- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 1-52-898/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03039-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.9.5Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.17.6Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 7 d.
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant prokurorui R. B., kaltinamajai L. Š.,
kaltinamosios gynėjams advokatams V. S. ir V. B., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovėms D. U., V. P.,
civilinio ieškovo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams R. B., R. Š.,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š., laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-02-01 turgavietėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste neteisėtu būdu - neįregistravusi veiklos ir neįsigijusi verslo liudijimo, neturėdama leidimo veiklai, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 35 str. 2 p. nuostatą, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ (Žin„ 2005, Nr. 46-1537; Žin., 2007, 81-3356) reikalavimus, versliškai, stambiu mastu vertėsi ūkine - komercine veikla, t.y., turėdama tikslą perparduoti paukštieną bei jos gaminius ir taip gauti pajamų, sistemingai fizinių asmenų V. M., Z. M., D. V., L. Ž., M. V., L. A., A. M., V. M., R. K. vardu iš tiekėjų - UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) KŪB, ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) įgydavo paukštienos bei jos gaminių laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-02-01 ir per šiuos fizinius asmenis: V. M., Z. M., D. V., L. Ž., M. V., L. A., A. M., V. M., R. K. turgavietėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai realizavo paukštieną bei jos gaminius ir gavo iš šios veiklos 844 038, 71 Lt pajamų.
Be to, ji suklastojo tikrus dokumentus, tai yra žinodama, kad G. J., A. S., M. V., D.V.pagal pinigų priėmimo kvitus: TSA Nr. 1782110, TSA Nr. 2020428, TSA Nr. 2020627, TSA Nr. 2092180, TSA Nr. 2092191, TSA Nr. 2092198, TSA Nr. 2092205, TSA Nr. 2253063, TSA Nr. 2153068, TSA Nr. 2153089, TSA Nr. 2197203, TSA Nr. 2197515, TSA Nr. 2197537, TSA Nr. 2269273, TSA Nr. 2321154, TSA Nr. 2321187, TSA Nr. 2321364, TSA Nr. 2377696, TSA Nr.2487143, TSA Nr.2487189, TSA Nr.2487200, TSA Nr.2518202, TSA Nr.2518223, TSA Nr.2518287, TSA Nr.2518300, TSA Nr.2518307, TSA Nr.2518342, TSA Nr.2518400, TSA Nr.2518524, TSA Nr.2518629, TSA Nr.2518633, TSA Nr.2518640, TSA Nr.2518642, BUH Nr.4500708, BUH Nr.4500710, BUH Nr.4500736 pinigų už prekes UAB (duomenys neskelbtini)KUB, UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo, pasirašė vietoje G. J., A. S., M. V., D. V. suklastodama jų parašus ir tuo suklastojo tikrus dokumentus, o būtent:
2009 m. sausio 5 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 1782110, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. balandžio 15 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2020428, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. gegužės 11d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2020627, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. gegužės29 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2092180, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. birželio 10 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2092191, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardą ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. birželio 23 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2092198, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos 8 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2092205, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos 31 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2253063, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 18 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2153068, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 1 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2153089, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 22 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2197203, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
-tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio 2 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2197515, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio 20 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2197537, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. lapkričio 9 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2269273, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. lapkričio 24 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2321154, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. gruodžio 22 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2321187, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 11 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2321364, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario 3 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) KŪB pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2377696, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė G. J. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama G. J. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. gegužės 4 dieną, tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2487143, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė A. S. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama A. S. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. gegužės 11 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2487189, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė A. S. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama A. S. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. gegužės 18 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2487200, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė A. S. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama A. S. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. gegužės 31 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518202, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė M. V. vardą ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama M. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio 22 dieną, tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518223, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė M. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama M. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. liepos 7 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518287, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė M. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama M. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. liepos 13 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518300, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė M. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama M. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. liepos 20 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518307, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė M. V. vardą ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama M. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio 4 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518342, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė M. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama M. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 7 dieną, tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518400, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė M. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama M. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 26 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518524, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė D. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama D. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio 14 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518629, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė D. V. vardą ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama D. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio 14 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518633, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė A. S. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama A. S. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio 21 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518640, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė D. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama D. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio 28 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr.2518642, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė D. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama D. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 4 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija BUH Nr.4500708, ties žodžiu
„sumokėjau“ įrašė D. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama D. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 11 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių
mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija BUH Nr.4500710, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė D. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama D. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą;
- tęsdama nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario 8 d., tyrimo nenustatytoje vietoje Šiaulių mieste, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite serija BUH Nr.4500736, ties žodžiu „sumokėjau“ įrašė D. V. vardo raidę ir pavardę, bei pasirašė, suklastodama D. V. parašą ir tuo suklastojo tikrą dokumentą.
Kaltinamoji L. Š. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tik nesutinka dėl kaltinamajame akte nurodytos sumos. Sutinka su sumomis, kurios nurodytos paskutiniame ekspertizės akte. Be to, nesutinka, kad pas ją dirbo G. J. ir A. S.. Kaltinime nurodytu laiku ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Vykdė analogišką prekybą maisto prekėmis. Tiekėjai pasakė, kad jei ji suprekiautų didesnį kiekį produkcijos, gautų didesnes nuolaidas. Tada sugalvojo pasiūlyti žmonėms, kurie turi išsipirkę patentus, prekyvietėje prekiauti ta produkcija. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) būtų gavęs didesnes nuolaidas. Tiekėjams nebuvo įdomu kas išprekiaus tą produkciją. Svarbu, kad būtų buvęs didesnis kiekis. Šiuo atveju ji buvo kaip tarpininkė tarp tiekėjų ir pardavėjų. Tuo metu pati dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį kaip samdoma darbuotoja, taip pat buvo akcininke. Dėl tokios veiklos naudą gaudavo UAB (duomenys neskelbtini), o ne ji kaip tarpininkė. Pripažįsta, kad viskas veikė kaip įmonė, tik neįregistruota. Pati jokių verslo liudijimų žmonėms neišpirkinėjo. Pati tik pasiūlė žmonėms išsipirkti patentus ir prekiauti. Tačiau tai buvo tik tų žmonių sprendimas dirbti arba nedirbti. Pati nesiūlė tiems žmonėms įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), kadangi ten nebuvo tiek darbo vietų. Kaip susirado visas tas moteris, nepamena. Kai kurias pažinojo iš ankščiau, kai kurios per skelbimus. Dėl prekyvietės nuomos su turgaus administracija tardavosi pačios moterys, ne ji asmeniškai. Pas ją nedirbo G. J. ir A. S., o kiti asmenys, nurodyti kaltinamajame akte dirbo, t. y. Z. M., D. V., M. V., L. Ž., L. A., V. M. dirbo tik dvi savaites. Minimi pinigai - 20 Lt buvo ne alga. Jei žmogus, išprekiaudavo didesnį kiekį produkcijos, būdavo suteikiamos nuolaidos. Tie 20 Lt nebuvo pastovus mokestis, tai buvo nuolaidų skirtumas. Pačios moterys tikriausia tą sumą suprato kaip algą. Tą 20 Lt buvo išskaičiavę kaip kažkokią formulę. Nebuvo taip, kad visus pinigus, gautus už suprekiautą produkciją, tos moterys jai atiduotų, o joms mokėtų po 20 Lt. Buvo įdėjusi skelbimą į laikraštį, skelbimo tekste buvo parašyta, kad „reikalinga pardavėja“. Žmonėms pasiūlė išsiimti verslo liudijimą iš mokesčių inspekcijos. Pripažįsta, kad jos gautos pajamos galėjo būti 844 038,71 Lt iš kurių mokėtinas PVM būtų 29 257 Lt su atskaita. Pripažįsta privalomo sveikatos draudimo įmoką 4 223,43 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmoką 11 406,20 Lt, pajamų mokestį 3 183,84 Lt, iš darbo užmokesčio išskaičiuotus mokesčius 15 852,73 Lt ir 20 463,23 Lt PSD ir VSD įmokų nuo darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio. Įmonė veikė šiek tiek ilgiau nei du metus.
Neneigia nei vieno įrašo pagal kaltinamą aktą. Tačiau tai buvo daroma ne piktybiškai. Taip darė dėl to, kad ji oficialiai niekur nefigūravo. Prekės buvo perkamos ne už tų moterų pinigus. Atsiskaityti už prekes reikėjo tik po to kai suprekiaudavo prekes. Produkcijos tiekėjai pasitikėjo ja, todėl atsiskaitymai už prekes būdavo savaitei ar dviem atidedami. Niekas nevedė tos veiklos apskaitos. Iš tokios veiklos gal kokią nors naudą turėjo ir UAB (duomenys neskelbtini). Parduodamos produkcijos kainos buvo nustatomos standartiškai. Galėjo moterys parduoti prekes ir aukštesne kaina, nei būdavo susitarę. Pačios moterys prašė, kad jas tikrintų, kad jos neprisidarytų trūkumų. Apie prekybą kalbėdavo su moterimis telefonu. Tai, kad pasirašinėdavo ant kvitų, nemanė, kad klastoja dokumentus. Pripažįsta, kad pasirašydavo ant pinigų priėmimo kvitų, tačiau tai nebuvo piktybinis veiksmas. Tiekėjai dėl to pretenzijų nereiškė. Galėjo ant pinigų priėmimo kvitų pasirašyti ir savo pavarde. Gal per klaidą ant pinigų priėmimo kvito yra pasirašiusi už G. J. ir A. S., tačiau kokiomis aplinkybėmis taip atsitiko paaiškinti negali. Būdavo taip, kad susimoki vairuotojui už prekes, o vairuotojas atnešdavo išrašytus kvitus. Niekas nelaikė to neteisėtu veiksmu. Pardavėja pelno skirtumą pasilikdavo pas save. Tas 20 Lt buvo stabilus mokestis. Sodros ieškinį pripažįsta visą. Gailisi dėl padarytos veiklos. Daugiau atžvilgiu nėra jokių ikiteisminių tyrimų. Pačiai nepavyko gražiuoju susitarti su VMI ir SODRA. Dalį padarytos žalos yra atlyginusi. Sumokėjo VMI 4 000 Lt, o Sodrai 6 000 Lt. Prašo teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Liudytoja V. M. teisme parodė, kad senokai dirbo pas kaltinamąją, tačiau dirbo tik dvi savaites. Ieškojosi darbo, todėl buvo įdėjusi skelbimus. Paskambino jauna moteris ir gavo pasiūlymą dirbti paukštienos skyriuje. Dėl darbo atėjo į (duomenys neskelbtini) turgavietę, bet su kuo ten susitiko, nepamena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 143-144 b. l.). Pagarsinus liudytoja parodė, kad ankščiau nebuvo prekiavusi tokiomis prekėmis, susimaišydavo. Jos nuomone prekių kiekis būdavo didesnis nei nurodyta sąskaitose faktūrose. Visus pinigus, gautus už suprekiautą produkciją, atiduodavo L. Š.. Tuo metu turėjo verslo liudijimą. Pas L. Š. dirbo dvi savaites. Už tai tikriausiai gavo vieną darbo užmokestį. Tuo metu dirbo tik vienoje vietoje, kitur nedirbo. Už verslo liudijimą susimokėjo pati, tačiau už verslo liudijimą jai pinigus grąžino L. Š.. Pati L. Š. nurodė išsipirkti verslo liudijimą. Už komunalinius mokesčius nemokėjo. Neatsimena, ar su turgaus administracija sudarė sutartį dėl vitrinos nuomos, bet tikriausiai nesudarė. Jai asmeniškai buvo žinoma darbo tvarka turguje dirbant pagal verslo liudijimą. Reikėdavo susitarti su turgaus direktore, pasirašyti sutartį, kad mokėsi nuomos mokestį už vietą ir už šaldytuvą. L. S. atveju, suprato, kad dėl vietos ir nuomos jau buvo viskas sutarta iš ankščiau. Sutartį pasirašė, kurią jai parodė. Pasirašė sutartį, kad mokės mokesčius už tą vietą, už vitriną. Sutartį tikriausiai pasirašė su direktore. Neprisimena, ar pati matė direktorę. Galbūt tą sutartį jai atnešė į darbo vietą, plačiau nepamena. Prieš pradedant dirbti, L. Š. jai nedavė jokių dokumentų pasirašyti. Pasirašinėdavo tik sąskaitas. Pradirbusi savaitę, jau L. Š. pasakė, kad nebedirbs ir pasakė, kad ieškotų kito žmogaus. Neprisimena už kokią pinigų sumą suprekiavo prekių per tas dvi savaites. Pati nuomos mokesčio už vitriną nemokėjo. Virtiną buvo turgaus nuosavybė. Nuomos mokestį už vitriną tikriausiai mokėjo šeimininkė. Ankščiau su verslo liudijimais yra dirbusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonėse. Su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl produkcijos atvežimą susitardavo pati, po turgų vaikšto tų įmonių vadybininkai ir siūlo produkciją. Neatsimena, kaip ją instruktavo L. Š.. Pati užsirašydavo kokias prekes gaudavo, ką tą dieną suprekiaudavo. 276,64 Lt suma tikriausiai buvo užrašyta jos sąsiuvinyje, kurį rado kratos metu, jame užsirašydavo atlyginimą. Jos atlyginimo suma tikriausiai buvo užrašyta sąsiuvinyje. Abejoja, ar tą sumą minėjo pareigūnams. Atrodo, kad vištieną atveždavo vienas vyriškis, kuris jai palikdavo PVM sąskaitas faktūras. Kai asmuo atveždavo prekes, pasirašydavo sąskaitas. Kiek spėdavo, tiek susirašydavo. Pati kažkiek atvežtą produkciją sverdavosi. Ten buvo dideli kiekiai, nelabai buvo laiko pasisverti tas dėžes ir susitikslinti kiekį. Ant dėžių būdavo užklijuoti lapeliai, kuriuose būdavo nurodomi svoriai. Visų dėžių pati nepersvėrė. Nepamena, ar pati yra grąžinusi produkciją tiekėjams, tikriausiai, kad ne. Nepamena, kiek mokesčių yra sumokėjusi valstybei už dviejų savaičių darbą. Viską sumokėdavo iš savo pinigų. L. Š. tikriausiai ne kiekvieną dieną pasiimdavo pinigus už suprekiautą produkciją. Pati tuos pinigus laikydavosi pas save. Ant lapelio užrašydavo kokios produkcijos trūksta. Tą lapelį pasiimdavo L. Š., o pati produkcijos neužsakinėdavo.
Liudytoja Z. M. teisme parodė, kad pažįsta L. Š., nes pas ją dirbo pardavėja, t. y. prekiaudavo paukštiena. Tą darbą susirado pagal skelbimą laikraštyje (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio mėnesį, paskambino skelbime nurodyto telefono numeriu ir kalbėjosi su L. Š.. L. Š. paaiškino, kad darbas bus turguje, prekiaus paukštiena. Ji pasakė, kad atvyktų pokalbiui, o po to ir priėmė. Neatsimena, ar tarėsi dėl darbo užmokesčio. Dirbo su verslo liudijimu. Verslo liudijimai buvo išduoti jos vardu. L. Š. pasakė, kad verslo liudijimai turėtų būti jos vardu. Pati sumokėdavo už verslo liudijimus, kuriuos reikėjo išsipirkti kas mėnesį. L. Š. nebuvo nurodymo prasitęsti verslo liudijimą. Pinigus už verslo liudijimą gaudavo iš suprekiautų pinigų. Produkciją užsisakinėdavo per L. Š., L. Š. buvo kaip tarpininkė. Pati pasakydavo L. Š. kokios produkcijos reikia. Kartais yra skambinusi ir vairuotojui, kad užsisakytų prekių. Apskaitą vedė, bet kaip konkrečiau, nepamena.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino Z. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 130 b. l). Pagarsinus liudytoja parodė, kad L. Š. parodė prekybos vietą ir pasakė, kad už dieną bus mokama 20 Lt ir prie šios sumos bus mokamas procentas nuo apyvartos. Verslo liudijimą įsigydavo už pinigus, kuriuos paduodavo L. Š.. Pinigus paduodavo per vadybininką, tiksliai neatsimena. Neatsimena, ar L. Š. yra jai tiesiogiai padavusi pinigus į rankas už verslo liudijimą. Pati vedė užrašus. Pareigūnas rodė jai užrašus, o pareigūnui aiškino kas yra tuose užrašuose. Raidė „L“ reiškia likutis. L. Š. liepė vesti užrašus dėl savęs. Pati perrašydavo tą patį, kas būdavo sąsiuvinyje ant lapelio ir su pinigais jį perduodavo L. Š.. L. Š. pinigus pasiimdavo ne kas dieną. Kartais tų pinigų pasiimti atvažiuodavo vadybininkas - vairuotojas A.. L. Š. pasakydavo, kad pinigus reikia perduoti A.. Taip būdavo ne visada. Kartais L. Š. paskambindavo ir pasakydavo, kad pinigus reikia perduoti A.. Kartais L. Š. tikrindavo jos pateiktą darbo įrašo nuorašą sujos vedamu sąsiuviniu. Sąsiuvinyje būdavo užrašyta kiek uždirbdavo. Jei jai trūkdavo prekių, jas paimdavo iš apklausos protokole nurodytų asmenų, šių asmenų pavardes nurodė pati. Kai reikėdavo užsakyti prekes, skambindavo L. Š., kartais L. Ž.. Vienu metu prekiavo iki dešimties rūšių produkcija. Prekių kaina būdavo nustatyta važtaraščiuose. Neatsimena, ar įsidarbinant buvo aptariama kas tieks produkciją. Neatsimena, kaip būdavo nustatoma prekių kaina. A. M. ir V. M. yra vyras ir sūnus. Jie neprekiavo, tiktai jų vardu buvo išimti verslo liudijimai. Vyras ir sūnus patys išsiimdavo verslo liudijimus savo vardu, o ji pati dirbo jų vardu išduotais verslo liudijimais, kad neviršytų šimto tūkstančių. Jų vardu taip pat ateidavo prekės. Neatsimena kas jų vardu pasirašydavo važtaraščius. Apskaitą pagal jų verslo liudijimus tikrindavo ji, o jie deklaravo. Neatsimena, ar buvo kalba su L. Š. apie tai, ar bus įdarbinta pagal darbo sutartį. Neatsimena, ar buvo kalba apie tai, kas tieks produkciją ir kas apmokės už produkciją. Buvo keli produkcijos tiekimo atstovai, kurie duodavo pasirašyti kvitus. Už produkciją apmokėdavo, kai gaudavo produkciją. Kas už ją apmokėdavo, nežino. Nežino, kokie dokumentai 95 lapai priklauso L. Š., gal važtaraščiai. Kad L. Š. mokėjo už verslo liudijimus kitoms darbuotojoms, žino, nes matė, kad mokėdavo. Už verslo liudijimus pinigai buvo mokami iš lėšų, gautų už suprekiautą produkciją. Tą aplinkybę pačiai pasakė dirbusios moterys, ne pareigūnas. Už savo verslo liudijimą taip pat apmokėdavo iš suprekiautų pinigų. Iš suprekiautų pinigų taip pat apmokėdavo už nuomą, patarnavimus, už elektrą. Buvo situacijų, kad grąžino produkciją atgal, pasibaigus jos galiojimo terminui. Nuomos sutartį su turgaus administracija buvo sudariusi savo vardu. Pinigus už nuomą nešdavo į turgaus administracijos kasą. Pinigus už suprekiautą produkciją atiduodavo L. Š.. Atiduodavo pinigus jau atskaičiusi pinigus už išlaidas, už verslo liudijimą, už nuomą ir kitus patarnavimus. Atlyginimą už darbą jai sumokėdavo L. Š., už tai pasirašydavo, tačiau kur, neatsimena. Savo reikmėms iš suprekiautų pinigų, nepasiimdavo. Savo užrašuose dėl savęs rašydavo kur panaudodavo gautus pinigus. Ten yra įrašyta ir alga. Užsakymus kartais priimdavo vairuotojas A.. Kartais paskambindavo A. ir pasakydavo kad jis atvažiuos ir jam atiduos pinigus. Deklaracijoje yra nurodytos gautos pajamos. Už deklaruotas pajamas yra sumokėjusi mokesčius valstybinei mokesčių inspekcijai. Mokesčius mokėjo pati. Sodrai mokesčiai sumokėti. Mokesčiai už privalomą sveikatos draudimą sumokėti. Mokesčiai sumokami perkant verslo liudijimą. Nepamena kiek kartų yra davusi produkcijos V. M. ir kada. Yra davusi keletą kartų. Sąsiuvinyje tai yra užrašyta. Tuos užrašus darėsi dėl savęs. Produkcija dalinosi su tais, su kuriais kartu dirbo. Tai vyko tarpusavio susitarimo pagrindu. L. Š. nėra davusi nurodymo dalintis produkciją su kitais asmenimis, tačiau ji nedrausdavo to daryti. Galėjo imti produkciją tik iš R. K., L. Ž., D. V., V. M., nes jos kartu dirbo L. Š..
Liudytojas R. Č. teisme parodė, kad jis nuo 1997 m. iki dabar dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Įmonė prekiauja paukštiena. Kaltinamoji L. Š. darydavo užsakymus paukštienos produkcijai, t. y., ji užsakydavo reikiamą produkcijos kiekį pagal kitas pavardes. Užsakymams skambindavo moteris. Kokia moteris, nesusigaudydavo, nes važiuodavo vairuotojai, o ji tik išrašydavo orderius, vairuotojai atveždavo pinigus. Kaltinamoji paskambindavo, pasakydavo savo užsakymą bei ir kitos moterys užsisakydavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino R. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t, 137 b. 1.). Pagarsinus parodymus liudytojas, parodė, kad L. Š. paskambindavo ir pasakydavo kokio asmens vardu reikia išrašyti
sąskaitą. Verslo liudijimo numerį pats jau turėdavo iš ankščiau susivedęs. Kai pirmą kartą užsakydavo prekes pagal naują verslo liudijimą, L. Š. pasakydavo verslo liudijimo numerį. Asmenys keisdavosi labai retai. Už prekes atsiskaitydavo L. Š. grynaisiais pinigais. Pačiam L. Š. už produkciją nėra mokėjusi. L. Š. skolos neturi. Pinigų priėmimo kvitai buvo išrašomi ant tų žmonių, kurių vardu buvo daromi užsakymai. Ten buvo trys ar keturios moterys, kurių vardu visada rašydavo kvitus. Pats asmeniškai tiesiogiai su tomis moterimis nėra bendravęs, nėra jų matęs. Viską matydavo vairuotojas. Vairuotojai keitėsi, vienas buvo G. P., o kitas L., kurio pavardės neprisimena. Kvitus ir pinigus vairuotojai parveždavo jam, o pats kvitus ir pinigus paduodavo buhalterijai. Visada viskas buvo tvarkoje. Sąskaitas jų įmonėje išrašo sąskaitų rašytoja. Jam paskambindavo L. Š., pasakydavo užsakymą, o pats užsakymą paduodavo sąskaitų rašytojai. Dabar žino, kad taip negalima daryti, ankščiau nežinojo. Įmonei nebuvo aktualu sudarinėti tiekimo sutartis, kadangi iš karto įmonei atiduodavo pinigus už produkciją. Už produkciją atsiskaitydavo iš karto, jokių mokėjimų atidėjimų nebūdavo. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 7 dienų mokėjimo atidėjimą, kadangi su įmone buvo sudaryta sutartis. Tačiau dažniausiai pinigus atiduodavo iš karto. Produkciją toms moterims pristatydavo vairuotojas į sutartą vietą. Jis išdalindavo produkciją pagal sąskaitas. Kol su jų įmone neatsiskaitydavo, produkcijos be pinigų neduodavo. Pats nesigilino, kas pinigus paduodavo vairuotojui. Būdavo, kad L. Š. rašydavo mokėjimo pavedimus už UAB (duomenys neskelbtini). Už fizinį asmenį pavedimų rašyti ji negalėjo. Fiziniams asmenims produkciją duodavo tik už grynus pinigus. VMI tikrino jų įmonę. Tiksliai neprisimena kada buvo atliekamas tas patikrinimas ar pusę metų prieš paties apklausą, ar praėjus pusei metų po apklausos. Jų įmonė vykdo ir didmeninę, ir mažmeninę prekybą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2011-02-22 (1 t., 145 b. l). Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, kad nežino, gal L. Š. turėjo tuos taškus, ji samdydavo tas pardavėjas. Kaip pavyzdį gali pasakyti, kad Panevėžyje yra savininkė, kuri samdė kitus žmones pagal patentus, kad prekiautų produkcija. Gal kada nors turguje ir yra mačiusi M. V. ir D. V., bet su jais nebendravo ir iš pavardės nepažįsta. Gal būt ir pati L. Š. pardavinėjo tą produkciją, tik ji turėjo samdyti tas pardavėjas. Nesigilino į tai, kodėl L. Š. vardu nevežė prekių. Daugelyje turgų taip dirbama. Pinigus už pristatytą produkciją paimdavo iš L. Š.. Pinigų priėmimo kvitus išrašydavo pati. Tuos kvitus pasirašydavo L. Š.. Dabar neprisimena kieno vardu L. Š. pasirašydavo tuos kvitus. Ar yra gavusi pinigus iš jos pačios ikiteisminio tyrimo metu nurodytų asmenų, dabar neprisimena. L. Š. jai sudiktuodavo užsakymus. Būdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. PVM sąskaitas faktūras išrašydavo jos atstovaujama įmonė. Jos būdavo išrašomos pagal sudarytas sutartis. Sutartys su D. V., M. V. buvo fiksuojamos. Kaip šios sutartys buvo pasirašytos neprisimena. Produkciją vežė logistikos įmonė. Pinigus surinkdavo, kai būdavo Šiauliuose. Pristačius prekes, būdavo mokėjimo atidėjimas penkioms dienoms. Kuomet atvykdavo į Šiaulius, tuomet ir susirinkdavo pinigus. Pinigų priėmimo kvituose mokėtojo pavardė turėjo būti pagal sąskaitas. Ten nebuvo L. Š. pavardė. Ant kvitų pasirašydavo tas asmuo, kuris gaudavo prekes. Pati palikdavo kvitus, o kuomet atvažiuodavo pasiimti pinigų, pasiimdavo ir kvitus. Pinigų priėmimo kvitus atiduodavo L. Š.. Pati matė kaip L. Š. pasirašydavo. Atvežti prekių kiekiai ir nurodytos sumos atitikdavo. Atsiskaitydavo tvarkingai. Įmonėje buvo taikoma tokia praktika, kad kažkas garantuotų, kad pirkėjas atsiskaitys už pateiktą produkciją. L. Š. garantuodavo, kad tie asmenys, kuriems tiekdavo prekes, su jais atsiskaitys. Pinigus imdavo ir ji pati, ir kiti vadybininkai. Ekspeditoriai negalėjo surinkti pinigų už pristatytas prekes. Kuomet dirbo UAB (duomenys neskelbtini) įmonė pristatydavo prekes UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo L. Š. mama. Paukštieną UAB (duomenys neskelbtini) vardu užsakinėdavo L. Š. mama. Gal kada paukštieną užsakinėjo ir L. Š. vardu. Turguose būna savininkė, kuri pasiima kelias vietas, į kurias pasisamdo kitus asmenis su verslo liudijimais. Nežino, ar L. Š. buvo tokia savininkė. Pasitikėjo, kad L. Š. atiduos prekes tiems asmenims, kurie jas užsakė.
Liudytoja G. J. teisme parodė, kad kaltinamoji yra matyta, kai vaikščiodavo po turgų, o ji pati tuo metu dirbo turguje, t. y. prekiavo paukštiena. Dirbo ant savęs pagal verslo liudijimą. Buvo sudariusi sutartį su vitrina, nuomos sutartį dėl patalpų. Verslo liudijimą išsiėmė pati. Produkciją ėmė iš UAB (duomenys neskelbtini). Produkcijos iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) neatsimena ar ėmė.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino G. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2012-03-23 (5 t., 44 b. l), kuri buvo apklausta kaip įtariamoji. Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, kad jos atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukta. Nežino ką reiškia trumpinys „KUB“. Apklausos metu kalbėjo tik apie (duomenys neskelbtini), iš kitų įmonių prekių neėmė. Pareigūnai rodė tik sąskaitas, jokių kitų dokumentų nerodė. Atpažino ne savo parašus ant PVM sąskaitų faktūrų. Neprisimena, kokios buvo tiekiamos prekės. A. S. yra jos mama. Dirbo ir pagal mamos verslo liudijimą. Kalakutieną užsakinėdavo per A., kurio pavardės neatsimena. Per kitus asmenis prekių neužsisakinėdavo. Pati tiesiogiai prekių iš įmonių neužsakinėdavo. Neatsimena, ar pati tiesiogiai yra skambinusi į UAB (duomenys neskelbtini) ir užsakinėjusi produkciją. A. S. vardu buvo užsakomos prekės. Dokumentus pasirašydavo pati asmeniškai. Užsakymus A. S. vardu darydavo per A.. Prekes užsakydavo tik iš (duomenys neskelbtini). Kai dirbo su verslo liudijimu, valstybinė mokesčių inspekcija jai jokių pretenzijų neturėjo. Pati sumokėjo pridėtinės vertės mokestį, su viskuo pilnai atsiskaitė. Su L. Š. jokių reikalų neturėjo, su ja nebendravo
Liudytoja R. K. teisme parodė, kad kaltinamoji L. Š. yra pažįstama iš turgaus, nes per ją užsakydavo prekes. Pati dirbo pardavėja pagal verslo liudijimą. Ankščiau dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) su verslo liudijimu. Kai įmonė bankrutavo, ją L. Š. rekomendavo draugė. Pas L. Š. tuo metu buvo laisva vieta, ir ją priėmė į darbą. L. Š. jai mokėjo atlyginimą. Verslo liudijimus pirkosi pati. Prekes užsisakinėdavo per L. Š.. Atlyginimą jai mokėjo už darbą, už prekiavimą, nors dirbo pagal verslo liudijimą. Apskaitos pagal verslo liudijimą ji ir kitos pardavėjos nedarė. Ko joms reikėdavo, tą ir atveždavo. Pinigus už suprekiautas prekes paimdavo vairuotojas A. L.. L. Š. ateidavo, pasižiūrėdavo. Pinigų L. Š. į rankas neduodavo. Iš tų pačių suprekiautų pinigų užsisakydavo prekes.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2011-02-02 (1 t., 128 b. l.). Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, kad L. Š. jai pasiūlė prekiauti paukštiena. Apklausos metu patyrė spaudimą, apklausoje pasimetė. Ką pareigūnai sakė, tokius parodymus ir davė. Duoti parodymai nemelagingi. Teisme parodymai keičiasi dėl to, kad ne taip viską suprato. Iš suprekiautų pinigų pati pirko verslo liudijimus. Prekes užsakydavo per L. Š., o A. L. atveždavo tas prekes. Jai mokėjo po 20 Lt už dieną. Taip buvo susitarę žodžiu. Užrašus vedė dėl savęs. Neprisimena, ar sakė, kad L. Š. tikrino tuos užrašus su sąskaitomis faktūromis. Tokiu būdu išdirbo nuo 2008 m., gal penkis metus, tiksliai neprisimena. Prekių kainą nurodydavo L. Š.. Užmokestį iš suprekiautų pinigų atsiskaičiuodavo ji pati. Tuo metu buvo L. Š. samdoma darbuotoja. Ji pati galėjo keistis prekėmis tik su L. Ž., Z. M., dar su Z. ir L., kurių pavardžių neprisimena. Reikėjo vesti mokesčių apskaitą pagal verslo liudijimą, todėl vedė apskaitos žurnalą. Sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus gaudavo ir pati pasirašydavo. Nepamena kas pasirašydavo pinigų priėmimo kvitus. Pati rašydavosi, tik neprisimena ar ant visų. Pažįsta L. Ž., Z. M., jos buvo bendradarbės, kuomet dirbo (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Nežino kokiomis sąlygomis pastarosios dirbo. Buvo čekių knygelės. Jos visos, tarpininkaujant L. Š., užsisakydavo prekes. Už 2009 ir 2010 metus deklaracijas pateikė pati ir mokėjo mokesčius Sodrai VSDFV. Nuomos sutartį su turgaus administracija taip pat sudarė pati. Išlaidas už komunalinius patarnavimus, dengdavo iš suprekiautų pinigų. Mokėjo už maišelius, elektrą, vandenį. L. Š. nėra jai davusi pinigų. Pati juos pasiimdavo. Pati iš VMI išsiėmė verslo liudijimą ir jai VMI pretenzijų neturėjo.
Liudytoja L. A. teisme parodė, kad dirbo pardavėja pas L. S. labai trumpai su verslo liudijimu. Prekiavo šviežia vištienos produkcija. Neatsimena savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino L. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2011-02-02 (1 t., 124 b. l.). Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, kad ankščiau dirbo turguje kitame skyriuje ir iš kitų asmenų sužinojo, kad yra darbas pas L. S.. Verslo liudijimus išsipirkdavo pati. Neatsimena ar sakė pareigūnams, kad verslo liudijimus jai išpirkdavo L. Š.. Apklausos metu buvo strese, susinervinusi ir neatsimena ką sakė pareigūnams. Pareigūnams davė teisingus parodymus, tarp parodymų skirtumo nemato. Pati eidavo į VMI, verslo liudijimą pirkdavo pati iš L. Š. pinigų. L. Š. atiduodavo tuos pinigus už verslo liudijimą. Pati bendraudavo su asmenimis, kurie atveždavo produkciją. Neprisimena, ar bendravo su V. V.. Dėl 20 Lt ir 2,5 procento už suprekiautą produkciją su L. Š. susitarė žodžiu. Pati vedė užrašus. Tuos užrašus L. Š. tikrindavo su sąskaitomis faktūromis. Prekių kainą pasakydavo L. Š.. Pinigus už suprekiautą produkciją atiduodavo L. Š., tai būdavo pinigai, kurie likdavo atsiskaičius jos atlyginimą ir mokesčius. Suprekiautus pinigus atiduodavo L. Š. vakare. VMI reikėjo vesti mokesčių žurnalą. Kadangi pati buvo tik pradėjusi dirbti, nespėjo susivesti to žurnalo. Mokėdavo ir mokesčius Sodrai. Atrodo, kad kažkokia darbo sutartis buvo, tiksliai neatsimena. Ten neišdirbo mėnesio laiko. Su kitomis moterimis produkcija nesikeitė. Pas L. S. dirbo ir daugiau pardavėjų. Matė, kad L. Š. prieidavo prie šalia dirbusių moterų. Pati gavo atlyginimą už pradirbtą mėnesį. Kiek uždirbo neatsimena. Su turgaus administracija nuomos sutartį sudarė pati.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-23 (1 t., 120 b. l). Pagarsinus parodymus liudytojas parodė, kad davė tokius parodymus. Jie iš dalies yra teisingi. Verslas buvo L. Š. motinos. L. Š. buvo tik jos padėjėja. Kai pareigūnams davė parodymus, negalėjo tiksliai pasakyti, kad verslas yra jos mamos L. J.. 2007 m. ji perleido įmonės akcijas ir visą turtą L. Š., nes tuo metu ji skyrėsi su vyru ir nenorėjo dalintis turto. L. J. jam paskambindavo, kad jis užvažiuotų į turgų paimti pinigų. Gal dėl to kartais paskambindavo ir L. Š.. Matydavo, kaip L. Š. motina, o kartais ir L. Š. surinkdavo pinigus. Pats tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi. Dirbo laisvu darbo grafiku, todėl kartais atvažiuodavo į turgų. Matydavo kokios pavardės būdavo įrašytos į sąskaitas faktūras. Su A. L. susipažino per L. S.. Žinojo apie paukštieną garažuose. L. Š. mama garažuose laikė paukštienos produkciją. Pats statė ant savo sklypo namą, kurį perleido L. Š.. L. J. paties prašė, kad neparduotų sklypo svetimiems. Su L. Š. buvo geri draugai, gal daugiau nei draugai. Nežino prie kieno prekystalių turguje dirbo moterys. Turguje buvo labai daug moterų. Apie pajamas nieko negali pasakyti. Pinigai iš moterų buvo imami be jokių dokumentų. Pardavėjos sudėdavo pinigus į plastmasinius maišiukus, ten įdėdavo raštelius. Iš moterų rinko pinigus gal tris ar keturis kartus. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas po jo pareiškimo, nes tuo metu ant L. Š. buvo supykęs. Tuo metu L. Š. neapšnekėjo. Vekselis išrašytas nėjo vardu. Liudytojas A. L. yra nuteistas baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusioji yra L. Š.. Nuosprendis yra įsiteisėjęs, o pats nuosprendžio neskaitė. Toje turgavietėje dirbo A. L. žmona. Viena moteris paduodavo iš kitų moterų surinktus pinigus, bet tos moters pavardės nežino.
Pareigūnams pateikė įrašus kompaktiniame diske, kuriame buvo užfiksuota vykdoma nusikalstama veika. Tie įrašai yra pateikti šioje byloje. Ta veikla ir toliau vykdoma.
Liudytoja D. V. teisme parodė, kad jos mama L. Ž., paprašė, kad ji už ją atostogų metu padirbtų turguje. Dirbo vieną ar dvi savaites. Atėjusi dirbti į turgų, išsiėmė verslo liudijimą. Tai galėjo būti 2009 m. spalio mėnesį.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2010-02-02 (1 t., 132 b. l.). Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, kad apklausos metu duoti parodymai teisingi. Jos manymu, moterys dirbo L. Š., nes L. Š. užsakinėdavo prekes. Jos prekiaudavo vištiena ir kalakutiena. Suprekiautus pinigus atiduodavo L. Š., nes pačios už prekes pinigų nemokėjo. Pati kalbėjosi su L. Š. apie tai, kad dirbs prie vitrinos. Pačiai reikėjo išsiimti verslo liudijimą, už kurį pati mokėjo pinigus. Apklausos metu pateikė sąskaitas faktūras. Visi dirbo vienodai. Išsiimdavo verslo liudijimą. Pačioms buvo išduotos pajamų-išlaidų knygutės. Iš pradžių jas pildė, po to dėl savo aplaidumo nebepildė. Prieš ateinant dirbti, kalbėjo su L. Š.. Buvo pasakyta, kad mokės po 20 Lt ir procentus per dieną. Pinigus mokėdavo savaitės pabaigoje. Tą pinigų sumą pasiimdavo iš pinigų, gautų už suprekiautą produkciją. Jos sutuoktinio vardu buvo išimtas verslo liudijimas tam, kad neviršyti nustatytos sumos. Vyras verslo liudijimą išsiėmė jos pačios paprašytas. Buvo mokami mokesčiai. Savo vardu sudarė sutartį su turgaus administracija. Pati nuėjo pasirašyti nuomos sutarties. Kad taip reikia daryti jai pasakė kitos dirbančios moterys. Gal ir buvo taip, kad pati pasirašė ant pinigų paėmimo kvito. Kiek atveždavo prekių, tiek ir suprekiaudavo. Prekes gaudavo pagal PVM sąskaitas faktūras. Lenkai prekes atveždavo dideliais kiekiais. Būdavo ir sąskaitos. Vienas egzempliorius likdavo jai pačiai, kitas tiekėjui. Darbo dienos pabaigoje, kartais telefonu pateikdavo L. Š. informaciją apie tos dienos darbą. Kainas nustatydavo L. Š.. Keisdavosi prekėmis su kitomis moterimis. Pati neleido L. Š. pasirašyti jos vardu. L. Š. jos neprašė leidimo leisti jai pasirašyti už ją. Pati net nežinojo, kad L. Š. už ją pasirašo. Be tiekėjų prekes dar pristatydavo vairuotojas A.. Prekes dalindavosi su L. Ž., R. K., Z. M., L. A.. V. M. dirbo labai trumpai. Jei būdavo didelė sąskaita, atskirai nesirašydavo. Lenkiškoms prekėms būdavo didelės sąskaitos. Būdavo sąskaitos ir jos vardu. Prekių kiekiai neatitikdavo tik iš lenkų. Prekės būdavo sandėliuojamos kitur, ne turguje. Pati netikrindavo ar prekės atitinka sąskaitas, t. y. ar atvežtų prekių kiekis atitinka sąskaitose nurodytam kiekiui. Vėliau vairuotojas A. prekes joms atveždavo jau be sąskaitų. Darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. Savo algą nusiskaičiuodavo nuo pinigų, gautų už parduotas prekes. Iš pinigų, gautų už suprekiautas prekes mokėjo mokesčius Sodrai, valstybinei mokesčių inspekcijai. Mokesčius sumokėdavo išsiimdama verslo liudijimą. Darbdavys darbuotojui išmoka atlyginimą. Už gautą atlyginimą pati niekur nepasirašydavo. Mokesčiai nebuvo skaičiuojami. Pati nežiūrėjo, kaip kitos moterys pasiimdavo atlyginimą. Sumokėjusi mokesčius, likusius pinigus atiduodavo L. Š.. Už gautą produkciją pati asmeniškai nemokėdavo. Pinigus atiduodavo L. Š. kaip atsiskaitymą už prekes. Skirtingomis dienos tiekėjai veždavo prekes. Ne visuomet gautas prekes galėjo sutalpinti į vitriną, todėl likusias prekes atiduodavo vairuotojui, kuris jas atveždavo vėliau. Yra mačiusi UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras. Nepamena, ar ten buvo nurodytas įsiskolinimas už prekes. L. Š. pasirašyti pinigų priėmimo kvitai jai pačiai nuostolių nesudarė. Pateikdavo deklaracijas, suprekiauti pinigai deklaracijoje atsispindėdavo kaip jos asmeniniai. Nežino kaip deklaracijoje parodydavo pinigus, kuriuos atiduodavo L. Š.. VMI jos veiklos netikrino. Pati vedė apskaitos žurnalą. Jei gaudavo mažesnį prekių kiekį, tai jį sutikrindavo su sąskaitomis faktūromis. Savo užrašuose žymėjo prekių kainą. Ji buvo didesnė, nei nurodyta sąskaitose faktūrose. Kainas jai žodžiu nurodydavo L. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino L. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2011-02-02 (1 t., 135-136 b. l.). Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, kad jai mokėjo darbo užmokestį, t. y. po 20 Lt už dieną. Už produkciją sumokėdavo L. Š.. Kodėl už produkciją mokėjo ne pati, nežino. Taip pat nežino, kodėl pinigus atiduodavo L. Š.. Kažkuriuo metu ėmė verslo liudijimą savo sutuoktinio vardu. Verslo liudijime buvo įrašyta ir jos pavardė. L. Š. negalėjo jos ir jos vyro vardu pirkti verslo liudijimų. Tad dirbo pagal verslo liudijimą išduotą vyro vardu, kurį nupirko arba L. Š. arba A.. Verslo liudijimas buvo nupirktas už pinigus, gautus už suprekiautas prekes. Darbo užmokestį 20 Lt per dieną pati pasiimdavo iš pinigų, gautų už suprekiautas prekes. Komunalinius mokesčius už turgavietę taip pat sumokėdavo pati iš suprekiautų pinigų. Teikė deklaracijas VMI, deklaracijoje nurodydavo gautas pajamas. Pati su tiekėjais neatsiskaitydavo ir su jais nebendraudavo. Jei ko trūkdavo, pasakydavo A. gal ir L. Š.. Pati galėdavo šiek tiek pakeisti prekės kainą, t. y. žiūrėdavo į kitus prekeivius, kaina būdavo pagal aplinkybes. Prekės kainas reikėjo derinti su L. Š.. Pinigų priėmimo kvitų nepasirašinėjo. Jai sąskaitas faktūras pateikdavo. Jei prekių kiekis buvo mažas, tai susitikrindavo su sąskaitomis faktūromis, tačiau jei prekių kiekis buvo didelis, tai netikrindavo. Pati vesdavo asmeninę buhalteriją. Mokesčius mokėdavo iš surinktų pinigų. Neskaičiavo kiek pelno gaudavo per dieną. Kartais būdavo, kad pelnas į minusą. Neatsimena ar skambino L. Š. ir klausė jos dėl prekių. Gal ir pasakydavo L. Š., kiek suprekiaudavo per dieną. PVM mokestį reikia mokėti nuo 10 0000 Lt. Mano, kad 2010 m. neviršijo 100000 Lt. pajamų. Žino D., Z.. Tarpusavyje pasikalbėdavo kaip sekasi prekiauti. VMI ir Sodrai mokesčius yra sumokėjusi iš pajamų, gautų už suprekiautas prekes. Iš suprekiautų pinigų mokėjo už vitrinos nuomą, eksploatacijos išlaidas. Nuomos sutartį buvo sudariusi savo vardu. Tiekėjai jai asmeniškai nėra pareiškę pretenzijų dėl neatsiskaitymo už prekes. Kas atsiskaitydavo su tiekėjais, nežino. Pati neskaičiavo, ar jos prekyba yra pelninga. Pati nebūtų dirbusi pagal verslo liudijimą, jei pačiai būtų reikėję ieškotis tiekėjų, prekių. Su L. Š. buvo kalba apie tai, kas padės susirasti tiekėjus. Iš L. Š. ir A. rankų pinigų nėra gavusi. Pinigus pasiimdavo pati. Pati nesidomėjo, koks prekėms buvo taikomas antkainis. Darbo metu turėjo čekių knygeles, kuriose užsirašydavo, jei viena su kita keisdavosi prekėmis. Kurį laiką buvo tos knygelės, vėliau jų neliko. Kas teikė produkciją šalia jos dirbusioms moterims, nežino, tačiau produkcijos tiekėjai galėjo būti ir tie patys. Pati žiūrėjo ką rašė į gautų pajamų knygelę. Vedė savo asmeninę buhalteriją. Nežino, ar jos asmeninė buhalterija skyrėsi nuo įrašų pajamų - išlaidų knygoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2011-02-02 (1 t., 122-123 b. l.). Pagarsinus parodymus liudytojas parodė, kad nežino, ar L. Š. ieškojo moterų prekybai. Pats iš moterų surinkdavo pinigus, kurie buvo skirti atsiskaityti už prekes ir atiduodavo L. Š.. 800 Lt buvo mokama už jo darbą UAB (duomenys neskelbtini), 120 Lt buvo mokama joms pačioms, o du procentai, kiek atsimena, buvo skirta už sugadintas prekes. Buvo toks susitarimas, kad jei prekė nesusigadina, tuomet „mergikės“ pasilieka tuos du procentus sau, o jei prekė susigadina, tai du procentus sumoka už sugadintas prekes. Paukštienos produkcija prekiavo jo apklausos protokole išvardintos moterys. Moteris, kurios dirbo turguje, pažinojo iš ankščiau, nes jo paties žmona dirbo su patentu ir jas pažinojo. Buvo taip, kad kuo didesnį produkcijos kiekį užsisakai, tuo ji pigesnė būna. Tuo momentu L. Š. buvo kaip garantas, kad „mergikės“ atsiskaitys už prekes, nes prekes atveždavo nesumokėjus pinigų. Buvo tokia sutartis, kad žmonės, kurie dirba su verslo liudijimu, jiems prekes atveža be pinigų. Kadangi buvo tokių atvejų, kai žmogus, dirbantis pagal verslo liudijimą, pasiima prekes, už jas nesumoka ir dingsta, todėl paukštynai, kurie duodavo prekes, norėjo turėti kažkokį garantą. Tarpininkavimo sutartis dėl L. Š. sudaryta nebuvo. Tačiau, kadangi arba jis, arba L. Š. užsakydavo prekes iš paukštyno, tad pats buvo paprašęs L. Š., kad ji tarpininkautų toms moterims. Jokios tarpininkavimo sutarties nebuvo sudaryta, buvo susitarta žodžiu. Merginoms nebuvo mokamas darbo užmokestis, kadangi jos pačios prekiavo. Kad moterims būtų mokamas koks nors darbo užmokestis, nežinojo. Prekės buvo pristatomos ir į garažą. Jei „mergikės“ savaitgalį užsisakydavo didesnį kiekį prekių, dalį prekių nuveždavo prekybai, o likutį atveždavo į garažą. Merginos jam paskambindavo ir pasakydavo, kada jam reikia nuvežti prekių likutį iš garažo. Kiekviena mergina užsisakydavo savo prekes. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas atveždavo prekes tiesiai jam į garažą. Prekių priėmimo dokumentus pasirašydavo pačios merginos. Vienas dokumentų egzempliorius būdavo pas vairuotoją, antrą egzempliorių nuveždavo merginoms, o trečias dokumentų egzempliorius būdavo pas jį. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas dokumentus už prekes nuveždavo tiesiai į turgų. Pats asmeniškai nedalyvaudavo, kai prekės būdavo tiesiogiai vežamos į prekyvietę. Būdavo, kad ir jis atsiskaitydavo su bendrovėmis už prekes. Būdavo, kad privažiuodavo prie (duomenys neskelbtini) pasiimti kokią vieną dėžutę ir sumokėdavo pinigus. Merginos turi važtaraščius ir žino, kiek jai pinigų reikia mokėti. Kad joms nereikėtų atsitraukti nuo darbo, jos paprašydavo, kad už prekes sumokėtų būtent jis. Kadangi paties žmona dirbo su verslo liudijimu, todėl per žmoną ir susipažino su tomis merginomis. Nesidomėjo ir nesigilino, kokiu pagrindu merginos ten dirbo. Kai pats dirbo turguje, mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) taip pat dirbo. Merginos prašydavo jo asmeniškai, kad jis užsakytų prekes, nes jei mergina užsakydavo kiekviena atskirai, gaudavosi brangiau. Sąskaitas išrašydavo tų moterų vardu. J. Š. buvo kaip garantas, nes tomis prekėmis užsiiminėjo UAB (duomenys neskelbtini). Tuo metu pačios moterys UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Su tiekėjais atsiskaitydavo pačios merginos, o kai jos negalėdavo, paprašydavo, kad jis atsiskaitytų. Jei pats negalėdavo atsiskaityti, prašydavo, kad atsiskaitytų L. Š.. Kai moterys paduodavo jam pinigus atsiskaityti už produkciją, joms jokių pinigų priėmimo kvito neduodavo, nes juo merginos pasitikėdavo. Pinigus paduodavo vairuotojui. Vairuotojas apvažiuodavo su prekėmis, jas išdėliodavo, po to važiuodavo į turgų ir susirinkdavo ant kvitų parašus. Pačiam buvo taip, kad pats pasirašė ant kvito vietoj kito asmens. Už tai buvo nubaustas 1300 Lt bauda. Ant sąskaitų būdavo parašytos tų merginų pavardės. Pas jį namuose buvo daroma krata. Ji buvo daroma labai anksti ryte, o tai jį labai išgąsdino. Galima laikyti, kad dėl to, jog buvo išgąsdintas, pasirašė po savo parodymais jų neperskaitęs.
Liudytoja L. S. teisme parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitininke, priiminėdavo užsakymus, tuos užsakymus atiduodavo direktoriui. Pas pačią buvo įvesta pavardė (duomenys neskelbtini), kuri diktuodavo užsakymus, t. y. ji diktuodavo pavardes, bet tų pavardžių neatsimena.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino L. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2011-02-14 (1 t., 139 b. l.). Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, kad moters vardas buvo L., pavardė V.,, kuri tik sudiktuodavo pavardes. Tyrėjui nesakė pavardžių „A“, „V“, „K“, tai prirašyta. Pas ją telefone buvo įvesta pavardė V.. Gal tuo metu ir atsiminė tų žmonių pavardes. Pati nerašė nei sąskaitų, nei atkraudavo prekes. Atsiskaitymai už prekes vyko per buhalterę. Sutartis sudarinėdavo direktorius, o ne ji pati. Ar už prekes buvo taikomi atidėjimai, nežino. Nežino kaip pirkėjai atsiskaitydavo už produkciją.
Specialistė O. P. teisme paaiškino, kad byloje pateikta jos išvada yra sąlyginė. Buvo nustatyta, kad L. Š., vykdydama prekybą paukštiena ir jos gaminiais Šiaulių miesto turgavietėje, pagal žodinį susitarimą, samdant asmenis, turėjo sudaryti darbo sutartis, privalėjo įsteigti įmonę arba įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą, kai numato Civilinis kodeksas. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, individuali veikla, savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų, ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį nuolatinis gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamas tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos, privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčių deklaraciją už praėjusį mokestinį deklaruotą laikotarpį, ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, turėdamas pajamas deklaruoti apskaičiuotą mokestį ir deklaruoti gautas pajamas ir už jas atskaičiuoti, sumokėti pajamų mokestį. Pagal to paties įstatymo 35 straipsnio 2 punkto nuostatą, nuolatinis gyventojas, pradėjęs vykdyti kurios nors srities individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių. Byloje vertino tyrėjo pateiktus liudytojų parodymus. Privalo aprašyti pateiktus liudytojų parodymus ir pateikti sąlyginę išvadą. Teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus girdėjo. Dėl šių parodymų specialisto išvada nesikeičia. Dirbant pagal verslo liudijimą žmogus savo vardu įsigyja verslo liudijimą ir veiklą vykdo pats, savarankiškai, už tai negauna atlyginimo, sumokėjęs nustatyto fiksuoto dydžio mokestį. Metų gale pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir deklaruoja pajamas, gautas pagal verslo liudijimą. Nei pelno mokesčio, nei pajamų nemoka, kadangi tas mokestis prilygsta fiksuoto dydžio sumokėtam mokesčiui. Jei žmogus vykdo individualią veiklą, tuomet tvarka skiriasi. Jis pasirenka vykdyti veiklą pagal pažymą, turi vesti apskaitą fiksuodamas gautas pajamas, fiksuodamas patirtas išlaidas. Nuo gauto pelno moka pajamų mokestį. 2010 m. buvo 5 procentų pelno mokestį. Šiuo atveju yra sudėtinga situacija. Kiek pavyko padaryti palyginimus, tai tie žmonės, kurių vardu pagal liudytojų parodymus, buvo įsigiję verslo liudijimus, buvo sunku palyginti tiekėjų pateiktus įsigijimo duomenis su liudytojų deklaruotomis metinėmis pajamomis. Kai kurie asmenys, net nepildė pajamų - išlaidų žurnalų. Nebuvo galima įvertinti tų žmonių gautų pajamų. 54-55 prieduose yra palyginti tiekėjų pateikti duomenys, pajamų žurnalų duomenys, asmenų deklaruoti duomenys. Iš to bendro palyginimo įvertinta, kiek vyko tų pardavimų. Apskaitos nėra. Jei būtų apskaita, kuriose matytus pajamos ir išlaidos, galėtų įvertinti kiek buvo pajamų. Tyrimo metu, pajamos buvo apskaičiuotos iš visų galimų šaltinių, nes apskaitos absoliučiai nėra. Asmenys, dirbę pagal verslo liudijimus, apskaitos nevedė. Liudytojai teismo posėdžio metu pasakė, kad jų vardu veikė L. Š., todėl pati padarė sąlyginę išvadą, iš to kiek pavyko įvertinti dokumentus, kurie buvo palaidi, maišuose. Pajamos buvo apskaičiuotos remiantis tiekėjų pateikta priešpriešine medžiaga, tiek kiek buvo išrašyta sąskaitų faktūrų. Kai kurie atvejai buvo vertinti pagal metines pajamų deklaracijas. Visiškai skyrėsi duomenys to žmogaus nuo tiekėjų pateiktų duomenų. Nebuvo įmanoma sulyginti pateiktų užrašinių - sąsiuvinių duomenų su tiekėjų duomenimis. Suma 64 4438,00 Lt nustatyta pagal tiekėjų pateiktus dokumentus. 947 532,00 Lt suma gaunasi dėl to, kad pagal tiekėjų pateiktus dokumentus gaunasi mažesnė suma, nei yra deklaruota žmonių deklaracijose. 947 532,00 Lt suma gavosi palyginus tiekėjų duomenis, palyginus juodraštinius variantus, visą tyrimo metu surinktą medžiagą. Į nustatytas pajamas įeina: prekių įsigijimai, tiekėjų išrašytos sąskaitos. Yra pateiktos lentelės 54 ir 55 priedas, kuriame yra apskaičiavimai, yra sumos iš metinių pajamų mokesčio deklaracijos ir iš užrašinių. Buvo įvertinti visi duomenys. 64 4438,00 Lt yra prekių įsigijimų išlaidos. Į pajamas buvo įskaičiuotos ir įsigijimų išlaidos, kadangi jie patys nevedė apskaitos, mokesčių bazės, nustatyti nėra galimybės. Tokia yra praktika. Nevedant apskaitos, nefiksuojant pajamų, nefiksuojant išlaidų, prekių įsigijimo išlaidos yra įtrauktos į 947 532,00 Lt sumą. Kadangi nėra apskaitos, tai prilygina ne išlaidoms, o prekių įsigijimui. Jei yra apskaita, kur fiksuojamos pajamos ir išlaidos, tuomet yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų sąvokų. Prekės yra įsigytos, neaišku už kiek jos parduotos. Reiškia, prekės vis tiek parduotos už tą iš tiekėjų įsigytą sumą plius pelnas. Nėra galimybės nustatyti tos tikros mokesčių bazės. Pati rėmėsi tiekėjų pateiktais dokumentais, tos sumos neišminusavo. Jei tos pačios prekės buvo užfiksuotos trijuose šaltiniuose, tai jas visas ir apskaičiavo, todėl yra pateikta sąlyginė išvada. Teikdama išvadą netyrė, kada prekes iš tiekėjų užsakydavo patys asmenys, dirbę pagal verslo liudijimus, o kada jų vardu prekes užsakydavo L. Š.. Pagal pateiktus dokumentus neturėjo galimybės atriboti L. Š. užsakymų nuo kitų asmenų užsakymų. Tiekėjai dokumentus pateikė pagal kiekvieną žmogų. Tyrėjo užduotyje nebuvo suformuluotas klausimas atriboti kiekvieno asmens vykdytus užsakymus. Tyrėjui nedavė paklausimo patikslinti pateiktų duomenų. 56 priede nurodė, kad pajamos gautos iš darbinių santykių pagal pateiktų liudytojų parodymus, kad jie gavo atlyginimus. Pateiktose užrašinėse buvo padaryta grafa „darbo užmokestis“, ar „procentai“ nuo suprekiautos sumos. Tai buvo paskaičiuota kaip darbo užmokestis. Žmonių priskaičiuotą darbo užmokestį prilygino darbiniams santykiams, todėl ir davė sąlyginę išvadą. Jei žmonės gavo darbo užmokestį, tai turėjo sumokėti. Tarp jai pateiktų dokumentų nebuvo algos išmokėjimo žiniaraščių. Taip pat nebuvo darbo sutarčių. Pareigūnams nedavė prašymo pateikti algos išmokėjimo žiniaraščių ir darbo sutarčių. Tyrėjas buvo pateikęs liudytojų parodymus, kuriuose buvo nurodyta, kad žmonės gaudavo algą. Tyrimo metu pasirėmė jai pateiktomis užrašinėmis. Ten esančias suprekiautas sumas įvertino kaip darbo užmokestį. Liudytoja M.. 2009 m. deklaravo pajamas. Į lentelę yra įtrauktos išlaidos už visus deklaruotus metus, nors ji dirbo dvi savaites. Vertino visas M. gautas pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėnesį ir 2009 m. gruodžio mėnesio. Negali pasakyti, kodėl nevertino, kad ji dirbo dvi savaites. Kad A. L. iš L. Š. gaudavo tokio dydžio darbo užmokestį, vertino iš A. L. parodymų. Pati savo iniciatyva nesitiksimo, kur jis tuo metu dirbo. Jei A. L., tais metais, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo po 800 Lt, tuomet reikėtų daryti priešpriešinį patikrinimą ir patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, ar šios sumos yra įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius. Nepripažįsta, kad jos pateikta išvada yra paviršutiniška. Darydama išvadą neatskaičiavo 30 procentų leidžiamo atskaitymo. Ta tvarka yra nustatyta žmogui, kuris įregistruoja individualią veiklą ir ją įregistruodamas pasirenka pajamų apskaičiavimo būdą. Jis pasirenka pripažinti pajamas, išlaidas ir mokėti nuo skirtumo, arba jis pasirenka pripažinti pajamas, nerenka išlaidų dokumentų atskaityti 30 procentų. Tokia tvarka yra nustatyta žmogui, kuris pradėjo vykdyti veiklą ir ją įregistravo ir pasirinko vieną iš dviejų būdu. Šiuo atveju veikla pagal liudytojų parodymus, tai buvo neregistruota veikla, tai buvo individuali veikla, kai per mokestinį laikotarpį žmogus siekė gauti pajamas, todėl šis metodas net negali būti taikomas ir net netinka. Jei buvo gautos pajamos, tai reikia sumokėti mokesčius. Gyventojų pajamų mokestis nėra buhalterinė apskaita. Yra nurodyta, kiek kiekvienas iš asmenų, dirbusių pagal verslo liudijimus buvo sumokėję mokesčių valstybinei mokesčių inspekcijai. Šios sumos neišminusavo iš bendros sumos. Negali pasakyti, kodėl sumokėti mokesčiai nebuvo išminusuoti iš sumos. Kadangi buvo ne PVM mokėtojas, tai pirkimo PVM pardavėjui reikšmės neturi. Kadangi nėra apskaitos, negali įvertinti išlaidų. Jei nesi PVM mokėtojas, tai apie jokią atskaitą negali būti ir kalbos. Išvadoje pelno mokestis yra paskaičiuotas pagal metus. Teikiant išvadą jai nebuvo žinoma apie teismo metu pateiktas prekyviečių nuomos sutartis. Jei būtų jas turėjusi, būtų vertinusi pagal kiekvieną verslo liudijimo turėtoją. Tuomet būtų mažinamos pajamos. Tyrimo metu nebuvo pateikta L. Š. pasirašyta nuomos sutartis dėl prekybos vietos. Atlikdama tyrimą vadovavosi savo nuostatais. Vertino visus tyrėjo pateiktus dokumentus. Specialistas nevertina liudytojų apklausos protokolų, o duoda sąlyginę išvadą. Tačiau specialistas palygina liudytojų apklausos protokolų duomenis su pateiktais dokumentų duomenimis. Specialistas privalo priimti jam pateiktus apklausos protokolus ir dokumentus. Specialistas rašydamas išvadą lieka nešališkas. Liudytojų apklausos protokolų tikrumą įvertina teismas. Specialisto išvadoje nėra vertinimo, kiek specialisto pateikta sąlyginė specialisto išvada realiai atitinka bylos aplinkybes. Leidžia tam tikrą paklaidą. Liudytojos M.. 1,5 procento paskaičiavo iš užrašinių, ne iš liudytojos parodymų. Kadangi nebuvo apskaitos, nebuvo suskaičiuota kiek buvo grąžinta sugadintos produkcijos. Tiekėjų dokumentuose yra nurodyta kiek produkcijos buvo sugrąžinta. Iš nurodytos pelno sumos išminusavo 1,5 procentų už sugrąžintą produkciją. Tiekėjų sąskaitose matėsi produkcijos grąžinimai. Jei būtų nustatyta, kad tos moterys nedirbo pas L. Š., tuomet keistųsi specialisto išvada taip, kad veiklą vykdė asmenys įsigiję verslo liudijimus. Šioje byloje buvo sudėtinga surinkti informaciją nustatant mokesčio bazę. FNTT yra tokia praktika, kad jie suveda viską ką gali ir leidžiamų atskaitymų neatima, kadangi negali tiksliai patvirtinti patirtų išlaidų. Gal auditorius ir teisingai sako, kad nereikėtų skaičiuoti mokesčių ir tą atsakomybę perduoti mokesčių administratoriui. Jų pateiktus mokesčius pertikrina, performina išvadas. Jei jos skiriasi, tuomet teisingai perskaičiuoja. Šiuo atveju tos išvados nebuvo perskaičiuojamos. Jie netaiko nei statistinių duomenų, nei antkainių vidutinio dydžio. Jų specialisto mokesčių skaičiavimo ir nustatymo metodai skiriasi nuo VMI skaičiavimo metodų. Atliekant šį tyrimą, neturėjo mokesčių specialisto. Nesivadovauja Mokesčių administravimo įstatymu, nes turi savo metodiką. Mokestį paskaičiavo iš turimų dokumentų. Buhalterine prasme viskas atitiko įstatymą. Pasitelkus VMI yra atliekamas patikrinimas. Galiojančius mokesčius palieka tokius, kokius nustato Valstybinė mokesčių inspekcija. Mano, kad patikrinimą turėtų atlikti mokesčių administratorius - Valstybinė mokesčių inspekcija. Tie asmenys, kurie yra valstybei sumokėję mokesčius pagal verslo liudijimus, kurie nurodė, kad jų gautos pajamos viršijo 100 000 Lt, yra atskirti.
Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R. B. teisme paaiškino, kad susipažinus su eksperto išvada civilinio ieškinio nekeičia ir palieka tokį pat. Civilinis ieškinys pateiktas remiantis FNTT specialisto išvada ir institucija nesiremia specialisto išvada. Byloje yra pateiktas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys 238 728,95 Lt. Kadangi baudžiamojoje byloje yra nustatyta valstybei padaryta žala, todėl nustatyta tvarka VMI atstovauja valstybę ir palaiko civilinius ieškinius. Pagal gautą FNTT valdybos raštą, kad kaltinamoji L. Š. padarė valstybei žalą, buvo pareikštas civilinis ieškinys. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija žalos dydžio nenustatinėjo. Ieškinys susideda iš pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio. Išgirdus specialistų paaiškinimų ieškinio suma nesikeičia, kadangi VMI šios sumos neskaičiavo. Jie, kaip valstybinė institucija reiškia civilinį ieškinį pagal jiems pateiktus paskaičiavimus. Teismas įvertins, ar ieškinys yra pagrįstas, ar nepagrįstas. Pateiktas civilinis ieškinys grindžiamas tik FNTT specialisto išvada. Kadangi FNTT nesivadovauja Mokesčių administravimo įstatymu, o VMI yra įstatymas, remiantis 72 straipsniu gautas specialisto išvadas jų institucija performina. Gavę išvadą specialistas pasižiūri ar teisingai paskaičiuotas mokestis, tai performina specialisto išvadą. Jei matosi, kad yra neatitikimai, neteisingai paskaičiuoti mokesčiai, tuomet atliekamas mokesčio patikrinimas. Šiuo konkrečiu atveju institucija laukia galutinės teismo išvados. Ankščiau nebuvo pateikta ši specialisto išvada, suma institucijai buvo nurodyta FNTT rašte. Tos sumos institucija nevertino ir neskaičiavo. VMI apskritai nematė tų dokumentų, kuriais grindžiama FNTT specialisto išvada. Institucija vadovavosi vien tik FNTT raštu. VMI yra specialistai, kurie tikrina asmenų dirbančių pagal verslo liudijimus mokesčių mokėjimus.
2321187, 2010-01-11 Nr. 2321364, 2010-02-07 Nr. 2377696 eilutėje „Sumokėjau“ G. J. vardu pasirašė L. Š. (5 t., 140-143 b. l).
pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 str. 1 p. nuostatą - „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestini laikotarpi gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkų priskiriamų tiek A klasės, liek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, turėdamas pareigą deklaruoti gautas pajamas ir už jas apskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį", pagal to paties įstatymo 35 str. 2 p. nuostatą - nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“;
L. Š., vykdydama individualią veiklą tiriamuoju laikotarpiu, buhalterinę apskaitą privalėjo tvarkyti vadovaujantis Respublikos buhalterines apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2004-06-02 įsakymu Nr. 1K-208 patvirtintomis „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklėmis;
jeigu pagal liudytojų parodymus, įvertinus produkcijos tiekėjų pateiktus duomenis apie pardavimus ir fizinių asmenų prekiavusių turguje užrašuose padarytus įrašus L. Š. tiriamuoju laikotarpiu, vykdydama neįregistruotą individualią veiklą per samdytus fizinius asmenis gavo: 2009 metais - 367 544,00 Lt, 2010 metais - 573 430,00 Lt ir per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-02-01 36 558,00 Lt pardavimo pajamų, tai jų neapskaičiavusi ir nedeklaravusi, neapskaičiavo mokesčių į valstybės biudžetą iš viso - 298 982,35 Lt. iš jų:
UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2013-05-06 specialisto išvadoje nurodyta:
Motyvuojamoji dalis
teisę į PVM atskaitą taip pat turi PVM mokėtojais neįregistruoti Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys, privalėję pateikti prašymą įregistruoti juos PVM mokėtojais pagal PVM įstatymo 71 arba 71 straipsnį. Jų manymu, šios teisės buvo pažeistos, t. y. Pareiškėjai (L. Š.), įsigijusiam prekes iš PVM mokėtojo, PVM atskaita nebuvo suteikta. Šio įstatymo nuostatų FNTT specialistas nenagrinėjo, todėl priskaityta PVM mokėtina suma į biudžetą yra užaukštinta (8 t., 112-118 b. l).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-05-30 ekspertizės akte Nr. 11-3009 (13) 11-792 (14) pateikta išvada, kad:
jeigu L. Š. 2009-01-01 - 2011-02-01 laikotarpiu veikė kaip tarpininkė perduodama tiekėjams fizinių asmenų užsakymus ir iš šios veiklos negavo pajamų, tai neturėjo mokėti pajamų ir pridėtinės vertės mokesčio;
jeigu L. Š. 2009-01-01 2011-02-01 vykdė individualią veiklą, samdydama gyventojus (Z. M., R. K., L. Ž., D. V., L. A., A. L., V. M.) ir jų bei jų šeimos narių vardu pirko paukštienos produkciją, kurią realizavo turgavietėje (duomenys neskelbtini), tai galimos šios veiklos pajamos (neatskaičius sąnaudų) 917 294,65 Lt. Produkcijos pirkimo, darbo užmokesčio ir kitos išlaidos - 908 477,70 Lt. Mokėtinas PVM - 139 937 Lt, jei netaikoma PVM atskaita, arba 24 225,15 Lt, jei taikoma PVM atskaita. Gyventojų pajamų mokestis 1275,86 Lt;
jeigu pagal G. J. ir A. S. paukštienos pirkimo iš AB (duomenys neskelbtini), ŽŪB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras pirkta produkcija buvo perduota kitoms pardavėjoms realizuoti ir sąskaitos susijusios su L. Š. veiklos vienetu, tai produkcijos pirkimo, darbo užmokesčio ir kitos sąnaudos sudaro 1 046 323,48 Lt. PVM - 139 937 Lt, jei netaikoma atskaita, arba 1124 Lt, jei taikoma PVM atskaita. Gyventojų pajamų mokestis sudaro 61,19 Lt;
atsižvelgiant į pajamų deklaracijų, apskaitos žurnalų, neoficialios apskaitos, produkcijos pirkimo sąskaitų duomenis galimos gyventojų pajamos pagal verslo liudijimus buvo:
GyventojasNustatytos pajamos200920102011V. M.71237,42708400Z. M.59712,3215865073,510A. M.63816,355354,88V. M.5316,12R. K.923407250016850L. Ž.58667,331609400A. Ž.60173,3513082,59M. V.011050012153,85D. V.18903,253814,35L. A.850015800G. J.117595,602307,020A. S.050395,240A. L.74053,9122878,3564515,19
gyventojai pajamų mokesčio mokėti neturėtų, nes jis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą;
2009 m. G. J. turėtų sumokėti 2 978 Lt PVM. 2010 m. L. Ž. Turėtų sumokėti 2 343 Lt PVM;
jei būtų nustatyta, kad L. Š. tiriamuoju laikotarpiu 2009-01-01 - 2011- 02-01 vykdė veiklą samdydama prekybai paukštiena asmenis - V. M., Z. M., D. V., L. Ž., L. A., R. K. - mokėdama joms į dieną po 20 Lt atlyginimą, užsakydama V. M., Z. M., A. M., V. M., D. V., M. V., L. Ž., L. A., R. K. vardu prekes, kurios buvo išparduodamos pagal minėtų asmenų verslo liudijimus ir pajamos pateikiamos L. Š., tai šios veiklos (vieneto) pajamos (be atskaitymų) galėtų sudaryti 844 038,71 Lt;
jeigu šis veiklos vienetas būtų registruotas PVM mokėtoju, tai mokėtinas PVM būtų 29 257 Lt. Jeigu nebūtų taikoma PVM atskaita - PVM sudarytų 127 625 Lt;
jeigu šis veiklos vienetas būtų apmokestinamas kaip individuali veikla pagal pažymą, tai mokesčiai būtų: privalomojo sveikatos draudimo įmokos 4 223,43 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokos - 11 406,20 Lt, pajamų mokestis 3 183,84 Lt. Taip pat šis veiklos vienetas turėtų sumokėti 20 463,23 Lt PSD ir VSD įmokų nuo darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio, bei pervesti iš darbo užmokesčio išskaičiuotus mokesčius 15 852,73 Lt, kaip mokesčius išskaičiuojantis asmuo (9 t., 4-50 b.l).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.
BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Dėl to versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai - tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, vertinant, ar užsiėmimas ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neturint tokiai veiklai reikalingos licencijos (leidimo) ar kitokiu neteisėtu būdu padaryta stambiu mastu ar ne, būtina atsižvelgti į gaunamų pajamų dydį, kaltininko gaminamos produkcijos ar paslaugų dydį, veiklos apimtis bei trukmę, suteiktų paslaugų rūšį ir pan.
Teismas laiko įrodyta, kad L. Š., laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-02-01 turgavietėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste neteisėtu būdu - neįregistravusi veiklos ir neįsigijusi verslo liudijimo, neturėdama leidimo veiklai, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 35 str. 2 p. nuostatą, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ (Žin., 2005, Nr. 46-1537; Žin., 2007, 81-3356) reikalavimus, versliškai, stambiu mastu vertėsi ūkine - komercine veikla, t. y., turėdama tikslą perparduoti paukštieną bei jos gaminius ir taip gauti pajamų, sistemingai fizinių asmenų V. M., Z. M., D. V., L. Ž., M. V., L. A., A. M., V. M., R. K. vardu iš tiekėjų - UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) KŪB, ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) įgydavo paukštienos bei jos gaminių laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-02-01 ir per šiuos fizinius asmenis: V. M., Z. M., D. V., L. Ž., M. V., L. A., A. M., V. M., R. K. turgavietėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai realizavo paukštieną bei jos gaminius ir gavo iš šios veiklos 844 038, 71 Lt pajamų.
Kaltinamoji L. Š. kaltę dėl šio jai pareikšto kaltinimo teisme pripažino visiškai, parodydama, kad viskas veikė kaip įmonė, tik neįregistruota; ji pasiūlė žmonėms išsipirkti patentus ir prekiauti, prekės buvo perkamos ne už tų moterų pinigus; įmonė veikė šiek tiek ilgiau nei du metus. Šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina posėdžio metu apklaustų jai dirbusių ir liudytojų V. M., Z. M., D. V., L. Ž., L. A., R. K. iš esmės analogiški parodymai, kad dirbo pas L. Š., buvo sutarusios, kad už dieną jos gaus po 20 Lt, tuos pinigus jos pasiimdavo iš suprekiautos produkcijos pinigų, verslo liudijimus pirkdavosi už pinigus, gautus už suprekiautas prekes; pačios su tiekėjais neatsiskaitydavo ir su jais nebendraudavo, prekybos patalpų nuomos sutartis su turgaus administracija sudarydavo savo vardais, gautus pinigus už suprekiautą produkciją atiduodavo dažniausiai L. Š., kartais A. L., produktų kainas nurodydavo pati L. Š.. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl L. Š. versliško, stambiu mastu vertimasis ūkine - komercine veikla, patvirtina posėdžio metu apklaustų specialistės O. P., eksperto M. B. paaiškinimai, liudytojų L. S., A. L., M. V., R. S., G. J., V. V., R. Č., A. K. parodymai, specialisto išvadose, eksperto išvadoje, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys bei telefoninių pokalbių kontrolės metu gauta ir užfiksuota informacija.
Minėti įrodymai tarpusavyje yra nuoseklūs vieni kitus papildantys, specialisto išvadoje buvę netikslumai patikslinti ir pašalinti padarius ekspertizę, todėl išnagrinėjus bylą tarpusavyje esminių prieštaravimų nenustatyta. Kaltinamosios L. Š. nusikalstama veika - neįregistravus veiklos ir neįsigijus verslo liudijimo, neturėdama leidimo veiklai, versliškai, stambiu mastu vertimąsi ūkine - komercine veikla, teisingai kvalifikuota kaip neteisėtas vertimasis ūkine, komercinė veikla, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes įrodyta, kad kaltinamosios L. Š. komercinė veikla, t. y., turėdama tikslą perparduoti paukštieną bei jos gaminius ir taip gauti pajamų, per atitinkamus asmenis nurodytus kaltinime, užsakydama jų vardu produkciją ir perjuos užsakytą produkciją realizavo, tokia veikla vertėsi gana ilgą nuo 2009-01-01 iki 2011-02-01; savo neteisėtos veiklos neketino nutraukti, t. y. veiką vykdė net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą; užsiimdama šia komercine veikla, turėjo pastovų ir sistemišką prekybos būdą - ieškodavo asmenų, kurie savo vardu išsiėmę verslo liudijimus prekiautų L. Š. užsakoma ir tiekėjų pristatoma produkcija, už pateiktą produkciją sumokant L. Š., o gautus pinigus už suprekiautą produkciją (išskaičiavus atitinkamas sutartas pinigų sumas (t. y. už dieną asmenims sumokant po 20 Lt, sumokant už verslo liudijimus, už virtinu nuomą ir pan.) gaudavo pati L. Š. (kaip parodė produkcijos tiekėjai, liudytojas R. Č., kuris dirba UAB (duomenys neskelbtini) teisme teigė, kad už prekes atsiskaitydavo L. Š. grynaisiais pinigais. Liudytoja V. V., kuri dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė teisme parodė, kad pinigų priėmimo kvitus atiduodavo L. Š.. Pati matė kaip L. Š. pasirašydavo. L. Š. garantuodavo, kad tie asmenys, kuriems tiekdavo prekes, su jais atsiskaitys); eksperto išvadoje nurodyta, kad jeigu L. Š. 2009-01-01 2011-02-01 vykdė individualią veiklą, samdydama gyventojus ir jų bei jų šeimos narių vardu pirko paukštienos produkciją, kurią realizavo turgavietėje (duomenys neskelbtini), tai galimos šios veiklos pajamos (neatskaičius sąnaudų) 917 294,65 Lt. Produkcijos pirkimo, darbo užmokesčio ir kitos išlaidos - 908 477,70 Lt., mokėtinas PVM - 139 937 Lt, jei netaikoma PVM atskaita, arba 24 225,15 Lt, jei taikoma PVM atskaita, Gyventojų pajamų mokestis 1 275,86 Lt.; L. Š. kai kurių moterų atžvilgiu buvo kaip darbdavė, t. y. organizuodavo ir turgavietėje (duomenys neskelbtini) parūpindavo prekybos vietą - kaip teisme teigė liudytoja Z. M., L. Š. parodė prekybos vietą ir pasakė, kad už dieną bus mokama 20 Lt. ir prie šios sumos bus mokamas procentas nuo apyvartos.
Byloje nustatyta, jog L. Š. tiriamuoju laikotarpiu 2009-01-01 - 2011- 02-01 vykdė veiklą samdydama prekybai paukštiena asmenis - V. M., Z. M., D. V., L. Ž., L. A., R. K. - mokėdama joms į dieną po 20 Lt atlyginimą, užsakydama V. M., Z. M., A. M., V. M., D. V., M. V., L. Ž., L. A., R. K. vardu prekes, kurios buvo išparduodamos pagal minėtų asmenų verslo liudijimus ir pajamos pateikiamos L. Š., todėl remiantis 2014-05-30 ekspertizės aktu šios veiklos (vieneto) pajamos (be atskaitymų) sudarė 844 038,71 Lt. Įvertinant šias aplinkybes, tikslintinas kaltinimas nurodant, kad „per šiuos fizinius asmenis: V. M., Z. M., D. V., L. Ž., M. V., L. A., A. M., V. M., R. K. turgavietėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai realizavo paukštieną bei jos gaminius ir gavo iš šios veiklos 844 038, 71 Lt pajamų“.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad tiek pati kaltinamoji L. Š. teisme parodė, kad G. J. ir A. S. pas ją nedirbo, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. J., kuri teisme parodė, kad dirbo ant savęs pagal verslo liudijimą, su L. Š. jokių reikalų neturėjo, su ja nebendravo; A. S., kuri yra jos motina, vardu buvo užsakomos prekės, užsakymus A. S. vardu darydavo per A., iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad G. J., A. S. vardu iš tiekėjų L. Š. įsigydavo paukštienos bei jos gaminių, kadangi nenustatyta, kad šios moterys dalyvavo L. Š. organizuotoje veikloje. Be to, iš kaltinimo šalintina įgytos paukštienos bei jos gaminių suma, t. y. 644384,78 Lt, nes nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, šis požymis yra nebūtinas ir yra perteklinis. Pažymėtina, kad kaltinimo tikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamosios teisinės padėties nesunkina.
Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje
Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios L. Š. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog ji kaltinime nurodytomis dienomis, tiksliai nenustatytose vietose, suklastojo tikrus dokumentus, tai yra žinodama, kad G. J., A. S., M. V., D. V.
pagal pinigų priėmimo kvitus: TSA Nr. 1782110, TSA Nr. 2020428, TSA Nr. 2020627, TSA Nr. 2092180, TSA Nr. 2092191, TSA Nr. 2092198, TSA Nr. 2092205, TSA Nr. 2253063, TSA Nr.
2153068, TSA Nr. 2153089, TSA Nr. 2197203, TSA Nr. 2197515, TSA Nr. 2197537, TSA Nr.
2269273, TSA Nr. 2321154, TSA Nr. 2321187, TSA Nr. 2321364, TSA Nr. 2377696, TSA Nr.2487143, TSA Nr.2487189, TSA Nr.2487200, TSA Nr.2518202, TSA Nr.2518223, TSA
Nr.2518287, TSA Nr.2518300, TSA Nr.2518307, TSA Nr.2518342, TSA Nr.2518400, TSA
Nr.2518524, TSA Nr.2518629, TSA Nr.2518633, TSA Nr.2518640, TSA Nr.2518642, BUH
Nr.4500708, BUH Nr.4500710, BUH Nr.4500736 pinigų už prekes UAB (duomenys neskelbtini) KUB, UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo, pasirašė vietoje G. J., A. S., M. V., D. V. suklastodama jų parašus ir tuo suklastojo tikrus dokumentus, yra surinkta pakankamai. Kaltinamoji L. Š. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, visiškai prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino ir detalizavo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y., kad neneigia nei vieno įrašo pagal kaltinamąjį aktą; tai, kad pasirašinėdavo ant kvitų, nemanė, kad klastoja dokumentus, pripažįsta, kad pasirašydavo ant pinigų priėmimo kvitų, tačiau tai nebuvo piktybinis veiksmas; tiekėjai dėl to pretenzijų nereiškė; galėjo ant pinigų priėmimo kvitų pasirašyti ir savo pavarde; gal per klaidą yra pasirašiusi už G. J. ir A. S. ant pinigų priėmimo kvito; būdavo taip, kad susimoki vairuotojui už prekes, o vairuotojas atnešdavo išrašytus kvitus. Šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytojos G. J. duoti parodymai, kad atpažino ne savo parašus ant PVM sąskaitų faktūrų; dokumentus pasirašydavo pati asmeniškai, liudytojos D. V. duoti parodymai, kad L. Š. pasirašyti pinigų priėmimo kvitai, jai pačiai nuostolių nesudarė, liudytojo M. V. duoti parodymai, kad užsakymų pats nedarė, neprekiavo, kvitų nepasirašė, bei kiti byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai - kratos protokoluose, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus pateiktuose specialisto išvadose esantys duomenys, kurie yra neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Kaltinamosios L. Š. nusikalstama veika suklastojant tikrus dokumentus teisingai kvalifikuota kaip dokumento suklastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes įrodyta, kad ji įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastodama G. J., A. S., M. V., D. V. parašus ir už šiuos asmenis pasirašydama pagal pinigų priėmimo kvitus, pinigų už prekes UAB (duomenys neskelbtini) KŪB, UAB (duomenys neskelbtini) G. J., A. S., M. V., D. V. nemokėjo, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus - kaltinime išvardintus pinigų priėmimo kvitus. Kaltinamoji suprato, kad klastoja dokumentus, t. y. kad pasirašo kito asmens vardu, sąmoningai tai padarė, tai yra ji veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvengiant, kad pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2092180, nurodyta data yra 2009 m. gegužės 29 d., o ne 2009 m. balandžio 29 d. (5 t., 163 b. l), bei pinigų priėmimo kvite serija TSA Nr. 2153089, nurodyta data yra 2009 m. rugsėjo 1 d., o ne 2009 m. rugpjūčio 1 d. (5 t., 157 b. l), tikslintinas kaltinimas, t. y. patikslinant atitinkamų pinigų priėmimo kvitų datas. Pažymėtina, kad kaltinimo tikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamosios teisinės padėties nesunkina.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Prokuroras, kaltinamoji L. Š. ir jos gynėjai, įvertindami tai, kad L. Š. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, prašė atleisti L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimą paskiriant be užstato. Prokuroras prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 (dvidešimt) MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nusikaltimuose asmenų fondą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai, t.y., jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Baudžiamojoje byloje yra pateiktas V. J. prašymas perduoti kaltinamąją L. Š. pagal laidavimą jo atsakomybei be užstato. Posėdžio metu V. J. savo prašymą palaikė. Įvertinęs bylos duomenis teismas daro išvadą, jog laiduotojas V. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Jis yra L. Š. tėvas, pats dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, kolegų charakterizuojamas teigiamai, neteistas, kaip jis nurodo, dukrai yra autoritetas ir gali daryti teigiamą įtaką, todėl teismas mano, jog jis yra tinkamas būti laiduotoju ir gali daryti teigiamą įtaką L. Š..
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. Š. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 4 d.), yra neteista (6 t., 180 b. L), bausta administracine tvarka (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, dirbanti (duomenys neskelbtini) (9 t., 138 b. l), pirmą kartą padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą, t. y. 2014-10-02 L. Š. VMI sumokėjo 4 000 Lt bei 6 000 Lt - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, tad teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji L. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir kadangi šiuo metu yra dirbanti, todėl yra pagrindas manyti, kad visiškai atlygins padarytas žalas, tad esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 40 straipsnis, L. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad L. Š. baudžiamojon atsakomybėn traukiama pirmą kartą, kad byloje pareikšti nemažo dydžio civiliniai ieškiniai, jai neskirtina prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nusikaltimų asmenų fondą.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį 60 253,40 Lt turtinei žalai atlyginti (7 t., 4-5 b. l). 2012-11-22 nutarimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius buvo pripažintas civiliniu ieškovu minėtai sumai (7 t., 7 b. l. ). 2014-08-12 teisme buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus patikslintas civilinis ieškinys, kuriame atsižvelgiant į ekspertizės aktą bei jame padarytas išvadas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius patikslino civilinį ieškinį ir reiškia civilinį ieškinį 36 092,86 Lt sumai, kurią L. Š. turėjo apskaičiuoti ir sumokėti, t. y. 4223,43 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 11406,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 20463,23 Lt PSD ir VSD įmokų (9 t., 159-160 b. l). Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius žalą patyrė dėl kaltų tyčinių L. Š. veiksmų, į tai, kad kaltinamoji L. Š. jau 6 000 Lt yra atlyginusi, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos duomenimis, todėl tenkintinas visiškai ir iš L. Š. priteistina likusi neatlygintina, t. y. 30092, 86 Lt dydžio žala.
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį 238 728, 95 Lt turtinei žalai atlyginti (7 t., 9-10 b. l.).2012-l 1-22 nutarimu Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo pripažinta civiliniu ieškovu minėtai sumai (7 t., 12 b. L). Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovas R. B. paaiškino, kad susipažinus su eksperto išvada civilinio ieškinio nekeičia ir palieka tokį patį, kurį yra pareiškė, t. y. 238 728, 95 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme liudytojas auditorius A. K. parodė, kad visos įmonės Lietuvoje yra PVM mokėtojos, tai reiškia, kad jei jos išrašė sąskaitą ir išskyrė PVM, tai tas PVM yra deklaruotas ir sumokėtas, tad šiuo atveju, jei L. Š. yra skaičiuojamas pardavimo PVM, jai turi būti leista turėti PVM atskaitą ir ji turi mokėti tik nuo pridėtinės vertės ką jinai uždirbo; atskaita, tai yra visi tie pirkimai iš įmonių, kur išskirtas PVM; ji turėtų mokėti skirtumą tarp to ką ji pirko pagal dokumentus. Teisme ekspertas M. B. taip pat parodė, kad PVM neapmokestinamas dydis 2009 m. buvo 100 000 Lt, dėl 2010-2011 metų nėra tikras, tačiau tai neturi didelės įtakos apskaičiuojant PVM, kadangi tai pradedama skaičiuoti, kuomet yra peržengiama ta suma; būtent 2009 m. kovo-balandžio buvo peržengta ši suma; kai ši suma yra peržengiama, įmonė turi užsiregistruoti PVM mokėtoju; kol jinai neišsiregistruoja, ji visą laiką turi mokėti PVM ir daryti atskaitą.
Šiuo atveju nagrinėjant Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą civilinį ieškinį, remiantis A. K. parodymais bei eksperto M. B. paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatant mokėtiną PVM sumą taip pat turėtų būti taikoma PVM atskaita. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija civilinį ieškinį pateikė remiantis FNTT specialisto išvada, tačiau teismas, nustatydamas L. Š. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes remiasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-05-30 ekspertizės akte nustatytu valstybei padarytos žalos dydžiu, kadangi išvadoje nurodytas sumas patvirtino posėdžio metu apklaustas ekspertas M. B., tai kad sumos FNTT specialisto išvadoje turėtų būti ženkliai mažesnės, patvirtino auditorius A. K., kad FNTT išvada nėra tiksli, tai patvirtino ir pati šią išvadą davusi specialistė O. P.. T.y., teismas, nustatydamas L. Š. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, remiasi eksperto išvadoje pateiktomis sumomis, jog L. Š. 2009-01-01 2011-02-01 vykdė individualią veiklą, samdydama gyventojus V. M., Z. M., D. V., L. Ž., L. A., R. K. - mokėdama joms į dieną po 20 Lt atlyginimą, užsakydama V. M., Z. M., A. M., V. M., D. V., M. V., L. Ž., L. A., R. K. vardu prekes, kurios buvo išparduodamos pagal minėtų asmenų verslo liudijimus ir pajamos pateikiamos L. Š., ir šios veiklos (vieneto) pajamos (be atskaitymų) sudarė 844 038,71 Lt; mokėtinas PVM - 29257,15 Lt, taikant PVM atskaitą; šis veiklos vienetas turėjo būti apmokestinamas kaip individuali veikla pagal pažymą ir mokesčiai sudaro: privalomojo sveikatos draudimo įmokos 4223,43 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokos - 11406,20 Lt, pajamų mokestis 3183,84 Lt; taip pat šis veiklos vienetas turėjo sumokėti 20463,23 Lt PSD ir VSD įmokų nuo darbuotojams priskaityto darbo užmokesčio, bei pervesti iš darbo užmokesčio išskaičiuotus mokesčius 15852,73 Lt, kaip mokesčius išskaičiuojantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, kad veiklos vienetas turėtų pervesti iš darbo užmokesčio išskaičiuotus mokesčius 15 852,73 Lt, kaip mokesčius išskaičiuojantis asmuo, t. y. pateikta bendrai, neišskiriant atskirai mokesčių (pvz. įmokų į garantinį fondą, apie kurį ekspertizės akte nepaminėta), kad kaip liudytojas A. K. teisme parodė, jog specialistės išvados 27 psl. yra paskaičiuota įmokos į Garantinį fondą, nors.tai ir nedidelė suma - 110 Lt, tačiau į Garantinį fondą iki 2012 m. pabaigos mokėjo tik juridiniai asmenys, todėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas reikalavimas priteisti be kitų mokesčių ir įmokų į garantinį fondą, atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta ir į tai, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija žalą patyrė dėl kaltų tyčinių L. Š. veiksmų, į tai, kad kaltinamoji L. Š. jau 4000 Lt yra atlyginusi, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos duomenimis, todėl tenkintinas iš dalies 48293, 57 Lt sumai (mokėtinas PVM 29257 Lt, taikant PVM atskaitą + pajamų mokestis 3183,84 Lt + iš darbo užmokesčio išskaičiuoti mokesčiai 15852,73 Lt) ir iš L. Š. priteistina likusi neatlygintina, t. y. 44293, 57 Lt dydžio žala.
Atsižvelgiant į tai, kad 2013-10-25 daiktiniai įrodymai, t. y. trys paketai buvo išsiųsti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, o Lietuvos teismo ekspertizės centras 2014-06-03 teismui daiktinių įrodymų negrąžino, o tik atsiuntė 47 lapų ekspertizės aktą bei baudžiamąją bylą, todėl esant šioms aplinkybėms daiktinių įrodymų klausimas šiuo nuosprendžiu nespręstinas, o spręstinas atskira teismo nutartimi, kai daiktiniai įrodymai bus grąžinti teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu,
nusprendžia:
L. Š., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, numatytus nusikaltimus, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, be užstato perduodant L. Š. pagal laidavimą V. J. 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. Š. priteisti likusią nesumokėtą 30092,86 Lt (trisdešimt tūkstančių devyniasdešimt du litus, 86 et) padarytą žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies 48293,57 Lt (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų litų 57 et) sumai ir iš L. Š. priteisti likusią nesumokėtą 44 293, 57 Lt (keturiasdešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų litų, 57 et) padarytą žalą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.