Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-09-01 · Civilinė byla Nr. 2-17701-638/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-01
Bylos Nr.
2-17701-638/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Pareiškėjas
D. R.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-17701-638/2014Proceso Nr. 2-69-3-13477-2014-9
Procesinio dokumento kategorijos: 34.3; 128.2(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų D. R. K ir G. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos kreipėsi pareiškimu į Kauno apylinkės teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė jo žmona P. M., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas K. M.. Po K. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, kadangi nebuvo įregistruoto paveldimo nekilnojamojo turto, o paveldėjimo teisės liudijimai po K. M. mirties išduoti nebuvo. Namų apyvokos daiktus po K. M. mirties paveldėjo pareiškėjų motina P. M.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina P. M.. Paveldėjimo byla 1998 metais buvo užvesta Kauno rajono 5-ajame notaro biure.

Pareiškėjos pažymėjo, kad jų tėvai K. M. ir P. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS. Po pareiškėjų tėvų mirties liko nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, žemės sklypas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos atkreipė teismo dėmesį, kad iki sutuoktinio K. M. mirties P. M. gyveno kartu su juo. Po K. M. mirties P. M. iki pat savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini) rūpinosi nekilnojamuoju turtu. Kadangi K. M. mirties momentu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, P. M. į notarą nesikreipė, o palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos nurodė, kad byloje ginčo nėra, nei viena iš jų atsiradusio palikimo nepriėmė ir nesiekė jo priimti, nes tai padarė tik jų motina P. M. faktiškai atsiradusį palikimą pradėdama valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjoms įrodžius savo pareiškimą, jis būtų patenkintas (24,25 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos D. R. K ir G. V. yra K. M. ir P. M. dukterys (9,10,11 b.l.). Pareiškėjų tėvai mirė (duomenys neskelbtini) (6,7 b.l.). Po P. M. mirties palikimą priėmė jos dukterys – pareiškėjos (19 b.l.). Po sutuoktinio K. M. mirties P. M. liko gyventi jiems priklausančiame name, ji šiuo turtu naudojosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už žemę (18 b.l.), t.y. likusiu turtu rūpinosi kaip savu. Nei viena iš pareiškėjų palikimo po savo tėvo K. M. mirties nepriėmė ir jo priimti nesiekė. Nė vienas iš įpėdinių į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Abi pareiškėjos nurodė, kad jos palikimo nepriėmė ir nesiekė jo priimti, o palikimą priėmė jų motina ir K. M. sutuoktinė P. M..

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad P. M. po jos sutuoktinio K. M. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjos yra P. M. dukterys - pirmosios eilės pagal įstatymą įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjoms sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. M., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė P. M., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Diana Labokaitė