Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017-01-18 nutarimu A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2016-12-29 vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,71 prom.), buvo skirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams (buvęs administracinės bylos Nr. A2.6.-466-540/2017).

2017-07-28 teisme gautas A. K. prašymas, sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiam laikotarpiui. Prašyme nurodoma, kad A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-466-540/2017 kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailėjosi, 2017-02-06 sumokėjo jam paskirtą 300 eurų baudą, 2017-07-07 mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, 2017-07-28 buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, 2017-07-19 IĮ „Jūsų šeimos klinika” Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje Nr. 485 nurodyta, kad A. K. gali vairuoti be apribojimų. A. K. nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas teigiamai jį charakterizuoja ir rodo, jog jis nėra linkęs prasižengti, turi vieną galiojančią nuobaudą, kuri ir buvo paskirta Kauno apylinkės teismo 2017-01-18 nutarimu. Iš šių teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. K. atitinka visas ATPK 329 straipsnyje tiesiogiai numatytas sąlygas. Prašyme taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad A. K. darbingumo lygis - 55 proc. 2017-05-23 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS - 256 nurodyta, kad A. K. gali dirbi tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. Šioje pažymoje pažymėta, kad A. K. negali dirbti darbų, susijusių su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu. A. K. negali visiškai laisvai judėti dėl patirtų traumų, todėl transporto priemonės vairuotojo pažymėjimas jam yra ypatingai svarbus. Šiuo metu A. K. judėjimo laisvė suvaržyta, apribota galimybė greitai susisiekti su gydymo įstaigomis, maisto prekių parduotuvėmis ir kitomis įstaigomis, teikiančiomis kiekvienam žmogui būtinas prekes ir paslaugas. 2017-07-19 Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažymoje ieškantiems darbo nurodyta, kad A. K. darbo biržoje įregistruotas nuo 2016-11-09, reg. Nr. 2016.11.09-190457068. Atsižvelgiant į A. K. sveikatos būklę ir būtinas išskirtines darbo sąlygas, jo darbo paieškos yra labai apribotos. Siekdamas būti pilnaverčiu piliečiu, A. K. ne vienerius metus pats, savo iniciatyva ieškosi darbo. Kaip matyti iš 2017-07-19 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos, A. K. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininku nuo 2015-05-25 iki 2016-10-31. Visu šiuo laikotarpiu dirbo atsakingai, nebuvo prasižengęs, pasižymėjo kaip darbštus, atkaklus, kruopštus ir pareigingas. Charakteristikoje nurodyta, jog A. K. įmonę paliko dėl sveikatos problemų. 2017-07-24 UAB (duomenys neskelbtini) prašyme dėl įdarbinimo į UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ priimtų į darbą vairuotojo pareigoms A. K., tačiau šiam darbui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, leidžiantis vairuoti B kategorijos automobilius. Grąžinus A. K. vairuotojo pažymėjimą, bus užtikrintas ne tik laisvas jo judėjimas, bet ir galimybė įsidarbinti ir dirbti pagal jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, nes, kaip buvo minėta anksčiau, A. K. negali nuolatos stovėti ir vaikščioti, todėl šis siūlomas darbas yra jam tinkamas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai pasiekti, dėl ko A. K. vairuotojo pažymėjimas turėtų būti grąžintas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjant prašymą dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo svarbu pažymėti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, A. K. pažeidimą padarė 2016-12-29, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos ir A. K. prašymas priimtas nagrinėti ir nagrinėtinas teisme.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikė teisę, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad teismas, priimdamas nutarimą ir skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė A. K. minimalų – 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminą. Šiuo metu yra praėję daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, A. K. paskirtą baudą sumokėjo, išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo - taigi, formaliai atitinka ATPK 329 str. keliamas sąlygas.

Kita vertus nėra jokių išskirtinių aplinkybių dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, o prašyme nurodyti argumentai dėl A. K. elgesio korekcijos teismui kelia abejonių dėl to, ar asmuo nedarys naujų, galimai ir analogiškų pažeidimų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-⁴⁴⁴-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Nors ATPK ir neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, nagrinėjamu atveju, būtent pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos, sprendžiant, ar A. K. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Būtina įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, taip keldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jo, kaip vairuotojo, neatsakingą požiūrį. Be to, iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (b. l. 8 – 16) akivaizdu, kad teisę pažeidžiantis ir su tyčiniais administraciniais teisės pažeidimais kelių ūkio bei transporto srityje susijęs A. K. elgesys yra ne atsitiktinis o nuolatos ir sistemingai bepasikartojantis dar nuo 2000 m. Jis eilę kartų buvo baustas už įvarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, labai svarbu tai, kad du kartus jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos už vairavimą neblaiviam pagal ATPK 126 str. 1 d. (2001-05-29, bei 2004-04-09 nutarimai), nors tokius akivaizdžius faktus 2017-01-18 teismo posėdyje A. K. kategoriškai neigė (b. l. 23 – 24), nurodydamas, kad tai nesusipratimas, tokiu būdu prašymą dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo termino nagrinėjantis teismas tai vertina kaip sąmoningą siekį nuslėpti reikšmingas aplinkybes tikintis sušvelninti paskirtos poveikio priemonės padarinius, kas tik dar kartą patvirtina abejones dėl A. K. elgesio korekcijos ir jo nuoširdaus gailėjimosi.

Pažymėtina ir tai, kad priešingai, nei tai suvokia A. K., jo prašyme išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (yra išklausęs 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomus vairuotojų mokymus), atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti, prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad darbingumo lygio nustatymo pažymą A. K. gavo tik 2017-05-23, kai tuo tarpu 2017-01-18 teismo posėdžio metu tvirtino jokio neįgalumo neturintis (b. l. 23 – 24). Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą ar areštą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas šiuo metu dar labiau sugriežtino atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kadangi tokios veikos nuo 2017 m. sausio 1 d. yra pripažįstamos nusikalstamomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis). Teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles, teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. K. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

A. K. prašymą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.