Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo M. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą, bei atimdamas laisvę, dėl savanaudiškų paskatų atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį perduoti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1.1. jis naktį, iš 2020 m. sausio 7 d. į 2020 m. sausio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas pirties, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. R. ir D. S. (D. S.), pastariesiems panaudojus nukentėjusiojo I. K. (I. K.) atžvilgiu fizinį smurtą – D. R. tyčia vieną kartą sudavus rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o D. S. du kartus sudavus rankos kumščiu nukentėjusiajam į galvą, bei D. R. panaudojus psichinę prievartą – grasinant sužaloti ar sumušti, jeigu nukentėjusysis bėgs, be pagrindo teigiant, jog nukentėjusysis nepagrįstai apkaltino jo „draugus“ pinigų vagyste ir išvadino „krysomis“ (žiurkėmis), todėl už tai reikia susimokėti ir reikalaujant, kad jiems (D. S. ir D. R.) ir kitiems bendrininkams iki 2020 m. sausio 8 d. 12.00 val. butų perduotas didelės vertės turtas – 15 000 Eur.

1.2. Po ko jis (M. M.), tą pačią dieną – 2020 m. sausio 8 d. apie 7.00 – 8.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. O. (A. O.), D. R. ir D. S., pastarajam pareiškus, kad nukentėjusysis (I. K.) yra skolingas 15 000 Eur ir namo nevažiuos, o D. R. surišus nukentėjusiojo rankas lipnia juosta ir prievarta įsodinus į BMW modelio automobilį (valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), kurį vairavo A. O., ir D. S. grasinant panaudoti I. K. atžvilgiu fizinį smurtą – įdurti peiliu, jeigu šis bėgs ar rėks. Taip atėmę nukentėjusiajam laisvę ir galimybę priešintis, nuvežė I. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur D. S. liepė nukentėjusiajam galvoti iš kur gali gauti pinigų bei grasindamas toliau smurtauti – užsimojo spirti koja į I. K. ir draudė šiam kreiptis į policiją, nes tuomet pastarojo „lauks laiptinėje ir jį papjaus“. Po ko, įbaugintam nukentėjusiajam neturint reikalaujamos 15 000 Eur sumos ir nerandant kitos išeities, nukentėjusiajam pasisiūlius savo vardu paimti vartojimo kreditus, tačiau nesugebant to padaryti, D. R. pasinaudodamas I. K. mobiliuoju telefonu, siekdamas gauti 15 000 Eur kreditą, užpildė vartojimo kredito paraiškas: Bigbank AS filialo internetiniame tinklalapyje www.bigbank.lt; „NEO Finance“ AB internetiniame tinklalapyje www.paskoluklubas.lt; UAB „Moment credit“ internetiniame tinklalapyje www.momentcredit.lt ir „AS Inbank filialas“ internetiniame tinklalapyje www.mokilizingas.lt.

1.3. Po ko jis (M. M.), tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą prievartauti I. K. turtą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. S., D. R. ir A. O., pastarajam vairuojant BMW modelio automobilį (valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), nuvežė nukentėjusįjį I. K. į Lietuvos pašto (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), kur jis (M. M.), tęsdamas psichologinį spaudimą nukentėjusiajam ir šį lydint, kur I. K. 11.02 val. pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su Bigbank AS filialu dėl 3 130 Eur vartojimo kredito gavimo ir D. S. paliepus nukentėjusiajam I. K., kuris buvo įbaugintas dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir psichinės prievartos, savo vardu sudaryti sutartis dėl prekių įsigijimo išsimokėtinai ir jų perdavimo jiems, o jam (M. M.) šį lydint, kad nukentėjusysis I. K. nepabėgtų ir nepraneštų policijai, pastarasis (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 11.11 val. iki 20.47 val., sudarė sandorius: UAB „Tele 2“ salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo ryšio telefono „Huawei P30 lite 128 GB“, IMEI (duomenys neskelbtini) – 379 Eur vertės įgijimo, kurį perdavė M. M.; UAB „Bitė Lietuva“ salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo ryšio telefono „Huawei P30 lite 128 GB“, IMEI (duomenys neskelbtini) – 260,21 Eur vertės įgijimo, kurį perdavė D. R.; UAB „Tele 2“ salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl garso kolonėlės „JBL Xtreme 2“, IMEI (duomenys neskelbtini) – 299 Eur vertės įgijimo, kurią perdavė D. S., o D. S. lydint – Telia Lietuva, AB salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung S10E 128GB 4G++“, IMEI (duomenys neskelbtini) – 559 Eur vertės įgijimo, kurį perdavė D. S..

1.4. Po ko, nukentėjusiojo I. K. vardu Bigbank AS filialui suteikus 3 130 Eur vartojimo kreditą bei „AS Inbank filialas“ suteikus I. K. 2 150 Eur vartojimo kreditą ir juos pervedus į pastarojo vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB SEB banke, kurie šio banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti M. M. surasto asmens – jo (duomenys neskelbtini) R. Š., nežinančio apie nusikalstamą sumanymą, į kuriuos šis asmuo buvo vežiojamas A. O. vairuojamu BMW modelio automobiliu (valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas).

1.5. Tokiu būdu M. M., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. R., D. S., A. O., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atimdamas nukentėjusiajam I. K. laisvę ir padarydamas šiam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose bei viršugalvyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, atvirai savo ir kitų bendrininkų naudai prievartavo didelės vertės turtą – vertė nukentėjusįjį I. K. perduoti pinigus – 15 000 Eur ir įgijo svetimą I. K. ne savo noru įgytą ir jam priklausantį bendros 6 777,21 Eur vertės turtą (du mobiliojo ryšio telefonus „Huawei P30 lite 128 GB“, garso kolonėlę „JBL Xtreme 2“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10E 128GB 4G++“, grynuosius pinigus, gautus pagal vartojimo kredito sutartis, sudarytas su Bigbank AS filialas ir „AS Inbank filialas“). Šiais savo veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.?

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. M. laikinai sulaikytas 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamasis M. M. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti.

4.1. Kaltinamasis M. M. teigia, kad apygardos teismas, pratęsdamas jam kardomąją priemonę – suėmimą, išsamiai neišnagrinėjo BPK 122 straipsnyje nustatytų kardomosios priemonės suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindų, savo sprendimą grindė vien formaliomis, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, dėl kurių suėmimas neturėtų būti taikomas, realiai nesvarstė ir nesprendė galimybės paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, kurią taikant taip pat būtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai.

4.2. Kaltinamasis skunde aptardamas ir išdėstydamas skundžiamojoje nutartyje išdėstytus argumentus dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teigia, kad apygardos teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus, nes byloje nepateikta jokių faktinių duomenų patvirtinančių apygardos teismo išvadas. Pasak kaltinamojo, skiriant (pratęsiant) asmens suėmimą negali būti suabsoliutintas asmeniui pareikštas įtarimas, jo sunkumas ar gresianti bausmė, nes visuomet galioja asmens nekaltumo prezumpcija (kol jos nepaneigia teismas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu) bei turi būti išsamiai ir kompleksiškai vertinami kiti asmenį charakterizuojantys duomenys bei kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, pratęsdamas jam (M. M.) suėmimo terminą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pernelyg sureikšmino jam pareikšto įtarimo sunkumą ir tai, kad jis praeityje buvo dirbęs užsienyje, tačiau ignoravo kitus privalomus vertinti objektyvius, jį charakterizuojančius, duomenis. Suimtasis nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad jis nėra saistomas tokiais socialiniais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo ketinimo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimai griežtos bausmės pasislepiant nuo teismo. Taip pat tik prielaidomis paremtas teiginys, kad jis gali turėti ryšių užsienyje. Kaltinamasis pažymi, kad jis į Lietuvą grįžo jau pakankamai seniai, užsienyje jokių ryšių neturi, Lietuvoje turi pastovią gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su savo motina R. M. ir ja rūpinasi. Tvirtą jo socialinį ryšį su Lietuva ir gyvenimu čia patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) taip pat gyvena jo sesuo su šeima bei brolis. Be to, jau penkerius metus jis draugauja su mergina, su kuria ketina sudaryti vedybinę sutartį, tačiau dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos to padaryti kol kas nepavyko. Kaltinamasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios – 2020 m. sausio 10 d. procesui netrukdė, ir nuo pradėto ikiteisminio tyrimo iki sulaikymo 2020 m. vasario 10 d. nesislapstė, sulaikytas išvykstant taip pat nebuvo.

4.3. Kaltinamojo M. M. teigimu, pratęsiant suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą, būtina vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, kurie nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus, bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šiuo atveju tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.

4.4. Kaltinamasis taip pat teigia, kad skundžiama nutartis prieštarauja BPK 11, 119 straipsniuose bei 122 straipsnio 7 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, nes pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą turi būti įvertinama ir taikomos kardomosios priemonės trukmė. Šiuo atveju apygardos teismas nenurodė jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis gali slėptis ar daryti naujus nusikaltimus, kad tik toliau tęsiant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o ne skiriant kitą švelnesnę kardomąją priemonę, bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Taikomos priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamojo manymu, jam taikomas teisių suvaržymas yra perteklinis, o BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti realiai pasiekti paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones bei kitas procesines prievartos priemones.

4.5. Kaltinamasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įvairiausių jam nesuprantamų priežasčių apygardos teisme nevyksta iš anksto suplanuoti posėdžiai, nors dėl pandemijos beveik visi proceso dalyviai teisiamajame posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu. Jam buvo paaiškinta, kad paskutinis posėdis neįvyko dėl to, kad nebuvo pristatytas kaltinamasis, kuris atlieka bausmę pataisos namuose, į vieną posėdį neatvyko nukentėjusysis, teisiamajame posėdyje, kuris buvo paskirtas keturioms valandoms buvo apklaustas tik vienas liudytojas. Nuteistojo manymu, dėl nurodytų priežasčių bylos nagrinėjimas yra vilkinamas ir tęsiasi jau labai ilgai, nors bylos nagrinėjimo metu dar turi būti apklausti šeši liudytojai, penki kaltinamieji, išklausytos baigiamosios kalbos.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo M. M. skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. M. suėmimo pratęsimas trims mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas M. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad M. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausto nukentėjusiojo I. K. parodymuose, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų įtariamųjų D. S. ir D. R., liudytojo R. Š. apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra ir negali būti sprendžiamas kaltinamojo M. M. kaltės klausimas. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

9. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam M. M. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiama nutartimi M. M. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. jog jis trukdys procesui, nebuvo tęsiamas, todėl aukštesnysis teismas nepasisakys ir nevertins kaltinamojo M. M. skundo argumentų, kuriais pastarasis iš esmės kartoja savo ankstesnių skundų argumentus, neigdamas šio suėmimo pagrindo buvimą, nors į tai Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi jau buvo atkreipęs dėmesį.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10.1. Iš teismui pateiktos ir ankstesniuose teismų sprendimuose sprendžiant dėl kaltinamojo M. M. suėmimo detaliai aptartos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo rizika yra išlikusi ir šiuo atveju ilgėjant proceso trukmei bei tiriant įrodymus teisme, nėra išnykusi. M. M. yra kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė. Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su M. M. socialiniais ryšiais, jo asmenybe.

10.2. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jį Lietuvos Respublikoje sieja glaudūs socialiniai ryšiai su motina, seserimi, broliu ir drauge, kad jis čia turi nuolatinę gyvenamąją vietą, juos vertinant kartu su nusikalstamos veikos, dėl kurios galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu (smurtinė veika dėl savanaudiškų turinių paskatų), pavojingumu (naudojant fizinę ir psichologinę prievartą, grasinant sužaloti nukentėjusiojo sveikatą), sunkumu (priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai), gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepakankami M. M. pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo būti paleistam šioje proceso stadijoje ir nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis iki suėmimo Lietuvos Respublikoje dirbo tik periodiškai: nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. spalio 10 d., iki suėmimo paskutinėje darbovietėje dirbo nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 29 d., oficialių pajamų negavo. Buvo registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. vasario 7 d., tačiau darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu, nevedęs, nuo 2019 m. gruodžio 2 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl pagrįstai pripažinta, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra stiprūs bei tokie, kurie atgrasytų kaltinamąjį nuo galimo pasislėpimo.

10.3. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę, tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad M. M. pakankamai daug laiko praleido užsienyje (jis pats teigė, jog nuo 2016 metų daugiau nei 2 metus dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau tris mėnesius (duomenys neskelbtini) (t. 5 b. l. 107). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės aiškiai rodo, kad M. M. turi ryšių užsienyje ir ten praleido pakankamai daug laiko, nepaisant to, jog tuo metu, kaip ir dabar, turėjo tam tikrų socialinių ryšių su Lietuva ir joje gyvenančiais artimaisiais. Visa tai rodo, kad paleistas į laisvę jis ir šiuo metu, juolab, kad dabar Lietuvoje jam gresia pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, galėtų išvykti į užsienį, ir kaip ir anksčiau atsisakyti dalies čia esančių socialinių ryšių. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

11. Taip pat pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuotas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12. M. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš pateiktos M. M. charakterizuojančios medžiagos, kaltinamasis dar būdamas pakankamai jauno amžiaus, Lietuvos Respublikoje anksčiau net devynis kartus teistas (daugiausia už nusikaltimus nuosavybei). Paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje buvo teistas 2011 m. gruodžio 22 d., jam už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 284 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams. Pabrėžtina, kad valstybė ir teismai ne kartą buvo išreiškę pasitikėjimą kaltinamuoju M. M., jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalsdavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimus kaltinamasis darė ir po jau minėtų Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų, t. y. išvykęs į užsienį: 1) 2017 m. gruodžio 18 d. jis buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) už vairavimą esant neblaiviam; 2) 2019 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) – už vagystę. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas aiškiai rodo, kad grįžęs į Lietuvą, kaltinamasis ir toliau nepaisė nustatytų teisės reikalavimų. Byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste ir naujų nusikalstamų veikų rizikos prasme svarbu paminėti, jog kaltinamasis po 2018 m. ne kartą buvo baustas ir už pasikartojančio pobūdžio nusižengimus, susijusius su turto grobimais, 2020 m. – už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą (t. 5, b. l. 99-107).

13. Pastebėtina, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika galimai padaryta veikiant bendrininkų grupe. Jos pobūdis taip pat savanaudiškas, smurtinis ir labai pavojingas. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis ne kartą nepaisė jam išreikšto pasitikėjimo ir toliau nesilaikė visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti, ignoruoti jam taikomas poveikio priemones ir yra pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad būdamas nesuimtas M. M. gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kad siekiant išvengti tokios rizikos, vienintelė galima tokios rizikos eliminavimo priemonė yra fizinis jo izoliavimas nuo visuomenės, t. y. suėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau minėtų duomenų visuma apie anksčiau taikytas poveikio priemones, taip pat ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimą, bei tolesnį nusikalstamų veikų darymą žinant apie galimą laisvės atėmimo bausmės grėsmę, teismui rodo, kad jokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant eliminuoti naujų nusikalstamų veikų riziką yra neefektyvios, todėl kaltinamojo M. M. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas.

11. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo skundo teiginiu, kad apygardos teisme vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teismui buvo perduota 2020 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi perduota teisiamajam posėdžiui pagal iš anksto suderintą ir nustatytą posėdžių grafiką (iš anksto suplanuoti keturi teismo posėdžiai). Kaltinamais pagrįstai teigia, kad 2021 m. sausio 7 ir 13 d. suplanuoti teisiamieji posėdžiai atidėti, tačiau tai buvo padaryta dėl tuo metu valstybėje paskelbto karantino ir tuo metu itin įtemptos epidemiologinės situacijos. Į 2021 m. vasario 5 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. paskirtus posėdžius neatvyko kaltinamoji S. O., tačiau teismas į tai reagavo rimtai ir nutarė ją atvesdinti. 2021 m. vasario 24 d. numatytas teisiamasis posėdis atšauktas atsižvelgiant į iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų gautą administracijos raštą, kad į minimą teisiamąjį posėdį neįmanoma pristatyti kaltinamojo D. S., taip pat atšauktas 2021 m. balandžio 26 d. numatytas teisiamasis posėdis gavus duomenų, kad kaltinamasis A. O. atlieka arešto bausmę ir su įstaiga nėra galimybės suderinti Zoom posėdžio. Visi kiti teisiamieji posėdžiai paskirti – 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 17 d, 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. birželio 2 d. vyko, o pertraukos tarp teismo posėdžių buvo skelbiamos dėl objektyvių priežasčių, taip pat atsižvelgiant ir į baudžiamojoje byloje dalyvaujančių teisėjų bei gynėjų užimtumą. Šiuo metu bylos nagrinėjimas vyksta nustatyta tvarka, yra suderintas ateinančių posėdžių grafikas, yra imamasi visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti sklandų bylos nagrinėjimą, taigi, kaltinamojo argumentai apie bylos vilkinimą yra nepagrįsti.

14. Kaltinamojo M. M. suėmimo trukmė šiuo metu pratęsta iki vienerių metų šešių mėnesių, tačiau tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Nei bendra suėmimo taikymo M. M. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla, taigi ir šia prasme kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė yra galima. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytos, itin pavojingos nusikalstamos veikos, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo M. M. skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo M. M. skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi kaltinamajam M. M. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.