Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, kaltinamiesiems R. B., V. N., nukentėjusiajam D. B., jo atstovei advokato padėjėjai Skaidrei Varapnickaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

RAIMUNDAS BERNOTAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1959-06-02 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – aukštesnysis, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

VIDA NAREVIČIENĖ, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1958-03-28, Vilkaviškyje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas – vidurinis, išsiskyrusi, dirba – UAB „Plastmė“, štampuotoja, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., 2011-11-26, apie 21.00 val. Didžioji g. 10-1, Kaune, name, būdamas neblaivus ir veikdamas kartu su V. N. sudavė keletą smūgių į veidą bei įvairias kūno vietas savo sūnui, nukentėjusiajam D. B., tuo padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje, kraujosrūvą apatinės lūpos pogleivyje, poodines kraujosrūvas akių vokuose, nosyje, dešiniame žande, apatinėje lūpoje, smakre, juosmenyje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kaktoje, riešuose, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. N., 2011-11-26, apie 21.00 val. Didžioji g. 10-1, Kaune, name, būdama neblaivi ir veikdama kartu su R. B. sudavė keletą smūgių į veidą bei įvairias kūno vietas nukentėjusiajam D. B., tuo padarydama nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą viršugalvyje, kraujosrūvą apatinės lūpos pogleivyje, poodines kraujosrūvas akių vokuose, nosyje, dešiniame žande, apatinėje lūpoje, smakre, juosmenyje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kaktoje, riešuose, dėl nosies kaulų lūžio padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą.

K. R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad D. B. yra jo sūnus. V. N. draugė. Sūnus ateidavo į svečius, lankydavosi kas antrą savaitę. 2011-11-26 jis atėjo pas juos į svečius, atsivežė butelį brendžio. Visi išgėrė. Jis pradėjo muštis, jį parvertė ant grindų. Nežino dėl ko kilo konfliktas. Atėjo į kambarį V. N. ir pamatė, kad sūnus jį parvertęs, sėdi ant jo ir mosikuojasi, rėkauja. Sūnus išvadino necenzūriniais žodžiais. Po to jie išėjo į kiemą ir sūnus kumščiu kirto jam į galvą, pataikė prie akies, partrenkė ant žemės. A. V., sūnus pradėjo ją spardyt ir daužyti. Jis iš rūsio atsinešė medinį kuoliuką ir sūnui sudavė juo kelis kartus per strėnas, pastarasis nukrito ant žemės, sudavė juo kelis kartus per veidą, kaktą, galėjo kliūti ir per nosį. Sudavė, kad sūnus apsiramintų. V. N. jį nustūmė nuo sūnaus. Kas vyko toliau nematė, nes nuėjo kviesti policijos. Sūnus visada pirmas pradeda muštis, kai išgeria tampa agresyvus. Tai ne pirmas atvejis , kai jis ką nors užpuola, sumuša. Įvykio metu jie abu buvo girti, sudavė sūnui smūgius dėl to, kad kitaip negalima sutramdyti. Jaučia kaltę.

K. V. N. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011-11-26 penktadienį D. B. po darbo atvažiavo pas juos į namus. Šeštadienį važiavo į bazę, apsipirko. R. B. nupirko alaus, automobilyje išgėrė. Ji namuose gamino valgį, o jie išvažiavo, parsivežė butelį brendžio. Ji tvarkėsi. Atėjus į kambarį, pamatė, kad vyras guli ant grindų, o sūnus sėdi ant jo ir rėkia, koliojasi, pradėjo muštis. Ji trenkė Dariui į nugarą ir prašė ramintis. Žino, kad sūnus agresyvus. Kai ją pradėjo spardyt ir vadint necenzūriniais žodžiais, ji paėmė kardą ir sudavė juo Dariui. Apsistumdė gerai, sudavė kardu gal tris keturis kartus į nugarą, į rankas, rankom tik stumdėsi, kumščiu nesudavė. Nuo smūgių nenukrito, nesusiėmė galvos, veido, puolė ją, pradėjo stumdytis, spardytis. Kai jie stumdėsi, R. B. kažkur buvo išėjęs. Išėjus į lauką, pamatė, kad vyras kočėlu sūnui sudavė. Ji juos skyrė, atėmė kočėlą. Nemano, kad galėjo suduoti per nosį, bet sudavė arba ji, arba vyras. Pripažįsta, kad kardu sudavė per pečius, nugarą, nes gynė save ir Raimundą.

Nors kaltinamieji iš pradžių ir teigė, jog kaltės nepripažįsta, tačiau paaiškindami aplinkybes, pripažino sudavę smūgius nukentėjusiam. Kaltinamųjų kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais bei įvertintais ir šiais įrodymais:

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad su viskuo sutinka, ką pasakojo kaltinamieji. Dėl ko prasidėjo konfliktas, nepamena. Jie visi trys sėdėjo prie stalo, bendravo, draugiškai šnekėjosi, vaišinosi. Toliau kas vyko neatsimena, nes buvo neblaivus. Situacijos, kai jis užgulė tėvą neatsimena, bet taip galėjo būti, dėl ko taip pasielgė nežino, buvo neblaivus. Verandoj V. N. pavadino negražiu žodžiu, norėjo daiktus pasiimti ir ji jam kumščiu sudavė į veidą. Susistumdė, atsirado lauke, V. N. jam sudavė kardu per nosį ir pasakė „kurva gajus, nekrenta“. Po to nukrito, gynėsi, tėvas mušė, pasakė „maža užmušt“. Jis pyksta dėl pasakytų žodžių „kurva gajus“ ir dėl suduotų smūgių nukritusiam. Jaučia nuoskaudą, pyktį už praeitį, už motiną, kai reikėdavo bėgti su ja iš namų. Teigia, kad jis neišprovokavo muštynių, jas išprovokavo V. N.. Pripažįsta, kad vartaliojosi lauke ir tėvui sudavė. Su V. N. piktumų nebuvo, bet ji įsikišo, nekvietė policijos, tada jis pasakė „kurva pasitrauk“, jie jau su tėvu buvo apsiraminę, bet ji pradėjo su mediniu kardu muštis. Nematė, kad tėvas mušė pagaliu, jautė smūgius, sumušė nugarą, praskėlė galvą. Jis pats išsikvietė greitąją pagalbą. Po įvykio jam buvo sulaužyta nosis, praskelta galva, mėlynės nugaros srityje ir nubrozdinimai, ant rankų buvo nagų žymės, apibrozdinimai. Į darbą nėjo 17 dienų. Teigia, kad V. N. sudavus kardu į veidą, jis pajautė nosies kaulo sutraškėjimą, dėl ko vėliau dengėsi veidą ir kliuvo per rankų riešus.

Liudytojas A. B. parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio dienos ir laiko neatsimena, galėjo būti lapkričio mėnuo, buvo tamsus vakaras, naktis, dirbo su patruliu M. J.. Buvo gautas pranešimas, kad Didžiojoj gatvėj, Zuikinėj, muštynės tarp tėvo ir sūnaus. Važiavo nurodytu adresu, pamatė einantį nukentėjusįjį Rūko gatve, įtarimas buvo, kad gali būti vienas iš dalyvių, nes buvo galva kruvina. Sustojo, paklausė, kas nutiko, kas toks, kur eina. Jis sakė: „nieko nenutiko, važiuoju namo“, matėsi, kad jis labai stipriai neblaivus. Paklausė, gal iš Didžiosios gatvės, iš konflikto. Jis pradėjo pasakoti. Pasodino į automobilio galą, jis stipriai neblaivus buvo, kalba pynėsi. Nuvažiavo į įvykio vietą. Pasitiko kaltinamasis, paaiškino, kad vakare atėjo pas jį sūnus, jie išgėrė butelį degtinės ir įvyko konfliktas dėl mamos, sūnus pradėjo pretenzijas tėvui reikšti: „negerbi mamos, svetimą moterį parsivedei“, kaltinamoji tą patį aiškino. Kai kaltinamasis aiškino, jo sūnus užpuolė, pargriovė ant žemės, kaltinamoji jį nustūmė. Pas abu buvo stiprūs sužalojimai. Atvykus medikams pasakė, kad abudu reikės vežti, nes abiems buvo galvos traumos. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas, atvažiavo operatyvinė grupė ir juos perdavė.

Protokolu pareiškimu nustatyta, kad D. B. pareiškė, jog 2011-11-26, apie 21.00 val., adresu Didžioji g. 10-1, Kaune, buvo sumuštas tėvo R. B. ir jos sugyventinės V. N. (b.l. 3).

Specialisto išvada Nr. G3192/11(02) nustatyta, kad D. B. konstatuota nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda viršugalvyje, kraujosruva apatinės lūpos pogleivyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, dešiniame žande, apatinėje lūpoje, smakre, juosmenyje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kaktoje, riešuose. Dėl nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 11).

Papildoma specialisto išvada Nr. pG3292/11(02) nustatyta, kad D. B. konstatuota nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda viršugalvyje, kraujosruva apatinės lūpos pogleivyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, dešiniame žande, apatinėje lūpoje, smakre, juosmenyje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kaktoje, riešuose. Dėl nosies kaulų lūžio nustatytas nusunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti konstatuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 14).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad dėl asmeninių priežasčių įvykusių muštynių metu R. B. veikdamas kartu su V. N. tyčia sudavė po keletą smūgių į veidą bei įvairias kūno vietas nukentėjusiajam D. B., tuo padarydami muštinę žaizdą viršugalvyje, kraujosrūvą apatinės lūpos pogleivyje, poodines kraujosrūvas akių vokuose, nosyje, dešiniame žande, apatinėje lūpoje, smakre, juosmenyje, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kaktoje, riešuose, t.y. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą ir šie veiksmai atitinka BK 140str.1d. numatytą nusikaltimo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad V. N. įrankiu- mediniu kardu sudavė smūgius į veidą ir dėl to lūžo nosies kaulai, jos veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138str.1d.. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog po V. N. suduotų smūgių mediniu kardu, jis pajuto traškesį nosyje, vėliau veidą dengės rankomis, ir buvo sužaloti rankų riešai. Todėl esant įrodymų visumai, darytina išvada, jog kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti: V. N. pagal LR BK 138str.1d., o R. B. pagal LR BK 140str.1d.. Tai, kad sudavė smūgius nukentėjusiam neginčijo nei vienas iš kaltinamųjų, tačiau abu teigė jog tokiu būdu gynėsi nuo nukentėjusiojo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kokie sužalojimai konflikto metu padaryti V. N. ar R. B.. Tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, vartojo vieni kitų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, nukentėjusysis parsivertęs tėvą ant grindų kvietė muštis. Šias aplinkybes patvirtino abu kaltinamieji, bei nukentėjusysis. Nukentėjusysis parodė, kad po to atsikėlus, jis V. N. negražiai išvadino, kam ši kišasi į jų reikalus ir pajuto, jog pastaroji sudavė smūgius į veidą mediniu kardu, nuo ko jis pajuto nosies sutraškėjimą. Tuo metu tėvo šalia jų nebuvo. Po to atsiradus tėvui jis galėjo suduoti tėvui, vartaliojosi ant žemės, jautė smūgius į įvairias kūno vietas, galėjo mušti su pagaliu ir spardyti. Tokie veiksmai peraugo į muštynes, todėl nėra pagrindo kaltinamųjų veiksmus vertinti kaip gynybinius siekiant išvengti D. B. naudojamo smurto jų atžvilgiu. Tačiau teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, tai yra kvietimas muštis, pargriovimas tėvo ant grindų, koliojimas nepadoriais, įžeidžiančiais žodžiais, todėl tai laikytina kaltininkams atsakomybę lengvinančia aplinkybe( BK 59str.1d.6p). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamosios V. N. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį už ką jie ir privalo atsakyti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos civilinis ieškinys 270,43 Lt sumai už D. B. gydymą medicinos įstaigose įrodytas pateiktais dokumentais (b.l. 16-21), pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų R. B. ir V. N..

Nukentėjusysis D. B. civilinio ieškinio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nepareiškė (b.l. 10).

K. R. B. ir V. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. R. B. ir V. N. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), abu teisiami pirmą kartą (b.l. 53, 78), V. N. administracinėmis nuobaudomis nebausta (b.l. 79), R. B. administracinėmis nuobaudomis baustas (b.l. 54-57), dėl padaryto nusikaltimo gailisi, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų centre neregistruoti (b.l. 47, 49, 71, 74), todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji padarys teigiamas išvadas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Parenkant bausmės trukmę, atsižvelgtina į sukeltas pasekmes. Kadangi V. B. veiksmų įtakoje buvo sukeltos sunkesnės pasekmės , D. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata, kurį laiką negalėjo dirbti, gydėsi, jei skirtinas ilgesnis laisvės apribojimo terminas. Kaltinamiesiems skirtinas įpareigojimas per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str.).

Daiktinių įrodymų nėra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės- rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, naikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 10( dešimčiai) mėnesių, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant dirbti 10 (dešimties) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant dirbti 10 (dešimties) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti solidariai iš R. B. ir Vidos N. V. ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos naudai 270,43 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų 43 ct) turtinės žalos atlyginimo už D. B. gydymą medicinos įstaigose.

Šis nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.