Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjai E. K., jos įgaliotam atstovui advokatui V. K., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento atstovams A. J., A. B., R. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo E. K. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento 2021 m. vasario 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarime nurodyta, kad Alytaus m. sav., (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 27 d. 10 val. 51 min. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 20 val. 46 min. VMVT Marijampolės departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė R. J. ir vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė V. S. atliko neplaninį ūkio subjekto (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu buvo surašytas VMVT Marijampolės departamento Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) 2020 m lapkričio 27 d. patikrinimo aktas Nr. 41MP1-232. (duomenys neskelbtini) yra VMVT kontroliuojamas maisto tvarkymo subjektas, patvirtintos ekonominės veiklos rūšys - pagrindinė (laikymas ir sandėliavimas), papildoma (krovininis kelių transportas). Neplaninis patikrinimas atliktas pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. B4-304 „Dėl neplaninio patikrinimo atlikimo“ turint pagrįstų įtarimų, kad maisto tvarkymo subjektas vykdo mėsos perdirbimo veiklą, neturint šiai veiklai išduoto VMVT leidimo. 2020 m. lapkričio 27 d. atliekamo patikrinimo ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdo mėsos perdirbimo veiklą, neturėdama šiai veiklai išduoto VMVT leidimo. 2020 m. lapkričio 27 d. atliekamo patikrinimo metu VMVT kontroliuojamo sandėlio patalpose buvo rasti dideli kiekiai neženklintų mėsos gaminių ir pusgaminių (įvairių mėsos gaminių - 45,1 kg; mėsos produktų su gedimo požymiais - 31,74 kg, mėsos pusgaminių, kurių nebaigtas technologinis procesas, šviežiai paruošti, termiškai neapdoroti - suktinių - 47 kg, dešrelių ir dešrų - 18,48 kg; gamybos metu susidariusių produktų likučių - lašinių - 4 kg, kaulų, stuburo slankstelių ir odelių - 35,32 kg). Minėtiems gaminiams ir pusgaminiams nebuvo pateikti atsekamumo dokumentai, iš viso 181,64 kg. Sandėliavimo patalpoje mėsos gaminiai, kurių tinkamo vartoti terminas dar buvo geras (dešrelės virtos, pieniškos, 4,88 kg, kepta kiaulienos nugarinė, 2,56 kg), buvo laikomi kartu su mėsos gaminiais, kurie turėjo mėsos gedimo požymių, buvo lipnūs, pajuodę, sudžiūvę, nebūdingo rūkytiems gaminiams kvapo, be ženklinimo etikečių, laikomi nešvariose dėžėse. Kontroliuojamo sandėlio patalpoje iš viso buvo rasta 189,08 kg nesaugios ir neženklintos produkcijos, 2020 m. lapkričio 27 d. atliekamo patikrinimo metu sandėlio patalpose buvo rastos statinėje laikomos nepakuotos sūdytos žarnos be jokio ženklinimo. Patalpų temperatūra nekontroliuojama, maisto tvarkymo subjekto atsakingas asmuo atsisakė pateikti pildomus savikontrolės žurnalus. Rasti dideli kiekiai prieskonių, kurie buvo laikomi lentynose, atvirose (atidarytose) pakuotėse, rasti 2 atviri (atidalyti) maišai nitritinės druskos, kuri buvo laikoma ant žemės. Rasta pakavimo medžiagų, kurios buvo laikomos įvairiose vietose dėžėse ant žemės, prieskonių lentynose, neapsaugant jų nuo taršos rizikos. Rasta dideli kiekiai nepanaudotų ženklinimo etikečių. 2020 m. lapkričio 27 d. atliekamo patikrinimo metu kitoje patalpoje pro atidarytas duris buvo pastebėta prikabintų rūkytų mėsos gaminių, viryklė, juodos (suodinos) durys, panašu į rūkymo patalpas, į šias patalpas VMVT Marijampolės departamento pareigūnus buvo atsisakyta įleisti. Atlikus i.VAZ sistemos analizę buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. maisto tvarkymo subjektas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gavo žaliavos: du kartus atvėsintos kiaulienos mėsos (iškaulintos), viso 927,4 kg, 7 pavadinimų prieskonių, viso 9,5 kg, kiaulių plonųjų žarnų, sūdytų, viso 10 kg ir avių žarnų, sūdytų, viso 10 kg. Atsakingas maisto tvarkymo subjekto asmuo E. K. negalėjo paaiškinti, kur buvo nukreiptos šios žaliavos, taip pat atsisakė pateikti maisto produktus lydinčius dokumentus. Atliekamo patikrinimo metu atsakingas maisto tvarkymo subjekto asmuo E. K. nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio mėnesio maisto tvarkymo subjektas sandėliavimo veiklos nevykdo. Šių faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad maisto tvarkymo subjektas (duomenys neskelbtini) vykdė ir mėsos perdirbimo veiklą, neturėdama šiai veiklai VMVT išduoto leidimo. Šiais E. K. veiksmais buvo pažeisti: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, 4 straipsnio I dalies a) ir b) punktų; Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų; Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl gyvūninio maisto tvarkymo subjektų parvirtinimo ir registravimo aprašo patvirtinimo“, 4 punkto, reikalavimai. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 27 d. atliekamo patikrinimo metu VMVT kontroliuojamo sandėlio patalpose, į kurias buvo galimybė patekti, buvo rasta įvairių neženklintų ir nesaugių mėsos gaminių ir pusgaminių (mėsos gaminių - 45,1 kg; mėsos produktų su gedimo požymiais - 31,74 kg; mėsos pusgaminių, kurių nebaigtas technologinis procesas, šviežiai paruošti, termiškai neapdoroti, suktinių - 47 kg, dešrelių ir dešrų - 18,48 kg; gamybos metu susidariusių produktų likučių - lašinių - 4 kg, kaulų, stuburo slankstelių ir odelių 35,32 kg). Minėtiems gaminiams ir pusgaminiams nebuvo pateikti atsekamumo dokumentai, viso 181,64 kg. Sandėliavimo patalpoje suženklinti mėsos gaminiai, kurių tinkamumo vartoti terminas dar buvo geras (dešrelės virtos, pieniškos, 4,88 kg, kepta kiaulienos nugarinė, 2,56 kg), buvo laikomi kartu su mėsos gaminiais, kurie turėjo mėsos gedimo požymių, buvo lipnūs, pajuodę, sudžiūvę, nebūdingo rūkytiems gaminiams kvapo, be ženklinimo etikečių, laikomi nešvariose dėžėse, buvo surašytas VMVT Alytaus departamento 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 22SV-77 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo, uždraudimo“, kuriuo buvo uždrausta tiekti rinkai aukščiau nurodytą produkciją, viso 189,08 kg. Šiais E. K. veiksmais buvo pažeisti: 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys; 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496//EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/F-R bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 9 straipsnio 1 dalies; Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies l ir 5 punkto, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 21 punkto, reikalavimai. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ANK 156 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Be to, 2020 m. lapkričio 27 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad VMVT kontroliuojamo sandėlio patalpos netvarkingos, nešvarios, jose daug pašalinių daiktų. Sandėliavimo patalpose dėžėse ant grindų kartu buvo laikoma šviežia mėsa ir mėsos pusgaminiai (šonkauliai, kaulai, odos, dešrelės, suktiniai, dešros, neaiškios kilmės su mėsos gedimo požymiais mėsos gaminiai). Vienoje šaldymo patalpoje prie dėžių, kuriose buvo laikomi mėsos gaminiai ir pusgaminiai, rastos dvi negyvos pelės, graužikų išmatos, Patalpose esančio šaldiklio ir sienų paviršiai padengti pelėsio apnašomis, plytelės ištrupėjusios ir paliktos vietoje. Sandėliavimo patalpose mėsos gaminiai, kurių tinkamumo vartoti terminas dar geras (dešrelės virtos, pieniškos, 4,88 kg, kepta kiaulienos nugarinė, 2,56 kg), buvo laikomi kartu su mėsos gaminiais, kurie turėjo mėsos gedimo požymių, buvo lipnūs, pajuodę, sudžiūvę, nebūdingo rūkytiems gaminiams kvapo, be ženklinimo etikečių, laikomi nešvariose dėžėse. Patalpų temperatūra nekontroliuojama, ūkio subjekto atsakingas asmuo atsisakė pateikti pildomus savikontrolės žurnalus. Nesudaryta galimybė darbo metu (realizuojant produkciją) nusiplauti rankas, išplauti tarą. Dalis dėžių laikomos lauke, purvinos, su neaiškios kilmės skysčiu, netvarkingai sudėtos teritorijoje. Sąlygų taros plovimui patalpose nėra. Patalpose daugybė pašalinių daiktų, kartu laikoma šunų pašaras, cheminės medžiagos, nitritinė druska, statinėje kiaulių žarnos, graužikams gaudyti skirtos lentelės su klijais laikomos atvirai patalpoje ant žemės. Pakavimo medžiagos įvairiose vietose dėžėje ant žemės, prieskonių lentynose, laikomos neapsaugotos nuo taršos, šaldytuvo patalpoje ant lubų susikaupęs kondensatas, o ant žemės laikomi mėsos gaminiai. Žarnos laikomos sandėliavimo patalpoje. Tikrinimo metu nerasta šalutinių gyvūninių produktų laikymui skirtos paženklintos vietos/taros, išvežimo patvirtinančių dokumentų. Dėl nustatytų pažeidimų surašytas VMVT Alytaus departamento 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 22SV-78 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, uždraudimo“, kuriuo sustabdyta (duomenys neskelbtini) pagrindinė ekonominės veiklos rūšis - laikymo, sandėliavimo veikla. Tokiais veiksmais pažeista 2004 m balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo I skyriaus 1, 2 dalies b), c) punktų, 4 dalies; II skyriaus I dalies a), b), c), d), c), f) punktų; III skyriaus 2 dalies g) punkto; V skyriaus I dalies a), b), c), d) punktų; VI skyriaus I, 2, 3, 4 dalies; IX skyriaus 2, 3, 4, 5 dalies; X skyriaus I, 2, 3, 4 dalies reikalavimai; Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo III skyrius, 18, 21 punktų, reikalavimai. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas A. J. paaiškino, kad Alytaus tarnyba net du kartus advokato prašymu posėdį buvo atidėjusi, be to vyko susirašinėjimas, todėl įmonė galėjo pateikti visus turimus dokumentus, tačiau jie to nepadarė. Papildė, kad sąvoka ,,tiekimas į rinką“ apima ir laikymą, todėl papildomai nereikia nustatyti, kad produkcija buvo tiekiama į rinką. Europos Reglamento Nr. 178/202 3 straipsnio 8 dalis numato, kad pateikimas į rinką yra maisto ar pašarų laikymas pardavimui. Inspektorių E. K. net neįleido į patalpas, kas irgi yra grubus pažeidimas ir tai taip pat patvirtina, kad buvo vykdoma gamyba.

Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovas R. Č. nurodė, jog VMVT Marijampolės departamento pareigūnai, atlikdami ūkio subjekto (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą, turėjo pagrįstų įtarimų, kad maisto tvarkymo subjektas vykdė mėsos perdirbimo veiklą, neturint šiai veiklai išduoto VMVT leidimo. Tikrinimo metu rasti ir nustatyti pažeidimai tik patvirtina, kad maisto tvarkymo subjektas vykdė mėsos perdirbimo veiklą, neturėdamas leidimo, nes sandėlio patalpose buvo rasta nesaugių ir neženklintų mėsos gaminių, pusgaminių, kurių neužbaigtas technologinis procesas, statinėje laikomos nepakuotos sūdytos žarnos, be jokio ženklinimo, rasti dideli kiekiai prieskonių, atviri maišai su nitritine druska; taip pat rasta pakavimo medžiagų, dideli kiekiai nepanaudotų ženklinimo etikečių; kitoje patalpoje pro atidarytas duris buvo pastebėta prikabintų rūkytų mėsos gaminių, viryklė, juodos (padengtos suodžiais) durys, panašu į rūkymo patalpas, į šias patalpas VMVT Marijampolės departamento pareigūnus buvo atsisakyta įleisti. Šiam maisto tvarkymo subjektui yra išduotas Maisto tvarkymo pažymėjimas, kurio veikla yra mėsos ir valgomųjų subproduktų, bei mėsos gaminių laikymui, sandėliavimui. Leidžiama veikla nieko bendro neturi su rastais prieskoniais, nitritine druska, sūdytomis žarnomis, pakavimo medžiagomis, bei pusgaminiais su neužbaigtu technologiniu procesu, kas rodo, kad ūkio subjektas vykdė papildomą maisto tvarkymo veiklą (t. y. mėsos perdirbimo veiklą), neturėdamas tam leidinio. Patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) sandėlyje buvo vykdoma ne tik mėsos perdirbimo veikla, neturint šiai veiklai išduoto VMVT leidimo, bet ir veikla, kuriai šis subjektas turėjo leidimą, vykdoma nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių maisto saugą, kokybę ir higieną reikalavimų, nes buvo rastos netvarkingos, nešvarios patalpos; grindys nešvarios, neplautos, kraštuose didelės purvo sankaupos, dėžės laikomos tiesiogiai ant grindų, patalpose esančio šaldiklio ir sienų paviršiai padengti pelėsio apnašomis, plytelės ištrupėjusios ir paliktos vietoje; šaldytuve, kuriame buvo laikomi mėsos gaminiai, tikrinimo metu pastebėta negyvų pelių, prilipusių prie klijų šaudyklės, greta dėžės su dešrelėmis; sandėliavimo patalpose rasta kartu laikomų pagamintų mėsos gaminių ir šviežios mėsos, nesudaryta galimybė darbo metu (realizuojant produkciją) nusiplauti rankas, išplauti tarą; dalis dėžių laikoma lauke, purvinos, su neaiškios kilmės skysčiu, netvarkingai sudėtos teritorijoje, sąlygų taros plovimui patalpose nėra; patalpose daugybė pašalinių daiktų, neaiškios kilmės skysčių, kartu laikoma šunų pašaras, cheminės medžiagos, nitritine druska, statinėje - kiaulių žarnos, graužikams gaudyti skirtos lentelės su klijais laikomos atvirai patalpoje ant žemės; patalpose sienų, durų paviršiai paveikti korozijos; patalpoje, esančioje greta sandėlio, rasta dideli kiekiai prieskonių, laikomi lentynose, atvirose pakuotėse, 2 atviri maišai su nitritine druska laikomi ant žemės; pakavimo medžiagos įvairiose vietose dėžėje ant žemės, prieskonių lentynose laikomos neapsaugotos nuo taršos; šaldytuvo patalpoje ant lubų susikaupęs kondensatas, o ant žemės laikomi mėsos gaminiai; žarnos laikomos sandėliavimo patalpoje, nekontroliuojama patalpų temperatūra; ūkio subjekto atsakingas asmuo atsisakė pateikti pildomus savikontrolės žurnalus; nerasta ŠGP laikymui skirtos paženklintos vietos/taros, išvežimo patvirtinančių dokumentų. Viso proceso metu nei pareiškėja, nei jos atstovas nepateikė jokių papildomų rašytinių įrodymų, susijusių su šia administracinio nusižengimo byla. Priešingai, pareiškėja nebendradarbiavo, protokole yra užfiksuota, kad ji atsisakė pateikti paaiškinimą dėl administracinio nusižengimo, be to, 2020 m. lapkričio 27 d. atliekamo patikrinimo metu neteikė prašomų dokumentų ir informacijos. Pareiškėjos prie skundo pridėti dokumentai nepaneigia patikrinimo metu ir tyrimo metu nustatytų pažeidimų, ir tik dar kartą patvirtina, kad ji bando išvengti atsakomybės, kadangi patikrinimo metu teigė, kad sandėliavimo veikla nevykdoma nuo 2020 m. balandžio mėnesio. Pareiškėja atitinka administracinio nusižengimo subjekto požymius (t. y. yra pakaltinama, sulaukusi tinkamo amžiaus, gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn bei pagal einamas pareigas ūkio subjekte turėjo pareigą būti rūpestinga ir užtikrinti, kad ūkio subjektas atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau to neužtikrino ir padarė Nutarime nurodytus administracinius nusižengimus). Pareiškėja, remiantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, yra ūkio subjekto direktorius. 2020 m. lapkričio 27 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti administracinių nusižengimų požymiai, susiję su viso ūkio subjekto veiklos netinkamu organizavimu, o ne pavienių specifinių funkcijų. Pareiškėja nerūpestingai vykdė savo pareigas kontroliuoti ūkio subjekto veiklą, įskaitant tinkamai organizuoti darbuotojų veiklą, kad ūkio subjekto veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus. Kita dalis patikrinimo metu nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų susijusi su ūkio subjekto veiklos vykdymu, neturint šiai veiklai išduoto VMVT leidimo. Pagrįsta tikėtis, kad už šiuos pažeidimus yra atsakingas ūkio subjekto vadovas - šiuo atveju būtent pareiškėjai tenka ši atsakomybė, kuri yra ūkio subjekto vadovas. Priimant skundžiamą nutarimą nei materialiosios, nei proceso teisės normos nebuvo pažeistos. Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priežasčių jį panaikinti nėra.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė nuo 2020 m. gegužės dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju-pardavėju, jam priskirta autoparduotuvė, prekiauja mėsa. 2020 metais po prekybos visi produktai, kuriems baigėsi galiojimas, arba galiukai, kurie neparsiduoda, kiekvieno pardavėjo buvo susveriami, surašomas lapas ir jie padedami į sandėlį, kur yra šaldytuvas, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), o po to buvo išvežami. Visa gera produkcija gaminama (duomenys neskelbtini) ceche, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo vykdoma nei gamyba, nei sandėliavimo veikla, o buvo laikomi gaminiai, kurie netinkami naudojimui. Nėra matęs tame sandėlyje jokių kimštuvų ar kitų įrengimų. Šalutiniai gamybos produktai buvo laikomi atskirame šaldytuve, kur sunešdavo atliekas pagal dokumentus.

Liudytoja I. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. dirbo vairuotoja-pardavėja, nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. jau nedirba. Likusius neparduotus mėsos gaminių galiukus ir gaminius, kurių galiojimas pasibaigęs, susisverdavo ir grąžindavo į šaldytuvą (duomenys neskelbtini), kur yra šaldymo patalpa, ant tos patalpos buvo užrašyta, kad tai - atliekų patalpa. (duomenys neskelbtini) gamyba nevyko, ji nemačiusi, kad ten vyktų gamyba.

Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka reglamentuoja ANK XXXIII skyrius. Atkreipiamas dėmesys, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja E. K. ir jos įgaliotas atstovas skundą dėl šio Institucijos Nutarimo grindė tiek procesiniais, tiek materialiniais administracinio nusižengimo teisenos pažeidimais.

Teismas, susipažinęs ir išanalizavęs visą pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo padaryti šiurkštūs esminiai tokių bylų tyrimo bei nagrinėjimo procesiniai teisenos pažeidimai, vien kurių pagrindu skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tokią savo poziciją teismas grindžia žemiau aptariamais motyvais.

ANK 608 straipsnio 1 dalis numato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą (ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš byloje esančio ANP matyti, jog jis buvo surašytas E. K. nedalyvaujant (b. l. 81-83). Taigi, tokiu atveju į bylą turėjo būti pateikti duomenys, jog E. K. šaukiama neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Tokių duomenų byloje nėra. Teismo posėdyje Institucijos atstovė A. B. nurodė, kad patikrinimo akte buvo nurodyta E. K. atvykti į departamentą 2020 m. lapkričio 30 d. dėl tolimesnių priemonių svarstymo, tačiau šaukimo dėl protokolo surašymo 2020 m. gruodžio 1 d. jai nesiuntė. Iš tiesų Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) 2020 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akto (b. l. 84-90) skiltyje ,,Nurodymai“ yra įrašas, jog 2020 m. lapkričio 30 d. 13.00 val. nurodoma E. K. atvykti į VMVT Alytaus departamentą dėl tolimesnių priemonių svarstymo (b. l. 89). Tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog E. K. buvo kviečiama dėl protokolo surašymo, tuo labiau, kad ir ANP jai surašytas ne 2020 m. lapkričio 30 d., o 2020 m. gruodžio 1 d. (b. l. 81-83). Dviprasmiškumą sukelia ir ANP esantys įrašai: ,,direktorė E. K. atsisakė rašyti paaiškinimą 2020 m. gruodžio 1 d.“ bei ,,Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant“ (b. l. 82). Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad Institucija, neįvykdžiusi ANK 608 straipsnio 1 dalies arba 2 dalies 1 punkto reikalavimų, neturėjo teisės surašyti ANP E. K. nedalyvaujant.

Dėl bylos nagrinėjimo Institucijoje nebuvimo pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jiems atvykus į bylos nagrinėjimą, jie buvo pakviesti į direktoriaus kabinetą, jų buvo paprašyta luktelėti, atėjo darbuotoja A. B., atnešė paruoštą nutarimą, pateikė E. K. pasirašyti ir tuo bylos nagrinėjimas baigėsi, o Institucijos atstovai akivaizdžiai teismui meluoja teigdami, kad vyko žodinis bylos nagrinėjimas, kurį reglamentuoja ANK 616 straipsnis. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu turėjo būti daromas garso įrašas, turėjo būti fiksuota, kad dalyvavo E. K., jos atstovas, kokius paaiškinimus ir prašymus pateikė E. K., kokius – jos atstovas. Visa tai turi atsispindėti nutarime. Jie laukė žodinio bylos nagrinėjimo, prašymų pateikimo stadijos, tačiau nesulaukė, nes iš karto be bylos nagrinėjimo buvo įteiktas nutarimas. Per 30 metų praktiką pirmą kartą susidūrė su tokiu bylos nagrinėjimu ir tokia Institucijos nekompetencija. Mano, kad VMVT nutarimą apskundė pirmą kartą, kadangi anksčiau žmonės nenorėdavo ginčytis su šia kontroliuojančia institucija. Akivaizdu, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, nors buvo pareikštas noras dėl žodinio bylos nagrinėjimo, ir tai buvo esminis pažeidimas.

ANK 616 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. <...>. Teismas pažymi, jog E. K. buvo pareiškusi 2021 m. sausio 12 d. prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei jos nagrinėjimą atidėti negalint dalyvauti jos atstovui (b. l. 58). Taigi, ši byla Institucijoje turėjo būti išnagrinėta žodinio proceso tvarka.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka reglamentuoja ANK 632 straipsnis, kuris aiškiai ir detaliai nusako administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarką, eigą (procesą). ANK 633 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tai reiškia, jog nagrinėjant E. K. administracinio nusižengimo bylą, turėjo būti daromas ir garso įrašas. Institucija tokio garso įrašo teismui ne tik kad nepateikė, bet Institucijos atstovas netgi pripažino, kad bylos nagrinėjimas nebuvo fiksuojamas garso įrašu, jis taip pat netgi teigė nežinantis, kad tai privaloma, vėliau sutiko, kad reikėjo daryti garso įrašą, nors pripažino, kad niekada to nedaro ir nebūna problemų, kadangi nebūna skundų dėl nutarimų. Dar daugiau, pareiškėja ir jos atstovas patvirtino, kad Institucijoje apskritai nevyko jokio bylos nagrinėjimo, niekas neprašė jos pateikti paaiškinimus, nesiūlė pateikti prašymus ir nenagrinėjo jokių pažeidimų aplinkybių. Taigi, sprendžiant dėl priimto Nutarimo pagrįstumo ypač svarbu pabrėžti, jog tiek dėl administracinio nusižengimo protokole, tiek ir dėl Nutarime nurodytų administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių – nusižengimų esmės, šių administracinių nusižengimų tyrimo Institucijoje metu E. K. nebuvo apklausta. Tuo tarpu ANK 571 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš fundamentalių administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių – teisė būti išklausytam, numatanti, jog kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka. Institucijai nepateikus posėdžio garso įrašo, pareiškėjai ir jos atstovui teigiant, kad bylos nagrinėjimo nebuvo, Institucijos atstovui teigiant priešingai, teismas neturi galimybės nustatyti, ar buvo išklausyta atsakomybėn traukiamo asmens ir jo įgalioto atstovo paaiškinimų, prašymų, ar buvo tiriami kiti įrodymai. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju Institucija neužtikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. teisės būti išklausytai ir žinoti, kuo ji yra kaltinama, kadangi pareiškėja bei jos įgaliotas atstovas teismo posėdyje nurodė, jog realiai administracinio nusižengimo byla Institucijoje nebuvo nagrinėjama, nebuvo išklausyti E. K. paaiškinimai bei jos įgalioto atstovo teisiniai argumentai dėl inkriminuojamų nusižengimų, nebuvo tiriami ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nebuvo sprendžiami prašymai dėl papildomų įrodymų pateikimo ir jų prijungimo prie bylos; tiesiog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo įteiktas Institucijos iš anksto surašytas nutarimas, nepaisant to, kad administracinio nusižengimo byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi Institucija, atlikdama E. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų tyrimą, privalėjo surinkti visą aktualią rašytinę medžiagą, apklausti E. K. nurodytus liudytojus ir tik tai padarius administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis vertinti pagal ANK įtvirtintas imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, Institucija skundžiamą Nutarimą pagrindė vien patikrinimo akto duomenimis. Visi šie administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai neleidžia Institucijos Nutarimą laikyti teisėtu.

Svarbu pažymėti ir dar vieną institucijos padarytą procesinį pažeidimą. Administracinio nusižengimo 2020 m. gruodžio 1 d. protokolas E. K. iš esmės surašytas vien tik dėl visuomenės sveikatos srities teisės norminių aktų pažeidimų, numatytų ANK 45 straipsnio 1 dalyje (b. l. 81-83). ANP apie ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir 156 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus užsimenama tik lakoniškai ,,daroma prielaida, kad ten vykdoma mėsos gaminių gamyba“, ,,sandėlio patalpose rasta nesaugios produkcijos, be ženklinimo 189,08 kg“, aiškiai ir konkrečiai nesuformuluojant šių inkriminuojamų nusižengimų esmės (b. l. 81). Tuo tarpu 2021 m. vasario 1 d. Nutarimas jau priimtas dėl trijų nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 1 dalyje ir 156 straipsnio 1 dalyje, Nutarime, lyginant su ANP, praplėsta kaltinimų apimtis ir E. K. nubausta ir už tuos veiksmus, kurių padarymu nebuvo kaltinama protokole (b. l. 51-54 ir 81-83).

Teismas pažymi, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent administracinio nusižengimo protokolas, kuris yra pagrindinis ir svarbiausias procesinis dokumentas tokio tipo bylose. Administracinio nusižengimo protokole asmeniui yra suformuluojamas kaltinimas dėl vienokio ar kitokio administracinio nusižengimo, tai yra, tik surašius administracinio nusižengimo protokolą ir tinkamai šį įteikus, asmuo galutinai sužino, dėl kokio administracinio nusižengimo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokolas turi būti tikslus, konkretus bei atitikti visus imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus, kadangi visa tai tiesiogiai lemia ir asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas.

Esant tokiai dviprasmiškai situacijai, kuomet asmuo nubaudžiamas už tai, kuo nebuvo kaltinamas protokole, kyla grėsmė, kad administracinio nusižengimo padarymu kaltinamas asmuo gali nesuprasti, kokio nusižengimo padarymu yra kaltinamas ir nuo kokio kaltinimo jam gintis. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti administracinio nusižengimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 2AT-97-942/2016).

Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį apibrėžia ANK 618 straipsnis, numatantis, kad, be kita ko, tokiame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog jis yra visiškai nemotyvuotas, kadangi jame nėra nurodyta jokių motyvų bei argumentų. Taigi, akivaizdu, jog Institucijos Nutarimas neatitinka ir jo turiniui keliamų reikalavimų (ANK 618 straipsnis). Nutarime surašyta, kas buvo rasta ir nustatyta 2020 m. lapkričio 27 d. atlikto patikrinimo metu bei išvardinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai, kurių reikalavimai buvo pažeisti. Toks Nutarimo surašymo būdas yra ydingas, kadangi, visų pirma, Nutarime būtina nurodyti faktinius pažeidėjos veiksmus (neveikimą), kuriuos ji atliko ar neatliko darydama nusižengimus, t. y. iš Nutarimo turi būti aišku, kokie konkretūs E. K. veiksmai (neveikimas) sudaro objektyviąją visų jai inkriminuotų nusižengimų pusę. Šiuo atveju, kaip minėta Nutarime tik surašyta, kas rasta ir nustatyta patikrinimo metu, o ne kokiais E. K. veiksmais (neveikimu) pasireiškė jai inkriminuojamų nusižengimų objektyvioji pusė. Antra, ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 156 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai įtvirtinti blanketinėse dispozicijose, nukreipiančiose į tam tikrus teisės aktus, kuriuos privalu ne tik išvardinti nutarime, bet ir atskleisti jų turinį. Tai būtina tam, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas. Šiuo atveju Institucija Nutarime tik išvardijo teisės aktus, neatskleisdama jų turinio. Taigi, akivaizdu, jog Institucijos Nutarimas neatitinka ir jo turiniui keliamų reikalavimų (ANK 618 straipsnis).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustačius procesinių teisenos taisyklių pažeidimus, teismas detaliai nepasisako dėl pareiškėjos galimai padarytų administracinių nusižengimų esmės ir dėl jos kaltės padarius nusižengimus, tačiau, kadangi byla teisme buvo išnagrinėta iš esmės, teismas akcentuoja esminius materialinius administracinio nusižengimo teisenos pažeidimus.

Dėl ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo Institucijos Nutarime (b. l. 51-54) nurodyta, jog E. K. vykdo mėsos perdirbimo veiklą, neturėdama šiai veiklai išduoto VMVT leidimo, ir šį nusižengimą, Institucijos manymu, patvirtina rasti dideli maisto gaminių kiekiai bei E. K. nurodymas, kad nuo 2020 m. balandžio mėn. ji nevykdo sandėliavimo veiklos, kuriai ji turi leidimą. Bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) turėjo išduotą VMVT leidimą šioms ekonominės veiklos rūšims: pagrindinei veiklai – laikymui ir sandėliavimui bei papildomai veiklai – krovininiam kelių transportui (b. l. 84). Aprašydama ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, Institucija nenurodė, kokiais konkrečiai veiksmais (duomenys neskelbtini) realizavo ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, t. y., kokie konkretūs jos veiksmai sudaro neteisėtos veiklos vykdymo objektyvinę pusę, tačiau iš patikrinimo akto perkėlė visus nustatytus pažeidimus. Nurodydama blanketines normas, Institucija taip pat surašė visus įmanomus teisės aktus, tiek Europinius, tiek ir Lietuvos Respublikos, dalis kurių yra visiškai nesusiję su ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytu nusižengimu, pvz., Institucijos nurodytas Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies punktas numato, jog maistas ir su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Kaip ši Institucijos nurodyta blanketinė norma susijusi su ANK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nusižengimu, numatančiu atsakomybę už neteisėtą vertimąsi veikla, teismui nėra aišku. Taip pat Institucija, nubausdama E. K. pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, turėjo nurodyti, kokie duomenys patvirtina jos kaltę. Institucija turi vertinti ir E. K. kaltę paneigiančius įrodymus, tame tarpe trijų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, kad (duomenys neskelbtini) mėsos gaminių gamyba niekada nebuvo vykdoma, ten esančiame šaldytuve buvo laikoma nerealizuota produkcija ir produkcija, kurios galiojimas pasibaigęs.

ANK 156 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatyta tvarka nepaženklintų prekių pateikimą Lietuvos Respublikos rinkai, tiekimą rinkai, pardavimą Lietuvos Respublikoje. Iš ANK 156 straipsnio 1 dalies dispozicijos konstrukcijos seka, jog joje numatyta atsakomybė už tris veikas: 1. už teisės aktuose nustatyta tvarka nepaženklintų prekių pateikimą Lietuvos Respublikos rinkai, 2. tiekimą rinkai, 3. pardavimą Lietuvos Respublikoje. Iš skundžiamo Nutarimo turinio neįmanoma suprasti, už kurį iš šių veiksmų E. K. buvo patraukta atsakomybėn, nes Institucijos Nutarime (b. l. 51-54) aprašant šį nusižengimą nurodyta, jog 2020 m. liepos 27 d. atliekamo patikrinimo metu VMVT kontroliuojamo sandėlio patalpose, į kurias buvo galimybė patekti, buvo rasta įvairių neženklintų ir nesaugių mėsos gaminių ir pusgaminių <...>, minėtiems gaminiams ir pusgaminiams nebuvo pateikti atsekamumo dokumentai. Taigi, teismas dar kartą pabrėžia, jog Nutarime būtina nurodyti faktinius pažeidėjos veiksmus (neveikimą), kuriuos ji atliko ar neatliko darydama nusižengimus, t. y. iš Nutarimo turi būti aišku, kokie konkretūs E. K. veiksmai (neveikimas) sudaro objektyviąją jai inkriminuoto nusižengimo pusę. Kai tokie veiksmai Nutarime nenurodomi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali suprasti, nuo kokio kaltinimo jam gintis, o teismui belieka spėlioti, kokius nusižengimo objektyvinę pusę sudarančius veiksmus galimai atliko (pateikė rinkai, tiekė rinkai ar pardavė) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas R. Č. paaiškino, jog tam, kad užfiksuoti faktą, jog produkcija buvo tiekiama rinkai, reikėjo patikrinti autoparduotuves fiziškai ir nustatyti, ar ta produkcija buvo pardavinėjama, tačiau tai padaryta nebuvo, mano, kad tai nebūtina, nes pakanka to, kad rado didelį kiekį produkcijos - beveik 190 kg. Institucijos atstovas neatsakė į klausimą, kaip nustatė, kad tie produktai buvo skirti rinkai. Teismo posėdyje Institucijos atstovas A. J. paaiškino, kad sąvoka ,,tiekimas į rinką“ apima ir laikymą, todėl papildomai nereikia nustatyti, kad produkcija buvo tiekiama į rinką. Teismas pažymi, kad Europos Reglamento Nr. 178/202 3 straipsnio 8 dalis numato, kad pateikimas į rinką yra maisto ar pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas ir kitos jo perdavimo formos. Taigi, Institucija, bausdama asmenį už ANK 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą, taip pat privalėjo pateikti ir maisto laikymo pardavimui įrodymus.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje iškėlė netinkamo atsakomybėn patraukto subjekto klausimą, nurodydamas, kad tiek pagal 2020 m. gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo, tiek pagal 2021 m. vasario 1 d. nutarimo turinį E. K. administracinėn atsakomybėn yra traukiama kaip privatus fizinis asmuo, nors visi patikrinimo akte nurodyti pažeidimai nustatyti (duomenys neskelbtini) patalpose.

Tokia situacija iš tiesų dviprasmiška, nes neaišku, ar E. K. atsakomybėn traukiama kaip fizinis asmuo ar kaip juridinio asmens vadovė. ANK 45 straipsnio 1 dalis numato, kad už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus fiziniams asmenims yra numatyta sankcija - įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - bauda nuo 140 iki 600 eurų. Šiuo nutarimu E. K. pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį buvo nubausta kaip privatus fizinis asmuo 100 eurų bauda, tačiau patikrinimas buvo atliktas ir tariami pažeidimai buvo nustatyti ne kaip pas privatų fizinį asmenį, o 2020 m. lapkričio 27 d. atliekamo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad VMVT kontroliuojamo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) sandėlio patalpos netvarkingos, nešvarios, jose daug pašalinių daiktų. Šį faktą patvirtina tai, kad dėl nustatytų pažeidimų buvo surašytas VMVT Alytaus departamento 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 22SV-78 „Dėl ūkio subjekto veiklos, sustabdymo, uždraudimo“, kuriuo buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) pagrindinė ekonominės veikos rūšis - laikymo, sandėliavimo veikla. Todėl šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjos atstovo manymu, E. K., kaip fizinis asmuo, nėra tinkamas subjektas atsakyti už tokį pažeidimą, o tuo pačiu jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ANK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pasisakydamas dėl šio pareiškėjos atstovo skundo argumento, teismas pažymi, kad pagal ANK nusižengimo subjektu negali būti juridinis asmuo, tačiau šiuo atveju, kai nusižengimai nustatyti dėl juridinio asmens veiklos vykdymo, atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir 156 straipsnio 1 dalį, teismo manymu, turėtų būti traukiama E. K., kaip juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovė, ir administracinė nuobauda jai turėtų būti skiriama kaip juridinio asmens vadovei. Tuo atveju, jei Institucija mano, jog už šiuos nusižengimus atsakyti turi E. K., kaip fizinis asmuo, ji turėtų motyvuoti tokį sprendimą.

Teismas, išklausęs proceso dalyvius bei įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, jog Institucija, nagrinėdama E. K. administracinio nusižengimo bylą, padarė šiurkščius, administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių pažeidimus, kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje pripažintini esminiais, Institucija nesilaikė imperatyvių teisenos reikalavimų, todėl vien procesiniu aspektu Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Šių pažeidimų negalima pašalinti teisme, nes teismas už Instituciją negali nei surašyti administracinio nusižengimo protokolo, nei priimti nutarimo, taigi konstatuojama, kad byloje reikalingas didelės apimties papildomas aplinkybių tyrimas. Šiame nutarime nustatytų procesinių pažeidimų kontekste teismas pažymi, kad ne tik administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, bet ir valstybės institucija, kaltinanti asmenį administracinių nusižengimų padarymu, privalo tinkamai atlikti savo pareigas, nustatyti visas galimų nusižengimų buvimą patvirtinančias aplinkybes bei rinkti ir tirti įrodymus. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, Institucijos Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad Institucija teismui pateikė tik patvirtintas administracinio nusižengimo bylos kopijas, o ne byloje esančių dokumentų originalus, teismas administracinio nusižengimo bylos Institucijai fiziškai neperduoda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 567 straipsniu, 571 straipsniu, 616 – 618 straipsniais, 633 straipsnio 1 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento 2021 m. vasario 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-3955-2021 ir bylą grąžinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamentui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.