarka. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ginčą iš esmės, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pareiškėjai, jos atstovei ir atsakovų atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2010-01-25 sprendimą Nr. 8.36-847 nutrauktina, o likusioje dalyje patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas. .

Ginčas šioje administracinėje byloje pagrinde kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-01-25 sprendimo Nr. 8.36-847, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-01-28 sprendimo Nr. 8.54-638 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-05-06 sprendimo Nr. (11.1) I-2584 teisėtumo bei pagrįstumo.

Administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2010-01-25 sprendimu Nr. 8.36-847 paskyrė pareiškėjai vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks dveji metai laikotarpiu nuo 2009-12-30 iki 2011-10-28 motinystės pašalpą, iki vaikui sukaks vieneri metai - 6944,85 Lt (neatskaičius mokesčių) ir iki vaikui sukaks dveji metai – 5903,13 (neatskaičius mokesčių) (b.l. 22-23). Įsigaliojus LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, VSDFV Kauno skyrius 2010-01-28 sprendimu Nr. 8.54-638 perskaičiavo nuo 2010-01-01 iki 2011-10-28 pareiškėjai paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą ir jos dydį sumažino už pirmuosius vaiko priežiūros metus – iki 5850 Lt (neatskaičius mokesčių), o už antruosius vaiko priežiūros metus - iki 4972,50 Lt (neatskaičius mokesčių) (b.l. 19-20). 2010-04-11 skundu VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėja prašė panaikinti pašalpos perskaičiavimo sprendimą, pripažinti VSDFV Kauno skyriaus veiksmus, lėmusius dalies pareiškėjai priskirtos motinystės išmokos nuo 2010 metų vasario mėnesio neišmokėjimą, neteisėtais ir įpareigoti išmokėti dėl minėtų sprendimų priėmimo neišmokėtą motinystės pašalpos dalį ( b.l. 23-28). VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-05-06 sprendimu Nr. (11.1) I-2584 nurodė, jog VSDFV Kauno skyrius pagrįstai jai moka sumažintą motinystės pašalpą (b.l. 16-17).

Teismas konstatuoja, kad Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau - Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo 2010-01-01, išskyrus jo 16 str., įsigaliojusį 2009-12-24. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo tiriama Laikinojo įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai, pažymėjo, jog Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; šiuo įstatymu, atsižvelgiant į valstybėje susidariusią itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį ir siekiant kuo labiau apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes, nustatyta tokia socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kuri suponavo paskirtų socialinių išmokų sumažinimą. Laikinojo įstatymo 1 str. „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 1 d. nustatyta: „Šis įstatymas nustato socialinių išmokų: <...> motinystės (tėvystės) <...> socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką <...>.“ Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Laikinojo įstatymo paskirtis - nustatyti jau paskirtų ir mokamų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Šis įstatymas galiojo iki 2011-12-31 - t.y. pašalpos mokėjimo pareiškėjai laikotarpiu, todėl atsakovas privalėjo juo vadovautis, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, kuriais buvo perskaičiuotas pareiškėjai mokamos pašalpos dydis.

Ginčijamame VSDFV Kauno skyriaus 2010-01-28 sprendime Nr. 8.54-638 remiamasi Laikinojo įstatymo 9 str. 2 d. numatytu motinystės pašalpos perskaičiavimo teisiniu pagrindu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 58 p., 74 p., Vyriausybės patvirtintu nuo 2010-01-01 einamųjų metinių draudžiamųjų pajamų dydžiu, Sveikatos draudimo įstatymo 18 str. 2 d.. Laikinojo įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, jog patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Tai numato ir Nuostatų 74 p. Teismui pateiktų duomenų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai vaiko priežiūros atostogos suteiktos nuo 2009-12-30, vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-11-30 buvo 329,14 Lt (82944,51 Lt :252 d.d.), o maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuojant pagal 2009 metų gruodžio mėnesį galiojusių einamų metų draudžiamųjų pajamų (1488 Lt) 5 dydžių sumą ir vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių – 352,61 Lt (1488 x 5: 21,1). 2010-01-28 sprendimu VSDFV Nr.8.54-638 Kauno skyrius pareiškėjos atžvilgiu perskaičiavo pašalpą pagal pasikeitusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį nuo 2010-01-01, todėl maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis perskaičiavus buvo 277,25 Lt (1170 x 5 : 21 d.d.), todėl nustatė, jog pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos dydis iki vaikui sukaks vieneri metai yra 5850 Lt (atskaičius mokesčius išmokėtina – 4651,50 Lt) per mėnesį, o pašalpos dydis iki vaikui sukaks dveji metai - 4972,50 Lt (atskaičius mokesčius išmokėtina – 3958,27 Lt) . Teismas konstatuoja, kad administracinėje byloje nėra ginčo, jog nuo 2010-01-01 pasikeitė draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka ir dydis. Nuo 2010-01-01 Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis - 1170 Lt (iki 2010-01-01 apskaičiuojant pašalpų dydį, buvo vadovaujamasi Vyriausybės 2008-12-30 nutarimu Nr. 1367 “Dėl einamųjų 2009 metų draudžiamųjų pajamų dydžio patvirtinimo“ patvirtintu einamųjų draudžiamųjų pajamų dydžiu, kuris buvo didesnis - 1488 Lt), todėl atsižvelgiant į pasikeitusį draudžiamųjų pajamų dydį, taip pat į pasikeitusią gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo tvarką, 2010-01-28 sprendimu Nr. 8.54-638 motinystės pašalpa buvo perskaičiuota pagrįstai. Remiantis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog atsakovas - VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 str. 2 d., 2010-01-01 Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtinta draudžiamųjų pajamų paskaičiavimo tvarka, teisėtai ir pagrįstai perskaičiavo (sumažino) pareiškėjos motinystės pašalpą, todėl ginčijamo 2010-01-28 sprendimo Nr. 8.54-638 panaikinimui nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Pašalpos sumažinimo mechanizmas, tvarka, dydis bei teisinis pagrindas buvo išsamiai išdėstyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-05-06 sprendime Nr. (11.1) I-2584 (b.l. 16-17), atsakant į 2010-04-23 pareiškėjos skundą dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo (b.l. 23-28). Šis atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl taip pat nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Pažymėtina, jog pareiškėja nekelia ginčo dėl pašalpos perskaičiavimo duomenų teisingumo, tik nesutinka su motinystės pašalpos mažinimu apskritai.

Teismas taip pat pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 9 str. tiek, kiek juo reguliuojamų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 str. tiek, kiek juo reguliuojamų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepaneigė iš Konstitucijos 38 str. 2 d. kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Nurodė, jog Konstitucijos 39 str. 1 d. įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 str., kuriuo laiduojama socialinė parama įstatymų numatytais atvejais (nutarimo IV-ojo skyriaus 10 p.). Minėtu nutarimu Konstitucinis teismas pripažino, jog Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 74 p. (2009-12-23 redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (6 p.). Minėtame nutarime buvo taip pat nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1771 1.1 p., kuriuo buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1170 Lt, būtų pažeisti iš Konstitucijos 23 str. kylantys nuosavybės teisių apsaugos reikalavimai, konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinis teismas taip pat pabrėžė, jog LRV 2009-12-23 nutarimo Nr. 1771 1.1 p. Vyriausybė įgyvendino savo pareigą, nustatytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005-05-19 redakcija) 16 str. 1 d. - ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, kuris priklauso nuo atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų (nutarimo VII skyriaus nuostatos). Be to, Konstitucinis teismas paminėtame 2013-03-05 nutarime, kuriuo buvo pasisakyta būtent dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, taikomų šiuo konkrečiu atveju, atitikties Konstitucijai, konstatavo galimybę valstybei, esant sunkiai ekonominei padėčiai, proporcingai mažinti socialines išmokas. Nurodė, jog asmenys, pagal įstatymą įgiję teisę į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, neturi teisėto lūkesčio, kad ši parama valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebus mažinama. Pažymėjo, jog vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu teikiama finansinė parama (viena iš įstatymų leidėjo pasirinktų Konstitucijos 39 str. 1 d. garantuojamos valstybės globos ir paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, formų, kuri gali būti įgyvendinama kaip Konstitucijos 52 str. laiduojama socialinė parama įstatymų numatytais atvejais) savo prigimtimi, laikinu (terminuotu) pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo Konstitucijos 52 str. laiduojamų pensijų, taip pat nuo įstatymų nustatytų kitų pensinio aprūpinimo išmokų, teisė į kurias susijusi su Konstitucijos 23 str. įtvirtinta nuosavybės teisių apsauga. Šis skirtumas itin ryškus tuo požiūriu, kad įstatymo nustatyta finansinė parama yra tikslinė - sietina su konkrečiu vaiko auginimo ir auklėjimo namuose laikotarpiu bei tokiu paramos dydžiu, kuris priklauso nuo valstybės ir visuomenės išgalių, todėl nepripažino Laikinojo įstatymų nuostatų, kuriomis nenustatytas minėtų pašalpų kompensavimo mechanizmas, prieštaraujančiomis Konstitucijai (nutarimo III-ojo skyriaus 7 p., 8 p.).

Teismas ima domėn, kad šiuo Konstitucinio teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 9 str. 1 d., 10 str. 2 d., 3 d. bei į poįstatyminius aktus perkeltos minėto įstatymo nuostatos ta apimtimi, jog „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo - t.y. pasisakė dėl tam tikro dydžio paskirtų pašalpų mažinimo apribojimo. Teismas šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymi, jog atsakovas -VSDFV Kauno skyrius, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, Laikinojo įstatymo 9 str. 1 d. norma nesivadovavo. Taigi, nagrinėjant bylą, administracinių aktų panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 str., nenustatyta, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl VSDFV 2010-05-06 sprendimo Nr. (11.1) I-2584 ir VSDFV Kauno skyriaus 2010-01-28 perskaičiavimo sprendimo Nr.8.54-638 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-01-25 sprendimą Nr. 8.36-847, kuriuo pareiškėjai pirmą kartą paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 32 str. 1 d. nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja 2010-04-11 skundą pateikė VSDF Valdybai. Atsakydama į pareiškėjos skundą VSDF Valdyba 2010-05-06 sprendime Nr. (11.1) I-2584 be kita ko taip pat nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2010-01-25 sprendimas Nr. 8.36-847 pagrįstas ir teisėtas. VSDF Valdybos 2010-05-06 sprendimą Nr. (11.1) I-2584 pareiškėja gavo 2010-05-10 (b.l. 18).

ABTĮ 101 str. 7 p. nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Patikslintą skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2010-01-25 sprendimo Nr. 8.36-847 panaikinimo Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėja, atstovaujama advokato Tomo Venckaus, pateikė 2013-07-08 - t.y. ženkliai praleidus ABTĮ 32 str. 1 d. nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėja neprašo skundo padavimo termino atnaujinti. Pažymėtina, jog pareiškėja naudojasi kvalifikuoto teisininko - praktikuojančio pagalba, kuriam akivaizdžiai turi būti žinomi skundo padavimo administraciniam teismui terminai, juolab jog pirminis pareiškėjos skundas teismui yra pateiktas nepraleidus ABTĮ 32 str. 1 d. nustatyto termino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-01-25 sprendimą Nr. 8.36-847 nutrauktina (ABTĮ 101 str. 7 p.).

Teismas taip pat daro išvadą, kad pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa yra paskirta VSDFV Kauno skyriaus 2010-01-25 sprendimu Nr. 8.36-847, kuris yra nepanaikintas ir galiojantis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų apskaičiuota ir paskirtą 6944,85 litų (neatskaičius mokesčių) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa laikotarpiu nuo 2009-12-30 iki 2010-10-28 (iki vaikui sukaks vieneri metai), ir 5903,13 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa laikotarpiu nuo 2010-10-29 iki 2011-10-28 (iki vaikui sukaks dveji metai). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad VSDFV Kauno skyriaus 2010-01-25 sprendime Nr. 8.36-847, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo, ir patikslinto skundo reikalavime nurodomos tokio pačio dydžio sumos už tuos pačius laikotarpius (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų jos naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas iš esmės netenkinamas ir atmetamas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p.,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2010-01-25 Valstybinio socialinio draudamo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 8.36-847 nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjos K. A. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis Markevičius Jolanta Medvedevienė Audrius Grauželis