- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-614-755/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- I. I.
- Atsakovas
- P. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-614-755/2019
teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02250-2019-4
2019 m. spalio 3 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5471-400/2019 pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui P. R., išvadą teikiančiai institucijai-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo P. R. priešieškinį ieškovei I. I. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas P. R. pareikšto priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal priešieškinyje nurodytą tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas P. R. su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį jį paimdamas iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 valandos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19 valandos iki 20 valandos; savaitgalis, nuo kurio vaiko tėvas pradeda bendrauti, prasideda pirmąjį savaitgalį, kuris bus po teismo nutarties priėmimo dienos.
3. Teismas nevertino, kad nustačius atsakovui P. R. bendravimo tvarką su sūnumi, būtų pažeistos vieno iš tėvų ar nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Atkreipė dėmesį, jog šalių sūnus yra mažas, todėl reikalinga užtikrinti vaiko ryšį su abiem tėvais, suteikti galimybę ir apsaugą tėvams vaiku rūpintis vienodai, taip užtikrinant vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, jo gerovę ir apsaugą.
4. Darė išvadą, jog nesant įrodymų dėl atsakovo netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu, yra pagrindas nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal atsakovo pasiūlytąją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė I. I. iš esmės prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir pritaikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje, atsakovui P. R. leisti matytis su sūnumi kas antrą savaitgalį, neišsivežant iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį, dienos metu nuo 12 valandos iki 17 valandos, ir sekmadienį nuo 12 valandos iki 17 valandos, grąžinant vaiką motinai į jo gyvenamąją vietą.
6. Teigia, kad teismas, nors ir nenagrinėjo ieškinio iš esmės, tačiau pasisakė dėl jos pateiktos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kaip deklaratyvios, patvirtindamas laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nenustatė nei tėvų, nei vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų.
7. Nurodo, jog atsakovui bendrauti su sūnumi nekliudė, priešingai, buvo sudariusi visas būtinas sąlygas vaikui neprarasti ryšį su tėvu: svečiavosi pas atsakovo tėvus, kartu su juo keliavo į Trakus, į pajūrį, atsakovas buvo atvykęs praleisti savaitgalį su vaiku.
8. Teigia, kad dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę nukentėjo vaiko psichika – vaikas, matydamas nederamą tėvo elgesį, verkdavo, jam buvo kliudoma ateiti pas mamą, jėga išvežamas iš namų be mamos. Pažymi, jog atsakovas buvo nepagrįstai apkaltinęs ieškovę narkotinių medžiagų naudojimu.
9. Tvirtina, jog sūnus yra per mažas ir negali praleisti nakties be mamos, yra labai jautrus ir prisirišęs prie jos, mano, kad dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vaikas bus psichiškai traumuojamas.
10. Nurodo, kad atsakovas neturi sąlygų parūpinti deramą vaikui nakvynę, nes gyvendamas pas savo tėvus, nakvoja ant išskleidžiamos sofos ar čiužinio.
Atsiliepimas
11. Atsakovas P. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad nuo pat vaiko gimimo juo rūpinosi abu tėvai ir mažametis vaikas yra prisirišęs tiek prie motinos, tiek ir jo. Tvirtina, jog augindamas vaiką nuo jo gimimo, sugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, užtikrinti jo dienotvarkę, poilsio ir miego režimą. Pažymi, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka leisti tėvui bet kada bendrauti su vaiku, jį išsivežant iš gyvenamosios vietos, nes žino tėvo galimybėmis tinkamai pasirūpinti vaiku.
13. Teigia, jog ieškovės nurodyti atvejai parodo, kad ieškovė savo nuožiūra sudarydavo sąlygas tėvui bendrauti su sūnumi, o atsakovui iškėlus abejones dėl ieškovės laikomų daiktų panašumo į narkotines medžiagas ir apie tai pranešus policijai, ji visiškai neleidžia matytis su sūnumi. Be to, ieškovė neteikia tėvui beveik jokios informacijos apie vaiko gyvenimą, atsakovui yra žinoma tik dėl vaiko neramios būklės naktimis.
14. Atkreipia dėmesį, jog ir po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovė sudaro įvairias kliūtis bendrauti su sūnumi, nepagrįstai ribodama jo bendravimą su sūnumi ir griauna tvirtą vaiko ir tėvo emocinį ryšį. Kartu pažymi, kad tarp šalių kyla konfliktai joms esant kartu, todėl bendravimas su vaiku jo gyvenamojoje vietoje tik sukeltų nuolatinius nesutarimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atsakovas P. R. papildomai prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. medicinos psichologės raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo, prašydamas jį prijungti prie bylos, nes teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą šio rašto dar nebuvo gavęs. Ieškovė I. I. pateikė teismui papildomą informaciją, papildančią atskirąjį skundą - abiejų šalių sudarytą 2019 m. rugsėjo 6 d. susitarimą dėl P. R. bendravimo su sūnumi A. R. bei medicinos dokumento išrašą apie nepilnamečio psichologinę būklę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktų įrodymų reikšmę nagrinėjamam ginčui, nutaria juos prijungti prie bylos ir vertinti tik tą informaciją, kuri susijusi su nepilnamečio vaiko psichologine sveikata (CPK 314 straipsnis). Naujai pateiktų įrodymų dalis dėl šalių pasirašyto susitarimo nebus vertinama, nes 2019 m. rugsėjo 6 d. susitarimu, parengtu ir pasirašytu Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, yra keičiama skundžiama nutartimi nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tai yra nauja tvarka, kuri nebuvo vertinta pirmosios instancijos teisme, o atskirajame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis).
16. Prašyme priimti papildomą informaciją atskirajam skundui I. I. taip pat suformulavo prašymą leisti P. R. matytis su sūnumi A. kas antros savaitės savaitgaliais nuo 15 iki 19 val. Atskirajame skunde pasimatymų laikotarpis buvo nurodomas nuo 12 val. iki 17 val.Sutinkamai su CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti ( papildyti) jį draudžiama. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nenagrinės I. I. Prašyme priimti papildomą informaciją atskirajam skundui dėl leidimo P. R. matytis su sūnumi kas antros savaitės savaitgaliais nuo 15 iki 19 val., o spręs pagal atskirajame skunde nurodytų bendravimo laikotarpių galimybės.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino tik atsakovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo galimybes, tačiau neišsprendė šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iš esmės.
18. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
20. Bylos duomenimis, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė jos ir atsakovo P. R. sūnus A. R.. Ieškovė I. I. pateikė teismui ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Atsakovas P. R. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą nustatyti laikiną bendravimo su vaiko tvarką pagal jo pasiūlytąją, pripažino prašymą pagrįstu, nes turi būti užtikrintas vaiko ryšys su abiem tėvais, suteikti tėvams galimybę vaiku rūpintis vienodai.
21. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi ir savo nesutikimą iš esmės motyvuoja atsakovo netinkamu elgesiu jos atžvilgiu bei abejotinomis galimybėmis tinkamai pasirūpinti mažamečiu sūnumi.
22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada (CPK 185 straipsnis).
23. Sutiktina su šio teismo išvada, kad laikinai nustačius atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, bus užtikrintas nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su tėvu tęstinumas bei stiprinimas. Juo labiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė ieškiniu prašė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, kas reiškia, kad vaikas galės būti paimtas ir nakvynei.Pažymėtina, kad šalių pateiktos rašytinės medikų rekomendacijos nepaneigia tėvo ir sūnaus ryšio stiprinimo. Apeliacinės instancijos teismas primena, kad abu tėvai turi vienodas teises bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, ugdyme (CK 3.156 straipsnis).
24. Vertinant apeliantės teiginius dėl vaiko amžiaus bei atsakovo gebėjimų tinkamai pasirūpinti vaiku, pažymėtina, jog apeliantė kartu su atsakovu augino sūnų iki jiems išvykus į Panevėžį, ir, įvertinus ieškinio pateikimo datą bei apeliantės ir šalių sūnaus gyvenimo atskirai nuo atsakovo skyrium pradžią, mažai tikėtina, kad atsakovas P. R. bus praradęs vaiko auginimo įgūdžius, todėl minėti apeliantės teiginiai vertinami kaip nepagrįsti. Apie tai, jog P. R. nesugebėtų rūpintis vaiku ar tą atliktų netinkamai duomenų nėra. Apeliacinės instancijos teismas primena, kad apeliantė savo pasiūlytoje bendravimo su vaiku tvarkoje irgi neprieštaravo vaiko išvykimui iš jo gyvenamosios vietos (nutarties 23 punktas). Iš šalių prašymu psichologės O. L. pateiktų 2019 m. rugsėjo 16 d. rekomendacijų matyti, jog ji rekomenduoja tėvui bendrauti su sūnumi nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro ( kas antrą savaitgalį). Apeliantė šių rekomendacijų nekvestionuoja, nors jos netgi platesnės apimties nei teismo nustatyta skundžiama nutartimi.
25. Nors apeliantė apeliuoja į pernelyg jauną sūnaus amžių, ji nenurodo aplinkybių, kad vaikui nakties metu būtina išimtinai tik motinos priežiūra (CPK 12 straipsnis). Pažymėtina, jog Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. birželio 4 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad A. R. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti lopšelį-darželį, kas irgi nepatvirtina apeliantės nurodytos aplinkybės dėl būtinos motinos priežiūros.
26. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė I. I. pateikia naujus įrodymus dėl atsakovo elgesio jos atžvilgiu. Kadangi šios bylos esmė patikrinti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako, nes minėti dokumentai nepatvirtina atsakovo neigiamo elgesio savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šalys gali nusistatyti ir kitą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, patys turi veikti išimtinai vaiko labui. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.