Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Trakų energija“ ieškinį atsakovei I. K. dėl 275,97 Eur skolos už komunalines paslaugas ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Trakų energija” prašo priteisti iš atsakovės I. K. 275,97 Eur skolą už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2015-12-01 už jai tenkančią daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti sunaudotos šilumos dalį, kurią sudaro 233,46 Eur skola ir 42,51 Eur palūkanos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje keliamas klausimas dėl bendraturčio prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kai šiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovui UAB „Trakų energija“ 2004-03-08 išduota Energetikos veiklos licencija Nr. L4-ŠT-29, suteikianti teisę verstis šilumos teikimo veikla Trakų rajono savivaldybėje (b.l. 39-40), taip pat ir tiekti šilumos energiją 619,39 kv. m bendro ploto pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (Pastatas) (b.l. 10-13).

Atsakovei I. K. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Butas) (b.l. 55-56).

2001-09-20 objekto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos rekonstravimo darbų užbaigimo aktu Nr. 01-4 konstatuota, kad I. K., gyv. (duomenys neskelbtini), rekonstravo buto šildymo sistemą pagal projektų Nr. 01-76-TP-VŠ atsijungimas nuo namo šildymo sistemos ir Nr. 01-40-VD dujų tiekimo reikalavimus ir yra techniškai tvarkinga; sudarius sutartį su SP UAB „Trakų šilumos tinklai“ dėl mokesčių už šildymą bendro naudojimo patalpoms, galima eksploatuoti bute (duomenys neskelbtini) esančią šildymo sistemą (b.l. 50, 67).

2001-09-21 SP UAB „Trakų šilumos tinklai“ ir atsakovė sudarė Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 2037 (Sutartis) (b.l. 51-52, 68-69).

2005-09-28 Trakų rajono savivaldybė, UAB „Trakų šilumos tinklai“, UAB „Trakų šiluma“ ir UAB „E energija“ bei UAB „Prienų energija“ (dabar - UAB „Trakų energija“) pasirašė Koncesijos sutartį (toliau tekste – Koncesijos sutartis) (b.l. 70-96), kuri 2009-10-01 Pakeitimu Nr. 1 buvo pakeista (b.l. 119-121).

UAB „Prienų energija“ (dabar - UAB „Trakų energija) (ieškovas) 2006-12-22 laikraštyje „GALVĖ“ Nr. 51 paskelbė pranešimą „SIŪLYMAS buitiniams šilumos vartotojams“, kuriame, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-10-24 viešo posėdžio nutarimo Nr. O2-37 I punktu, siūlė sudaryti rašytinę šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 115). UAB „Prienų energija“ (dabar UAB „Trakų energija“) 2008-06-07 laikraštyje „Trakų žemė“ Nr. 23 paskelbė UAB „Prienų energija“ direktoriaus 2008-04-25 įsakymą Nr. V-9 „Dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo“ (b.l. 116). Minėtame įsakyme UAB „Prienų energija“ nuo 2008-05-01 įpareigota taikyti šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Apie tai vartotojai buvo informuoti ir individualiais pranešimais (b.l. 117, 118).

2010-10-29 ieškovas pranešimu dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą informavo atsakovę, kad nuo 2010-11-01 Pastate suvartota šilumos energija bus paskirstoma taikant Valstybinės kainų ir energetikos komisijos šilumos paskirstymo 4 ir 5 metodus (b.l. 58).

2011-11-30 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (Pastato), butų savininkų Apklausa-sprendimu „Dėl metodo šilumos paskirstymo vartotojams“, kurį pasirašė ir atsakovė, nutarta taikyti 4 metodą šilumos paskirstymo vartotojams; butui Nr. 6 ir butui Nr. 8 už bendro naudojimo patalpų šildymą mokesčius skaičiuoti kaip nurodyta atsijungimo projektuose (b.l. 29).

2012-02-01 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (Pastato), butų savininkų ir bendrasavininkų sprendimu, kuri taip pat kartu su kitais Pastato butų savininkais pasirašė ir atsakovė, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamu nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu 2005-07-22 Komisijos nutarimu Nr. O3-41, kuris taikomas kartu su 2005-05-05 Komisijos nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 dėl centralizuotai tiekiamos šilumos energijos daugiabučiam namui, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitu būdu, siekiant nustatyti pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui šilumos kiekio dalį, šalys susitarė nustatyti šilumos kiekio dalies vartotojų bendro naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą 2 proc. ir taikyti vienodai visiems pastate esantiems atsijungusiems vartotojams (b.l. 32).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Komisija) 2014-12-15 rašte Nr. R2-(T)-3142 dėl atsisakymo priimti skundą pateikė išaiškinimą dėl šilumos paskirstymo tvarkos bei konstatavo, kad UAB „Prienų energija“ (dabar UAB „Trakų energija“) (ieškovas) Pastato bendro naudojimo patalpų šildymo apskaičiavimui taikė tinkamus šilumos paskirstymo metodus (metodus Nr. 4 ir Nr. 5) (b.l. 34-37).

Dėl bendraturčio pareigos išlaikyti bendrą daiktą (turtą) ir įstatymų lydimųjų aktų, nustatančių šios pareigos įgyvendinimo tvarką, taikymo šalių teisiniams santykiams

Ieškovas UAB „Trakų energija“ prašo priteisti iš atsakovės I. K. 233,46 Eur skolą už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2015-12-01 už jai tenkančią daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti sunaudotos šilumos dalį.

Ieškovas nurodė, kad nors atsakovei priklausantis Butas šildomas autonomiškai, tačiau butų, kurių šilumos įrenginiai teisėtai atjungti nuo centralizuotai teikiamos šilumos tiekimo tinklų, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai, taip pat – ir atsakovė, kaip namo bendraturčiai privalo prisidėti prie namo išlaikymo ir šilumos ir karšto vandens tiekėjui apmokėti už jiems tenkančią daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti sunaudotos šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 ir 29 str. numato, kad daugiabučio namo, butų ir kitų patalpų savininkai nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, apmoka jiems tenkančią dalį pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens, įskaitant ir šilumos, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Todėl dalis pastato laiptinėse sumontuotų šildymo prietaisų, šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens vamzdynų bei kitų bendrojo naudojimo įrenginių išskiriamos šilumos, apskaitytos įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kaip numato teisės aktai, nepaisant buto šildymo būdo, buto padėties, atitvarų būklės, vidaus patalpų skirtumų ir pan., yra paskirstoma visiems butų ir kitų patalpų savininkams, įskaitant ir nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimo sistemos atjungtų butų ar kitų patalpų savininkus.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovo argumentais, nurodė, kad 2001-09-20 buvo užbaigta Buto šildymo sistemos rekonstrukcija pagal tuo metu galiojusius teisės aktus; tokiu būdu, nuo 2001-09-20 atsakovė atsijungė nuo centralizuoto šildymo ir tai atliko pagal visus tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog vykdant 2001-09-20 Šildymo sistemos rekonstravimo darbų užbaigimo akto Nr. 01-4 nurodymą, 2001-09-21 UAB „Trakų šilumos tinklai“ ir atsakovė sudarė Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 2037 (Sutartis), kurios pagrindu po atsakovės Buto atskyrimo nuo centralizuoto šildymo buvo aptartas bendro naudojimo laiptinės apšildymas bei apmokėjimas už suteiktą šilumos energiją ir paslaugas. Atsakovės nuomone, Sutartis yra galiojanti ir privalo būti vykdoma, o ieškovas neturi pagrindo vienašališkai pakeisti Sutarties sąlygų pagal vėliau įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus, tokiu būdu iš esmės pablogindamas vartotojo, t.y. atsakovės, teisinę padėtį; ieškovo siekis vienašališkai pakeisti vartotojos galiojančią Sutartį (sutartinius santykius) pažeistų ir CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.223 str. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra sudariusi Sutartį, kuri šiai dienai yra galiojanti ir vykdytina; taip pat į tai, kad 2005-09-28 Koncesijos sutarties pagrindu ieškovas perėmė visas teises ir pareigas pagal sutartis su šilumos vartotojais (taigi ir pagal su atsakove sudarytą Sutartį); bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties nuostatos galėtų būti pakeistos tik abiejų šalių sutarimu arba teismo sprendimu pagal vienos iš šalių reikalavimą, atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai nuo 2010 m. lapkričio mėnesio pradėjo naujai skaičiuoti mokestį už šilumą, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės atsiliepimą, rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 110-114) papildomai nurodė, jog, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, 2005-09-28 Koncesijos sutarties 12.1 p. numatė, kad ieškovas kaip Koncesininkas perima visas šilumos tiekimo bendrovių (taip pat ir SP UAB „Trakų šilumos tinklai“) teises ir pareigas pagal Sutartis su šilumos vartotojais, o 12.2 p. numatė, kad ieškovas kaip Koncesininkas įsipareigoja per protingą laikotarpį sudaryti naujas sutartis su šilumos vartotojais pagal standartines sutarčių sąlygas bei viešai informuoti vartotojus apie ketinamas sudaryti sutartis su šilumos tiekėju. Vykdydamas šį įpareigojimą ieškovas po koncesijos sutarties pasirašymo ir pasikeitus teisiniam reguliavimui viešai ir individualiai (įmesdamas pranešimus į pašto dėžutes) informavo vartotojus apie sudaromas naujas sutartis su šilumos vartotojais. Tačiau per 10 metų nuo Koncesijos sutarties pasirašymo atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas perrašymo, todėl rašytinės sutarties tarp ieškovo ir atsakovės nėra. Tačiau toks atsakovės vengimas pasirašyti galiojančias įstatymo nuostatas atitinkančią sutartį negali būti pagrindu jai ir ieškovui nevykdyti pasikeitusių imperatyvių įstatymo normų. Atsakovė, grįsdama savo reikalavimą laikytis Sutartyje nustatyto mokėjimų už bendro naudojimo patalpų šildymą būdo, nurodo, kad ieškovas neturi pagrindo vienašališkai pakeisti Sutarties sąlygų pagal vėliau įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus ir tokiu būdu pabloginti vartotojo padėtį. Ieškovo nuomone, atsakovė nepagrįstai teigia, jog iki imperatyvių įstatymo normų sudarytai sutarčiai vėlesnės įstatymo normos, neva, negalioja. Nurodė, jog, visų pirma, ieškovas ir nekeičia vienašališkai jokių Sutarties nuostatų. CK 6.157 str. 1 d. numato, kad „Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato“. Atsižvelgdamos į šią teisės normą Koncesijos sutarties šalys 2009-10-01 pasirašė Koncesijos sutarties pakeitimą, kuris nustatė, kad šilumos kainodara ir vartotojų atsiskaitymo su koncesininku tvarka vyksta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (pakeitimo 1.1 punktas). Tokiu būdu buvo panaikinti ir formalūs prieštaravimai tarp Lietuvoje galiojančio šilumos ir karšto vandens tiekimo teisinio reguliavimo bei ieškovo kaip Koncesininko pareigos vadovautis Koncesijos sutartimi ir apskaičiuojant mokesčius vartotojams vadovautis anksčiau šilumą tiekusių bendrovių sudarytomis Sutartimis su šilumos vartotojais. Todėl atsižvelgiant į tęstinį šilumos tiekimo santykių pobūdį bei 2009-10-01 Koncesijos sutarties pakeitimą ir nesant naujos rašytinės sutarties tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovas, apskaičiuodamas mokesčius atsakovei, vadovaujasi išimtinai teisės aktais, ir pirmiausia Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., kuri nustato, kad „Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams <...> pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus“. Kai norminis teisės aktas tiesiogiai nurodo, kaip pastate suvartotas šilumos kiekis turi būti paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, jokia šilumos vartojimo sutartis negali pakeisti tos teisės normos galiojimo ir taikymo. Todėl tiek atsakovė, tiek ieškovas privalo laikytis šia teisės norma nustatytų sąlygų ir skirstyti šilumą Pastate remdamiesi tik Komisijos patvirtintais arba su ja suderintais šilumos paskirstymo metodais, kurie atitinka pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus. Pirmenybė pasirinkti šilumos paskirstymo metodą CK nustatyta tvarka suteikta vartotojams. Tačiau, jei vartotojai nepasinaudoja šia teise, tinkantį šilumos paskirstymo metodą privalo parinkti šilumos tiekėjas (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2 p.). Kadangi iki šilumos paskirstymo tvarkos pakeitimo ieškovas nebuvo gavęs jokio dokumento, informuojančio apie CK nustatyta tvarka vartotojų priimtą sprendimą taikyti vieną ar kitą šilumos paskirstymo metodą, remiantis tiek 2010-2011 metų šildymo sezono pradžioje, tiek vėlesnių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijų nuostatomis, iki buitiniai šilumos vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirinks šilumos paskirstymo metodą, kuris atitinka pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus, Komisijos rekomenduojami ar su ja suderinti šilumos paskirstymo metodai taikomi taip, kaip numatyta Taisyklių atitinkamuose punktuose. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jų prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus atitinka Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Taisyklės taip pat numato, kad, jeigu dalis pastato patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), kartu su Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 taikomas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. Todėl prieš tai raštu įspėjus vartotojus, Pastate nuo 2010-2011 metų šildymo sezono pradžios pradėti taikyti šilumos paskirstymo Metodai Nr. 4 ir Nr. 5. 2012-02-01 ieškovas gavo Pastato butų savininkų ir bendrasavininkų sprendimą Pastate taikyti šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5 bei nustatyti šilumos kiekio dalies vartotojų bendro naudojimo patalpų priskyrimo koeficientą, lygų 2 procentams. Ieškovas išnagrinėjęs prašymą nustatė, kad jis atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus ir patenkino vartotojų prašymą. Nuo tada, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., Pastate taikomas daugumos pastato gyventojų pasirinktas šilumos paskirstymo būdas. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad net ir atsakovės pateiktos Sutarties 6.1 p. nustato, kad mokesčiai už bendro naudojimo laiptinės šildymą nustatomi pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, ir apskaičiuojami vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. Šiuo metu ta tvarka – tai šilumos paskirstymo metodai, kurie parenkami Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pakeista šilumos paskirstymo tvarka niekada nebuvo taikoma už laikotarpius, ankstesnius nei buvo priimtas ir įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymas bei jį įgyvendinantys Šilumos paskirstymo metodai, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl lex retro not agit. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai skirsto Pastate šilumą pagal paskirstymo Metodus Nr. 4 ir Nr. 5, o atsakovė visiškai nepagrįstai reikalauja, kad būtų vadovaujamasi Sutarties nuostatomis apskaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Teismas visiškai sutinka su ieškovo reikalavimų argumentais bei nesutinka su atsakovės atsikirtimų argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Pagal CK 6.157 str. nuostatas, sutartys turi būti vykdomos nepažeidžiant jų vykdymo metu galiojančių imperatyvių įstatymų nuostatų. Taigi, tiek šilumos tiekėjas, teik vartotojai privalo laikytis sutarties vykdymo metu galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų. Esant tęstiniam sutartinių santykių pobūdžiui, sutarties vykdymas ir (ar) jos pakeitimas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias vykdant ir (ar) keičiant sutartį (CK 6.157 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2005).

Pagal CK 4.72 str. 1 d., bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Tai lemia, kad bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas), vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt.

Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 str. nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Byloje nustatyta, jog, nepaisant to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis Butas nuo 2001-09-20 yra atjungtas nuo nuo centralizuoto šildymo sistemos, Pastatas, kuriame yra Butas, yra prijungtas prie šios sistemos, ieškovas UAB „Trakų energija“ tiekia šiam Pastatui šilumos energiją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau tekste – Šilumos ūkio įstatymas) 24 str. 1 d., daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise, taigi, daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai tuo pačiu turi visas teises ir prievoles, numatytas CK 4 knygoje, susijusias su bendrai valdomais, naudojamais ir disponuojamais šilumos punkto įrenginiais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimo daugiabučiuose namuose ypatumus teisės taikymo požiūriu, yra nurodęs, jog daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui namo savininkų ir ši dalis paskirstoma tarp namo savininkų pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009). Šioje byloje ieškovas prašo priteisti skolą daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti sunaudotos šilumos dalį, tenkančią atsakovei. Atsakovė, kaip vieno iš daugiabučio namo Buto savininkė, privalo mokėti už šilumos energiją, kuri buvo paskirstyta daugiabučio namo bendrosioms reikmėms.

Šilumos ūkio įstatymo 25 str. numato, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Byloje duomenų, kad Pastato butų savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose šilumos tiekimas būtų nutrauktas, nėra. Priešingai, 2011-11-30 Pastato butų savininkų Apklausa-sprendimu „Dėl metodo šilumos paskirstymo vartotojams“ nutarta taikyti 4 metodą šilumos paskirstymo vartotojams; butui Nr. 6 (atsakovės) ir butui Nr. 8 už bendro naudojimo patalpų šildymą mokesčius skaičiuoti kaip nurodyta atsijungimo projektuose. Taip pat 2012-02-01 Pastato butų savininkų ir bendrasavininkų sprendimu, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamu nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu 2005-07-22 Komisijos nutarimu Nr. O3-41, kuris taikomas kartu su 2005-05-05 Komisijos nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 dėl centralizuotai tiekiamos šilumos energijos daugiabučiam namui, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitu būdu, siekiant nustatyti pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui šilumos kiekio dalį, šalys susitarė nustatyti šilumos kiekio dalies vartotojų bendro naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą 2 proc. ir taikyti vienodai visiems pastate esantiems atsijungusiems vartotojams.

Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaito prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. 2010-2011 metų šildymo sezono pradžioje galiojusi Taisyklių redakcija numatė, kad iki buitiniai šilumos vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka šilumos paskirstymo metodą, kuris atitinka pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus, Komisijos rekomenduojami ar su ja suderinti šilumos paskirstymo metodai taikomi taip, kaip numatyta Taisyklių 210.2.1.-210.2.7. punktuose. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus atitinka Metodas Nr. 4 (Taisyklių 210.2.4. p.). Tas pats Taisyklių punktas numatė, kad, jeigu dalis pastato patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), kartu su Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 taikomas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5.

Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. numato, jog tuomet, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys, tačiau šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog, nors atsakovės Butas nuo 2001-09-20 yra atjungtas nuo nuo centralizuoto šildymo sistemos, tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, atsakovei tenka prievolė apmokėti jai tenkančią dalį šilumos, suvartojamos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

2005-07-22 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. 03-41 patvirtino ir 2013-02-15 nutarimu Nr. 03-33 iš dalies papildė ir pakeitė Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kurio 1.4. punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.), valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintame Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metode Nr. 5, pateikiami trys galimi šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo būdai: bendraturčių susitarimu, pagal pastato energetinio audito duomenis arba pagal metode pateiktą rekomendaciją. Daugiabučio namo gyventojai turi teisę nuspręsti dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo, taip pat ir dėl išlaidų pasidalijimo už bendrai suvartotą šilumos kiekį daugiabučiame name (CK 4.75 str., Šilumos ūkio įstatymo 12 str.). Byloje nustatyta, jog Pastato butų savininkai yra pasirinkę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamo bendrai sunaudojamos šilumos matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą Nr. 4, kuris pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 210.2.4. p., taikomas kartu su paskirstymo metodu Nr. 5.

Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad ji būtų bendru susitarimu su kitais Pastato bendraturčiais, visiškai ar iš dalies atleista nuo šilumos energijos, tenkančios Pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, mokėjimo.

Pažymėtina, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Nors atsakovės Butas yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos, tačiau tai nereiškia, kad Pastato bendrojo naudojimo patalpos nėra šildomos. Šiluma į butus tiekiama per Pastato inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas Pastato patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, Pastato gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra Pastato bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už Pastato, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų Pastato konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo Butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už Pastato bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šios pareigos, kol su kitais bendraturčiais atsakovė nesusitarė kitaip, nepaneigia aplinkybė, kad atsakovė savo konkretų Butą šildo energija, gaunama iš kito šaltinio.

Vadovaujantis anksčiau nurodytomis teisės normomis, pareiga išlaikyti Pastate esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos. Taigi, darytina išvada, jog atsakovės pareiga mokėti už šilumą, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, atsiranda iš pareigos išlaikyti turtą (CK 4.76 str. ).

Atsakovė nevykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu už jai tiekiamas šilumos energijos ir karšto vandens bendrojo naudojimo reikmėms paslaugas, todėl laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2015-12-01 už suteiktas paslaugas susidarė 233,46 Eur skola (b.l. 45-46).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Atsakovė nevykdė prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais atsiskaityti su ieškovu už komunalines paslaugas (b.l. 38), todėl ieškovo reikalavimas dėl 233,46 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui iš atsakovės 233,46 Eur skolą už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2015-12-01.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės įstatymines 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2015-12-02, kurios sudaro 42,51 Eur (b.l. 45-46) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė nesutiko su, kaip ji nurodė, ieškovo paskaičiuotais 5 proc. dydžio delspinigiais. Nurodė, kad, kaip nurodė ieškovas savo ieškinyje, sutinkamai su CK 6.72 str., susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nurodė, kad raštu turi būti įtvirtinta ne tik šalių valia taikyti atitinkamą netesybų rūšį (baudą arba delspinigius), tačiau taip pat turi būti numatytas ir netesybų dydis, kadangi teisės aktai netesybų dydžio neįtvirtina.Nurodė, kad ieškovo nurodoma CK 6.210 str. nuostata reglamentuoja ne netesybų dydį, bet palūkanas, todėl ši nuostata nagrinėjamu atveju iš viso netaikytina. Pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, jog ieškovas ir atsakovė nėra sudarę rašytinės sutarties dėl šilumos energijos tiekimo, tačiau sutartinių santykių buvimą (ir neva pagrindą skaičiuoti netesybas) patvirtina faktinė situacija, pagal aukščiau pateiktus atsakovės paaiškinimus šiai dienai galioja ir yra vykdytina 2001-09-21 Sutartis, todėl netesybos galėtų būti taikomos nebent Sutarties pagrindu, o ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas yra nepagrįstas, dėl to atmestinas.

Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės atsiliepimo dalį dėl reikalavimo priteisti palūkanas, rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 110-114) nurodė, jog šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Šalių valia – tiekti ir gauti šilumos ir karšto vandens paslaugas - realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas užtikrino šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas atsakovei bendrosios nuosavybės teise priklausančiam Pastatui, o atsakovė ir kiti bendrasavininkiai jomis naudojosi. Tai rodo, kad ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautas paslaugas, o to nepadarius, ieškovas pagrįstai gali reikalauti kompensacijos. Atsakovė nevykdo prievolės tinkamai bei nustatytais terminais mokėti už Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį. Kreditorius turi galimybę naudotis dviem Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku nesumokėjus pinigų už suteiktą šilumos energiją, šilumos tiekėjas patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos, numatytos įstatyme, nėra netesybos ir jų šiuo atveju ieškovas reikalauja ne sutarties, bet įstatymo pagrindu (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.).

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Palūkanos atlieka dvi funkcijas: mokėjimo ir kompensacinę. Atlikdamos kompensacinę funkciją palūkanos yra skirtos apsaugoti kreditoriaus interesus ir laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovas, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patyrė nuostolių, susidariusių dėl prarastos galimybės pinigus investuoti ar kitaip panaudoti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų palūkanas už atsakovės nesumokėtą skolą. Teismas nurodo, kad ieškovui priklauso įstatyminė 5 procentų dydžio palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.) nuo termino sumokėti visą skolą pabaigos iki ieškinio pateikimui teismo teismui dienos. Ieškovas palūkanas prašo priteisti nuo 2011-02-01 iki 2015-12-02 (ieškinio parengimo teismui), todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2015-12-02, kas sudaro 42,51 Eur, priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, t.y. už 275,97 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-12-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos 130,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, t.y. 15,00 Eur žyminis mokestis (b.l. 44) ir 115,84 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 1,16 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 176-178, 268, 270 str., 279 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti UAB „Trakų energija” iš I. K. 233,46 Eur skolą už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2015-12-01, 42,51 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2015-12-02, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 275,97 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-12-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.