Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, vedęs, neįgalus, teistas:

1) 1995 m. kovo 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. spalio 29 d., apie 00 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, du kartus, delnu sudavė į veidą savo nepilnamečiui sūnui A. Š., dėl ko jis nuo smūgių trenkė, du kartus, galva į spintą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šeimoje gyvena kartu su sutuoktine N. Š. ir penkiais jų vaikais, turi dar septynis vaikus, bet jie gyvena atskirai turi sukūrę savo šeimas. Šeimoje gyvena su nepilnamečiais sūnumis: A. Š., M. Š., J. Š., E. Š. ir pilnamete K. Š.. Su visais vaikais jis sutaria labai gerai, prieš juos niekuomet nėra smurtavęs. 2023 m. spalio 28 d., apie 22 val. sūnus A. Š., K. Š. ir jo sutuoktinė virtuvėje šventė sūnaus A. Š. gimtadienį, visi vartojo alkoholį, gėrė brendį. Jis suprato, kad nepilnametis sūnus A. Š. vartoja alkoholį, bet tam neprieštaravo, klausėsi muzikos, šoko, smagiai leido laiką. Jis prie jų nebuvo, tik ateidavo prie krosnies parūkyti, išgerdavo ir eidavo į savo kambarį, sprendė kryžiažodžius, žiūrėjo televizorių. Nuo išgerto alkoholio kiekio nesijautė apsvaigęs, bet sūnus A. Š., dukra K. Š. ir sutuoktinė N. Š. matėsi, kad yra apsvaigę. Būnant miegamojo kambaryje, apie 00 val. 50 min., į kambarį atbėgo dukra K. Š. šaukdama „tėti, gelbėk“ ir atsisėdo ant lovos, kurioje jis gulėjo, sūnus A. Š. atbėgo paskui dukrą. Jis greitai atsistojo iš lovos ir stojo tarp K. Š. ir A. Š., nes A. Š. vis bandė rankomis suduoti, kažkur ir sudavė K. Š.. Jį (P. Š.) sūnus bandė stumti, kad galėtų prieiti prie K. Š. ir jai suduoti, bet jis neleido. A. Š. stūmė rankomis, kad atsitrauktų ir trenkė delnu į veidą, viskas vyko netoli rudos spalvos, medinių durų spintos. Nuo jo smūgių A. Š. galėjo susitrenkti galvą į spintą, bet kadangi viskas greit vyko, jis to neužfiksavo ir nematė. Sudavus sūnui, vis tiek neaprimo ir toliau bandė suduoti K. Š., elgėsi agresyviai, todėl jis dar kartą jį pastūmė ir sudavė delnu dar kartą į veidą, dėl ko A. Š. vėl galėjo galva susitrenkti į spintą, bet to nematė, vyko chaosas. Nuo jo smūgių A. Š. neaprimo, tuomet į kambarį atėjo sutuoktinė ir šaukė ant jo, klausdama „kam muši sūnų?“. Jis sutuoktinei pasakė, kad norėjo apginti dukrą. Sutuoktinė liepė atsiprašyti sūnaus, taip padarė ir išėjo į kiemą parūkyti. Rūkant girdėjo, kad viduje vėl vyksta konfliktai, parėjo į virtuvę ir matė, kad visi trys - dukra, sūnus ir sutuoktinė konfliktavo, pykosi, šaukė, todėl išėjo į lauką ir paskambino pats bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai jį laikinai sulaikė (1 t., e. b. l. 161-162).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. Š. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų, gyvena (duomenys neskelbtini), su motina, seserimi ir broliais, mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje. Šventė gimtadienį namuose, virtuvėje. Tuo metu namuose buvo: jis, broliai J. Š., M. Š., E. Š., sesuo K. Š., motina N. Š. ir tėvas P. Š.. Alkoholį vartojo jis, motina, tėvas ir K. Š.. Jautėsi nuo alkoholio vos apsvaigęs. Jis visiems pasakė, kad laikas miegoti ir pasakė, kad atjungs internetą. Kai pasakė, kad išjungs internetą, buvo po 23 val. Kai tai pasakė, niekas jo neklausė, jis atjungė internetą. Tada sesuo supyko, pradėjo šaukti, pulti ant jo. Jie tuo metu buvo kambaryje dviese, daugiau nieko nebuvo. K. Š. pradėjo pulti jį, paskui tėtis pamatė, jam pabandė paaiškinti, kad sesuo pirma ant jo pulti pradėjo. Pasakė, kad tėvas patrauktų K. Š.. Konfliktas vyko kambaryje. Paskui K. Š. pradėjo ant jo pulti, ji norėjo imti už gerklės ir stumti jį. Jis ją greičiau nustūmė. Tada tėvas pamatė, kad jis K. Š. pastūmė, iš lovos atsistojo ir jam trenkė. Tėvas jam trenkė iš delno du kartus. Kai jam sudavė į veidą, jo galva atsitrenkė į spintą, abu kartus galva atsitrenkė į spintą. Galva į spintą atsitrenkė su viršutine dalimi, dešiniu pakaušiu (rodo viršutinę dešinę galvos pusę). Tas atsitrenkimas galva į spintą buvo nuo tėčio smūgio į veidą, smūgiai buvo stiprūs. Tėtis pakėlė ranką ir užsimojęs jam davė kaip antausį (rodo). Jam skaudėjo, kai tėvas sutrenkė, skausmą vertina 5 balais. Tėvas jam sutrenkė per (rodo dešinį, bet patikslina - kairį) smilkinį, sužalojimų jam nebuvo. Paskui nuėjo į virtuvę įjungti internetą, parėjo sesuo į virtuvę, susiginčijo su motina. K. Š. norėjo pulti ant motinos, tada jis stojo į tarpą tarp motinos ir sesers. Tada tėvas jam sakė nurimti, nes gaus į snukį, jis tėvui atsakė, kad net nebandytų. Paskui tėvas iškvietė policiją, broliai miegojo kambaryje, tėvas išėjo į lauką, sesė išbėgo paskui tėvą į lauką. Jis apsirengė, išėjo į lauką ir išvažiavo su motociklu. Matė, kad atvažiuoja policija, todėl grįžo į kiemą. Tėvas anksčiau smurtaudavo daugiausia prieš jį. Kai užstodavo motiną, tėvas puldavo ant jo. Nėra matęs, kad tėvas prieš kitus brolius smurtautų. Tuo metu, kai tėvas jam sudavė, motina buvo virtuvėje, įvykio nematė, kai jam tėvas sudavė. Sesuo matė, kai tėvas jam sudavė į veidą. Kai tėvas jam sudavė, skaudėjo smilkinį, visą galvą skaudėjo (1 t., e. b. l. 111-113).

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą N. Š. parodė, kad P. Š. yra jos sutuoktinis, K. Š. yra dukra, o A. Š. yra jos sūnus. Ji kartu su vyru ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausančiame name. 2023 m. spalio 28 d. namie šventė sūnaus A. Š. gimtadienį. Namuose virtuvėje kartu su vaikais gėrė viskį. Vyras buvo kitame kambaryje. Jam nunešdavo viskio. Sutuoktinis sėdėjo ant lovos ir sprendė kryžiažodžius. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti. Nuo alkoholio nesijautė apsvaigusi. Vėliau ji nuėjo miegoti į tą patį kambarį, kuriame buvo jos sutuoktinis. Miegodama ji išgirdo triukšmą, nes A. Š. ir K. Š. ginčijosi dėl išjungto interneto ir stumdėsi. Po to girdėjo pliaukštelėjimą, tokį kaip būtų suduota ranka per veidą ir pamatė kaip sutuoktinis vieną kartą sudavė delnu A. Š. per veidą. Jie abu tuo metu stovėjo prie spintos. Ar P. Š. A. Š. galvą trenkė į spintą, nematė. Po smūgio A. Š. apsivilko striukę ir išėjo į lauką. Sūnus sužalotas neatrodė. Sūnus savo motociklu kažkur išvažiavo. Netrukus atvažiavo policininkai, kurie klausinėjo kas įvyko. Motociklu parvažiavo sūnus. Matė, kad buvo atvykę greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo A. Š.. Apie šį įvykį su A. Š. nekalbėjo, nes jis yra supykęs ant tėvo ir apie tai nenori kalbėti (1 t., e. b. l. 48-49).

Liudytoja K. Š. parodė, kad P. Š. yra jos tėvas, o A. Š. yra jos brolis. Ji kartu su tėvais ir broliais gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausančiame name. 2023 m. spalio 28 d. namie šventė brolio A. Š. gimtadienį. Ji namuose virtuvėje kartu su tėvais ir broliu A. Š. gėrė brendį. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti. Nuo alkoholio jautėsi apsvaigusi. Motina, tėvas ir brolis taip pat atrodė apsvaigę nuo alkoholio. Vėliau, tikslaus laiko negali pasakyti, A. Š. namuose išjungė internetą. Ji dėl to supyko ir su A. Š. susistumdė tarpduryje tarp virtuvės ir kambario. Jie vienas kito nesužalojo ir fizinio skausmo nesukėlė. Ji nubėgo į kambarį, kuriame buvo tėvas ir prašė, kad ją apgintų nuo brolio, nes brolis bandė jai suduoti. Brolis atbėgo į kambarį paskui ją. Jie vienas ant kito šaukė, tarp jų stovėjo tėvas. A. Š. jai bandė suduoti rankomis, bet tėvas jam neleido. Ji matė, kad tėvas P. Š. delnu sudavė vieną kartą į veidą broliui. Ar tėvas sudavė broliui daugiau smūgių nematė. Ji nematė, kad tėvas brolio galvą būtų trenkęs į spintą. Ji iš kambario išėjo, o A. Š. ir tėvas ginčijosi. Matė, kad buvo atėjusi ir motina, tik nežino ar ji matė visą šį konfliktą. Po to ji išėjo į lauką ir matė, kad A. Š. išėjo į lauką ir sėdęs ant motociklo kažkur išvažiavo. Kai sugrįžo į kambarį jai tėvas pasakė, kad iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policininkai ir kalbėjosi su tėvu, kuris aiškino, kad juos iškvietė, nes ji ir brolis susipyko. Tuo metu motociklu parvažiavo brolis ir policininkai jo klausinėjo, kas nutiko. Po šio įvykio su A. Š. nesikalba. Ji jam pretenzijų neturi. Ar šio įvykio metu tėvas sužalojo brolį, nematė, jai jis neatrodė sužalotas, jai apie tai brolis nieko nesakė (1 t., e. b. l. 120-121).

- PRĮR duomenyse užfiksuota, kad 2023 m. spalio 29 d., 00 val. 51 min., iš P. Š. buvo gautas pranešimas, kad mušasi dukra su sūnumi kumščiais, jis išskyrė duodamas kumščiu į veidą (1 t., e. b. l. 5-9);

- įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kur buvo smurtaujama apžiūra. Reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota (1 t., e. b. l. 18-20, 21-25);

- asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti A. Š. sužalojimai. Nurodyta, kad apžiūrint A. Š. kūno vietas, kurias nedengia rūbai, veido srityje po kaire akimi ant skruosto stebimas paraudimas (1 t., e. b. l. 26-29, 30-34);

- greitosios kvietimo kortelėje nurodyta, kad iškvietimas gautas 2023 m. spalio 29 d., 02 val. 05 min., apžiūrėjus A. Š., nustatyta, kad matosi nežymus paraudimas kairio skruosto. Nustatyta preliminari diagnozė: nepatikslinti galvos sužalojimai (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 38);

- tarnybiniame pranešime nurodyta, kad P. Š. nustatytas 1,07 promilių neblaivumas, A. Š. nustatytas 1,16 promilių neblaivumas (1 t., e. b. l. 42-43).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis P. Š., tyčia sudavė du kartus į veidą nepilnamečiui sūnui A. Š., o nuo smūgių A. Š. atsitrenkus galva į spintą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. Š. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamasis P. Š. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai ir neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., e. b. l. 9-12).

Kaltinamojo P. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. P. Š. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas, teistumas išnykęs (1 t., e. b. l. 181-183), baustas administracine tvarka (1 t., e. b. l. 185-188), Sodros duomenimis niekur nedirba (1 t., e. b. l. 195-196). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informacijoje nurodyta, kad P. Š. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, daugiau duomenų seniūnija neturi (2 t., e. b. l. 4-6). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. Š. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta šeimos nariui, todėl tikslinga paskirti jam prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kaltinamasis P. Š. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 29 d. nutartimi P. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (1 t., e. b. l. 166-169). Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. kardomoji priemonė pratęsta iki 2023 m. lapkričio 29 d. (1 t., e. b. l. 173-175). Šios kardomosios priemonės galiojimas yra pasibaigęs ir dėl jos naikinimo teismas nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2023 m. spalio 29 d. 01 val. 30 min. iki 2023 m. spalio 29 d. 13 val. 05 min. (1 t., e. b. l. 132-137, 138-140), t. y. 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.

Prokurorė prašo priteisti iš kaltinamojo 46,33 Eur proceso išlaidas už psichologo dalyvavimą nepilnamečio apklausoje. Iš tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų matyti, kad P. Š. policijos pareigūnui nurodė, kad proceso išlaidų sumos negalinti atlyginti dėl sunkios finansinės padėties. Nustatyta, kad apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį dalyvavo specialistas – psichologė. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šioje byloje nustatyta, kad psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį buvo privalomas, nes taip numato BPK 186 straipsnio 3 dalis. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa buvo būtina siekiant įrodyti kaltinamojo kaltę. Kadangi asmenų kaltę turi įrodyti valstybė, kurias atstovauja valstybinės institucijos, tai proceso išlaidos, susijusios su psichologės dalyvavimu iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, P. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2023 m. spalio 29 d. 01 val. 30 min. iki 2023 m. spalio 29 d. 13 val. 05 min., t. y. 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginti 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.

Netenkinti prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.

Išaiškinti P. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.