Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-642-349/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-16
Bylos Nr.
1S-642-349/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arnoldas Šukaitis
Pareiškėjas
S. J.
1S-642/2009(S)NUTARTIS2009 m. rugsėjo 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arnoldas Šukaitis,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,pareiškėjos S. J. atstovei advokatei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos S. J. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas panaikinti Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 str. 1 d. nutraukimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi atmestas pareiškėjos skundas dėl Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2009-07-30 nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti žemesniojo prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 77-2-00024-08, nes nepadaryta veika, turinti BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Šalies argumentai

Pareiškimu S. J. prašo panaikinti Pasvalio rajono ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-08-24 nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti byloje tęsti ikiteisminį tyrimą.

Skunde pareiškėja nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti objektyvius duomenis apie BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2008-01-18 vykusio Krinčino krašto bendruomenės susirinkimo metu bendruomenės pirmininkė R. P. ir sekretorė V. V. protokolo priede įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie susirinkime dalyvavusių asmenų skaičių. R. P. ir V. V. parodymai apie juodraštinį susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašą, pagal kurį buvo sudarytas galutinis sąrašas, esantis byloje, turi būti vertinami kritiškai. Įstatymas nenumato galimybės sudarinėti juodraštinius ir švarraštinius sąrašus, nes asmenų dalyvavimą susirinkime patvirtina originalus sąrašas. Tyrimo metu neišsiaiškinta, kaip susirinkime dalyvavę asmenys pažymėjo apie savo dalyvavimą.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorės išvadą, jog R. P. ir V. V. neklastojo dokumentų, padarė, remdamosis tik šių liudytojų parodymais ir nenurodė, kodėl atmeta kitus duomenis: liudytojos A. M. parodymus, kad susirinkime dalyvavo tik apie 30 narių ir jo metu nebuvo kalbama apie R. K. alaus baro laiko ribojimą, liudytojų E. U., S. Š., A. G., L. B. pareiškimų teismui, kuriuose nurodyta, kad jie susirinkime nedalyvavo. Prokurorės neįvertino R. P. ir V. V. parodymų, kad jos netikrino, ar susirinkime tikrai buvo tie asmenys, kurie pažymėti sąraše kaip dalyvavę. Šie parodymai rodo, kad liudytojos suvokė tokio neveikimo pasekmes ir tyčia surašė netikrą susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašą. Tyrimo metu būtina apklausti policijos pareigūnus D. Č. ir D. S., kurie galėtų nurodyti tikslų susirinkimo dalyvių skaičių.

Teismo posėdyje pareiškėjos S. J. atstovė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėja skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi reikiami duomenys apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., padarymą, tačiau iš esmės ji ginčija ne duomenų pakankamumo, o jų vertinimo klausimus. Iš skundo turinio matyti, kad ji tyrimo neišsamumą ir neobjektyvumą iš esmės motyvuoja tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtuose prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimuose pateiktas duomenų vertinimas ir tokio vertinimo pagrindu padarytos išvados dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo R. P. ir V. V. veiksmuose neatitinka pareiškėjos požiūrio į jos dėstomas įvykio aplinkybes.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos BPK 20 str., baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje. Šios taisyklės yra universalios ir vienodai taikomos, vertinant bet kurios rūšies įrodymus, be to, jos galioja tiek ikiteisminio tyrimo metu prokurorui vertinant bylos duomenis ir sprendžiant dėl tolesnės proceso eigos, o ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundus, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje, teismui sprendžiant dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir priimant byloje sprendimą. Tačiau pareiškėja skunde siūlo ikiteisminio tyrimo duomenis vertinti vadovaujantis skirtingais kriterijais. Pirmiausia, ji siūlo atmesti R. P. ir V. V. parodymus, jog susirinkimo metu buvo sudarytas juodraštinis bendruomenės susirinkime dalyvavusių narių sąrašas, pagal kurį V. V. sudarė galutinį, pareiškėjos šiuo metu ginčijamą sąrašą, ir šiuos parodymus vertinti kaip liudytojų pasirinktą gynybinę poziciją. Tačiau pareiškėja skunde visiškai neužsimena ir nevertina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų visų keliasdešimties visų susirinkime dalyvavusių asmenų parodymų, kuriuose jie patvirtino asmeniškai dalyvavę bendruomenės susirinkime, taip pat susirinkime nedalyvavusių, tačiau įgaliojusių balsuoti sprendžiamais klausimais kitus asmenis liudytojų parodymų, kuriuos patvirtina byloje esantys jų įgaliojimai (134–147 b. l.). Šie parodymai, priešingai nei teigiama pareiškėjos skunde, ne prieštarauja, o patvirtina R. P. ir V. V. parodymų esmę, kad susirinkimo dalyvių sąraše buvo įrašyti jame tik dalyvavę bendruomenės nariai ir jų įgalioti asmenys. Pažymėtina, kad tyrimą nutraukusių prokurorų sprendimuose aptarta ir teisiškai įvertinta aplinkybė, jog trys asmenys – A. G., G. U. ir G. U. – buvo įrašyti sąraše, nors susirinkime nedalyvavo nei patys, nei per atstovus.

Pareiškėja skunde nurodo, kad posėdžio pirmininkė R. P. ir sekretorė V. V., kurios buvo atsakingos už teisingą posėdžio dokumentų surašymą, nepatikrinusios ir neįsitikinusios, ar salėje tikrai yra dalyvių sąraše įrašyti asmenys, akivaizdžiai suvokė tokio neveikimo pasekmes. Pažymėtina, kad BK 300 str. 1 d. numatyta nusikaltimo, kurio padarymu pareiškėja įtaria šias liudytojas, sudėtis yra formali, todėl šiuo atveju tyčios turinys neapima galimų pasekmių numatymo ir teisingiau būtų kalbėti apie veikos tikslus, tačiau šie teoriniai klausimai pareiškėjai nėra žinomi, jie nekeičia pareiškėjos skundų argumentų esmės, todėl plačiau neaptarinėtini. Nors pareiškėja skunde tiesiogiai neįvardija, kokias pasekmes esą suvokė liudytojos R. P. ir V. V., tačiau iš jos skundo turinio matyti, kad liudytojos turėjo suprasti ir numatyti visą tolimesnių įvykių seką – tai, kad susirinkimo sprendimas sudarys pagrindą kreiptis į rajono savivaldybę, kurios taryba apribos R. K. alaus baro darbo laiką, todėl sutrumpės pareiškėjos, dirbančios šiame alaus bare, darbo valandos ir ji gaus mažesnį darbo užmokestį. Tačiau akivaizdu, kad toks liudytojų įvykio raidos numatymas ar tikslo pakenkti pareiškėjai siekimas buvo neįmanomas, nes liudytojos pareiškėjos asmeniškai nepažinojo ir jai asmeniškai pretenzijų neturėjo, jos, kaip ir dauguma susirinkime dalyvavusių asmenų, tesiekė sutvarkyti kaimo bendruomenės gyvenimą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos bandymas argumentuoti subjektyviąją liudytojų R. P. ir V. V. veikos pusę yra nepagrįstas ikiteisminio tyrimo duomenimis.

Pareiškėja skunde teigia, kad bendruomenės susirinkime apskritai negalėjo būti sudarytas juodraštinis ar švarraštinis dalyvavusių asmenų sąrašas, nes tokių sąrašų rūšių nenumato įstatymas, pagal kurį tegali būti sudaromas vienintelis originalus dalyvavusių narių sąrašas, kuris turi būti saugomas prie susirinkimo protokolo. Tačiau vien ta aplinkybė, kad teisės normos nenumato galimybės perrašinėti dalyvių sąrašų, dar nereiškia, kad šioje byloje negalėjo būti sudaryti du sąrašai. Būtent dviejų sąrašų, iš kurių pirmasis (juodraštinis) neišliko, egzistavimą patvirtina liudytojų R. P. ir V. V., kurios ir buvo atsakingos už posėdžio dokumentų surašymą, parodymai.

Liudytojų R. P. ir V. V. parodymus patvirtina ir keliasdešimties į ginčijamą sąrašą įrašytų bendruomenės narių, taip pat dviejų susirinkime dalyvavusių policijos pareigūnų D. Č. ir D. S. duoti parodymai, kad jie dalyvavo susirinkime, kuriame, be kitų klausimų, buvo sprendžiamas ir R. K. alaus baro darbo laiko klausimas. Šių parodymų pareiškėja savo skunde apskritai nemini ir neanalizuoja. Ji akcentuoja, jog keli asmenys – E. U., S. Š., L. B., A. G. savo pareiškimuose teismui (27–30 b. l.) nurodė susirinkime nedalyvavę. Jau minėta, kad A. G. nedalyvavimo susirinkime ir jo pavardės įrašymo į dalyvavusių asmenų sąrašą aplinkybės prokurorų nutarimuose yra aptartos ir įvertintos. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Š. tiek teismui adresuotame pareiškime, tiek vėlesnėje liudytojo apklausoje nurodė susirinkime nedalyvavusi, tačiau byloje yra jos 2008-01-17 įgaliojimas kitam asmeniui atstovauti jai susirinkime (108, 138 b. l.). L. B. ir E. U. teismui rašytuose pareiškimuose taip pat nurodė susirinkime nedalyvavę, tačiau po pareiškimų surašymo apklausti kaip liudytojai E. U. patvirtino susirinkime buvusi, o L. B. – buvęs ne iki pabaigos (29–30, 39, 90 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo laikyti patikimais liudytojų teiginius, išdėstytus pareiškimuose teismui, juo labiau, kad šie pareiškimai neatitinka BPK 96 str. 1 d. 3 p. išvardintiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes byloje nėra pareiškimų originalų ir tėra jų kopijos, patvirtintos pačios pareiškėjos S. J.. Liudytojos A. M. parodymai apie susirinkime dalyvavusių asmenų skaičių ir jame svarstytus klausimus prieštarauja kitiems bylos duomenimis, todėl jais remtis taip pat nėra pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Pareiškėja skunde teigia, kad tyrimo metu nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus duomenis, tačiau savo skunde, kaip jau nurodyta, nesutinka su jai nepalankiu duomenų vertinimu ir prašo papildomai išsiaiškinti tokias aplinkybes, kurios jau surinktų duomenų kontekste nėra reikšmingos, galinčios turėti įtakos tyrimo baigčiai. Teismas, įvertinęs šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir pareiškėjos skundo argumentus, daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-06-30 ir vyriausiosios prokurorės 2009-07-30 nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., požymių, padarytos išvados motyvuotos ir pagrįstos tyrimo metu surinktų duomenų analize.

Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, nors yra visiškai nemotyvuota ir neatitinkanti BPK 64 str. 2 d. išdėstytų nutarties turiniui keliamų reikalavimų, iš esmės taip pat yra pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

NUTARĖ:

Pareiškėjos S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arnoldas Šukaitis