Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjos UAB „Termopolis“ atstovui T.D., atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo atstovei Ilonai Jurevičienei, 2012 m. gruodžio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Termopolis“ skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui dėl 2012-10-16 sprendimų Nr. (4.8.2.)-IJ-3655, Nr. (4.8.2.)IJ-3662 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB „Termopolis“ skundu (b.l. 4-6) prašo panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo 2012-10-16 sprendimus Nr. (4.8.2.)-IJ-3655 „Dėl atsisakymo registruoti prokūrą“ ir Nr. (4.8.2.)IJ-3662 „Atsakymas į skundą“ bei įpareigoti atsakovą įregistruoti juridinių asmenų registre UAB „Termopolis“ direktoriaus T.D. išduotą 2012-09-03 prokūrą.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo prokūrą atsakovas neapgrįstai atsisakė įregistruoti juridinių asmenų registre. Nesutinka su atsakovo argumentais, nurodytais ginčijamame 2012-10-16 sprendime Nr. (4.8.2.)IJ-3662, jog prokuristas iš dalies gali būti prilyginamas valdymo organui, kurio kompetencijos pažeidimas, sudarant sandorius, sukelia prievoles bendrovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.83 straipsnio 1 dalį, todėl juridinio asmens steigimo dokumentuose turėtų būti aiškiai išreikšta dalyvio valia suteikti ar nesuteikti juridinio asmens valdymo organui teises ateityje išduoti prokūrą. Mano, kad prokuristas negali būti prilyginamas valdymo organui, nes UAB „Termopolis“ įstatuose reglamentuotas vienasmenis valdymo organas - direktorius. Dalyviai yra aiškiai išreiškę valią bendrovės įstatuose dėl UAB „Termopolis“ direktoriaus kompetencijos. Įstatų teisės normos nukreipiamoji dispozicija reglamentuota, kad bendrovės vadovo kompetencija nesiskiria nuo nurodytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Taip pat įstatuose yra reglamentuota, kad bendrovė gali turėti ir kitokias, šiuose įstatuose nenumatytas, civilines teise ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir šiems įstatams. Argumentuodamas šiomis aplinkybėmis, teigia jog UAB „Termopolis“ turi teisę išduoti prokūrą, kurią atsakovas turi įregistruoti. Taip pat nurodo, kad prokūros įregistravimas jokių neigiamų pasekmių bendrovei ir tretiesiems asmenims sukelti negali.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaiko ir prašo tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu pareiškėjo skundo prašo netenkinti (b.l. 27-28). Atsiliepime paaiškina teisinius ir faktinius pagrindus, kuriais remiantis priimti ginčijami įsakymai. Nurodo, kad registro tvarkytojas pagal CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktą išnagrinėjęs pateiktą prašymą gali atsisakyti įregistruoti duomenų pakeitimus, jeigu dokumentų turinys prieštarauja įstatymams. Registro tvarkytojas gavęs prokūrą patikrina jos atitikimą įstatymų reikalavimams. Pagal CK 2.177 straipsnio 1 dalį prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. CK 2.46 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens steigimo dokumentais laikomi įstatai, steigimo sandoris arba įstatymų numatytais atvejais - bendrieji nuostatai, todėl prokūros, jei ji bus naudojama, išdavimo tvarka turėtų būtų numatyta bendrovės įstatuose. UAB „Termopolis“ įstatuose, įregistruotuose 2012-09-03, nenumatyta prokūros, kaip specifinės įgaliojimo rūšies, išdavimo ir panaikinimo tvarka. Taigi, jeigu steigimo dokumentuose nėra nurodyta prokūros išdavimo tvarka, registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įregistruoti prokūrą. Atsižvelgiant į nurodytas prokūros išdavimo ir įregistravimo teisines pasekmes bendrovei ir tretiesiems asmenims nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais ir mano, kad bendrovės steigimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyta atitinkamo valdymo organo, šiuo atveju bendrovės vadovo (direktoriaus) teisė išduoti prokūrą. Pažymi, kad teismui panaikinus atsakovo sprendimą, kuriuo atsisakyta registruoti ginčo prokūrą, atsakovas būtų įpareigotas įregistruoti prokūrą. Prašo byla nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje iš esmės palaikė atstovaujamos institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje iš esmės spręstina ar teisėtai ir pagrįstai veikė Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakydamas įregistruoti juridinių asmenų registre UAB „Termopolis“ direktoriaus T.D. išduotą 2012-09-03 prokūrą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas byloje nekelia jokių civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, susijusių su ginčo prokūros turiniu ir (ar) prokūros pasekmėmis bendrovės ar kitų asmenų teisėms ir pareigoms, o skundu iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar atsakovas tinkamai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl prokūros įregistravimo, ar laikėsi teisės aktais nustatytos tokio prašymo nagrinėjimo procedūros, ar teisėtai ir pagrįstai atsisakė prokūrą įregistruoti juridinių asmenų registre CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir šio straipsnio 2 dalies pagrindu.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Termopolis“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, bendrovės įstatai įregistruoti juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) 2012-09-03 (b.l. 13-14). JAR duomenimis nustatyta, kad: bendrovės valdymo organai - visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas (direktorius T.D.); taisyklė, pagal kurią asmenys veikia juridinio vardu – vienasmenis atstovavimas nuo 2012-09-03, juridinio asmens vardu veikia vadovas. UAB „Termopolis“ įstatų (b.l. 19-21) IV dalies 15 punkte nurodyta, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis bendrovės valdymo organas – vadovas (direktorius). Bendrovės steigėjais, remiantis įmonės steigimo sutartimi, yra 4 fiziniai asmenys (tarp jų ir dabartinis įmonės vadovas T.D.). Steigimo sutarties 11 punktu susitarta, jog šį sutartis yra kartu ir bendrovės akcijų pasirašymo sutartis (T.D. nurodytas turintis 10 akcijų iš 100). UAB „Termopolis“ 2012-08-23 steigiamojo susirinkimo metu patvirtino bendrovės įstatus, T.D. išrinko bendrovės direktoriumi, įgaliodami R.K. (akcininkas) sudaryti ir pasirašyti su bendrovės direktoriumi darbo sutartį per 3 dienas po bendrovės įregistravimo Registrų centre datos (b.l. 22).

Atsakovas 2012-09-11 raštu Nr. (4.8.2.)IJ-3272 išsprendė pareiškėjo 2012-09-06 prašymą dėl ginčo prokūros registravimo juridinių asmenų registre ir nustatė terminą iki 2012-10-11 šio prašymo trūkumams pašalinti, inter alia nurodydamas, jog nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, bus priimtas sprendimas atsisakyti įregistruoti prokūrą (b.l. 10). Trūkumų šalinimą atsakovas argumentavo Nuostatų 42 punkto (tais atvejais, kai duomenų tikrumo ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams netikrina notaras, šias funkcijas atlieka Registro tvarkytojas), CK 2.177 straipsnio 1 dalies (Prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka.), CK 2.46 straipsnio 1 dalies (Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Pagal šį kodeksą įstatams prilygsta juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai), CK nuostatomis bei nustatė šį terminą, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir šio straipsnio 2 dalies nuostatomis.

2012-09-17 atsakovas gavo 2012-09-14 pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti nustatytą terminą trūkumams dėl ginčo prokūros registravimo pašalinti (b.l. 11-12). Pareiškėjas 2012-09-14 skunde išdėstė iš esmės tokius pat argumentus, kokius nurodo ir skunde teismui. Ginčijamu 2012-10-16 sprendimu Nr. (4.8.2.)IJ-3662 atsakovas atsakė į pareiškėjo 2012-09-14 skundą, kuriuo pareiškėjui pakartotinai grąžino 2012-09-06 prašymą JAR-1 su priedais ir ginčo prokūra (b.l. 9). Šį sprendimą atsakovas grindė CK 2.176 – 2.185 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis prokūros instituto sampratą, išdavimą, formą ir kt., bei sutinkamai su CK 2.68 straipsnio 3 dalimi, paaiškino, kad sprendimas gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo 2012-09-06 prašymą įregistruoti prokūrą, atsakovas išsprendė ginčijamu 2012-10-16 sprendimu Nr. (4.8.2.)IJ-3655, kuriuo atsisakė registruoti prokūrą (b.l. 8). Šį sprendimą atsakovas grindė tuo, kad nustatytu terminu, t.y. iki 2012-10-11, pareiškėjas nepašalino prašymo trūkumų, todėl vadovaujantis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu (Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus inter alia tik tuo atveju, jeigu: dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams.) ir šio straipsnio 2 dalimi („Jeigu yra kliūčių įregistruoti pateiktus registrui dokumentus ar duomenis, registro tvarkytojas skiria terminą trūkumus pašalinti. Jei per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, juridinių asmenų registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus)“ atsisakoma įregistruoti prokūrą. Remiantis CK 2.68 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, taip pat paaiškinta, kokia apmokėjimo už pateiktą prašymą JAR-1 grąžinimo tvarka.

Teisinis ginčo vertinimas ir išvados.

Juridinių asmenų samprata, požymiai, steigimas, teisnumas, valdymas, pabaiga ir kiti su juridinių asmenų veikla susiję teisiniai santykiai reglamentuojami civilinės teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose civiliniuose įstatymuose. CK 2.62 straipsnyje įtvirtintas atskleidimo principas, reikalaujantis juridiniams asmenims juridinių asmenų registre nurodyti visus reikalaujamus duomenis apie save ir savo veiklą. Įgyvendinant atskleidimo principą, įsteigtas juridinių asmenų registras, kuriame įrašomi ir kaupiami atitinkami duomenys.

Juridinių asmenų registrą tvarko įstatymų nustatyta valstybės institucija (CK 2.62 straipsnio 4 dalis). Pagal Juridinių asmenų registro įstatymą tokia institucija yra Teisingumo ministerija. Remiantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai), 7 punktu, Teisingumo ministerija yra vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, o valstybės įmonė Registrų centras – registro tvarkymo įstaiga, kuri užtikrina registro tvarkymo funkcijų, registruojant juridinius asmenis, įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad skundžiami sprendimai priimti kompetentingo, t.y. tokius sprendimus įgalioto priimti, viešojo administravimo subjekto – centrinio registratoriaus padalinio - Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo, (sprendimai pasirašyti filialo Juridinių asmenų registro skyriaus vedėjos A.B.).

Juridinių asmenų registro veiklą ir jame registruojamų duomenų registravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei minėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-22 nutarimu Nr. 1407 patvirtinti Juridinių asmenų registro nuostatai.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti registruoti juridinį asmenį arba juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, kurių forma ar turinys prieštarauja įstatymams (CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Esant bent vienai priežasčiai, dėl kurios registro tvarkytojas negali registruoti juridinio asmens ar dokumentų, duomenų pakeitimo (CK 2.68 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai), turi būti paskirtas terminas tokiems trūkumams pašalinti. Juridinių asmenų registras gali atsisakyti registruoti duomenis ar dokumentus tik jeigu per nustatytą terminą šie nebuvo pataisyti. Atsisakydamas registruoti juridinį asmenį arba juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, juridinių asmenų registro tvarkytojas turi surašyti motyvuotą sprendimą (CK 2.68 straipsnio 2 dalis, Nuostatų 95 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas registruoti prokūrą, rėmėsi CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu - UAB „Termopolis“ įstatuose nėra nurodyta prokūros išdavimo tvarka, ir nustatęs pareiškėjo prašymo trūkumus, teisėtai ir pagrįstai nustatė terminą jiems pašalinti.

CK 2.176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu. CK 2.177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Ši nuostata iš esmės pakartojama Nuostatų, dalyje pavadinimu „Dokumentų pateikimas registruojant prokūrą“, 66 punkte, kuriame reglamentuota, kad juridinio asmens valdymo organui, juridinio asmens savininkui ar jo įgaliotam asmeniui juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka išdavus prokūrą, dokumentų ir duomenų teikėjas Registro tvarkytojui pateikia šiuos dokumentus: 66.1. prašymą įregistruoti prokūrą; 66.2. prokūrą. CK 2.46 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus.

Nuostatų 42 punktas įpareigoja registro tvarkytoją tikrinti duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymo reikalavimams, kai teikiami notaro nepatvirtinti dokumentai. Šiuo atveju atsakovas privalėjo vertinti pareiškėjo teikiamų dokumentų tikrumą ir atitiktį įstatymo reikalavimams. Vertinant šio tikrinimo apimtį, svarbu vadovautis ir Nuostatų 34.2 punktu, kuris reglamentuoja, kad duomenų registrui teikėjas atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą. Registro tvarkytojo teisės, kurios nustatytos CK 2.68 straipsnyje, t.y. šių teisių apimtis rodo, kad esant kliūtims registruoti duomenis dėl to, kad pateikti registruoti duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys, registro tvarkytojas ne pats aiškinasi ir šalina šiuos neatitikimus, bet nustato duomenų teikėjui terminą trūkumams pašalinti. Tai reiškia, kad ištaisyti CK nurodytus neaiškumus privalo duomenų teikėjas.

Pagal CK 2.68 straipsnio 2 dalį sprendimo atsisakyti registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus pagrindas yra fakto, kad per registro tvarkytojo nustatytą terminą nepašalinami trūkumai, konstatavimas. Aiškinant CK 2.68 straipsnio 2 dalies turinį, vertintina, kaip reglamentuojama sprendimų priėmimo procedūra Nuostatuose. Nuostatų 95 punkte nustatyta, kad registro tvarkytojas, gavęs šiuose Nuostatuose nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus tuos atvejus, kai šiuose Nuostatuose numatyti kitokie įregistravimo terminai, patikrina, ar nėra kliūčių įregistruoti Registro objektą, steigimo dokumentus ar Registro duomenis. Jeigu kliūčių nėra, Registro tvarkytojas priima šių Nuostatų 96.1 punkte nurodytą sprendimą ir įregistruoja Registro objektą, steigimo dokumentus ir Registro duomenis, kitu atveju - informuoja apie tai dokumentų ir duomenų teikėją, nustatydamas terminą, per kurį trūkumai turi būti pašalinti. Jeigu per nustatytąjį terminą trūkumai nepašalinami ar nepateikiami pataisyti dokumentai, Registro tvarkytojas priima šių Nuostatų 96.2 punkte nurodytą sprendimą. Remiantis Nuostatų 96 punktu, Registro tvarkytojas priima šiuos sprendimus: „96.1. įregistruoti ar išregistruoti Registro objektą, įregistruoti pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ir įregistruoti Registro duomenis ar jų pakeitimus; 96.2. atsisakyti įregistruoti ar išregistruoti Registro objektą, įregistruoti pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ir įregistruoti Registro duomenis ar jų pakeitimus“.

Sistemiškai aiškinant aukščiu išdėstytą, ginčui spręsti aktualų teisinį reglamentavimą, išanalizavus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB „Termopolis“ steigimo dokumente – įstatuose, nėra nurodyta prokūros išdavimo tvarka, todėl tai nustatęs, atsakovas pagrįstai nustatė terminą prašymo dėl prokūros įregistravimo trūkumams pašalinti ir taip šios procedūros tinkamai laikėsi. Pareiškėjui per nustatytą terminą nepateikus duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Termopolis“ įstatuose prokūros išdavimo tvarka yra numatyta, atsakovas teisėtai ir pagrįstai ginčijamu 2012-10-16 sprendimu Nr. (4.8.2.)IJ-3655, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir šio straipsnio 2 dalimi atsisakė įregistruoti prokūrą juridinių asmenų registre.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ginčijami atsakovo sprendimai pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, nes teismas nenustatė ginčijamų aktų panaikinimo pagrindų, kuriais šie sprendimai turėtų būti naikinami, todėl skundo reikalavimas dėl šių sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos yra skirtingos. Kompetencija ir funkcijos nustatomos juridinio asmens steigimo dokumentuose atsižvelgiant į imperatyvias teisės normas, esančias konkrečias juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose įstatymuose (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Teisinėje kalboje sąvoka „įstatymo reikalavimas“ reiškia imperatyvią nuostatą, t.y. tokią nuostatą, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000 m.). Nustatant, ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiškai išreikšto imperatyvo, yra privalomo pobūdžio, ji turi būti aiškinama pagal bendruosius teisės normų aiškinimo metodus: turi būti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Imperatyvioji yra tokia teisės norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Imperatyvaus teisinio reglamentavimo esmė – visuomeninių santykių dalyvių elgesio laisvės ribojimas privalomais nurodymais, siekiant viešųjų visuomenės interesų apsaugos. Imperatyviosioms teisės normoms būdingas absoliutus privalomumas, t.y. jų galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti privatūs teisinių santykių subjektai savo susitarimu; jomis savo veikloje vadovautis ir užtikrinti jų įgyvendinimą atitinkamose viešojo administravimo srityse privalo viešieji subjektai (valstybės institucijos, pareigūnai ir kt.) /žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011/.

Būtent CK 2.177 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus įstatymo reikalavimas prokūrai išduoti – „prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka “, todėl kitaip aiškinti prokūros išdavimo tvarkos teismas neturi faktinio ir juridinio pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog prokūrą atsisakyta įregistruoti neteisėtai ir nepagrįstai. Be to, pareiškėjo argumentai, jog iš esmės bendrovės įstatai leidžia prokūrą įregistruoti ir (ar) šių įstatų turinys tam neprieštarauja ir pan., vertintina kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kuri objektyviai nėra ir negali būti juridiniu pagrindu kitaip aiškinti prokūros išdavimo tvarkos nei ji reglamentuota įstatymu.

Dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.

Byloje įrodžius, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą įregistruoti juridinių asmenų registre UAB „Termopolis“ direktoriaus T.D. išduotą 2012-09-03 prokūrą, todėl ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Termopolis“ skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui dėl 2012-10-16 sprendimų Nr. (4.8.2.)-IJ-3655, Nr. (4.8.2.)IJ-3662 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus - įpareigoti atsakovą Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti juridinių asmenų registre UAB „Termopolis“ direktoriaus T.D. išduotą 2012-09-03 prokūrą, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.