Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-27-891/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-13
Bylos Nr.
AN2-27-891/2022
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00197-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Budrys (pirm.)
Pažeidėjas
A. V.
Institucija
VA VPK Trakų r. PK
Advokatai
Simas Vitkus
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-27-891/2022Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00197-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. įgalioto atstovo advokato Simo Vitkaus (toliau ir – atstovas, advokatas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas A. V. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1217-2021, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1217-2021 A. V. nubaustas už tai, kad 2021 m. birželio 23 d., 15.33 val., Vilniaus m. sav., vairuodamas transporto priemonę – motociklą YAMAHA, registracijos numeris 952HK, viršijo leistiną 70 km/h greitį 51 km/h, nes važiavo 121 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktą ir 131.1 papunktį.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi skundžiamą Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nutarimo dalį ir sutrumpinti A. V. paskirtą minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. V. atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – pakeisti Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti A. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.1. Skunde nurodoma, kad A. V. labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, gerai supranta nusižengimo rimtumą visomis prasmėmis, smerkia save, neigiamų padarinių jam jokiu būdu jau nepavyko išvengti, nes sumokėjo 450 eurų baudą, be to, baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad tenka patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. A. V. yra pasiryžęs elgtis atsakingai kelyje ir nepadaryti naujų KET. Advokatas pažymi, kad A. V. nebuvo padaręs jokio KET pažeidimo vairuodamas motociklą, o vairuodamas lengvąjį automobilį, per 28 vairavimo metus, buvo padaręs kelis smulkius, nesistemingus KET pažeidimus, už kuriuos baudos laiku sumokėtos. Dėl A. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusižengimas padarytas pakartotinai, advokatas pažymi, kad, nors pakartotinis greičio viršijimo pažeidimo padarymas nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad 2020 m. lapkričio 15 d. ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą A. V. padarė dėl to, kad policijos automobiliu važiavę pareigūnai atliko provokuojančius veiksmus, kurie paskatino jį padaryti administracinį nusižengimą, tai yra viršyti leistiną greitį. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo pritarė pataisai, kad už greičio viršijimą motociklų ir automobilių vairuotojai būtų baudžiami vienodai, ir nors ši pataisa dar neįsigaliojo ir nesudaro sąlygų švelniau bausti motociklininkus už greičio viršijimą, tačiau turėtų būti atsižvelgta į šią iniciatyvą ir siekį suvienodinti (sušvelninti) reikalavimus ir sankcijas, kurios yra per griežtos, lyginant su automobilių vairuotojais.

3.2. Skunde teigiama, kad individualizuojant nuobaudą būtina įvertinti padaryto nusižengimo pavojingumą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad 51 km/h greitį A. V. viršijo itin trumpą atstumą, vasarą, šviesiu paros metu, esant geram matomumui ir sausai kelio dangai, važiuodamas geru, kelių eismo juostų keliu, techniškai tvarkingu motociklu, nėra jokių duomenų, kad buvo intensyvus judėjimas, realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju greičio viršijimas (51 km/h) nežymiai, tai yra tik 1 km/h, viršija ANK 461 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalią ribą (50 km/h), nuo kurios yra taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas motociklo vairuotojui. Be to, ANK 461 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo sudėtyje greičio amplitudė (nuo 50 km/h ir daugiau) yra pakankamai plati, o teismų praktikoje minimalus 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas dažnai skiriamas ir kuomet greitis viršijamas daugiau nei nustatyta šioje byloje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad A. V. nevažiavo ir neketino važiuoti tokiu dideliu greičiu, šiuo atveju greičio viršijimas buvo momentinis, nulemtas susidariusios situacijos.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad A. V. neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, jis yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apribos A. V. galimybes dirbti, kadangi jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklo administratoriumi, todėl jam tenka dažnai važiuoti į duomenų centrus, į juos nuvykti reikia greitai, tenka važiuoti ir naktimis, nes būna visokių sutrikimų. Taip pat A. V. dirba (duomenys neskelbtini) informacinių technologijų specialistu (antraeilės pareigos), jam pagal iškvietimą tenka tvarkyti kompiuterinius tinklus ir kompiuterius. Tiesioginio susisiekimo nėra. Praradus vairavimo teisę abu darbus suderinti būtų per sudėtinga. Be to, A. V. turi tris nepilnamečius vaikus. Jo dukra mokosi (duomenys neskelbtini) – už penkių kilometrų nuo namų, o abu sūnūs – (duomenys neskelbtini), už trisdešimties kilometrų nuo namų. Visi vaikai lanko meno mokyklą (duomenys neskelbtini), todėl jis veža vaikus į mokyklą ir po užsiėmimų parveža juos namo. Vairavimo teisės atėmimas apribotų jo galimybes dirbti bei pasirūpinti vaikų vežiojimu į mokyklinius bei kitus užsiėmimus. Nors A. V. sutuoktinė Z. V. turi vairavimo teisę, tačiau yra (duomenys neskelbtini) vadovė ir dėl savo darbo pobūdžio bei dažnų komandiruočių ne visada gali vežioti vaikus į mokyklas ir būrelius, o, kai žmona būna išvykus, daugiau nėra kam, apart A. V., pasirūpinti vaikų vežimu. Anot apelianto, skunde išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti skiriant A. V. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo A. V. administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pažeidėjui paskirtoji administracinė nuobauda siekia minimumą, yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir apelianto asmenybei, kas, įvertinus administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad jis yra baustas už įvairius KET pažeidimus, nelaikytina per griežta ir neteisinga. Atsiliepime pažymima, kad A. V. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. A. V. padarė šiurkštų KET pažeidimą vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį (motociklą), ženkliai viršijo leistiną nustatytą važiavimo greitį, taip sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pasak Institucijos, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. V. pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Institucijos nuomone, apeliantas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už šiurkštų KET pažeidimą. A. V. darbas nėra išimtinis, šiuo atveju nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti pastarajam taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bet tai tikrai netaps neįmanoma. Šie nepatogumai vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už A. V. padarytą administracinį nusižengimą, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčijamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo faktas, keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti A. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo taikymo terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

7. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h. užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur. Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis). Iš to akivaizdu, kad apylinkės teismas kaip proporcingą ir teisingą patvirtino Institucijos A. V. paskirtą minimalią nuobaudą (450 Eur baudą) ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (1 metus).

8. Apeliaciniu skundu prašoma administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, tai yra sutrumpinti jam skirtą 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, kad, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

9. Apylinkės teismas, netenkindamas A. V. atstovo skundo, skundžiamoje nutartyje pateikė išsamius argumentus, kodėl A. V. atžvilgiu negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog A. V. padarytas nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar mažai pavojingas. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, A. V., vairuodamas motociklą, mieste, dienos metu, intensyvaus eismo gatvėje (Savanorių pr.), kurioje tuo metu buvo ir kitų transporto priemonių ir kuri nėra pritaikyta važiuoti dideliu greičiu, jos atkarpoje, kurioje leidžiamas tik 70 km/h greitis, nustatytą greitį viršijo net 51 km/h, kas yra labai grubus ir vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris galėjo sukelti itin sunkias ir nepataisomas pasekmes. A. V., kaip turinčiam nemažą transporto priemonių vairavimo patirtį asmeniui, be to, vairuojančiam motociklą, tai yra padidinto pavojingumo transporto priemonę, neabejotinai buvo suprantama, jog toks didelis greičio viršijimas žymiai sumažina galimybę operatyviai ir saugiai sureaguoti į kelyje galinčią pasikeisti situaciją ar galinčią atsirasti kliūtį. Tai, kad, anot apelianto, A. V. greičio viršijimas buvo tik momentinis, dėl susidariusios situacijos ir jis neketino važiuoti tokiu dideliu greičiu, taip pat, kad nebuvo padaryta žala, jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nelengvina ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu A. V. nenurodė jokios protingos ar būtinos priežasties, dėl ko jis viršijo leistiną greitį, priešingai, jis netgi pateikė dvi versijas – iš pradžių jis nurodė, kad greičio viršijimas buvo momentinis, lenkiant kitą transporto priemonę, vėliau teigė, kad nenorėjo pakliūti į didelį lietų. Dėl to, jo paaiškinimai vertintini skeptiškai. Pažymėtina, kad asmuo, pasirinkęs vairuoti motociklą, privalo kelių eisme dalyvauti itin atidžiai, pasirinkdamas tokį važiavimo tempą, kuris nesudarytų prielaidų administraciniam nusižengimui padaryti ir, juolab, nesukeltų pavojaus tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju, nubaustojo pasirinktas veikimo būdas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertintas kaip lengvabūdiškas, jam sąmoningai pasirinkus šiurkščiai pažeisti KET. Apylinkės teismas taip pat teisingai vertino ir tą skundo argumentą, kad minimalią ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą ribą (50 km/h), nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė pagal minėtą dalį, A. V. viršijo nežymiai, tai yra tik 1 km/h, ir pagrįstai nurodė, kad net ir 1 km/h greičio viršijimas, nulemiantis kitos ANK 416 straipsnio dalies taikymą, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Pažymėtina, kad nusižengimo didesnį pavojingumą apibūdina būtent viršytas greitis, kuris ženkliai viršijo toje kelio atkarpoje maksimalų leistiną greitį, bei vairuota transporto priemonė – motociklas, nepriklausomai nuo to, ar greitis buvo viršytas tik momentiškai ar labai nežymiai viršijant nustatytą ribą ir nepriklausomai nuo to, ar kilo kokie nors padariniai ar ne, kadangi žalos ar kitų neigiamų padarinių padarymo faktas galėtų užtraukti asmeniui griežtesnę atsakomybę. Neteisėti A. V. veiksmai, kuomet jis, turėdamas nemažą vairavimo patirtį, vairuodamas padidinto pavojingumo transporto priemonę, mieste, vienoje iš pagrindinių gatvių, važiavo beveik dvigubai didesniu greičiu nei leistinas maksimalus visiems vairuotojams greitis, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. V. padarytas nusižengimas yra iš tiesų pavojingas, jis kėlė realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

10. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, įvertino ir A. V. atsakomybę lengvinančią bei kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tai yra, kad jis savo kaltę pripažino, dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, nurodo, jog yra pasiryžęs laikytis įstatymų, jam anksčiau nebuvo atimta teisė vairuoti, jis yra dirbantis, darbdavių charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtos aplinkybės lėmė, jog A. V. buvo nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir jas vertinti kaip išskirtines nėra jokio pagrindo. Šią išvadą dar labiau sustiprina tai, kad šioje byloje buvo nustatyta ne tik A. V. atsakomybę lengvinanti, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – aptariamą nusižengimą jis padarė pakartotinai, tai yra būdamas baustas už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, kai nepraėjo vieneri metai nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos. Be to, A. V. anksčiau baustas ir už kitus KET pažeidimus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. V. per 28 vairavimo metus buvo padaręs tik kelis smulkius, nesistemingus KET pažeidimus, už kuriuos baudos laiku sumokėtos, o 2020 m. lapkričio 15 d. ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą A. V. padarė dėl policijos pareigūnų provokuojančių veiksmų, visgi ankstesni baustumai, taip pat A. V. pakankamai atsainus požiūris į juos rodo, kad paskutinis A. V. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o ankstesnės paskirtos nuobaudos jo nesudrausmino, jis nepadarė teisingų išvadų.

11. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinė nuobauda, taip pat ir administracinio poveikio priemonė, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tačiau įvertinus visą bylos medžiagą darytina išvada, kad apylinkės teismas šioje byloje tokių aplinkybių pagrįstai nenustatė. Administracine nuobauda, kaip ir administracinio poveikio priemone, siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ir administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, šiuo atveju A. V., darydamas pažeidimą, žinojo, kad jam specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi, ją praradus bus apsunkinta darbinė veikla bei apribota galimybė pasirūpinti savo vaikų vežiojimu į mokyklinius bei kitus užsiėmimus ir parvežimu iš jų, tačiau vis tiek nusižengė padarydamas pažeidimą, už kurį numatytas specialiosios teisės atėmimas, todėl skundo argumentas, kad A. V. bus sukeltos neproporcingai sunkios pasekmės, laikytinas nepagrįstu. Taip pat aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog dėl administracinio poveikio priemonės taikymo A. V. patiriami nepatogumai bus laikini ir gali būti išsprendžiami kitomis priemonėmis (naudojantis viešuoju transportu, darbdavio, kolegų, draugų pagalba ir pan.). Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, gali vairuoti ir vairuoja transporto priemones, taigi, nepaisant jos užimtumo, galės prisidėti prie vaikų vežiojimo į ugdymo įstaigas bei kitus užsiėmimus, todėl, priešingai nei bandoma pateikti apeliaciniame skunde, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui neproporcingai neigiamų padarinių A. V. nesukels.

12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad aplinkybių, dėl kurių būtų galimybė taikyti A. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje nėra. A. V., vairuodamas padidinto pavojingumo transporto priemonę (motociklą), viršijo greitį daugiau nei 50 km/h, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

13. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad A. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 12 mėnesių terminui, nėra aiškiai per griežta, atitinka byloje nustatytas nuobaudos (taip pat ir administracinio poveikio priemonės) individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, švelninti A. V. paskirtą administracinio poveikio priemonę, tai yra sutrumpinti jos terminą, ir keisti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. įgalioto atstovo advokato Simo Vitkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Arūnas Budrys