Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo T. Z., teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui, gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. T. ir T. T. gynėjo advokato Eugenijaus Baršio apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. ir T. T. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. ir T. T. nuteisti už tai, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. apie 9.30 val., būdami UAB „Senukų prekybos centras” parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) kaim. sen., (duomenys neskelbtini) k., savitarnos salėje, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, paėmė aukšto slėgio plovimo įtaisą „Alfred Karcher CmbH and. Co Kg”, serijos Nr. 038474, T. T. atidarius vartelius, skirtus įeiti į savitarnos salę, nesusimokėję už šią prekę su ja pro atidarytus vartelius išėjo iš savitarnos salės, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą - aukšto slėgio plovimo įtaisą „Alfred Karcher CmbH and. Co Kg”, serijos Nr. 038474, 829 Lt vertės, padarydami UAB „Senukų prekybos centras” turtinę 829 Lt žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo veiksmai perkant gana brangų daiktą yra logiškai nepaaiškinami, nes yra skuboti greit apžiūrint įtaisą, neįsitikinus, kokie priedai jam priklauso, nepaprašant jo supakuoti, užpildyti garantinio lapo, todėl laikytini kaip jo kaltę įrodantys. Tačiau jis teismo nagrinėjimo metu aiškiai ir logiškai paaiškino, kad iš praktikos žino (anksčiau yra dirbęs prekybos centre), jog didesnės išsirinktos prekės yra (gali būti) supakuojamos prie kasų, kartu pateikiami ir prekių priedai (jeigu tokie yra), taip pat čia užpildomi ir garantiniai dokumentai. Tokius jo teiginius pagrindžia ir kita byloje surinkta medžiaga: liudytojo E. Z. parodymai, kad daugumos prekių pakuotės – dėžės su smulkiomis prekių dalimis, priedai, yra laikomi sandėliuose, o ne prekybos salėje. Todėl visiškai logiškas ir suprantamas yra jo paaiškinimas, kad su išsirinkta preke ėjo prie kasų, pagrįstai tikėdamasis, jog čia bus toliau tinkamai aptarnautas dėl įsigyjamos prekės. Teismas visai neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad yra išmanantis apie aukšto slėgio plovimo įrenginius, todėl teismo padaryta išvada, jog brangų daiktą išsirinko labai greitai yra subjektyvi ir įrodomąja prasme nereikšminga, juolab kad iš vaizdo medžiagos matyti, jog priešingai nei nurodė teismas, įrenginio apžiūrėjimas truko pakankamai ilgą laiką. Nurodo, kad teismas nepagrįstai primeta jam pareigą nevaikščioti po parduotuvės kitus skyrius atvykus čia pirkti tik aukšto spaudimo plovimo įrenginio, teigiant, jog nebuvo būtina vaikščioti po parduotuvę. Logiška manyti, kad atvykus į parduotuvę konkrečiu tikslu yra domimasi ir kitomis iš anksto nenumatytomis įsigyti prekėmis, todėl teismo padaryta išvada, jog taip elgdamasis jis bandė išvengti būti pastebėtas apsaugos darbuotojo, yra akivaizdžiai neteisinga. Priešingai, iš filmuotos medžiagos matyti, kad jis apžiūrinėja prekes ir tuose skyriuose, kuriuose nei apsaugos, nei kitų parduotuvės darbuotojų nėra, ir tai, kad jis pakankamai ilgą laiką apžiūrinėja prekę, akivaizdžiai paneigia teismo padarytą išvadą, jog po parduotuvės kitus skyrius jis vaikščiojo rengdamasis daryti nusikalstamą veiką. Be to, iš filmuotos medžiagos matyti ir tai, kad jis, apžiūrėdamas ketinamą pirkti įrenginį, nesižvalgo į šalia vis pasirodančią parduotuvės darbuotoją, kas, jo nuomone, taip pat paneigia teismo padarytą išvadą, jog jis iš anksto buvo suplanavęs grobti svetimą turtą. Teigia, kad teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, jog jo parodymai, kad jis, palikęs brolį stovėti prie kasos su atsineštu plovimo įrenginiu, pats praėjo pro kasas ir ėjo išėjimo link, prieštarauja filmuotai medžiagai. Iš bylos medžiagos matyti, kad vieta ties parduotuvės kasomis filmuota nebuvo. Be to, nė vienas liudytojas nei jo, nei brolio nėra įsidėmėjęs prie kasų, todėl niekas negalėjo paliudyti jų elgsenos šioje parduotuvės vietoje. Iš filmuotos medžiagos taip pat matyti, kad nuo įrenginio paėmimo iki jo brolio T. T. priėjimo prie įėjimo vartelių praėjo daugiau kaip minutė laiko. Žinant, kad parduotuvė nėra ypatingai didelė, šis laikas yra pakankamas prieiti su įrenginiu iki kasų, esant reikalui paduoti vienas kitam pinigus, vienam praeiti pro kasas, kitam nueiti iki įėjimo vartelių. Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą ir dėl to, kad jis, jau būdamas už kasų, tyčia, iš anksto suplanavęs priėjo prie brolio T. T., kuris stovėjo už įėjimo vartelių ir juos atidarė. Jo brolis T. T. parodė, kad būdamas prie kasų, vienas sumanė pagrobti įtaisą ir nelaukdamas eilėje, įrenginį nusinešė prie įėjimo vartelių, prie kurių laukė, kol nepažįstama moteris eis į parduotuvę pro vartelius, kurie reaguoja į judesius, ir juos atidarys. Tai patvirtina ir filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad netoli vartelių stovi pagyvenusi moteris. Tuo tarpu jis, jau būdamas už kasų, eina link išėjimo iš parduotuvės, o ne iš karto prie įėjimo vartelių, kaip kad teigia teismas, bei pamatęs brolį, grįžta keletą žingsnių atgal, nuo ko atsidaro vareliai. Tai patvirtina, kad jis išankstinio sumanymo atidaryti broliui vartelius neturėjo. Iš filmuotos medžiagos taip pat matyti, kad tarp jo ir brolio įvyksta trumpas dialogas, kas paneigia teismo padarytą išvadą, jog jis visiškai nesikalbėjo su broliu, o turėjo tik vieną tikslą – sudaryti sąlygas broliui grobti svetimą turtą. Mano, kad teismas nepagrįstai jo ir brolio parodymus dėl išankstinio susitarimo įvykdyti nusikaltimą nebuvimo vertina kritiškai, motyvuodamas tuo, kad jie prieštarauja kitai bylos medžiagai, nors iš byloje nustatytų faktinių duomenų akivaizdu, kad šios aplinkybės neprieštarauja jo ir jo brolio parodymams, priešingai, juos patvirtina. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, mano, kad jam inkriminuotas aukšto slėgio plovimo įrenginio vagystės faktas nėra neginčijamai įrodytas kaip įvykdytas iš anksto susitarusių bendrininkų grupe. Ši nusikalstama veika teismo konstatuota kaip įrodyta, remiantis tik spėlionėmis, subjektyviais pamąstymais ir nėra pakankamai pagrįstai motyvuota objektyviais įrodymais. Kadangi visos abejonės vertinamos nuteistojo naudai, mano, kad jis dėl vagystės turi būti išteisintas.

Apeliaciniu skundu nuteistojo T. T. gynėjas advokatas Eugenijus Baršys prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-11-15 nuosprendį pakeisti ir skirti T. T. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas, paskirdamas T. T. realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į jo šeimos padėtį, t. y. į tai, kad turi vaiką, žmona turi sveikatos problemų. Jis yra vienintelis sveikas ir darbingas asmuo, galintis pasirūpinti šeima. Mano, kad teismo posėdžio metu nepavyko nustatyti, kad jo ginamasis dėl nusikaltimo darymo būtų taręsis su broliu T. T., todėl sunkinanti aplinkybė tai, kad T. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, turėtų būti pašalinta.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų T. T. ir T. T. gynėjo advokato apeliacinius skundus atmesti, gynėja advokatė prašė abu apeliacinius skundus tenkinti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pateikdamas savą jų vertinimą, jų pakankamumu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat neigia bendrininkavimą įvykdant vagystę bei neigia įvykdęs vagystę apskritai, teigdamas, kad jam inkriminuotas aukšto slėgio plovimo įtaiso vagystės faktas kaip įvykdytas iš anksto susitarusių bendrininkų grupe įrodytas tik spėlionėmis, subjektyviais pamąstymais, o ne objektyviais ir neginčytinais įrodymais, todėl, apelianto nuomone, visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai ir jis dėl vagystės turi būti išteisintas. Nuteistojo T. T. gynėjo advokato apeliaciniame skunde pats vagystės įvykdymo faktas neginčijamas, tik nesutinkama su tuo, kad vagystė įvykdyta bendrininkų grupe, nurodant, jog byloje nenustatyta, kad T. T. dėl nusikaltimo darymo būtų taręsis su T. T., todėl, advokato nuomone, ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėtų būti pašalinta, taip pat prašoma nuteistajam T. T. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu bei apeliacinių skundų argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji T. T. ir T. T. įvykdė jiems inkriminuotą vagystę ir kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jie veikė kartu kaip bendrininkų grupė, pagrįstai pripažino šią aplinkybę nuteistųjų atsakomybę sunkinančia ir jų bendrais veiksmais padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 str. 1 d., taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam T. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę.

Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK normos įpareigoja teismą išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, teisingai įvertinti įrodymus, pagrįsti savo išvadas byloje ištirtais, patikimais, neginčijamais įrodymais bei visa tai tinkamai aprašyti nuosprendyje. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. išdėstytomis taisyklėmis. BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. Vertindamas įrodymus teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos išvados, ar jie atmetami. Ar įrodymai yra patikimi nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (BPK 20 str. 1, 4 dalys). Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji) ir (ar) jų gynėjai gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo pažeisti BPK 20 str. 5 d. reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai. Teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, jų tarpusavio ryšį ir loginę seką, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Faktai apie tai, kad nuteistasis T. T. įvykdė jam inkriminuotą vagystę ir kad abu nuteistieji vagystės padarymo metu veikė kartu kaip bendrininkų grupė, skundžiamame nuosprendyje grindžiami byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma: UAB „Senukų prekybos centras“ pareiškimu, liudytojų V. S., I. B., E. Z. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, UAB „Senukų prekybos centras“ pateiktu vaizdo įrašu, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, dar nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos, ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo priimto sprendimo.

Kaip matyti iš apeliacinių skundų, juose analogiškai neigiamas bendrininkavimas įvykdant vagystę. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Taigi pagrindinis bendrininkų požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai atskleidė ir motyvavo savo išvadas dėl nuteistųjų bendrininkavimo įvykdant vagystę. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, tarp jų ir nuteistųjų T. T. ir T. T. duoti paaiškinimai, atlikta įrodymų analizė, atskleidžiant jų turinį ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, bei motyvuotai paneigti įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms prieštaraujantys nuteistųjų paaiškinimai, kuriais jie neigė bendrininkavimą įvykdant vagystę, kuriuos teismas pagrįstai atmetė, įvertinęs tik kaip nuteistųjų pasirinktą gynybos taktiką. Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų nesutikimas su teismo išvada, kad vagystė buvo įvykdyta jiems veikiant bendrininkų grupe, iš esmės grindžiamas išankstiniu susitarimu dėl nusikaltimo darymo tarp jų nebuvimu. Kaip jau minėta šioje nutartyje, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Vagystės atveju nusikalstama veika yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad įvertinus nuteistųjų Tomo ir T. T. paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus faktinius bylos duomenis kaip visumą, nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir išankstinis susitarimas tarp nuteistųjų veikti bendrai. Iš byloje esančios UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kaip abu nuteistieji, 2012-09-12 9.22 val. atvykę į UAB „Senukų prekybos centrą, esantį Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) kaim., sen., (duomenys neskelbtini) k., kartu, vienu metu, prieina prie prekybos salėje esančios lentynos, kur sudėti aukšto slėgio plovimo įtaisai ir kitos prekės. Matyti, kaip nuteistieji pritūpę vizualiai apžiūri aukšto slėgio plovimo įtaisus, po to, pavaikštinėję greta šių įtaisų, nuo jų nueina ir stoviniuoja prie tos pačios lentynos iš galo. Po to, apėję šią lentyną nuteistieji kažkur nueina, tačiau netrukus (po nepilnos minutės) sugrįžta prie minėtos lentynos, vėl nuo jos nueina ir po nepilnos minutės jie dar kartą sugrįžta prie aukšto slėgio plovimo įtaisų. Matyti, kaip T. T. paima vieną aukšto slėgio plovimo įtaisą, kartu su T. T. jį apžiūri iš arčiau ir jį nusineša. Kitame vaizdo įrašo lange, fiksuojančiame įėjimo į prekybos salę vaizdą, matyti, kaip T. T. prieina prie įėjimo vartelių nešinas plovimo įtaisu ir prie jų stovi. Netrukus nuo kasų pusės vartelių link ateina T. T. ir automatiškai nuo judesio atidaro vartelius, pro kuriuos, nešinas plovimo įtaisu išeina T. T. ir jie kartu išeina iš parduotuvės. Kolegijos nuomone, toks nuteistųjų veiksmų bendrumas ir vienalaikiškumas akivaizdžiai rodo jų išankstinį susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką ir kartu paneigia apeliacinių skundų argumentus, taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nuteistųjų duotus parodymus, kad jie iš anksto nesitarė pagrobti plovimo įtaiso ir nebuvo vagystės bendrininkai. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad abu nuteistieji veikė bendru sutarimu, išreikštu iš anksto suplanuotais veiksmais (iš anksto susitarę), suvokė bei pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad kiekvienas iš jų realizuoja dalį vagystės sudėties objektyviųjų požymių ir norėjo taip veikti iki buvo pasiektas norimas rezultatas. Kolegija pažymi, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės visiškai paneigia ir nuteistojo T. T. apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis neigia savo kaltę. Nustatęs, kad nuteistieji vagystę įvykdė bendrininkų grupe, apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino jų atsakomybę sunkinančia. Taigi nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo T. T. apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo jį dėl vagystės išteisinti ir nuteistojo T. T. gynėjo advokato apeliacinio skundo prašymo pašalinti nuteistojo T. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Nuteistojo T. T. gynėjo advokato apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas nuteistajam T. T. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, iš esmės grindžiamas nuteistojo šeimos padėtimi. Tačiau kolegija pažymi, kad šiuo atveju iš esmės visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeimos padėtimi, nuteistajam T. T. buvo žinomos dar iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo nesulaikė nuo jos padarymo. Tuo tarpu kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintu nuteistojo T. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu bei jo asmenybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis T. T. baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą padarė po to, kai jau buvo teistas už tyčinio analogiško nusikaltimo padarymą neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str.) ir, kolegijos nuomone, jam, kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str.). Parinkdamas bausmės dydį teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis T. T. charakterizuojamas daugiau neigiamai, yra baustas ir administracine tvarka (nuobaudos galioja). Taip pat nustatant bausmės dydį buvo atsižvelgta ir į pagrobto turto vertę (nebuvo labai didelė), kas, pirmosios instancijos teismo nuomone, rodo nuteistojo mažesnį veikos pavojingumą. Prašymas nuteistajam T. T. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, grindžiamas ir tuo, kad, advokato nuomone, nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Tačiau, kaip jau aptarta šioje nutartyje, ši prašymo dalis yra nepagrįsta ir, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam T. T. bausmės dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jo atžvilgiu yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis T. T. nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, todėl jam už nusikalstamos veikos padarymą paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Dėl aptartų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti nuteistojo T. T. gynėjo advokato pašymo nuteistajam T. T. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų T. T. ir T. T. gynėjo advokato Eugenijaus Baršio apeliacinius skundus atmesti.