- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-360/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Trečiasis asmuo
- E. V.
- Atsakovas
- H. R., H.
- Ieškovas
- A. Č.
- Advokatai
- Saulius Aviža, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-258-260/2008 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui H. R. dėl avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo. Trečiasis asmuo byloje E. V. .
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovo A. Č. atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 6.38, 6.237 straipsniais, 6.165 straipsnio 4 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo H. R. 40 000 Lt sumokėtą avansą, 256 000 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas 2004 m. spalio 25 d. su atsakovu H. R. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo 2005 m. rugsėjo mėnesį parduoti ieškovui 0,1035 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), už 353 000 Lt. 2005 m. rugsėjo 30 d. (paskutinę dieną, kada galėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis) atsakovas H. R. perleido minėtą nekilnojamąjį turtą I. B. už 139 000 Lt sumą. Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis jau buvo pradėta vykdyti - ieškovas su atsakovu derino langų dydį, durų dydį, grindų bei mūro pagrindą ir kitus namo statybai būtinus klausimus, be to, ieškovas sumokėjo 40 000 Lt avansą. Ieškovas 2005 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti jo ir atsakovo H. R. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Šią bylą išnagrinėjo Kauno apygardos teismas, o apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas ir joje nustatyta, kad tarp ieškovo A. Č. ir atsakovo H. R. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, ji buvo pradėta vykdyti, ieškovas A. Č. sumokėjo atsakovui H. R. 40 000 Lt avansą, atsakovas H. R. 2005 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido 0,1035 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), už 139 000 Lt.
Ieškovo atstovas pažymėjo, kad ieškovas pagal 2004 m. spalio 25 d. sutartį sumokėjo atsakovui 40 000 Lt avansą. Pusė šios sumos buvo tiesiogiai sumokėta atsakovui H. R. sudarant sutartį, dar 20 000 Lt buvo perduoti atsakovo verslo partneriui E. V. . Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi pripažino, kad 2004 m. spalio 25 d. sutarties pagrindu atliktas 40 000 Lt mokėjimas atsakovui H. R. yra tinkamas. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 40 000 Lt avansą. Ieškovui iš nesąžiningo atsakovo taip pat priteistina 139 000 Lt prarastos galimybės piniginė vertė, kurią gavo atsakovas H. R. pardavęs žemės sklypą ir gyvenamąjį namą I. B. už 139 000 Lt. Preliminarioji sutartis buvo pradėta vykdyti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu. Be to, ieškovas negavo pajamų, kurias, būdama sąžininga šalis, tikėjosi gauti, tai yra tą nekilnojamojo turto vertę, kurią ieškovas, sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, būtų įgijęs sutarties įvykdymo terminu bei įforminus nuosavybes teises į turtą. Tuo metu turto vertė buvo apie 470 000 Lt. Ieškovas prašė priteisti kainų skirtumą tarp kainos, kurią buvo sutarę ieškovas ir atsakovas, ir tikrosios nekilnojamojo turto vertės 2005 m. rugsėjo 30 d. Ši suma yra 117 000 Lt. Ieškovas taip pat prašė teismo paskirti ekspertizę ir įvertinti žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo A. Č. ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo H. R. 40 000 Lt avansą ieškovui. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
Sprendime nurodyta, kad ieškovas savo reikalavimus grindė, kaip jis teigia, prijungtoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-387-527/2006 nustatyta aplinkybe, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2004 m. spalio 25 d. sudaryta sutartis yra preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-387-527/2006 nustatyta, jog 2004 m. spalio 25 d. sutartis yra preliminarioji. Teismo manymu, to nepripažino nei Kauno apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas. Ieškovas savo nuomonę grindė tik logine išvada, jog teismams nepripažinus 2004 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindine, ji laikytina preliminariąja. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje konstatavo, jog 2004 m. spalio 25 d. sutartis sudaryta nekvalifikuotai, sutarties sąlygos yra neaiškios, joje nėra numatyta, kad šia sutartimi atsakovas įsipareigoja parduoti ieškovui namą bei žemės sklypą, o ieškovas – nupirkti, nepasisakyta, kad šalys ateityje, pastačius namą, sudarys kitą – pagrindinę sutartį. 2004 m. spalio 25 d. sutartyje nenumačius šalių įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį, ši sutartis nelaikytina preliminariąja. Teismo įsitikinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis patyrė nuostolių dėl 2004 m. spalio 25 d. sutarties sudarymo bei vykdymo. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-387-527/2006 nustatyta, kad pats ieškovas nevykdė įsipareigojimo finansuoti namo statybą. Nurodytų argumentų pagrindu teismas laikė nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti jam 256 000 Lt nuostolių atlyginimą.
Nors atsakovas pripažino, jog jis yra gavęs tik 20 000 Lt avansą, teismas pažymėjo, jog 40 000 Lt avanso gavimo faktas nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-387-527/2006. Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia. Teismas pripažino, kad atsakovas H. R. 40 000 Lt avansą iš ieškovo gavo be teisėto pagrindo. Nors šalys ir buvo sudarę 2004 m. spalio 25 d. sutartį, pagal kurią buvo mokamas avansas, tačiau teismas šios sutarties nepripažino dėl jos nekvalifikuoto parengimo bei dėl nepakankamo aiškumo. Šią sutartį pripažinti preliminariąja taip pat nėra pagrindo, todėl pagal šalių sudarytą nekonkrečią, šalių santykius aiškiai neapibrėžiančią sutartį gauti pinigai laikytini be teisinio pagrindo įgytu turtu ir grąžintini ieškovui. Atsakovui neįrodžius, kad sumokėtas avansas buvo tinkamą 2004 m. spalio 25 d. sutarties įvykdymą užtikrinantis mokėjimas, neįrodžius, kad atsakovas dėl ieškovo kaltės dėl netinkamo 2004 m. spalio 25 d. sutarties vykdymo patyrė nuostolių, 40 000 Lt avansas iš atsakovo priteistas ieškovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas H. R. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria yra priteista ieškovui iš atsakovo 40 000 Lt avanso, ir šią ieškinio dalį atmesti, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovui buvo sumokėtas 40 000 Lt dydžio avansas. Nepagrįstas teismo argumentas, jog avanso faktas yra nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-387-527/2006. Nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl avansinės įmokos dydžio priteisimo, todėl nurodytas teismo procesinis sprendimas negali būti pagrindas priteisti avansą. Teismas negalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo argumentais, kurie nei patvirtina, nei paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje, kuris paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi, konstatuota, jog ieškovas A. Č. sumokėjo atsakovui H. R. tik 20 000 Lt. Atsakovas pripažįsta, jog iš ieškovo gavo tik 20 000 Lt. Ieškovas iki 2004 m. spalio 25 d. sutarties pasirašymo perdavė E. V. 20 000 Lt avansą, kuris nurodytas 2004 m. spalio 25 d. sutartyje. H. R. 20 000 Lt perdavė E. V. , o ne ieškovas. Sutarties su ieškovu pasirašymo dieną ir buvo patvirtintas tų pačių E. V. perduotų pinigų gavimas.
3. Teismas nepagrįstai priteisė sumokėtą avansą ieškovui. Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-527/2006 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi konstatuota, kad sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovo veiksmų. Kadangi ieškovas A. Č. nevykdė įsipareigojimo finansuoti statybas, sutartis nebuvo įvykdyta. Dėl nurodytų aplinkybių avansas turi likti pardavėjui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo H. R. apeliacinį skundą ieškovo A. Č. atstovas prašo atsakovo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad:
1. Ieškovas pagal 2004 m. spalio 25 d. sutartį sumokėjo 40 000 Lt avansą. Pusė šios sumos buvo tiesiogiai sumokėta sudarant sutartį, o kita pusė buvo perduota atsakovo verslo partneriui E. V. . Apeliacinės instancijos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje kitoje civilinėje byloje, nurodyta, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad iš ieškovo yra gavęs tik 20 000 Lt. 20 000 Lt negavimo iš ieškovo aplinkybę leidžiama įrodinėti tik rašytiniais įrodymais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas pagal 2004 m. spalio 25 d. sutartį yra sumokėjęs 40 000 Lt atsakovui.
2. Kitoje civilinėje byloje avanso sumokėjimo faktas buvo vertinamas teismui nagrinėjant bylą pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovui dėl preliminariosios sutarties patvirtinimo.
3. Ieškovas, vykdydamas preliminariąją namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė atsakovui 40 000 Lt avansą. Pagrindinė namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl neliko pagrindo, kuriuo remiantis 40 000 Lt avansas priklausytų atsakovui, ir pinigai turi būti grąžinti ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant 40 000 Lt dydžio avansą iš atsakovo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178, 12 str.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (b. l. 134-137) ieškovo A. Č. ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo H. R. 40 000 Lt avansą. Atsakovas (apeliantas) H. R. apeliaciniu skundu ginčija tą teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovui priteistas 40 000 Lt dydžio avansas (b. l. 141-143).
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovui buvo sumokėtas 40 000 Lt dydžio avansas. Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje, kuri yra prijungta prie nagrinėjamos bylos, pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams H. R. , I. B. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo (tretieji asmenys E. V. ir notarė R. I. ) atmetė ieškovo pareikštą ieškinį. Sprendime nurodyta, kad rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas 2004 m. spalio 20 d. sumokėjo trečiajam asmeniui E. V. 20 000 Lt avanso už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2004 m. spalio 25 d. ieškovas ir atsakovas H. R. sudarė sutartį. Taip pat nustatyta, kad atsakovas H. R. po sutarties tekstu: „Pirkėjas: A. Č. , pardavėjas H. R. . Gavau 20 000 Lt avansą už sklypą 0,1035 ha (duomenys neskelbtini)“, pasirašė kartu pasirašydamas ir 2004 m. spalio 25 d. sutartį (žr. b. l. 11-19; civilinė byla Nr. 2-387-527/2006, t. 2, b. l. 68-76). Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi, vertindamas Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo A. Č. apeliacinį skundą, pažymėjo, kad ieškovas pagal 2004 m. spalio 25 d. sutartį atsakovui yra sumokėjęs 40 000 Lt. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus (du raštelius apie pinigų gavimą) bei šalių ir trečiojo asmens parodymus, sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad iš ieškovo yra gavęs tik 20 000 Lt. Aplinkybę, kad ieškovas jam yra sumokėjęs tik 20 000 Lt, atsakovas įrodinėja trečiojo asmens paaiškinimais. CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatytos įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės, pagal kurias bylos aplinkybės, kurios pagal taisykles turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis priemonėmis. Sandoriams tarp fizinių asmenų, kai sandorio suma yra didesnė kaip 5 000 Lt, įstatymas reikalauja paprastos rašytinės formos (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Tai reiškia, kad 20 000 Lt negavimo iš ieškovo aplinkybę leidžiama įrodinėti tik rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas rašytiniais įrodymais šios aplinkybės neįrodinėjo (žr. b. l. 20-24; civilinė byla Nr. 2-387-527/2006, t. 2, b. l. 111-115). Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 331 str. 6 d.), nėra duomenų (jų taip pat nepateikė ir proceso dalyviai), kad ji būtų panaikinta kasacine tvarka.
CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (sprendimo res judicata galia). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas procesinės teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2004, ir kt.). Taigi aplinkybė, jog ieškovas sumokėjo atsakovui 40 000 Lt avansą, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (ieškovas – A. Č. , atsakovas – H. R. , trečiasis asmuo – E. V. ), ir ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu, kurio nereikia įrodinėti. Be to, minėti apeliacinės instancijos teismo argumentai kitoje civilinėje byloje sudaro pagrindą teigti, kad faktai dėl avanso sumokėjimo ir jo dydžio toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas, o nagrinėjamoje byloje šis faktas taip pat yra įrodinėjamas. Avanso sumokėjimo faktas ir dydis buvo vertinamas nagrinėjant bylą dėl sutarties patvirtinimo. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, esą nepagrįstas teismo motyvas, jog duoto avanso dydžio faktas buvo nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-387-527/2006.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos įrodymai bei prijungtos civilinės bylos Nr. 2-387-527/2008 medžiaga taip pat patvirtina aplinkybę, jog atsakovas gavo 40 000 Lt dydžio avansą. 2004 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią sudarė A. Č. (pirkėjas) ir H. R. (pardavėjas), prieraše nurodyta, kad H. R. gavo 20 000 Lt avansą už 0,1035 ha sklypą (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-387-527/2006 t. 1, b. l. 8-9). 2004 m. spalio 20 d. raštelyje nurodyta, kad E. V. iš A. Č. gavo 20 000 Lt avansą už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-387-527/2006 t. 1, b. l. 10). 2004 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nėra fiksuojama, kad sutarties prieraše įrašytoji 20 000 Lt suma, kurią gavo pardavėjas, yra ta pati suma, kuri 2004 m. spalio 20 d. buvo perduota E. V. . Sutartyje nėra nurodytas trečiojo asmens E. V. dalyvavimas ją sudarant. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo E. V. iš ieškovo gautus pinigus po to perdavė H. R. . Dėl šių pinigų perdavimo ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiasis asmuo E. V. nurodė, kad jis nematė, ar A. Č. papildomai mokėjo atsakovui 20 000 Lt (b. l. 131). Išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad H. R. gavo iš viso 40 000 Lt dydžio avansą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sutarties tarp ieškovo ir atsakovo pasirašymo dieną buvo patvirtintas tų pačių E. V. perduotų pinigų gavimas, nes įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokias apelianto nurodomas aplinkybes, nėra pateikta. Be kita ko, apeliantas visiškai nepateikė rašytinių įrodymų, kurie leistų patvirtinti jo nurodomas aplinkybes dėl gauto avanso dydžio. Į tai atkreipė dėmesį ir apeliacinės instancijos teismas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-387-527/2008.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė sumokėtą avansą ieškovui, teismams kitoje civilinėje byloje nustačius, kad sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovo veiksmų, kada avansas turėtų likti pardavėjui.
Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 str. 2 d.). Avanso paskirtis – pagrindinės prievolės mokėjimas, kuris siejamas su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją. 2004 m. spalio 25 d. sutartimi šalims nesukūrus teisinių santykių (neįgijus teisių ir pareigų) ieškovo atsakovui sumokėtas avansas turi būti grąžintas ieškovui. Tuo atveju, kai sutartis neįgyvendinama, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal sutartį, grąžinimo, šių gali būti reikalaujama, remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.237 straipsnis). Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą (pinigines lėšas) gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šalims jų sudaryta 2004 m. spalio 25 d. sutartimi nesukūrus teisinių santykių (neįgijus teisių ir pareigų) atsakovo gautas avansas laikytinas gautu be teisinio pagrindo. Teismai kitoje byloje atkreipė dėmesį į tai, kad 2004 m. spalio 25 d. sutartyje nėra jokio atsakovo H. R. įsipareigojimo perduoti ieškovui žemės sklypą ir jame turėjusį būti pastatytą pastatą. Teismai kitoje byloje nepatvirtino šalių 2004 m. spalio 25 d. sutarties, todėl pagal šią sutartį gauti pinigai laikyti be pagrindo įgytu turtu ir yra grąžintini ieškovui (CK 6.237 str.). Šalių 2004 m. spalio 25 d. susitarime nebuvo nuostatos, kad A. Č. (pirkėjas) nevykdant įsipareigojimų H. R. (pardavėjas), H. R. turi teisę pasilikti gautą avansą. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nebuvo pareiškęs savarankiškų reikalavimų, jis neįrodė, kad dėl 2004 m. spalio 25 d. sutarties būtų patyręs nuostolių, kad sumokėta suma buvo tinkamą sutarties įvykdymą užtikrinantis mokėjimas, todėl ieškovo 40 000 Lt sumokėtas avansas iš atsakovo priteistinas ieškovui. Šias aplinkybes pagrįstai nustatė ir vertino pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, atitinka teisingumo reikalavimus, o jį naikinti arba keisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Netenkinant atsakovo apeliacinio skundo iš jo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 88 str. 1 d. 3 p., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo H. R. į valstybės biudžetą 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.