Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį ir patikslintą ieškinio pareiškimą atsakovui A. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatymo, santuokoje įgyto turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. G. ir jos atstovas advokatas R. B. ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinio pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir ieškovė A. G. paaiškino, kad su atsakovu A. G. ji susituokė 1993-01-09. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. G.. Tuoj po vaiko gimimo atsakovas neteko darbo ir iki šios dienos nedirba. Atsakovas pradėjo gerti. Jis turi santechniko specialybę, tačiau nedirba dėl girtavimo. Ieškovės teigimu, ji viena išlaikė šeimą. 2004 metais atsakovas pradėjo smurtauti ieškovės atžvilgiu. 2005 m. atsakovas sulaužė sūnui D. stuburą, buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Be to, 2005 metais A. G. šeimos statomame gyvenamajame name nulaužė radiatorius, dujų vamzdį. Atsakovui atlikus pusės metų laisvės atėmimo bausmę, jis vėl grįžo gyventi kartu su šeima. Vėl prasidėjo psichologinis ir fizinis smurtas prieš vaiką. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo žemės sklypą, adresu J. Ž. g. 12, Šiaulių mieste, kur pasistatė gyvenamąjį namą. Ieškovės teigimu, atsakovas su šeima negyvena nuo 2005 m. vasario mėnesio. Tai dienai žemės sklypo vertė buvo 15802 Lt, gyvenamojo namo vertė - 27400 Lt. Ieškovė prašo priteisti jai visą turtą, o atsakovui – kompensaciją. Prašo sūnaus D. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir priteisti iš atsakovo po 400 Lt sūnaus išlaikymui kas mėnesį. Be to, prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus D. atžvilgiu, nes tėvas smurtauja. Nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 800 Lt.

Atsakovas A. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo negauta.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti civilinę bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad bankas sutinka su ieškovės ieškiniu ir patikslintu ieškinio pareiškimu ir neprieštarauja, kad po ištuokos bankui įkeistas nekilnojamasis turtas atitektų asmeninės nuosavybės teise ieškovei A. G..

Institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. pateikė išvadą, jog tikslinga nepilnamečio D. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. G., taip pat iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės. Institucijos atstovo nuomone, reikalavimas apriboti tėvo valdžią A. G. sūnaus D. G. atžvilgiu atitinka Civiliniame kodekse numatytus reikalavimus, nes atsakovo žiaurus elgesys, smurtas šeimoje, daro neigiamą įtaką vaikui. Atsakovas teistas ir baustas administracine tvarka dėl veiksmų, priešingų vaiko interesams, atsakovas iki šiol neteikia išlaikymo vaikui, todėl mano, kad tikslinga atsakovui A. G. apriboti tėvo valdžią.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus, negu jį nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. ir A. G. 1993 m. sausio 9 d. sudarė santuoką, kurią įregistravo Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 50). Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. G. (b.l. 7).

Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio A. G. kaltės, nes jis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą sūnaus D. atžvilgiu, žiauriai elgiasi su sūnumi D., paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata, kuri nesutampa su CK 6.248 straipsnyje pateikta kaltės samprata. CK 3.60 str. 2 dalis yra specialioji norma, palyginti su CK 6.248 straipsniu. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose, pažeidimą iš esmės. Būtent lojalumo pareigos, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitų pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, fizinė ar psichinė prievarta prieš vaikus ar kitus šeimos narius, alkoholizmas ir panašiai. Asmuo, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti keturi atvejai, kuomet sutuoktinio kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, tarp jų – jei sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kaltės prezumpcijos atveju šalis privalo įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, o kita šalis turi teisę įrodinėti, kad nurodyto fakto iš viso nebuvo arba, nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios kaltę arba paneigia, arba rodo esant kitos šalies kaltę.

Ieškovė, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo A. G. kaltės, paaiškino, kad atsakovas, šalims gyvenant santuokoje, girtavo, niekur nedirbo, nuo 2004 metų jis pradėjo smurtauti ieškovės atžvilgiu, o 2005 metais panaudojo smurtą ir sūnaus D. atžvilgiu, kas buvo įrodyta apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Po pusės metų, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, grįžęs namo ir toliau naudojo psichologinį ir fizinį smurtą sūnaus ir sutuoktinės A. G. atžvilgiu, dėl ko į namus buvo kviečiama policija. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino šalių nepilnametis sūnus D. G., kuris parodė, kad jo tėvas A. G. pastoviai vartoja alkoholį, niekur nedirba, buvo visų konfliktų šeimoje iniciatorius. D. G. teigimu, tėvas, gyvendamas kartu su šeima, naudoja kitų šeimos narių atžvilgiu psichologinį smurtą, jo mamos atžvilgiu, vėliau ir paties D. atžvilgiu – ir fizinį smurtą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 13 d. nuosprendžiu (b.l. 9-11) pripažino A. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 1 p. už tai, kad jis 2005-12-26 apie 18.50 val. gatvėje prie namo, esančio J. Ž. g. 12, pakeldamas rankomis už pažastų mažametį D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir mesdamas jį ant grindinio, tuo padarydamas mažamečiui D. G. krūtininės dalies 5 slankstelio kompresinį lūžį, nugaros smegenų sukrėtimą, nugaros sumušimą, tai yra padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir nuteisė jį 8 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymą atidedant 1 m. ir 6 mėn., įpareigojant jį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms. 2007 m. spalio 2 d. nutartimi (b.l. 12) Šiaulių miesto apylinkės teismas, konstatavęs, kad A. G. girtauja, nevykdo teismo įpareigojimo dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, pasiuntė A. G. atlikti minėtu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2010-08-11 d. pareiškimu A. G. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir nurodė, kad 2010-07-23 apie 18.00 val. atsakovas A. G., ieškovei neįleidus jo į namą, adresu J. Ž. g. 12, Šiauliuose, atsakovas betoniniu strypu išdaužė durų lango stiklą, apgadino durų apdailą, sugadino laiptų apdailą, žodžiu grasino, jog „užmuš“. Dėl šio pareiškimo 2010-07-28 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str. 1 d. (b.l. 140, 141). 2010-08-24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1293-210, įtariant A. G. grasinimu nužudyti pagal BK 145 str. 1 d., šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažinti A. G. ir D. G. (b.l. 157).

Byloje esančių įrodymų – ieškovės paaiškinimo, liudytojo D. G. parodymų, rašytinių įrodymų – pagrindu teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad atsakovas A. G. nuo santuokos sudarymo su ieškove A. G. nevykdo pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgia lojaliai sutuoktinės atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiu, nerėmė šeimos nei moraliai, nei materialiai, visiškai nesirūpina vaiku ir šeima, t.y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d. Be to, kaip nurodė ieškovė, ką patvirtino šalių sūnus D. G., patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai, atsakovas nuo 2004 metų šeimos narių atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, o ieškovės atžvilgiu naudojo ir fizinį smurtą, 2005 metų gruodžio 26 d. dieną jis sužalojo savo mažametį sūnų D. G., buvo nuteistas, atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir toliau išvadų nepadarė, šeimos narių atžvilgiu elgiasi agresyviai, grasina su juos nužudyti, niokoja sutuoktinių santuokoje įgytą turtą. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas šeimą paliko 2005 m. vasario mėnesį, nes, kaip nurodė šalių sūnus D. G., atsakovas A. G. su šeima negyvena nuo 2010 metų balandžio mėnesio pabaigos, pati G. paaiškinimo metu nurodė, jog atsakovui atlikus dalį laisvės atėmimo bausmės, kurią atlikti jis buvo pasiųstas 2007-10-02 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, ieškovė jį pati parsivežė į šeimos namą, adresu (duomenys neskelbtini)., kur atsakovas gyveno su šeima.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad A. G. ir A. G. santuoka nutrūko dėl atsakovo A. G. kaltės. Laikytina, kad šeima iširusi, sutuoktinių santykių nebeįmanoma atstatyti, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2, 3 d.).

Nutraukus santuoką yra spręstini kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir ieškovės nuomonę, ieškovės reikalavimas dėl pavardės po santuokos nutraukimo tenkintinas, ieškovei paliktina santuokinė „G.s“ pavardė (CK 3.69 str.). Atsakovas A. G. tam neprieštaravo.

Šalys išlaikymo vienas iš kitos priteisti neprašo.

Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus D. G. gyvenamąją vietą nustatyti su mama A. G., tam neprieštarauja ir šalių nepilnametis vaikas D. G.. Teismas atsižvelgia į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, į D. G. nuomonę bei nenorą gyventi kartu su tėvu A. G., bei į tai, kad D. G. santykiai su mama yra geri, tarp vaiko ir mamos yra nusistovėjęs emocinis ryšys, mama vaiku rūpinasi, jį auklėja, išlaiko, stengiasi apsaugoti sūnų nuo neigiamų emocijų, kurias sūnus patiria atsakovui girtaujant, jam psichologiškai ir fiziškai smurtaujant šeimos narių atžvilgiu, nepilnamečio D. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. G. (CK 3.169 str., 3.174 str). Tai atitinka nepilnamečio šalių sūnaus D. interesus, nes atsakovas vaiku nesidomi, nedalyvauja jo auklėjime, girtauja, neremia jo moraliai ir materialiai, be to, sūnaus atžvilgiu smurtauja. Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai, atsakovas pažeidžia nepilnamečio sūnaus interesus, nes sūnus nesijaučia saugus.

Be to, ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo A. G. valdžią sūnaus D. atžvilgiu. Priimdamas sprendimą dėl šio ieškovės reikalavimo, teismas atsižvelgia į Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatas, jog imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.). Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 str. Šio straipsnio 1 d. numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudarydami palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jei tėvai kalti, kad nevykdo tėvų pareigų vaikams, t.y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi įgyvendinti tėvų teisių ir pareigų, tėvų valdžia yra ribojama (LR CK 3.180 str.). Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovas A. G. vengia atlikti savo pareigą auklėti sūnų D. G., jį išlaikyti, visiškai juo nesirūpina, nededa pastangų susirasti darbą, kad užsidirbtų pragyvenimui tiek sau, tiek ir sūnui D. išlaikyti, žiauriai elgiasi su sūnumi, tyčiniais veiksmais sužalojo sūnaus sveikatą, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, jo nuomonę, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus D. atžvilgiu (LR CK 3.180, 3.183 str. 3 d.). Atsakovas A. G. nepateikė įrodymų, kad savo pareigų sūnaus D. atžvilgiu negalėjo vykdyti dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo klausimas. Ieškovė nepilnamečio sūnaus išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo A. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2010-03-15 d. iki sūnaus pilnametystės, bei 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-03-15 iki 2010-03-15 (400 Lt x 36 mėn.). Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui minimalių jo poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga suma yra 800 Lt. Byloje esanti Šiaulių darbo biržos pažyma patvirtina, kad atsakovas darbo biržoje nėra registruotas, paskutinė registracijos data - 2006-08-16 d. (b.l. 104). Byloje duomenų, kad atsakovas dirba, nėra, duomenų, jog atsakovas yra nedarbingas, taip pat nėra. Ieškovės gaunamą atlyginimą kas mėnesį sudaro apie 6000 Lt (b.l. 115).

CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi (CK 3.156 str.). Kadangi atsakovas šios pareigos nevykdo, vadovaujantis LR CK 3.194 str. 1 d., iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šią asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S.; Nr. 3K-3-259/2004; kategorija 72.2). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. irgi numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, doroviniam, ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į individualius vaiko interesus, poreikius, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklę, galimus pomėgius ir kita, kas ir lemia reikalingą realų vaiko išlaikymo dydį. Orientaciniu kriterijumi LR teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina minimalios mėnesio algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 800 Lt. Ieškovės nurodyta sūnaus išlaikymui reikalinga suma atitinka šį orientacinį kriterijų, todėl teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius, laiko, jog ši suma yra protinga ir pagrįsta. Spręstinas klausimas, kokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui gali teikti kiekvienas iš tėvų, nes pagal CK 3.192 straipsnio 3 d. išlaikyti nepilnametį vaiką yra įpareigoti abu vaiko tėvai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys turi joms asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Nors ieškovė gauna apie 6000 Lt atlyginimą, tačiau ji viena rūpinasi sūnumi D., jo sveikata, auklėjimu, lavinimu, švietimu, be to, kaip pati nurodė, dirba viršvalandžius, kad galėtų išlaikyti sūnų, baigti įrengti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kai tuo tarpu atsakovas girtauja, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, jo galimybės užsidirbti lėšų tiek nepilnamečiam sūnui išlaikyti, tiek ir sau pragyvenimui, teismo nuomone, yra ne blogesnės, nei ieškovės, nes jis yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, jo sveikatos priežiūros ir kitų su vaiku susijusių pareigų vykdymu, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo sūnui D. priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, iš atsakovo A. G. nepilnamečio D. G. išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, taip pat 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007-03-15 iki 2010-03-15. A. G. skirtina tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas jos ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra, nuo 2005 m. vasario 23 d., atmestinas, nes ieškovė aplinkybės, jog sutuoktiniai 2005-02-23 d. faktiškai nustojo kartu gyventi, neįrodė (LR CK 3.67 str. 2 d.). Šio fakto konstatavimas būtų svarbus tuo atveju, jei šalys po to, kai faktiškai pradėjo gyventi skyrium, savo vardu įgijo turto, kuris, konstatavus tokią aplinkybę, galėtų būti nelaikomas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių teise įgytu dalintinu turtu. Paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad šalys po 2005-02-23 d. jokio turto savo vardu neįgijo. Pati ieškovė paaiškinimo metu nurodė, kad atsakovas po to, kai 2005 metais sužalojo sūnaus D. sveikatą, dar ne kartą grįžo gyventi pas ieškovę, kuri tam neprieštaravo. Tai duodamas parodymus teisme patvirtino ir šalių nepilnametis sūnus D. G., kuris parodė, kad atsakovas su šeima nebegyvena nuo 2010 metų balandžio mėnesio pabaigos. Be to, ieškovės nurodytą aplinkybę, jog šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2005-02-23 d., paneigia ir 2010-06-03 d. ieškovės su kreditoriumi „Swedbank“, AB pasirašytas susitarimas Nr. 03-027407-FA/05-037887-FA-2 dėl 2003-08-27 kredito sutarties Nr. 03-0274407-FA pakeitimo (b.l. 116-131), pagal kurį atsakovas, net ir keičiant ankstesnės kredito sutarties sąlygas, tapo prievolių pagal šią sutartį įvykdymo laiduotoju.

Ieškovė prašo padalinti santuokoje iki 2005 m. vasario 23 d. įgytą turtą ir kreditinius įsipareigojimus ieškovės nurodytu būdu: A. G. priteisti 0,0942 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)Šiaulių m. k.v., esantį J. Ž. g. 12, Šiaulių m., vidutinė rinkos vertė 2005-02-23 d. – 15 802 Lt, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 276,00 kv.m., užstatytas plotas- 160 kv.m., vidutinė rinkos vertė 2005-02-23 d. – 27400 Lt; atsakovui A. G. priteisti iš ieškovės A. G. 7985,40 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; piniginių lėšų grąžinimo prievolę bankui „Swedbank“, AB pagal 2010-06-01 kredito sutartį Nr. 3-027407-FA, pakeitusią 2003-08-27 Kredito sutartį Nr. 03-027407 ir 2005-06-14 Kredito sutartį Nr. 05037887-FA priteisti solidariai A. G. ir A. G., pripažįstant atsakovui A. G. teisę išieškoti iš A. G. sumas, sumokėtas jo, kaip laiduotojo, kreditoriui bankui „Swedbank“, AB pagal minimą kredito sutartį.

Šalių turimų negrąžintų kreditų sumą pagal 2010-06-03 d. ieškovės su kreditoriumi „Swedbank“, AB pasirašytą susitarimą Nr. 03-027407-FA/05-037887-FA-2 dėl 2003-08-27 kredito sutarties Nr. 03-0274407-FA pakeitimo sudaro 93280,95 Lt (78 564,85 + 14716,10 Lt) (b.l. 116-131). Šių prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas šalių turimas nekilnojamasis turtas, be to, atsakovas prievolių įvykdymą yra užtikrinęs laidavimu. Ieškovė prašo šį įsipareigojimą priteisti kreditoriui mokėti solidariai iš jos ir atsakovo, pripažįstant atsakovui teisę išsireikalauti iš ieškovės sumas, jei jis, kaip laiduotojas, įvykdys bankui prievolę ar dalį jos pagal minimą susitarimą. Kreditorius „Swedbank“, AB neprieštarauja, kad prievolių įvykdymas tektų solidariai tiek ieškovei, tiek ir atsakovui, be to, neprieštarauja, kad prievolių įvykdymui įkeistas nekilnojamasis turtas atitektų asmeninėn ieškovės nuosavybėn. Atsakovas A. G. prieštaravimo dėl ieškovės prašomo turto ir kreditinių įsipareigojimų kreditoriui padalijimo būdo nepateikė, todėl teismas laiko, jog atsakovas su tokiais ieškovės reikalavimais sutinka.

Ieškovės reikalavimas pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievoles kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2010-06-03 d. ieškovės su kreditoriumi „Swedbank“, AB pasirašytą susitarimą Nr. 03-027407-FA/05-037887-FA-2 dėl 2003-08-27 kredito sutarties Nr. 03-0274407-FA pakeitimo, pripažįstant atsakovui teisę išsireikalauti iš ieškovės sumas, jei jis, kaip laiduotojas, įvykdys bankui prievolę ar dalį jos pagal minimą susitarimą, laikomas pagrįstu, nepažeidžiančiu šalių ir kreditoriaus interesų, todėl tenkintinas.

Ieškovė ir jos atstovas advokatas R. B. nurodo, kad dalintino turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, tai yra, 2005-02-23 d., kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu (LR CK 3.67 str. 2 dalis, 3.119 str.). Kaip jau buvo minėta, teismas byloje esančių įrodymų pagrindu laiko, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog šalys nuo 2005-02-23 d. faktiškai gyvena skyrium. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir konstatavus, jog šalys nuo tam tikro momento faktiškai gyvena skyrium, santuokoje įgyto ir dalintinu laikytino turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, galiojusias sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo momentu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga reglamentuojama CK 3.100 straipsnyje. Net ir konstatavus, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, dėl ko šalių bendrąja jungtine nuosavybe galėtų būti pripažįstamas turtas, įgytas iki šio momento (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), tačiau bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). CK 3.119 straipsnio ir 3.100 straipsnio 4 bei 6 punktų sisteminė analizė leidžia spręsti, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją (žr., pvz., 2005 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje A. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-347/2005; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-574/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-185/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuokoje sutuoktiniai įgijo ir sprendimo priėmimo dieną turi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0.0942 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Šiaulių m.k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 82 100 Lt vidutinės rinkos vertės (vertės nustatymo data – 2010-08-18 d.), gyvenamąjį namą, kurio plotas 276.00 kv.m., užstatytas plotas – 160.00 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 28 proc., 69 400 Lt vidutinės rinkos vertės (vertės nustatymo data – 2010-08-18 d.), esančius adresu J. Ž. g. 12, Šiaulių m. (b.l. 213-215), šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 142, 143, 144, 145). Kito dalintino kilnojamojo turto, kaip nurodo ieškovė A. G., šalys neturi, jį pasidalijo iki paduodant teismui ieškinio pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. Todėl bendra šalių turimo dalintino turto vertė verčių nustatymo datai – 2010-08-18 d. yra 151 500 Lt.

Nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei parenkant turto padalijimo būdą, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, kokios numatytos CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.. Sutuoktinių bendras turtas yra dalijamas natūra, jei taip padalyti galima, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (LR CK 3.127 str. 3 d.). LR CK 3.117 str. 1 d. nustato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas A. G. nuolat girtauja, kreditinių įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį nemoka, tiek sutuoktinės, tiek ir šalių nepilnamečio sūnaus D. G. atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, kas buvo įrodyta tiek ieškovės paaiškinimu, tiek ir D. G. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais, bei atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis šalių vaikas, į nepilnamečio vaiko interesus, mano, jog šalių turimo turto padalijimas natūra nėra galimas, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, šalių turimas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir jo priklausinys - nebaigtas statyti gyvenamasis namas priteistini ieškovei A. G., o atsakovui priteistina 29109,53 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį, atskaičius iš turto balanso ieškovei tenkančius įsipareigojimus kreditoriui: (151500 Lt - 93280,95 Lt): 2. Teismas laiko, jog ieškovė neįrodė LR CK 3.123 str. nurodytų aplinkybių, į kurias atsižvelgiama nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Šalių sūnus D. G. 2011 m. birželio 23 d. sulauks pilnametystės, o aplinkybė, jog ieškovė viena mokėjo įmokas kreditoriui pagal kredito sutartis gali būti pagrindas prašyti priteisti dalį ieškovės sumokėtų įmokų iš atsakovo, bet nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Nors ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 1091,46 Lt ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 432,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 5, 6), 47,00 Lt pažymų gavimo išlaidos (b.l. 51, 52, 53), 300 Lt atstovavimo išlaidos (b.l. 210, 211, 212), 312,46 Lt procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo spaudoje būdu išlaidos (b.l. 205) (LR CPK 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str., 98 str.). Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 571 Lt žyminis mokestis (873 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimą (29109,53 Lt x 3 proc.) + 130 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą – 432 ieškovės sumokėtas žyminis mokestis) ir 20,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo įteikimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263str.-270str., 385str., 307 str.1 d., teismas

nusprendė:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 1993 m. sausio 9 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. G. kaltės, ieškovui paliekant pavardę – „G.“, atsakovei paliekant pavardę – „G.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo mama A. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), valdžią sūnaus D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-03-18 d. iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. G. 14 400 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų litų) išlaikymo sūnui D. G. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-03-15 iki 2010-03-15.

Paskirti A. G. tvarkyti nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui skirtinas pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovei A. G. priteisti 0,0942 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)Šiaulių m. k.v., esantį (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 276,00 kv.m., užstatytas plotas- 160 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini)

Atsakovui A. G. priteisti iš ieškovės A. G. 29109,53 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Piniginių lėšų grąžinimo prievolę bankui „Swedbank“, AB pagal 2010-06-03 d. susitarimą Nr. 03-027407-FA/05-037887-FA-2 dėl 2003-08-27 kredito sutarties Nr. 03-0274407-FA pakeitimo, priteisti solidariai A. G. ir A. G., pripažįstant atsakovui teisę išreikalauti iš ieškovės A. G. sumas, jei jis, kaip laiduotojas, įvykdys bankui prievolę ar dalį jos pagal minimą susitarimą.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei A. G. 1091,46 (vieno tūkstančio devyniasdešimt vieno lito, 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. G. valstybei 591,40 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt vieną litą, 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių m. CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimo nuorašą po įsiteisėjimo išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registrui.