Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant kaltinamajam D. R., prokurorui Arvydui Bernotavičiui, nukentėjusiajai R. D., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2014-05-06 deklaravęs išvykimą Jungtinę Karalystę, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2015 m. gegužės 23 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė 2 kartus kumščiais ir įspyrė 1 kartą kojomis sugyventinės G. D. motinai R. D. į galvos sritį, padarydamas jai odos nubrozdinimą kaktoje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir taip nežymiai sutrikdė R. D. sveikatą.

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-05-23 buvo išgėręs ir dėl raktų sukonfliktavo su sugyventinės G. D. motina R. D. ir sudavė jai du smūgius ranka bei vieną smūgį koja į galvos sritį. Gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti, mano, kad čia kaltas alkoholis. Paaiškino, kad su G. D. santuokos nėra sudaręs, tačiau su ja veda bendrą ūkį, apie 6 mėnesius gyvena kartu, bendrai nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sugyventinės motina nukentėjusioji R. D. nuo jų gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusia R. D. kaltinamasis D. R. bendro ūkio neveda ir kartu negyvena.

Nukentėjusioji R. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. R. kaip sugyventiniai gyvena su jos dukra G. D., tačiau jie nėra vedę. Nukentėjusi kartu su D. R. ir G. D. negyvena, o gyvena atskirame bute. Su D. R. susitaikytų, jeigu jo veika būtų perkvalifikuota pagal privataus kaltinimo straipsnį, nes D. R. jos atsiprašė, ji jam atleido.

Kaltinamojo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo fizinio smurto veiksmai įrodyti: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 3), nukentėjusios R. D. protokolu-pareiškimu (b.l. 4), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 5-7), nukentėjusiosios R. D. parodymais (b.l. 8-9), liudytojos G. D. parodymais (b.l. 17), VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.1388/15(02) apie R. D. nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 13), asmenų blaivumo testais Nr. 1119 ir Nr.1120 (b.l. 20).

Išdėstytų įrodymų visuma pagrindžia inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių buvimą kaltinamojo veikoje, nes D. R. tyčia du kartus kumščiais ir vieną kartą kojomis įspyrė sugyventinės G. D. motinai R. D. į galvos sritį, dėl ko jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nežiūrint to, teismas nesutinka su prokuroro D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Pagal BK140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš šio įstatymų leidėjo pateikto sąvokų išaiškinimo akivaizdu, jog kaltinamasis D. R. ir nukentėjusioji R. D., kuri yra G. D., su kuria nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), motina, negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK248 str. nurodytų sąvokų. Nukentėjusioji R. D. galėtų būti laikoma D. R. šeimos nare tik tuo atveju, jeigu D. R. būtų su nukentėjusios dukra G. D. susituokęs ir visi trise gyventų kartu. Dar daugiau, iš kaltinamojo parodymų ir jo bei nukentėjusios anketinių duomenų akivaizdu, kad jie kartu negyvena, o būtent kaltinamasis D. R. nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji R. D. gyvena savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Esant tokiai faktinei situacijai BK140 str. 2 d. numatytos kvalifikuojančios veiką aplinkybės kaltinamajam negali būti taikomos, kvalifikuojant veiką pagalBK140 str. 2 d. negali būti taikomos ir sąvokos, apibūdintos LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka BK248 str. nurodytų sąvokų, tik kurioms esant veika gali būti kvalifikuota pagal BK140 str. 2 d. (2014-10-03 Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-500-317-2014), todėl kaltinamojo veika iš BK 140 str. 2 d. turi būti perkvalifikuota darant išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 417 str. 2 d. numatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kal­tinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kalti­ni­mo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisėjas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus BK straipsnius.

Nukentėjusioji R. D. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, žala jai nepadaryta, prašė baudžiamąją bylą nutraukti. BPK 3 str. 1 d. 5 p. įpareigoja nutraukti baudžiamąjį procesą, jeigu nukentėjusysis susi­tai­kė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo veika buvo perkvalifikuotina iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d., tai yra pagal straipsnį, numatytą BPK 407 str., nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi ir prašė baudžiamąjį procesą nutraukti, tai yra esant BPK 3 str. 1 d. 5 p. numatytai aplinkybei, dėl kurios bau­džia­masis procesas negalimas, baudžiamasis procesas D. R. atžvilgiu pagal BK 140 str. 1 d. nutrauktinas nukentėjusiajai susitaikius su kaltinamuoju (BPK 254 str. 4 d., BK 140 str. 4 d.).

Kaltinamajam D. R. atsisakius gynėjos advokatės R. Šmigelskytės paslaugų ir teismui šį atsisakymą nuo gynėjos priėmus, nepriteistinos ir antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotos išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 5 p., 254 str. 4 d., 318 str. teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje D. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 140 str. 2 d.), nutraukti, susitaikius su nukentėjusiąja.

Iki nutarties įsiteisėjimo D. R. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nepriteisti valstybei 23,16 Eur proceso išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.