- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-17
- Bylos Nr.
- 1-134-816/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00058-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Kaltinamasis
- S. R., Lietuvos Respublikos
- Civilinis ieškovas
- O. V.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Advokatai
- Boleslovas Ališauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.10Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1974-04-07 Vilniuje, be pilietybės, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, devynių klasių išsimokslinimo, netekėjusi, nesimokanti, nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, neteista,
kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. grasino nužudyti žmogų, ir mušdama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
ji, 2012 m. sausio 14 d. apie 19.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, užėjusi adresu Gurių Sodų 25 - oji g., 14, Vilniuje, užpuolė O. V. ir pradėjo jį mušti rankomis, spardyti kojomis į įvairias kūno vietas ir, užvertusi ant spintelės, smaugti, po to paėmusi elektrinį arbatinuką, mušti į galvą, tuo padarydama nukentėjusiajam O. V. paviršutines muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu; po to, paėmusi nuo stalo virtuvinį peilį pradėjo mojuoti juo prieš nukentėjusįjį O. V., ir rėkti, kad jį užmuš, tokiu savo elgesiu sukeldama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tęsdama savo veiką, R. R. pradėjus ginti O. V., pastūmė R. R., nuo ko ši atsitrenkė į stulpą, bei po to du kartus sudavė kumščiu jai į galvą ir, sugriebusi už plaukų, išplėšė plaukų kuokštą, tuo padarydama R. R. poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais S. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji S. R. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies bei parodė, jog prisipažįsta sudavusi O. V. su arbatinuku per galvą, tačiau prieš R. R. smurto nenaudojo. 2012-01-14 pas ją buvo svečių, šventė senus naujus metus. Išgėrė 3 stikliukus alkoholio ir nutarė užeiti pas R. R. dukrą, kurios vardo ir adreso nežino, ji gyveno priešais jos namą kitoje gatvės pusėje. Pas Raisos dukrą pasėdėjo, pakalbėjo ir iš antro aukšto nusileido O. V.. Jis paėmė pagalį. Jo žmona Larisa liepė jam padėti pagalį atgal, nes ji atėjo pas ją, o ne pas O. V.. Tada O. V. padėjo pagalį, nuėjo į virtuvę, iš kurios paėmė didelį virtuvinį peilį ir su juo pradėjo eiti į jos pusę. Ji išmušė peilį jam iš rankos, nustūmė jį ant spintelės ir sudavė jam su arbatinuku per galvą. Tuo metu namo grįžo Larisos motina R. R., kuri pradėjo O. raminti. Ji paprašė jos cigaretės ir išėjo. Nežino, kodėl O. V. ėjo į jos pusę iš pradžių su pagaliu, atseit, varė lauk ją, o po to su peiliu. Jos buvęs sugyventinis, kuris mirė 2010 metais, buvo susipykęs su O., nes pastarasis vaikšto po sodus ir vagia. Pati O. V. neprovokavo. Įvykio daugiau niekas nematė. Ji buvo atėjusi su drauge, kuri buvo stipriai išgėrusi, todėl išėjo namo, o ji sėdėjo ir kalbėjosi su Larisa. Niekas nematė, kaip ji sudavė O. su arbatinuku per galvą, nes ji su O. V. buvo virtuvėje, dar buvo jo žmona Larisa, bet ji gulėjo kitame kambaryje. R. R. matė tik, kai iš O. V. kaktos pradėjo bėgti kraujas. Sudavė O. V., nes jis puolė ją su peiliu. Larisos nelietė, nemušė. Po to, grįžo, atrodo, iš parduotuvės jos motina R. R.. Ji buvo blaivi, nesumušta, ji nelabai kreipė į ją dėmesį. R. R. ji nemušė ir nežino, iš kur pas ją atsirado sužalojimai. Prieš trenkiant nukentėjusiajam O. su arbatinuku per galvą, matė, kad pas jį buvo sumuštas antakis. Sutinka sumokėti O. V. 300 Lt žalos atlyginimo. O. V. šeimą pažįsta 14 metų. Stulpo kambaryje nėra, ten stovėjo stalas. Virtuvė maža ir šiek tiek atitverta nuo kambario. Šiuo metu yra užsikodavusi, gydosi nuo alkoholizmo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas O. V. teisiamajame posėdyje duodamas parodymus raštu parodė, kad po sumušimo jam atsisakė rankos ir kojos, dėl ko jis vos vaikšto. Gulėjo Santariškių ligoninėje, kur jam buvo nustatytas patinimas dešinėje pusėje. Buvo taip, kad kaltinamoji girta atėjo su sugyventiniu ir prašė paskolinti 100 Lt, jis pasakė, kad pinigų nepaskolins, dėl ko kaltinamoji su sugyventiniu pasakė, kad sudegins jo namą. Sausio 14 dieną kaltinamoji buvo užėjusi pas jį su čigone tikriausiai pasiskolinti pinigų dozei, nes ji narkomanė ir alkoholikė. Tuo metu ji buvo paveikta narkotikų, žvėriškai jį mušė virduliu ir puodu su sriuba per galvą, antakius, kaktą, grasino, kad nupjaus jam galvą ir įkiš ją į skalbyklę, smaugė. Jo uošvė atėmė iš S. peilį, kurį jinai paėmė nuo stalo virtuvėje, tačiau S. R. ją pastūmė į kampą ir išrovė kuokštą plaukų. Kai kaltinamoji pradėjo jį mušti, čigonė iškart išėjo. Palaiko savo civilinį ieškinį dėl 300 Lt žalos atlyginimo. Po įvykio vėliau, nuo balandžio 10 iki balandžio 25 d., gulėjo ligoninėje dvi savaites. Liepos 23 dieną vėl paguldys į ligoninę. Papildomai nurodė, kad patikslina ieškinio reikalavimus ir papildomai prašo priteisti iš kaltinamosios 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 121)
Nukentėjusioji R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiojo O. V. uošvė, kaltinamoji yra jos kaimynė. Ji ir nukentėjusysis gyvena Gurių Sodų 25 - oji g. 14, Vilniuje. Įvykio dieną buvo išėjusi į malkinę, o kai grįžo namo pamatė, kad pas juos atėjusi kaltinamoji. Jos dukra Larisa gulėjo namuose po operacijos, jai buvo diagnozuotas plaučių vėžys. S. atėjo pasveikinti jos dukrą su Naujais metais. Kaltinamoji buvo išgėrusi. Kai ji grįžo iš malkinės, kaltinamoji gulėjo ant jos dukters, nors pastarosios kairė plaučių pusė buvo operuota ir ji rėkė S., kad jai labai skauda. Jokios čigonės nematė, kaltinamoji buvo viena. Kai ji atėjo, O. nulipo nuo antro aukšto ir tada viskas prasidėjo. S. mušė O., o ji jį gynė. O. rankose peilio nematė, peilis buvo S. rankose. Tai buvo jos virtuvinis peilis. Kaltinamoji su virtuviniu peiliu užsimojo ant O., todėl ji labai išsigando ir atėmė peilį iš kaltinamosios. Kai ji atėmė peilį, kaltinamoji ją pastūmė ir ji atsitrenksi nugara į stulpą, kuris stovi tarp virtuvės ir kambario. Paskui ji sudavė jai kumščiu į galvą ir sugriebusi už plaukų, išplėšė plaukų kuokštą. Tada sugriebė arbatinuką ir pradėjo juo daužyti O. V. per galvą. Kiek smūgių sudavė jam, neskaičiavo. Pirma ji nukentėjo nuo kaltinamosios. Kai atėmė peilį, kaltinamoji griebė arbatinuką, kuris stovėjo virtuvėje ant spintelės ir pradėjo su juo daužyti O. per galvą. Nematė, kas ką smaugė. Bijo viską sakyti. Jai buvo sumušta kakta, išrautas plaukų kuokštas ir dar ji susimušė petį, kai atsitrenkė į stulpo kampą, kai kaltinamoji ją pastūmė. Į medikus nesikreipė. Sausio mėnesį O. V. sveikata buvo geresnė negu dabar, jis tada buvo stipresnis, bet stumdytis tikrai negalėjo. Dukra mirė kovo 25 dieną.
Liudytoja L. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykį sužinojo iš L. R. žodžių, kuri jai paskambino ryte ir paprašė ateiti, papasakojo, kas atsitiko. Jai atėjus, O. nebuvo namuose, jis buvo nuvažiavęs į policiją parašyti pareiškimo. Matė, kad pas R. buvo praskeltas pakaušis, jį buvo pasitepusi žaluma. L. jai pasakojo, kad S. girta su drauge užėjo jos aplankyti, dar užgriuvo ant jos, nors Larisa buvo po plaučių operacijos, ir krūtinė buvo nesugijusi. Kaltinamosios draugė prasidėjus muštynėms iškart išėjo, muštynėse nedalyvavo. Išgirdęs triukšmą O. nulipo nuo antro aukšto, kaip jai sakė, paėmė pagalį ir rodė S. išeiti, o ši įsikarščiavusi puolė jį. R. pastūmė S., kai ji gynė O. nuo jos. S. su arbatinuku daužė O. per galvą. Kai ji kitą dieną po įvykio pamatė O., tai jam per kaktą buvo du gilūs rėžiai, kraujosruvos, galva sutinusi. Larisa matė muštynes, nes kambarį, kur ji gulėjo, nuo virtuvės skyrė toks stulpelis, pertvaros ten nėra. Apie peilį kažką sakė, bet kas laikė tą peilį ir kas kam jį išmušė iš rankų, nežino. Apie grasinimus tik girdėjo, kad autobusų stotelėje O. girta S. grasino, kad vis tiek jį užmuš. Apie smaugimą nieko nežino. Per tą įvykį nukentėjusysis buvo silpnas, beveik toks, tik dabar labiau sulysęs, kaltinamosios išgąsdinti negalėjo, pastūmus pirštu jis griūva. Nematė, kad prieš įvykį O. V. būtų buvęs sumuštas.
Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti mirusiosios liudytojos L. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyru O. V. ir motina R. R.. Ji yra 1 grupės invalidė ir guli lovoje, nevaikšto. 2012-01-14 apie 19.00 val. į namus užėjo pažįstama S. R.. Ji buvo girta. S. R. bekalbėdama užgulė ją, jai pasidarė bloga ir ji prašė ją pasitraukti nuo jos. Tuo metu iš antro aukšto nusileido jos vyras O. V. ir jis ranka parodė S. R. išeiti. Jos vyras O. V. yra 2 grupės invalidas ir nekalba. S. R. jam pasakė, kad atėjo ne pas jį, todėl kada norės, tada ir išeis. S. R. paprašė iš jos motinos R. R. cigaretės, užsirūkė. Tuo metu Svetlana nieko nelaukdama užpuolė O. V. ir pradėjo jį mušti, mušė rankomis, kojomis. Mušė, kai O. V. gulėjo ant grindų, po to pakėlė, užvertė virtuvėje ant virtuvinės spintelės, pradėjo smaugti. Mušdama, S. R. rėkė, kad užmuš. Po to, nuo stalo paėmė virtuvinį peilį ir juo mojavo prieš O. V.. R. R. pradėjo ginti O. V. ir bandė atskirti jį nuo S. R.. S. R. nustūmė R. R., kuri krisdama, atsitrenkė į stulpą. Po to S. R. sugriebė R. R. už plaukų ir išplėšė plaukų kuokštą. Vėliau S. R. nuėjo į šalį, užsirūkė cigaretę, paprašė atleisti ir išėjo (b. l. 48 – 49).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, nors kaltinamoji jas ir neigia, pateiktų kaltinimų pagrįstumą patvirtina kiti byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:
- 2012-01-16 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – dviejų aukštų mūrinis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo pirmame aukšte yra kambarys ir virtuvė, kurie nėra atskirti bendra siena, o juos skiria tik betoninė, apklijuota plytelėmis kolona ir pečius; kambaryje stovi sofa – lova, ant kurios apžiūros metu gulėjo nevaikščiojanti L. R. (b. l. 5 – 9);
- nukentėjusiojo O. V. apklausos metu padarytos nuotraukos, iš kurių matyti, jog nukentėjusiajam padaryti sumušimai kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokuose (b. l. 15 – 16);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-01-25 specialisto išvada Nr. G 197/12(01), kurioje nustatyta, kad O. V. padarytos paviršinės muštines žaizdos kaktos dešinėje pusėje, poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą, briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-01-14). Sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais (b. l. 18 – 20);
- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusysis O. V. atpažino kaltinamąją S. R., kaip moterį, kuri jį žiauriai sumušė ir vos nepapjovė (b. l. 27 – 29);
- Daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, kuriuose aprašytas įvykio vietoje surastas peilis: virtuvinis, su medine rankena, 230 mm ilgio, 19,6 mm pločio, 1,2 mm storio bei padarytos išvados, jog minėtas peilis yra pramoninės gamybos, buitinės paskirties, nepriskiriamas šaltiesiems nešaunamiems ginklams (b. l. 33 – 36);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-01-25 specialisto išvada Nr. G 198/12(01), kurioje nustatyta, kad R. R. padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-01-14). Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42 – 44);
- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji R. R. atpažino kaltinamąją S. R. kaip moterį, kuri 2012-01-14 apie 19.00 val., atėjusi į jos namus konflikto metu pastūmė ją, nuo ko ji atsitrenkė į koloną, o po to, kumščiu sudavė jai į kaktą ir sugriebė už plaukų, iš kurios jinai atėmė peilį (b. l. 45 - 47);
- daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji R. R. pateikė apžiūrai savo dukros L. R. mirties liudijimą (b. l. 50 – 51).
Pažymėtina, kad kaltinamosios pozicija, kad ji gindamasi sudavė nukentėjusiajam O. V. su arbatinuku per galvą, kadangi jis artinosi prie jos su peiliu, vertinama kritiškai, nes prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams bei byloje nustatytoms aplinkybėms. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis O. V. parodė, kad įvykio dieną kaltinamoji be jokio pagrindo žvėriškai jį mušė virduliu ir puodu su sriuba per galvą, antakius, kaktą, grasino, kad nupjaus jam galvą ir įkiš ją į skalbyklę, smaugė jį, o jo uošvienei užstojus jį bei atėmus iš kaltinamosios peilį, ji ją pastūmė į kampą ir išrovė kuokštą plaukų. Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jo parodymai, duoti teisme, yra analogiški parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys byloje nustatytoms įvykio aplinkybėms. Nesiremti šio nukentėjusiojo parodymais vien tuo pagrindu, kad jis nekalba, nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jis sirgtų kokia nors psichine liga dėl kurios negalėtų suprasti savo veiksmų esmės bei duoti parodymų teisme. Be to, nukentėjusiojo O. V. parodymus patvirtina kitos nukentėjusiosios R. R., mirusiosios liudytojos L. R. bei liudytojos L. V., kuri bendravo su mirusiąja L. R. kitą dieną po įvykio, parodymai. Nukentėjusioji R. R. parodė, kad aiškiai matė, kaip peilį rankoje turėjo būtent kaltinamoji, kuri juo užsimojo ant Olego; gindama Olegą ji atėmė iš kaltinamosios peilį, už ką kaltinamoji ją ir pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė nugara į stulpą, paskui kaltinamoji sugriebė arbatinuką ir pradėjo juo daužyti O. V. per galvą. Analogiškus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. R.. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja L. V., kuri nebuvo tiesiogine įvykio liudininke, tačiau bendravo su liudytoja L. R. kitą dieną po įvykio, parodė, jog matė, kad Raisai buvo praskeltas pakaušis, o pas Olegą buvo sužalojimai kaktoje, kraujosruvos, sutinusi galva. R. R. jai pasakojo, kad būtent kaltinamoji daužė nukentėjusįjį Olegą su arbatinuku per galvą, o Raisai užstojus Olegą, ją pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į koloną. Kaltinamosios parodymai, kad kai ji sudavė nukentėjusiajam O. V. su arbatinuku, niekas nematė, prieštarauja jos pačios duotiems parodymams, kad tuo metu, kai ji sudavė nukentėjusiajam O. V., kambaryje buvo jo žmona Larisa, kuri gulėjo lovoje. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo pirmame aukšte esantis kambarys, kuriame įvykio metu gulėjo liudytoja L. R. nėra atskirtas bendra siena su virtuvės kambariu, t. y. vienas kambarys atskirtas nedidele betonine, apklijuota plytelėmis kolona ir pečiumi, todėl būnant kambario vienoje pusėje aiškiai matosi vaizdas kitoje kambario pusėje, kurioje įrengta virtuvė. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad liudytoja L. R. įvykio metu būdama tame pačiame kambaryje, kuriame vyko konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo O. V., galėjo aiškiai matyti vaizdą, vykstantį kambario kitoje pusėje. Kaltinamosios parodymai, kad ji gynėsi, nes O. V. norėjo ją užpulti su peiliu, nepatvirtinti įrodymais; be to, byloje nėra duomenų, kad pačiai kaltinamajai įvykio metu būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, kad kaltinamoji gynėsi, todėl, įvertinus ir nukentėjusiojo O. V. sveikatos būklę, tokiais kaltinamosios parodymais teismas netiki.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios S. R. kaltė dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kitais byloje ištirtais rašytiniais įrodymais. Kaltinamosios įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį sutaptis, kadangi kaltinamoji dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kilusio konflikto metu, mušdama rankomis ir virduliu, spardydama kojomis ir smaugdama nežymiai sužalojo nukentėjusįjį O. V., o R. R. užstojus nukentėjusįjį O. V., ją pastūmė ir sudavė kumščiu į veidą ir griebė už laukų, sukeldama R. R. taip pat nežymų sveikatos sutrikdymą; be to, paėmusi peilį ir juo mojuodama bei šaukdama, kad užmuš, tokiu elgesiu (žodžiais ir veiksmais) sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad gali realizuoti savo grasinimą nužudyti.
Kaltinamosios S. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Kaltinamoji S. R. administracine tvarka bausta (b. l. 67 - 68), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 73), į narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 72), neteista (b. l. 69), užsikodavusi nuo alkoholizmo (b. l. 109).
Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į BK 55 str., nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamų veikų stadijas (baigti nusikaltimai), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriami prie nesunkių smurtinių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių darytina išvada, jog šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus neteistai kaltinamajai vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių - laisvės apribojimą, įpareigojant: nebendrauti su nukentėjusiaisiais, atlyginti turtinę žalą, tęsti gydymą nuo alkoholizmo, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti registraciją visą laisvės apribojimo laikotarpį, neturėti, nenaudoti, neįgyti alkoholinių gėrimų (BK 48 str. 5 d. 2-3 p., 6 d. 2-3 p.).
Paskirtosios bausmės už atskirus nusikaltimus bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 sr. 5 d. 1 p.).
Įsiteisėjus nuosprendžiui, kaltinamajai S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 64 - 65).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis O. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Lt žalos atlyginimo. Iš pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad prašomą atlyginti turtinę žalą sudaro 100 Lt išlaidos už sudaužytą arbatinuką ir 200 Lt išlaidos už sudaužytą mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 30). Bylos nagrinėjimo metu civiliniame ieškinyje nurodyti daiktai nebuvo apžiūrėti, įrodymų patvirtinančių jų vertę nėra pateikta, tačiau kaltinamoji civilinį ieškinį posėdžio metu pripažino. Dėl to jis tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamosios nukentėjusiajam 300 Lt turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d., 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d., CK 6.249, 6.251 str.).
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, gyvybės atėmimo atveju. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, jog prokuroras palaiko nukentėjusiojo ieškinio patikslinimą, į aukščiau aprašytas nusikalstamų veikų aplinkybes, specialisto išvadas, įvertinus teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pripažinti S. R. kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti S. R. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją:
nebendrauti su nukentėjusiaisiais R. R. ir O. V. visą laisvės apribojimo laikotarpį, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, tęsti gydymą nuo alkoholizmo visą laisvės apribojimo laikotarpį, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti registraciją visą laisvės apribojimo laikotarpį, neturėti, nenaudoti, neįgyti alkoholinių gėrimų visą laisvės apribojimo laikotarpį.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajai S. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo O. V. civilinį ieškinį.
Priteisti iš S. R. O. V. 300 (tris šimtus) Lt turtinės žalos atlyginimo, 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.
Išaiškinti, jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).