Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinusi su atsakovo G. G. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys AB Swedbank, Valstybinis studijų fondas, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2010 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus apskaitos akto įrašą Nr. 1320; 2) padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ieškovės siūlomu būdu; 3) nustatyti nepilnametės dukters R. G. gyvenamąją vietą su ieškove (motina); 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės; 5) nustatyti ieškovės siūlomą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką; 6) įsipareigojimus kreditoriui AB Swedbank pripažinti asmeniniu ieškovės kreditoriniu įsipareigojimu; 7) palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „P.“, atsakovui „G.“; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y., priteisti šalių nepilnamečiui vaikui R. G. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

3.1. Atsakovas G. G. pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą vykdo netinkamai, t. y., atsakovas neteikia stabilaus išlaikymo, o paprašius lygia dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo, dažniausiai atsisako, dėl ko kyla konfliktai ir pykčiai, kad tai nereikalingos išlaidos. Nurodo, jog po ilgesnio prašymo atsakovas atlygina dalį patirtų išlaidų, tačiau tai vis tiek nesudaro pusės ieškovės patirtų vaiko išlaikymui skirtų lėšų.

3.2. Nepilnametė dukra turi kasdienius poreikius, o atsakovas yra darbingas ir dirbantis bei privalo savo lėšomis prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl siekiant, jog ir atsakovas didesne dalimi prisidėtų prie nepilnametės dukters išlaikymo, kartu siekiant užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo sąlygas ir vaiko interesus, ieškovė prašo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo G. G. nepilnametei dukrai R. G. laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo ir paskyrė ieškovė A. G. nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą. Vaiko poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl siekiant užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtų pastoviai atsakovo teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo G. G. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. G. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas vertindamas prašomo priteisti išlaikymo dydį, atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t.y. gaunamą Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečio vaiko poreikius, todėl priteisė iš atsakovo 200 Eur kas mėnesinį išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Apeliantas G. G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

8. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

8.1. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo vaikui, nes dukrą jis išlaiko ir ketina išlaikyti ateityje. Tai patvirtina prieduose pateikti banko sąskaitų išrašai.

8.2. Bylos šalys ir jų nepilnametė dukra iki šiol gyvena kartu, todėl dukra jie rūpinasi vienodai. Atsakovas niekada neatsisakė vykdyti pareigų susijusių su dukters išlaikymu. Atsakovas rūpinasi dukra ir fiziškai, prisideda prie nekasdieninių poreikių, apmoka už privatų darželį, dengia buto, kuriame gyvena dukra komunalinius mokesčius, veža ją automobiliu į darželį ir paima iš jo, pasirūpina, kad dukra būtų pavalgiusi, apiperka maistu, jei reikia drabužiais ir kitomis reikalingomis priemonėmis. Ieškovė paprastai iš darbo grįžta laikotarpyje nuo 20.00-21.30 val., todėl visus vakarus paskutinius metus vaiku rūpinuosi tik atsakovas. Atsakovas vaiku rūpindavosi ir tada, kai ieškovė išvykdavo į mėnesio trukmės komandiruotes užsienyje ir vaikui susirgus būdavo namuose.

8.3. Ieškovės argumentai prieštaringi, nes ji nurodo, kad atsakovas neteikia išlaikymo, tačiau vėliau patvirtina, jog atsakovas padengia dalį patirtų išlaidų vaiko poreikiams patenkinti.

8.4. Dukters gyvenamoji vieta nėra nustatyta išimtinai tik su ieškove, todėl atsakovui tinkamai rūpinantis dukra tiek finansiškai, tiek morališkai, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.5. Tiek ieškovės reikalaujamas, tiek teismo skundžiama nutartimi priteistas 200 Eur išlaikymo vaikui dydis neatitinka protingumo principo. Atsakovas neturi galimybių dukrai teikti skundžiama nutartimi teismo priteistą laikinąjį išlaikymą (t.y. po 200 Eur kiekvieną mėnesį iki galutinio sprendimo byloje priėmimo), kadangi nuo 2019 m. vasario 14 d. nedirba, yra registruotas darbo biržoje ir šiuo metu ieškosi kito darbo. Kadangi nedarbo išmoka turėtų sudaryti 450 Eur, atsakovas sutiktų dukrai teikti nedidesnį negu 180 Eur išlaikymą iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

9. Ieškovė A. G. atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

10.1. Atsakovas teigia, kad teikia dukrai stabilų išlaikymą – perka drabužius, avalynę, apmoka jos ugdymo išlaidas ir pan. Visgi paskutinės išlaidos, susijusios su tiesioginiais vaiko poreikiais yra patirtos beveik prieš metus, t.y. 2018 m. birželio 28 d. Visi kiti atsakovo pateikti mokėjimai yra susiję tik su šeimos būsto komunalinių paslaugų apmokėjimu, kurioms per mėnesį atsakovas skiria apie 20 Eur. tai patvirtina, kad atsakovas jau beveik metus nėra patyrės išlaidų susijusių su tiesioginiais vaiko poreikiais.

10.2. Ieškinio pateikimo metu atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). Todėl jo pajamos turėjo siekti 1071-1090 Eur, kas apytiksliai sudaro 820-833 Eur tiesiogiai atsakovui išmokamo atlyginimo.

10.3. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl jo, kaip sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama ieškovės A. G. ir atsakovo G. G. santuokos nutraukimo byla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi pritaikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemonės – priteisė šalių nepilnametei dukrai iš atsakovo laikiną 200 Eur mėnesinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsakovas G. G. su teismo nutartimi nesutinka, todėl atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

14. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

15. Vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirtis – užtikrinti, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, t. y. turi būti užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai. Realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

16. Apeliantas teigia, kad gyvena kartu su ieškove, išlaiko savo nepilnametį vaiką, juo rūpinasi, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti laikiną išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.), nepaisant to ar jie gyvena kartu ar skyrium (atskirai). Nors atsakovas šiuo atveju teigia, kad teikia nepilnametei savo dukrai pastovų išlaikymą, tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo pateikti išlaidų darželiui ir mokesčiams duomenys yra neaktualūs klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl neįrodo aplinkybės, jog atsakovas rūpinasi nepilnamete dukra, t.y. teikia jai pastovų išlaikymą. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju yra poreikis priteisti iš atsakovo laikiną nepilnametės dukros išlaikymą.

17. Kaip minėta, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

18. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo finansinės padėties ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra bedarbis. Apeliacinės instancijos teismas iš viešai skelbiamų SODRA duomenų nustatė, kad atsakovas šiuo metu negauna pajamų susijusių su darbo santykiais. Kitą vertus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos ar kitų problemų ribojančių jo galimybę įsidarbinti, asmuo neapteikė duomenų, jog jam kiltų sunkumų įsidarbinant, t.y. kad jo asmeninės kompetencijos, darbinė patirtis būtų netinkama gauti bent vidutinio darbo užmokesčio šalyje dydžio darbo užmokestį. Taigi, kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, tai jog atsakovas šiuo metu neturi darbo neatleidžia jo nuo pareigos teikti nepilnametei dukrai išlaikymą.

19. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nustatydamas tiektino laikino išlaikymo dydį rėmėsi teismų praktikoje apibrėžtu orientaciniu kriterijumi, t.y. gaunama Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga. Tačiau nors nuo 2019 m. sausio 1 d. Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 555 Eur, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė ne 277,50 Eur išlaikymą, o tik 200 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio laikino išlaikymo dydžio mažinti, nes jis šiuo metu yra priteistas 77,50 Eur mažesnis, nei pusė minimalios mėnesinės algos.

20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai naikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.