Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos, padarytos aplinkai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1590,75 Eur žalos, padarytos aplinkai atlyginimą. Atsakovui nepateikus atsiliepimų į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, atsakovas nupjovė šešias paprastąsias egles, keturis paprastuosius klevus, vieną paprastąjį ąžuolą, augančius kelio apsauginėje juostoje, bei vieną paprastąją eglę ir beržą, augančius privačioje žemėje, esančius (duomenys neskelbtini) Paprastųjų eglių, kurių būklė patenkinama, skersmuo - 31 cm, 24 cm, 29 cm, 56 cm, paprastųjų eglių, kurių būklė nepatenkinama, skersmuo - 32 cm, 32 cm, 34 cm. Paprastojo klevo, kurio būklė patenkinama, skersmuo – 27 cm, paprastųjų klevų, kurių būklė nepatenkinama, skersmuo – 35 cm, 41 cm, 23 cm. Ąžuolo būklė patenkinama, skersmuo – 34 cm, beržo būklė patenkinama, skersmuo – 31 cm. Atsakovui už padarytą veiką 2015-01-29 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2015-02-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3AM10919197 atsakovui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį paskirta 57,00 Eur bauda. 2015-02-02 žalos, padarytos aplinkai, paskaičiavimo aktu nustatyta, kad atsakovo padaryta gamtai žala yra 1890,75 Eur. Ieškovas 2015-02-02 kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas atlyginti padarytą žalą per 40 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos. 2015-03-12 ieškovas pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių 2015-02-02 Nr. 2 dėl žalos, padarytos gamtai, mokėjimo išdėstymo, nutarė atsakovui žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti per septynis mėnesius, mokant šešis mėnesius po 300,00 Eur, ir septintą mėnesį – 90,75 Eur. 2015-03-12 pavedimu atsakovas sumokėjo ieškovui 300,00 Eur. Ieškovas nurodo, kad atsakovo skolą sudaro 1590,75 Eur žalos, padarytos aplinkai atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą.

Lietuvos Respublikos želdymų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo, ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems numatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: auga vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose; auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose; auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose (3.4., 3.10., 3.11. punktai). Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 - 6.249, 6.263 straipsniai). Civilinė atsakomybė yra viena iš turtinių prievolių rūšių (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovas gamtai padarytos žalos neatlyginimo, pretenzijų dėl apskaičiuoto žalos dydžio nepareiškė, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1590,75 Eur žalos, padarytos aplinkai atlyginimo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 48,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. A. 1590,75 Eur žalos, padarytos aplinkai atlyginimo, ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.

Priteisti iš atsakovo A. A. 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.