- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eA-711-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01264-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- Gyvenamųjų namų savininkų bendrija "Didieji Leliai"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Didieji Leliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Didieji Leliai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Didieji Leliai“ (toliau – ir Bendrija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. AS-96 (toliau – ir Sprendimas) dėl priskaičiuoto 85 336 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir netaikyti padidinto tarifo mokesčio arba jį sumažinti iki 1 000 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Departamentas 2021 m. sausio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-118 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nustatė, kad pareiškėjas 2017– 2019 m. be leidimo išgavo požeminio vandens išteklius ir pavėluotai pateikė mokesčio už šiuos išteklius deklaracijas, todėl apskaičiavo mokestį dešimt kartų didesniu tarifu už visą laikotarpį, bendra suma – 85 336 Eur. Departamentas 2021 m. kovo 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą.
1.2. Nesutiktina su Sprendimo dalimi dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius. Sprendime nurodyta, kad atlikus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą, nustatyta, jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos forma KIT708 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) už 2017, 2018 ir 2019 metų I ir II ketvirčio mokestinius laikotarpius pateiktos pavėluotai – 2019 lapkričio 6 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 4 dalį. Sprendime taip pat nustatyta, kad 2017, 2018 ir 2019 m. Bendrija neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) leidimo naudoti gėlo požeminio vandens išteklius, todėl 2017, 2018 ir 2019 m. visas Bendrijos išgautas požeminis vanduo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 straipsnio 1 dalimi, laikytinas išgautu be leidimo.
1.3. Pripažintina, kad mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos forma KIT708 VMI už 2017, 2018 ir 2019 m. I ir II ketvirčio mokestinius laikotarpius pateikta pavėluotai ir 2017–2019 m. požeminio vandens ištekliai išgauti be leidimo, tačiau nesutiktina su Sprendime nurodyto mokesčio, apskaičiuoto padidintu tarifu, taikymu Bendrijai, nes toks mokestis yra neproporcingas padarytam pažeidimui, neatsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes.
1.4. Pareiškėjo ūkinės veiklos pobūdis yra vandens tiekimas gyventojams iš nuosavų gręžinių ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas. Pareiškėjas eksploatuoja du gręžinius, kurie įrengti 2006 m. ir įregistruoti Žemės gelmių registre. Gręžinių kodai Žemės gelmių registre – Nr. 39846 ir Nr. 39847. Gręžiniuose įrengtų vandens skaitiklių rodmenys registruojami gręžinių vandens apskaitos žurnaluose. Nuo pareiškėjo veiklos pradžios leidimo naudoti vandenį ir pateikti deklaracijų VMI nereikėjo. 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimai, nustatantys, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
1.5. Pareiškėjo atstovams apie šiuos pakeitimus nebuvo žinoma. Įspėjimo ar pranešimo apie reikalavimą turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą, sudaryti su ja išteklių naudojimo sutartį, deklaruoti išgautą požeminį vandenį ir sumokėti mokesčius pareiškėja negavo, nors gręžiniai įregistruoti Žemės gelmių registre, kurio tvarkytojas yra Lietuvos geologijos tarnyba. Be to, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2018 m. birželio 4 d. atliko planinius patikrinimus, tačiau pastabų dėl Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti vandens išteklius trūkumo nepateikė. Šias aplinkybes patvirtina 2015 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo aktas Nr. (10)-LT1-151 ir 2018 m. birželio 4 d. patikrinimo aktas Nr. (10)-LT1-79.
1.6. Bendrijos pirmininkas 2019 m. atsitiktinai iš kito regiono bendruomenės gavo informacijos, kad priklausomai nuo išgaunamo vandens kiekio gali būti reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas. Kadangi iš pačios tarnybos jokio pranešimo Bendrija nebuvo gavusi, Bendrijos pirmininkas paprašė šiuo klausimu informacijos iš vietos aplinkosaugos specialistų, tačiau ir jie į šį klausimą iš karto negalėjo atsakyti. Pasikonsultavę su centrine institucija, Departamento aplinkosaugos specialistai paaiškino, kad pagal Bendrijos suvartojamą vandens kiekį yra reikalingas leidimas. Atsižvelgusi į Departamento aplinkosaugos specialistų pateiktą išaiškinimą, 2019 m. lapkričio 6 d. Bendrijos valdyba priėmė sprendimą pateikti VMI mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją nuo 2015 m. lapkričio 1 d., sumokėti deklaruotus 9 985 Eur mokesčių bei užsakyti vandens naudojimo leidimui gauti reikiamos dokumentacijos paruošimo darbus Lietuvos geologijos tarnybos atestuotoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Grota“.
1.7. UAB „Grota“ atsisakius atlikti darbus pagal pirminį pasiūlymą, buvo atliktas pakartotinis šių darbų pirkimas ir sutartis dėl reikiamos dokumentacijos paruošimo vandens leidimui gauti buvo sudaryta su UAB „Vilniaus hidrogeologija“. 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos geologijos tarnybai perregistravus gręžinius pareiškėjos vardu, vandenvietės zonos aprobavimo darbai buvo baigti ir 2020 m. birželio 29 d. Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-20-46.
1.8. Vandens išteklių naudojimo deklaracijos VMI pateiktos ir mokesčiai sumokėti savanoriškai iki patikrinimo pradžios. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos forma KIT708 VMI už 2017–2019 m. mokestinius laikotarpius pateikta 2019 m. lapkričio 6 d., išskyrus 2019 m. IV ketvirčio deklaraciją, ji pateikta 2020 m. sausio 13 d. 9 985 Eur išteklių mokestis valstybei sumokėtas 2019 m. lapkričio 6 d., 1 591,94 Eur delspinigių – 2019 m. gruodžio 10 d.
1.9. Nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys įrodo, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio ir gauti mokestinės naudos, mokestinę prievolę įvykdė nieko neraginamas iki patikrinimo. Taigi pažeidimas buvo formalus ir nesukėlė neigiamų pasekmių.
1.10. Sprendime ir Patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Bendrija veikė tyčia, siekdama nuslėpti išgautą vandenį ir išvengti mokesčių. Pareiškėjas sistemingai įstatymų nepažeidinėjo ir tai yra pirmasis tokio pobūdžio pažeidimas. Pareiškėjo atstovai viso patikrinimo metu bendradarbiavo su Departamento pareigūnais. Svarbi aplinkybė, kad pareiškėjas nėra verslo subjektas, jos veiklos tikslas yra ne pelno siekimas. Požeminį geriamąjį vandenį ji išgauna Bendrijos narių poreikiams patenkinti, todėl nevykdo ūkinės komercinės veiklos, susijusios su išgautu vandeniu, ir ekonominės naudos negauna. Vandens išteklių naudojimas ir pagalbinė pareiškėjos veikla skirta palaikyti pagrindinę veiklos rūšį tiekiant vandenį. Be to, pareiškėjas išsilaiko tik iš savo narių įnašų. Šiuo metu jos banko sąskaitoje yra tik 2 953,24 Eur, kurie reikalingi būtiniems atsiskaitymams už paslaugas atlikti. Akivaizdu, kad 85 336 Eur mokestis būtų nepakeliama finansinė našta. Šiuo atveju pažeidimo pavojingumo faktiškai nebuvo. Kaip minėta, pareiškėjas mokestį sumokėjo (iki patikrinimo), todėl žala valstybės biudžetui nepadaryta.
1.11. Lietuvos Respublikos Seime 2021 m. kovo 16 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo (toliau – ir GPVGGĮLĮ) projektas, jo 1 straipsnyje nustatoma, jog šio įstatymo paskirtis taip pat yra gauti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, ir šio projekto 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad naudojus vandenį be leidimo, vienkartinė įmoka mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo iki 10 m3 per parą – 500 Eur; nuo 10 iki 100 m3 per parą – 1 000 Eur; 100 ir daugiau m3 per parą – 5 000 Eur. Nagrinėjamu atveju Bendrija atitinka nuo 10–100 m3 per parą suvartojimo subjektą, todėl būtų taikoma tik 1 000 Eur įmoka, pagal 1 straipsnį netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio.
1.12. Departamentas ir Lietuvos geologijos tarnyba nepakankamai vykdė kontrolės ir prevencijos funkcijas, t. y. laiku nenustatė, kad pareiškėjas naudoja valstybinius požeminio vandens išteklius neturėdama leidimo, neinformavo pareiškėjos apie prievolę turėti leidimą ir neįpareigojo gauti leidimą, nors turėjo informaciją apie įregistruotus pareiškėjos gręžinius. Tai ir turėjo esminę įtaką Žemės gelmių įstatymo ir Įstatymo reikalavimų pažeidimui ir tai yra pagrindas netaikyti pareiškėjai paskirtos sankcijos. Šiuo atveju, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, ekonominės sankcijos netaikymas pareiškėjai atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.
2. Pareiškėjas 2022 m. vasario 11 d. padavė patikslintą skundą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimai, nustatantys, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Todėl 2017, 2018 ir 2019 m. pareiškėjo vandenvietėje visas išgautas požeminis vanduo laikytinas išgautu be leidimo. Pareiškėjas neturėjo privalomo turėti leidimo. Pareiškėjo teigimu, jo atstovams apie anksčiau minimo įstatymo pakeitimus nebuvo žinoma, įspėjimo ar pranešimo apie reikalavimą turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą, sudaryti su ja išteklių naudojimo sutartį, deklaruoti išgautą požeminį vandenį ir sumokėti mokesčius, pareiškėjas negavo. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniu, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
3.2. Eksploatuodamas gręžinius pareiškėjas privalo žinoti teisinį reglamentavimą, tiesiogiai susijusį su požeminio vandens išgavimu, aktyviai naudotis suteiktomis teisėmis bei vykdyti pareigas. Pareiškėjas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia aplinkybės, kodėl laiku (nuo 2014 m. liepos 1 d.) nepateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų VMI bei neturėjo leidimo naudoti gėlo požeminio vandens išteklius (leidimas išduotas tik 2020 m. birželio 29 d.). Planinius patikrinimus dėl taršos leidimo (pareiškėjas veiklą vykdo pagal turimą taršos leidimą) sąlygų laikymosi atlieka Departamento valdybų specialistai. Patikrinimų metu dėmesys telkiamas į turimo leidimo ir jame nustatytų sąlygų laikymąsi, todėl požeminio vandens naudojimo (išgavimo) teisėtumas nebuvo ir negalėjo būti anksčiau atliktų patikrinimų dalykas.
3.3. 2021 m. sausio 15 d. atliktą patikrinimą vykdė Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento specialistė ir patikrinimo objektas buvo 2017–2019 m. mokestinių laikotarpių mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas, todėl Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas bei išteklių naudojimo sutartis yra tiesiogiai susiję su atlikto patikrinimo objektu. Departamento pareigūnai anksčiau nėra atlikę jokių pareiškėjos patikrinimų dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisėtumo. Tokio pobūdžio mokestinis patikrinimas buvo atliekamas pirmą kartą. Tai, kad anksčiau aplinkosaugos kontrolę vykdę pareigūnai, tikrindami pareiškėją, pažeidimų nenustatė, pareiškėjo atsakomybės nepašalina.
3.4. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Departamentą ar kitą instituciją su prašymu pateikti konsultaciją dėl leidimo naudoti gėlo požeminio vandens išteklius reikalingumo. Todėl pareiškėjo argumentai, jog ankstesnių atliktų patikrinimų metu Departamento pareigūnas nenustatė jokių pažeidimų, nepateikė pastabų dėl Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti vandens išteklius neturėjimo, yra nepagrįsti.
3.5. Pareiškėjas skunde pripažįsta ir neneigia padaryto pažeidimo egzistavimo, todėl turi prisiimti ir dėl to kilusius padarinius. Be to, Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai įstatymu nėra suteiktos teisės sumažinti koeficiento 10 ar jo iš viso netaikyti. Tiek Patikrinimo aktas, tiek Sprendimas priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, yra aiškūs, suprantami ir pakankamai motyvuoti. Skunde nėra pateikta objektyvių pagrįstų duomenų, kurių pagrindu turėtų būti pakeistas Sprendimas. Skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis padarytą pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką neskirti ar sumažinti apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Pareiškėjo pateikti dokumentai savaime nereiškia, kad galima sumažinti jai mokestį už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu. Pareiškėjui 85 336 Eur mokestis apskaičiuotas pagrįstai.
3.6. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti ar sumažinti apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius, nes neigiami padariniai yra natūralus pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei taikant už jas didesnius mokesčius. Ginčijamas Sprendimas yra adekvatus, nustatytos aplinkybės aiškios, pagrįstos teisės aktais ir pakankamai motyvuotos.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – pakeitė Sprendimo dalį ir už išgautus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) patvirtintą 85 336 Eur mokesčio sumą sumažino iki 17 067,2 Eur.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vedėja 2021 m. sausio 15 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas 2017–2019 m. be leidimo išgavo požeminio vandens išteklius ir pavėluotai pateikė mokesčio už šiuos išteklius deklaracijas, todėl apskaičiavo mokestį dešimt kartų didesniu tarifu už visą laikotarpį, bendra suma – 85 336,00 Eur. Departamentas 2021 m. kovo 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą.
6. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas be leidimo išgavo požeminio vandens išteklius 2017–2019 m. ir pavėluotai pateikė mokesčio už šiuos išteklius deklaracijas, tačiau pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodyto mokesčio, apskaičiuoto padidintu tarifu, taikymu Bendrijai, nes toks mokestis yra neproporcingas padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus šiuo atveju nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Teismas dėl to darė išvadą, kad Sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai, o kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktą kompetenciją.
7. Teismas pažymėjo, jog Įstatymas nenustato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius, nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais. Dėl to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš Patikrinimo akto, patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidimą – išgauto vandens kiekio nedeklaravimą ir nesumokėjimą – būtų padaręs tyčia ar būtų turėjęs tikslą nuslėpti išgaunamo požeminio vandens kiekį. Tai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad Bendrija neturėjo jokios tyčios nuslėpti išgautą gamtos išteklių kiekį ir taip išvengti pareigos laiku sumokėti mokesčius valstybei. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu.
8. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendė, kad sankcija, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, yra pernelyg griežta, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
9. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjas prašė priskaičiuoto padidinto tarifo mokesčio netaikyti arba jį sumažinti iki 1 000 Eur.
10. Teismo vertinimu, įvertinus laiko tarpą, kurį nebuvo deklaruoti gamtos išteklių kiekiai ir nemokėti mokesčiai, mokesčio sumą, Įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju minėtą mokestį už nedeklaruoto išgauto požeminio vandens išteklių kiekį proporcinga ir teisinga apskaičiuoti taikant koeficientą 2. Dėl išdėstytų aplinkybių Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai priskaičiuotas 85 336,00 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius, taikant koeficientą 10, keistina ir sumažinamas mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2017–2019 m. atitinkamus mokestinius laikotarpius iki 17 067,2 Eur.
11. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes, teismo vertinimu, Sprendimo pakeitimą nulėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, o teismo pasinaudojimas jam teisės aktų nustatyta diskrecijos teise skirti mažesnę nei įstatyme nustatyta sankciją ar šios sankcijos neskirti visai.
III.
12. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą 2022 m. vasario 11 d. skundą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl priskaičiuoto 85 336 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir netaikyti jame numatytos padidinto tarifo sankcijos bei nustatyti, kad pareiškėjas šiuo atveju privalo sumokėti GPVGGĮLĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą 500 Eur dydžio vienkartinę įmoką. GPVGGĮLĮ yra teisės aktas, iš esmės lengvinantis vandens gręžinį naudojančio subjekto atsakomybę, ir todėl toks teisės aktas veikia atgal (GPVGGĮLĮ 2 str.).
Šalies argumentai
12.2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog jis atitinka GPVGGĮLĮ 2 straipsnio 1 dalies sąlygas, tačiau tik neįsigaliojus GPVGGĮLĮ ir neparengus jo įgyvendinimui būtinų poįstatyminių aktų, pareiškėjas kol kas nėra sumokėjęs 500 Eur vienkartinės įmokos. Pareiškėjas teismui patvirtino, kad po GPVGGĮLĮ įsigaliojimo parengus poįstatyminius aktus jis sumokės vienkartinę įmoką – 500 Eur ir dėl šios priežasties yra tikslinga bylos nagrinėjimą atidėti iki GPVGGĮLĮ įsigaliojimo (GPVGGĮLĮ 8 str. 1 d., 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi šiuos pareiškėjo argumentus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo priėmė, nurodydamas, kad yra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą iki 2022 m. gegužės 3 d.
12.4. Įvertinus tai, nėra suprantama ir paaiškinama, kaip teismas, priėmęs pareiškėjo patikslintą skundą ir nutartyje paminėjęs naują vandens gręžinių teisinį reglamentavimą pagal GPVGGĮLĮ, bylą išnagrinėjo pagal pareiškėjo skundą, visiškai nesigilindamas į GPVGGĮLĮ reglamentavimą ir palikdamas pareiškėjo patikslintą skundą iš esmės neišnagrinėtu.
12.5. Atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomosios dalies pirmą pastraipą, kurioje nurodytas bylos nagrinėjimo dalykas – pareiškėjo reikalavimas. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad teismas ėmėsi nagrinėti pareiškėjo reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašo netaikyti padidinto mokesčio tarifo arba jį sumažinti iki 1 000 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi priimto pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas (skundo dalykas) yra visai kitoks – pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimo dalį dėl priskaičiuoto 85 336 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir netaikyti jame numatytos padidinto tarifo sankcijos (85 336 Eur mokesčio) bei nustatyti, kad pareiškėjas privalo sumokėti GPVGGĮLĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą 500 Eur dydžio vienkartinę įmoką.
12.6. Šiuo atveju taip pat liko neišnagrinėti pagrindiniai faktai ir aplinkybės dėl GPVGGĮLĮ įsigaliojimo ir taikymo (dėl atgalinės galios, dėl santykių sureguliavimo netaikant sankcijų ir kt.), kuriais pareiškėjas be kita ko argumentavo Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą – pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, todėl liko neatskleista bylos esmė, liko neišnagrinėta paties pažeidimo konstatavimo bei atsakomybės už jį (ne)taikymo pagrįstumas GPVGGĮLĮ taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 d.).
12.7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde iškėlė teisės taikymo klausimą dėl priimto naujo teisės akto – GPVGGĮLĮ ir jo taikymo ginčo teisiniam ginčo santykiui, o teismas nagrinėjo pareiškėjo pirminį skundą, o ne patikslintus reikalavimus, nesigilindamas į patikslinto skundo turinį dėl GPVGGĮLĮ taikymo ir neatsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo išsakytas pastabas, jog skundo dalykas yra visai kitas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
14. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentas, jog nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs GPVGGĮLĮ turi būti taikomas visiems ginčo atvejams, kurie nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nes įstatymo paskirtis – gręžinių įteisinimas (GPVGGĮLĮ 2 str.), yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjo eksploatuojami gręžiniai jau buvo įteisinti, registruoti Žemės gelmių registre, buvo deklaruojami išgauto gėlo vandens kiekiai, mokami mokesčiai, tačiau pareiškėjas neturėjo privalomo turėti leidimo. Todėl šio įstatymo įsigaliojimas neturi teisinės reikšmės pareiškėjo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. AS-96 pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą dėl priskaičiuoto 85 336 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir netaikyti padidinto tarifo mokesčio arba jį sumažinti iki 1 000 Eur.
17. Pareiškėjas 2022 m. vasario 11 d. padavė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Sprendimą dėl priskaičiuoto 85 336 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir netaikyti jame numatytos padidintos padidinto tarifo sankcijos. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat papildė pirminį skundo reikalavimą, prašydamas nustatyti, kad pareiškėjas privalo sumokėti GPVGGĮLĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą 500 Eur dydžio vienkartinę išmoką. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat išdėstė šį reikalavimą, susijusį su nurodyto įstatymo taikymu, iš pirmo žvilgsnio (prima facie) grindžiančius argumentus.
18. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą skundą. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2022 m. gegužės 3 d., atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas patikslintame skunde papildė pirminį skundo reikalavimą, išdėstęs argumentus dėl GPVGGĮLĮ taikymo, o šis įstatymas įsigalios 2022 m. gegužės 1 d. Teismas taip pat išsiuntė patikslintą skundą Departamentui, įpareigodamas per 14 kalendorinių dienų pateikti atsiliepimą ir visą su ginču susijusią medžiagą.
19. Departamentas 2022 m. kovo 4 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą dėl pareiškėjo patikslintame skunde reiškiamo reikalavimo ir su tuo susijusių argumentų.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
21. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, šiuo atveju teismas sprendė dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo sumažinti pareiškėjui priskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (ne)taikymo bei sumažinimo iki 1 000 Eur klausimą.
22. Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal pareiškėjo pirminį skundą ir jame pareikštus reikalavimus. Ši išvada darytina be kita ko įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomąją dalį, kurioje nurodyti pareiškėjo pirminio skundo reikalavimai (ABTĮ 87 str. 3 d. 1 p.), taip pat teismo motyvus, teismui akivaizdžiai vertinus pareiškėjo reikalavimą ir argumentus dėl priskaičiuoto padidinto tarifo mokesčio (ne)taikymo arba jo sumažinimo iki 1 000 Eur (žr. teismo sprendimo 7 psl., taip pat šios nutarties 9 p.).
23. Įvertinus tai, spręstina, kad pareiškėjo patikslintame skunde pareikštas pirminio skundo reikalavimo papildymas dėl GPVGGĮLĮ taikymo šiuo atveju teismo liko neišnagrinėtas.
24. Pareiškėjo teisė patikslinti skundą įtvirtinta ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui pasinaudojus šia teise ir teismui priėmus patikslintą skundą nagrinėti, bylos nagrinėjimo dalyką sudarė (turėjo sudaryti) būtent patikslintame, o ne pirminiame skunde, pareikšti reikalavimai ir juos grindžiantys argumentai, pareiškėjui skundo patikslinimu iš esmės modifikavus keliamo teisminio ginčo ribas.
26. Dėl to tuo atveju jei, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl GPVGGĮLĮ taikymo nepripažinti pagrįstais, teismas skundžiamame sprendime privalėjo aptartį šią teisinę aplinkybę, išdėstydamas motyvus, grindžiančius išvadą šio įstatymo netaikyti.
27. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pacituota Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, šiuo atveju taip pat nėra reikšminga, nes pagal šią praktiką teismas neprivalo atsakyti į visus procesiniame dokumente išdėstytus argumentus, tačiau minėta praktika neatleidžia teismo nuo pareigos išnagrinėti visus skunde pareikštus reikalavimus ir atskirai juos aptarti sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
28. Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas, vadovaujantis ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, teismui turint išnagrinėti pareiškėjo patikslintame skunde pareikštus reikalavimus. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama teismui nagrinėti iš naujo.
30. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiame bylos nagrinėjimo etape nėra sprendžiamas, nes šia teismo nutartimi nėra priimamas baigiamasis teismo aktas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Didieji Leliai“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.