Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-01-09 · Civilinė byla Nr. e2VP-5540-905/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
e2VP-5540-905/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
Suinteresuotas asmuo
I. B., A. B.
Skolininkas
I. B.
Kategorijos
Bylos Nr. 2VP-5540-905/2018Proceso Nr. 2-68-3-00562-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1(S)(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys I. B., A. B. (A. B.) ir antstolė Daiva Milevičienė.

Reikalavimų santrauka

Pareiškėjas prašė nustatyti skolininkei I. B. nuosavybės teisėmis priklausančią dalį sutuoktinio A. B. turimų piniginių lėšų (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Pažymėtina, kad nurodytų CPK 667 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų įgyvendinimo būtina sąlyga – bendrojo turto, į kurį siekiama nukreipti išieškojimą, areštas. Būtent tokią šių normų taikymo sąlygą nurodė ir kasacinis teismas, konstatuodamas, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą, t. y. areštavus bendrą turtą, ir esant CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms, antstolis išieškotojui pasiūlo kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolės 2017 m. gruodžio 14 d. patvarkyme nurodyta, jog antstolė areštavo skolininkės I. B. „turtines teises“ į sutuoktinio A. B. darbo užmokestį, tačiau prie pareiškimo nepridėta įrodymų, kokia konkreti A. B. darbo užmokesčio (ar kitų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių pajamų) suma realiai areštuota. Be to, pareiškimu prašoma nustatyti skolininkei priklausančią turto dalį sutuoktinio turimose (visose) piniginėse lėšose, o ne vien tik darbo užmokestyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų egzistuojant antstolės realiai areštuotas A. B. pajamas (nes pridėtas antstolės patvarkymas patvirtina tik skolininkės turtinių teisių areštą). Kadangi nėra įrodymų apie areštuotą skolininkės sutuoktinio turtą, tai nėra ir pagrindo-prielaidų nustatyti, kad skolininkei priklauso tam tikra dalis sutuoktinio pajamų. Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas-neįrodytas, todėl atmestinas.

Teismo išvada

Prašymą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius