Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant Myretai Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui L. K., gynėjui adv. Vytautui Jazbučiui, nukentėjusiajam M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1972 m. spalio 19 d. Ukmergės r. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 250 str. (pagal iki 1995m. sausio 01 d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), pritaikius LR BK 46 str. (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), - 2 m. lyginai su 3 m. bandomuoju laikotarpiu; 2) 1974 m. gegužės 20 d. Ukmergės r. apyl. teismo pagal LR BK 148 str. 2 d. (pagal iki 1995 m. sausio 01 d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), pritaikius LR BK 43 str. (pagal iki 1995 m. sausio 01 d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), - 6 m. laisvės atėmimo; 3) 1989 m. liepos 26 d. Kaišiadorių r. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 3 d.– 3 m. laisvės atėmimo; 4) 1994 m. spalio 12 d. Ukmergės r. apyl. teismo pagal LR BK 90 str. 3 d., 99 str. 1d. - 3m. ir 8 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR 1995 m. gruodžio 21d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., likusi bausmės dalis sumažinta 1/3 dalimi, t.y. 7 mėn. ir 24 d.; 5) 1997 m. gegužės 22 d. Rokiškio r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. pritaikius LR BK 43 str. (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 01 d., redakcija), - 3 m. ir 10 mėn. laisvės atėmimo;6) 2001 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 01 d., redakcija) – 8 m. laisvės atėmimo bausme, pripažintas itin pavojingu recidyvistu, 2003-05-16 nutartimi veika perkvalifikuota pagal LR BK 180 str. 2 d., paskirta 7 m. laisvės atėmimo bausmė;7) 2010 m. rugsėjo 8 d., Širvintų r. apylinkės teismo nutartis, pagal 135 str. 1 d., 165 str. 1 d., – priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje kaip nepakaltinamam asmeniui; 2011 m. balandžio 6 d. Rokiškio r. apylinkės teismas nutartimi priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – pratęsė; 2011 m. spalio 12 d. Rokiškio r. apylinkės teismas nutartimi priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, 2012 m. spalio 1 d. Rokiškio r. apylinkės teismas nutartimi priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1d., 180 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas peiliu, pasikėsino pagrobti M. B. turtą. Nustatyta, kad 2013 m . vasario 11 d., apie 12. – 13 val., M. M., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsiveržė į M. B. priklausančius namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius rankų kumščiais nukentėjusiajam M. B. į veido sritį, padarydamas kraujosruvą dešiniame skruoste, kairėje akies vokų-kairio žando-kairio skruosto srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to, grasindamas nukentėjusiajam M. B. prie veido pridėtu peiliu, reikalavo atiduoti namuose laikomus pinigus. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam sutrukdė į kiemą atvažiavę nukentėjusiojo žentas K. L..

Kaltinamasis M. M. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino. Nurodė, jog pas nukentėjusįjį atvyko sužinoti ar šis miegojo su jo žmona, kai jis buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, ar ne. Su juo buvo nepažįstamas čigoniukas, kurį atsitiktinai sutiko Marijampolėje ir turėjo nuvežti į Kauno stotį. Užėjęs į namus, M. B. klausė ar šis miegojo su jo žmona, ar ne ir abu susiginčijo. Jokio peilio neturėjo, juo negrasino ir pinigų nereikalavo. Su M. B. susiginčijo ir susimušė, Kas, kur ir kam sudavė – nepamena. Gal ir sudavė 1-2 kartus kažkur M. B. į veidą.

Nukentėjusysis M. B. įrodymų tyrimo metu parodė, kad 2013 m. vasario 11 d., dienos metu, buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kitame kambaryje buvo žmona A. K. B., kuri yra neįgali, paralyžuota ir visą laiką guli lovoje bei slaugė L. M., kuri prižiūri jo žmoną. Jis kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Staiga į jo kambarį įėjo kaltinamasis, o kitas, jaunesnis, gal apie 20 m. amžiaus asmuo, stambaus kūno sudėjimo, liko prie durų. M. M. priėjo prie jo ir nieko nesakęs pradėjo daužyti kumščiais per veidą. Sudavė daug smūgių, nemažiau kaip 5 smūgius į veido, galvos sritis. Tada iš striukės kišenės kaltinamasis išsitraukė atlenkiamą peilį, jį atlenkė, pridėjo peilio geležtę prie šono ir paklausė, kur pinigai, liepė atiduoti pinigus. Matė, jog peilis buvo didelis, ilga geležte, rausva rankena. Jis pradėjo M. M. aiškinti, kad jokių pinigų neturi, nes nėra gavęs pensijos. M. M. nenurimo, laikydamas peilį toliau, liepė jam atiduoti pinigus. Pradėjo grasinti, jei neduos pinigų – jį papjaus. Pinigus jam liepė perduoti dabar. Jis išsigando ir M. M. sakė, kad gali jį papjauti, bet pinigų namuose neturi ir duoti negali. Dėl ko reikalavo pinigų, M. M. nesakė. Jis anksčiau pardavė gyvulius ir galvojo, kad M. M. sužinojo, kad jis gali turėti pinigų. M. M. reikalavo ar 100 ar 120 tūkstančių litų. Reikalavo sakyti, kur pinigai ir juos greitai duoti. Grasino, jei tuoj negaus pinigų, tai jis ne tik nužudys jį, bet ir susprogdins jo namus, pakenks vaikams, išprievartaus dukteris ir t.t. Girdėjo, kaip žmona paskambino dukrai, todėl jie atėmė iš žmonos telefoną. Gerai nepamena ar telefoną atėmė kaltinamasis, ar jo paliepimu kitas buvęs asmuo. Matė, jog su kaltinamuoju buvęs kitas asmuo neišleido išeiti slaugytojos, nes saugojo duris. Tada į namus atvyko jo dukra, kuriai paskambino žmona, kuri pradėjo šaukti ant atvykusių asmenų, dėl ko šie pasišalino. Tada dar atvyko jo žentas L., nors gerai nepamena, kuris iš jų pirmas atvyko. Išeidamas M. M. pasakė, kad daugiau jis nekartos, vis tiek jam turi perduoti pinigus. Liepė jam surinkti pinigus, sakė, kad jam paskambins. Neprisimena, nes buvo strese, kokio dydžio sumą liepė surinkti, gal dvidešimt tūkstančių ar šimtą dvidešimt tūkstančių litų. Baugino, kad neperdavęs pinigų, jį ir jo šeimą nužudys, padegs namus, išprievartaus dukteris, bei pasakė, jei kreipsis į policiją, jam blogai baigsis, M. M. draugai su juo susidoros. Visas pokalbis tarp jų vyko romų kalba. Po įvykio jam į žmonos telefoną kelis kartus skambino M. M., sakė, kad daugiau nekartos ir jei neperduos pinigų, jam padarys ką žadėjęs. Jis vėliau susitiko su kitais čigonais ( kaltinamojo tėvu, broliu, kitais), su jais aptarė šį įvykį ir nutarė kreiptis į policiją.

Liudytoja L. M. teisme parodė, kad 2013-02-11, dienos metu, buvo pas A. K. B. namuose, kambaryje. Kitame kambaryje televizorių žiūrėjo M. B.. Tuo metu į namus įėjo du nepažįstami asmenys. Kaltinamasis staiga nuėjo į nukentėjusiojo kambarį, o kitas, apie 20 metų vyriškis liko stovėti prie kambario, kuriame ji su A. K. B. buvo. M. B. kambaryje pasigirdo triukšmas, vyriškiai kalbėjosi čigoniškai. Ji norėjo nueiti pažiūrėti, kas ten dedasi, tačiau jaunesnis vyras neleido jai ten eiti, jis kalbėjo rusiškai. Iš nukentėjusiojo kambario girdėjo duslius smūgių garsus, kurių buvo ne mažiau kaip penki. Tuomet A. K. B. telefonu paskambino savo dukrai. Jaunas vyriškis atėmė iš A. K. B. telefoną. Po kiek laiko į B. namus atvyko jų dukra, todėl kaltinamasis su kitu jaunu vyru pasišalino. Užėjusi į M. B. kambarį pamatė, kad jis išsigandęs, plaukai sutaršyti, ant veido matėsi mėlynės, iš ko suprato, kad buvo mušamas. Tada M. B. iškvietė kitus čigonus, kaltinamojo brolį, tėvą, o vėliau pranešė policijai. K. B. jai sakė, kad užpuolikas iš jos vyro reikalavo daug pinigų, tačiau nežino už ką.

Įrodymų patikrinimui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4d., buvo perskaityti liudytojos A. K. B. ( kuri yra neįgali, apie 10 metų paralyžuota ir guli lovoje ), bei liudytojos V. B. ( išvykusi dirbti į Angliją ) parodymai.

Liudytoja A. K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-02-11, kiek valandų buvo nežino, buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su vyru M. B. ir slauge L. M.. Su slauge buvo viename kambaryje, o vyras kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Staigiai į namus įsiveržė pažįstamas čigonas M. M. ir jaunas vyriškis. Ji būdama savo kambaryje aiškiai matė abu vyriškius. M. M. greitai nuėjo į kambarį, kuriame buvo M. B., o jaunas vyriškis liko stovėti prie durų, į jos kambarį. Ji išgirdo, kaip jos vyrui buvo suduoti keli smūgiai, tuomet ji paklausė lietuvių kalba, už ką muši. Jaunas vyras pasakė, kad viskas gerai. Jauno vyro paklausi, kas jis toks, gal giminaitis, tas atsakė, jog ne ir jam 19 metų. Po to, iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino žentui K. L. ir pasakė „greičiau atvažiuok, nes banditai muša tėvą“. Tada jaunas vyras iš jos atėmė mobilaus ryšio telefoną. Tas jaunas vyras slaugei pasakė sėdėti ramiai ir niekur neiti. Ji negalėjo pajudėti, nes yra paralyžuota. Ji negirdėjo, kaip M. M. reikalavo ir jos vyro pinigų, nes tuo metu buvo išsigandusi. Išgirdo, jog jaunas vaikinas pasakė, „kažkas atvažiavo į kiemą“ ir M. M. su jaunu vaikinu išėjo iš kambario. Tuo pat metu į namus įėjo žentas K. L.. Tada vyras pasakė, kad M. M. reikalavo iš jo pinigų, lyg 10 ar 120 tūkstančių. Matė, kad vyro veidas buvo paraudęs. ( 1 t. b.l. 23-25 )

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. B. yra jos tėvas. 2013-02-11, dienos metu, laiko nepamena, į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris yra 8-607-78150, paskambino motina A. – K. B., kuri išsigandusi pasakė „ greičiau atvažiuot, nes užpuolė tėvą, jį muša M.“, pavardės nenurodė. Kas yra M. ji nežino, jo nepažįsta. Po motinos skambučio, iškarto paskambino buvusiam sugyventiniui K. ir pasakė, kad greičiau važiuotų pas jos tėtį, kuris yra užpultas ir mušamas. Tai pasakiusi, iš karto apie įvykį informavo policiją. Po to, išsikvietė taksi automobilį, kuriuo maždaug po 15-20 minučių nuo motinos skambučio nuvyko į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pamatė iš tėvų namo išeinantį vyriškį, kuris įsėdo į automobilį, stovėjusį tėvų kieme. Vėliau sužinojo, kad tai buvo M. M.. Matė, jog tėvo M. B. veidas buvo patinęs, poakis paraudęs. Tėvas sakė, kad M. M. jį mušė kumščiu į veidą ir, prikišęs peilį prie šono, reikalavo pinigų. Kokios sumos prašė, nesakė. Į tėčio namus pirmas atvažiavo jos buvęs sugyventinis K.. ( 1 t. b.l. 49-50).

2013-02-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytoja L. M. atpažįsta asmenį, iš jai pateiktų atpažinimui 4 fotonuotraukų, atvaizduotą fotonuotraukoje Nr. 1, t.y., M. M., kuris 2013-02-11 buvo M. B. namuose, buvo nuėjęs į M. B. kambarį ir ten skleidė triukšmą. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų. ( 1 t. b.l. 19-22)

Specialisto išvadoje Nr. G 119/13(09) – nurodyta, jog M. B. konstatuota kraujosruvos dešinio skruosto, kairės akies vokų-kairio žando-kairio skruosto sritys. Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2013-02-11 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. ( 1 t. b.l. 16 )

2013-02-13 daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog mobilaus ryšio telefono „Samsung“ (priklausančio M. M.), IMEI 358009 04 787205-5, skambučių žurnale yra rinkti sekantys adresatai: SOMO (1), JUDE (2), A. (1), M. (1), kuriam skambinta 2013/02/12 11:00), J. (1), M. (5), 8-684-58449 (1),, (duomenys neskelbtini) (1). Adresatų sąraše yra 20 adresatas: ir vienas iš jų yra M. (duomenys neskelbtini). Telefone nėra gauta, išsiųsta ir išsaugota SMS pranešimų. Mobilaus ryšio telefone „Nokia“ (priklausančio A. K. B.) priimtuose ryšiuose matyti, jog yra vienas adresatas, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Numeris skambino 2013 m. vasario 12 d. 10.55 val. ( 1 t. b.l. 28-48 )

2013-02-25 tarnybinis pranešime nurodyta, jog, išanalizavus telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausančio M. M., išklotinę, su tikslu nustatyti su kokiais abonentiniais numeriais M. M. bendravo, padarytos nusikalstamos veikos metu. 2013-02-12 d., 00:54:09 val., M. M. iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bendravo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. K. B.. Jungtasi prie bazinės stoties 080, pagal turimus duomenis veikimo kryptis., aptarnaujama teritorija yra (duomenys neskelbtini). ( 1 t. b.l. 60-61 )

Policijos registruojamų įvykio registre 2013-02-11, 12.52 val., gauta informacija apie tai, kad vyksta muštynės. Papildomai gauta informacija, jog triukšmadarys pasišalinęs, pretenzijų niekas nereikš, policijos pagalba nereikalinga. Pranešėja yra V. B., telefono numeris iš kurio skambinta (duomenys neskelbtini). ( 1 t. b.l. 66-67 )

2013-05-15 apžiūros protokole užfiksuota, jog CD laikmenoje įrašyti du garso įrašai. Pirmajame garso įraše užfiksuotas 2013-02-11, 12:47:54 val., V. B. kalba su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos budinčiu pareigūnu ir prašo, „čia policija, norėčiau į (duomenys neskelbtini), „čia pas senus žmones invalidus toks chuliganas atėjo ir gąsdina, šokinėja čia, po operacijos žmogus 70 metų ir invalidė moteris, skambino dabar čia tėvai mano“, „motina čia dabar paskambino verkdama, greičiau sako kviesk policiją“. Antrajame garso įraše užfiksuotas 2013-02-11, 12:58:52 val., įrašas- V. B. kalba su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos budinčiu pareigūnu ir praneša jog „ atsiprašau, (duomenys neskelbtini), kur kvietėm policiją, jau išėjo tas chuliganas, čia brolis atėjo, aprėkė jį ir išvažiavo“. ( 1 t. b.l. 71-74 )

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, M. M. įtariamos veikos padarymo metu nustatoma organinis asmenybės sutrikimas, jis galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiklos pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus. Šiuo metu M. M. nustatoma organinis asmenybės sutrikimas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. Priverstinis gydymas M. M. nereikalingas. ( 1 t. b.l. 126-131 )

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis M. M., panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas peiliu, pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo M. B. turtą, t.y., įsiveržęs į nukentėjusiojo namus, nieko nesakęs, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiais M. B. į veidą, padarydamas šiam kraujosruvas dešinio skruosto, kairės akies vokų-kairio žando-kairio skruosto srityse, kas vertinama nežymius sveikatos sutrikdymu, bei, prikišęs atlenktą peilį prie nukentėjusiojo šono, reikalavo atiduoti namuose laikomus pinigus. Pasak nukentėjusiojo lygtai 10 ar 120 tūkstančių, priešingu atveju grasindamas nužudyti nukentėjusįjį. Nusikalstamos veikos nebaigė ir pinigų neužvaldė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam sutrukdė į kiemą atvažiavę nukentėjusiojo artimieji, t.y., žentas K. L. ir dukra V. B..

Teismas kaltinamojo aiškinimus, jog jis pas nukentėjusįjį namuose aiškinosi tik tai ar nukentėjęs miegojo su jo žmona, ar ne ir jis peiliu nukentėjusiajam negrasino, pinigų nereikalavo, vertina kaip mėginimą padėti sau išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. nurodė, jog jis įvykio metu buvo nepakaltinamas ir nieko negali paaiškinti ( b.l. 10, T. 2), tačiau jau teisme pripažino, kad tarp jų buvo ginčas, jie susimušė, kad jis kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo M. B. parodymais, kur jis patvirtino, kad buvo kaltinamojo sumuštas be jokios priežasties, jam buvo grasinama peiliu „ papjauti“, reikalaujami atiduoti pinigus. Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjęs meluoja, kad jie tik susimušė dėl moters, tačiau nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio aplinkybių visiškai patvirtino ir liudytoja slaugė L. M., kuri buvo tuo metu namuose, girdėjo triukšmą nukentėjusiojo kambaryje, smūgių garsus, kai nukentėjęs buvo kaltinamojo mušamas. Liudytoja nurodė, kad vėliau iš nukentėjusiojo žmonos sužinojo, kad iš M. B. kaltinamasis reikalavo daug pinigų. Nenuostabu, jog liudytoja L. M. negirdėjo nei grasinimų, nei reikalavimų pinigų, nes vyrai tarpusavy kalbėjo romų kalba, kurios ji nesupranta. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojos A. K. B. ( kuri yra neįgali, apie 10 metų paralyžuota ir guli lovoje ) V. B. ( nukentėjusiojo dukra), kuri šiuo metu išvykusi į užsienį, kurių parodymai buvo perskaityti įrodymų patikrinimui. V. B. tyrimo metu patvirtino, jog tėvas sakė, kad jį mušė, grasino peiliu, reikalavo pinigų.

Smurto vartojimo faktas įrodytas, nes specialistas nurodė konstatuotus nukentėjusiojo veide sužalojimus, kas jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors pas kaltinamąją, jį sulaikius kitą dieną po įvykio, nei pas jį, nei jo namuose kratos metu nebuvo rastas galimas nusikaltimo padarymo įrankis, t.y, peilis, kuriuo grasino nukentėjusiajam, tačiau kaltininkas galėjo po įvykio paslėpti, išmesti peilį ir tai, teismo manymu, neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, jog jam buvo grasinama peiliu. Tai, kad nukentėjusiojo žmona negirdėjo grasinimų, nereiškia, kad jų ir nebuvo. A. K. B. parodė, jog buvo labai išsigandusi, kai pradėjo mušti jos vyrą, dėl ko ir galėjo negirdėti grasinimų ir pinigų reikalavimo, be to, tuo metu skambino telefonu savo dukrai ir kvietėsi pagalbos.

Todėl teismas neturi abejonių, kad kaltinamasis M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1d., 180 str. 2d., t.y., pasikėsino pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas peiliu.

M. M. anksčiau teismo teistas net septynis kartus už įvairius tyčinius nusikaltimus, anksčiau buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Paskutiniu teismo nuosprendžiu, kaip nepakaltinamam asmeniui, padarius sunkų sveikatos sutrikdymą ( BK 135 str. 1d. ), buvo skirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, tačiau laikui bėgant, jos pakeistos į švelnesnius režimus ir asmuo buvo gydomas ambulatoriškai. Ekspertai nustatė, jog jis pakaltinamas, gali būti teisiamas už savo padarytas veikas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 56 str., 57 str. ir 61 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertinus tai, jog veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 304-307str., 308str.1d., teismas

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d., 180 str. 2d. ir už tai nuteisti 3 ( trijų ) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos- 2014 04 08.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime ( suėmime bei sulaikyme ) išbūtą laiką nuo 2013 02 12 iki 2014 04 08.

Kardomąją priemonę suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti galioti ir pratęsti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo-nuo nuosprendžio nuorašo jam teikimo dienos-gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.