Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. VR-V-169 Departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojui V. R. buvo paskirtas tarnybinis automobilis VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 102).

Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje buvo gautas J. K. pranešimas, kad Pilaitės mikrorajone, Vilniuje, darbo dienomis po 17 val. jis pastebi automobilį VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sustoja prie prekybos centro, apsiperka ir važiuoja toliau, taip pat automobilis eksploatuojamas ir savaitgaliais (b. l. 6, 101). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 543, 32 punktu, Aplinkos ministerijai ir Departamentui perdavė nagrinėti pranešėjo J. K. pranešimą (b. l. 99-10).

Departamento direktorius 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucija pavedė pradėti tarnybinio patikrinimo procedūras Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėjo pavaduotojai R. K. (b. l. 99). Pastaroji 2017 m. gegužės 4 d. pranešimu Nr. VR-1.3-291 pranešė pareiškėjui, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija persiuntė J. K. pranešimą apie automobilio VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą galimai ne tarnybos tikslais, o minėtas automobilis Departamento direktoriaus įsakymu priskirtas pareiškėjui. Pranešime buvo prašoma pareiškėją pateikti paaiškinimą dėl įtarimų ir buvo pridėta J. K. pranešimo kopija (b. l. 96). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 9 d. pateikė paaiškinimą (b. l. 97-98), kuriame nurodė, kad jis yra būdraujantis pareigūnas, todėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas turi įgalinimus atlikti visą parą ir poilsio bei švenčių dienomis. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento direktoriaus 2014 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. VR-V-158 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuolatinių saugių tarnybinių automobilių laikymo vietų sąrašo pakeitimo“ nurodyta, kad pareigūnai, kuriems priskirti tarnybiniai automobiliai pagal šį sąrašą, laikomi prie pareigūnų namų. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybiniu automobiliu vyksta ir automobilį palieka numatytoje automobilio stovėjimo vietoje (duomenys neskelbtini).

Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja 2017 m. gegužės 26 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. VR-1.3-358 (b. l. 90-95), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, važiuodamas po darbo į namus ir iš namų į darbą su jam priskirtu tarnybiniu automobiliu, pažeidė Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. VR-V-10 patvirtintų Departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 11, 14, 16 punktų reikalavimus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.2, 5.9 ir 5.23 punktų reikalavimus, Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3 punktų reikalavimus bei pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir patraukti jį tarnybinėn atsakomybėn, bei už šį tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Departamento direktorius skundžiamu 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VR-P-189 pripažino, kad pareiškėjas ne tarnybos tikslais naudojosi jam priskirtu automobiliu ir pažeidė tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus teisės aktus bei nusprendė už šį tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 89).

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda, nurodydamas argumentus, kad, jo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą nebuvo tinkamas, tarnybinį tyrimą atlikęs asmuo viršijo įgaliojimus, buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus ir gintis nuo reiškiamų kaltinimų, faktinės aplinkybės nebuvo ištirtos objektyviai ir visapusiškai, tam tikros aplinkybės nustatytos netinkamai. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka.

Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams taisyklių (redakcija nuo 2010 m. liepos 23 d.) (toliau – Taisyklės) 3 punktas numato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens <...> iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Aptariamu atveju Departamentas gavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. balandžio 27 d. raštą Nr. S-871-(2.5), kuriuo buvo persiųstas J. K. pranešimas dėl pareiškėjui priskirto tarnybinio automobilio naudojimo galimai ne tarnybos tikslais. Šiame pranešime buvo nurodyta informacija, įgalinanti įtarti, jog pareiškėjui priskirtas tarnybinis automobilis naudojamas ne tarnybos tikslais, todėl Departamento direktorius 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucija pagrįstai ir teisėtai pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas neteisėtai.

Pareiškėjas kelia klausimą dėl pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą tinkamumo, teigdamas, kad pranešime nebuvo nurodyta, kokiu metu, kurioje vietoje jam priskirtas tarnybinis automobilis buvo naudojamas ne tarnybos tikslais. Taisyklių 7 punktas numato, kad tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas <…> surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Teismas pažymi, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kartu tuo siekiant užtikrinti, kad įtariamo nusižengimo tyrimas bus išsamus ir objektyvus. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas 2017 m. gegužės 4 d. pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą turinį, sprendžia, kad jis atitinka Taisyklių priede nustatytą formą. Pareiškėjui buvo pateiktas J. K. pranešimas, t. y. kaip reikalauja Taisyklių nuostatos, jam buvo pateikta įstaigos turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Iš pranešimo bei prie jo pridėto J. K. pranešimo matyti, kad pareiškėjui pakankamai aiškiai ir išsamiai apibūdinta įtariamo nusižengimo esmė, t. y. kad jis priskirtą tarnybinį automobilį naudoja ne tarnybos tikslais, o juo vyksta į namus. Tai, kad pranešime nenurodytos konkrečios datos, laikas ar vietovės, kuriose pareiškėjas galimai naudojo automobilį ne tarnybos tikslais, nevertintina kaip pranešimo trūkumas, kadangi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo metu šios aplinkybės turi būti išsiaiškinamos ir nustatomos. Pastebėtina, kad valstybės tarnautojas, kuriam pranešama apie tai, kad jis įtariamas tarnybinį automobilį naudojęs ne tarnybos tikslais, o juo vykęs namo, turi visas galimybes paaiškinti, ar tai atitinka tikrovę, jei taip, ar tuo, jo manymu, jis nepažeidė tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos, kuri tarnybinį transportą naudojančiam valstybės tarnautojui neabejotinai privalo būti žinoma. Vertinant pareiškėjo 2017 m. gegužės 9 d. paaiškinimo turinį matyti, kad pareiškėjui buvo suprantama įtariamo nusižengimo esmė, jis turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybių, tai jis ir padarė. Taigi, teismas nesutinka su pareiškėju, kad pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo netinkamas, kad juo buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą bei teisė pateikti paaiškinimą.

Pareiškėjas mano, kad tarnybinį tyrimą atlikęs asmuo viršijo įgaliojimus, nes J. K. pranešimas buvo Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje gautas 2017 m. balandžio 13 d., tačiau motyvuotoje išvadoje buvo nagrinėti 2017 m. balandžio 27 d. tarnybinio automobilio naudojimo faktai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nereiškia, kad tyrimą atlikęs asmuo viršijo įgaliojimus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos apibrėžtos pranešimu apie pradėtą tarnybinį nusižengimą, jame nėra nurodyta, kad tyrimo metu bus tiriamas tarnybinio automobilio naudojimas tik iki 2017 m. balandžio 13 d., kada Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje buvo gautas J. K. pranešimas. Todėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pagrįstai buvo vertinamos tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybės visu laikotarpiu iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir pranešimo pareiškėjui apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nepagrįsti pareiškėjo paaiškinimai, kad tuo buvo apribota jo teisė teikti paaiškinimus ir gintis nuo reiškiamų kaltinimų. Kaip matyti iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados, tyrimo metu nebuvo tiriami tarnybinio automobilio naudojimo faktai po 2017 m. balandžio 27 d., t. y. po to, kai buvo pradėtas tyrimas ir pareiškėjas buvo apie jį informuotas. Vadinasi, pareiškėjas turėjo visas galimybes duoti paaiškinimus dėl automobilio naudojimo iki šios datos aplinkybių.

Pasisakant dėl tarnybinio nusižengimo esmės pirmiausia išanalizuotinas teisinis reguliavimas, kurį pareiškėjas kaltinamas pažeidęs. Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. VR-V-10 patvirtintų Departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių (b. l. 103-106) 11 punktas numato, kad atsakingas darbuotojas privalo tarnybinį automobilį naudoti tik tarnybinėms užduotims, pareigoms ir funkcijoms atlikti. Šių taisyklių 14 punktas numato, kad šie automobiliai turi būti laikomi saugomoje aikštelėje arba kitoje saugioje vietoje. Departamento tarnybiniai lengvieji automobiliai ne darbo metu saugomi departamento padalinių buveinių adresais. Šių taisyklių 16 punktas numato, kad švenčių ir ne darbo dienomis, po darbo, atostogų darbuotojui priskirtas automobilis laikomas automobilio nuolatinėje saugojimo vietoje.

Pagal Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-385, 7 punktą tuo laiku, kai pareigūnas būdrauja, įstaigos vadovo sprendimu, tarnybinis lengvasis automobilis gali būti laikomas būdravimo vietoje (gyvenamosios vietos adresu). Departamento direktoriaus 2014 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. VR-V-158 (b. l. 107) taip pat nurodyta, kad tuo laiku, kai pareigūnai būdrauja, tarnybiniai automobiliai gali būti laikomi pareigūno gyvenamosios vietos adresu.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ne tarnybos metu 2017 m. vasario 6-10 dienomis, 2017 m. kovo 25 d., 2017 m. balandžio 2 d., 2017 m. balandžio 8 d., 2017 m. balandžio 27 d. jam priskirtą tarnybinį automobilį laikė savo gyvenamosios vietos adresu, be to, 2017 m. kovo 22 d. po suteiktų kasmetinių atostogų apie 8 val. ryte važiavo iš darbo vietos į gyvenamąją vietą, tarnybiniu automobiliu pasinaudojo ir 2017 m. balandžio 2 bei 8 dienomis (ne darbo dienomis). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 9 d. paaiškinime nurodė, kad jis tarnybiniu automobiliu vyksta iš darbo ir automobilį palieka savo gyvenamosios vietos adresu. Iš pacituoto teisinio reguliavimo spręstina, kad aptartas pareiškėjo elgesys, kai jis tarnybinį automobilį naudojo vykdamas po darbo į namus ir laikė jį prie savo gyvenamosios vietos, galėtų būti laikomas teisėtu tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad tai vyko būdravimo metu. Tačiau pagal 2017 m. vasario mėn. būdravimo grafiką (b. l. 31-34), 2017 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos suvestinę būdravimo metu (b. l. 40-46), 2017 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 36-39) pareiškėjas 2017 m. vasario 6-10 dienomis nebūdravo, todėl neturėjo teisės šiuo pagrindu laikyti automobilio gyvenamojoje vietoje, atitinkamai šiomis dienomis automobiliu vykti namo bei į darbą. Pagal 2017 m. kovo mėn. būdravimo grafiką, 2017 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos suvestinę būdravimo metu (b. l. 59-65), 2017 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 55-58) pareiškėjas 2017 m. kovo 25 d. nebūdravo, todėl taip pat neturėjo teisės laikyti automobilio gyvenamojoje vietoje. Šią dieną pareiškėjas dirbo (dalyvavo akcijoje „Lydeka“), tačiau tai nesuteikė teisės laikyti automobilio gyvenamojoje vietoje. Pagal 2017 m. balandžio mėn. būdravimo grafiką (b. l. 66-71), 2017 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos suvestinę būdravimo metu (b. l. 80-86), 2017 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 75-79) 2017 m. balandžio 2, 8 ir 27 dienomis pareiškėjas nebūdravo, todėl taip pat neturėjo teisės laikyti automobilio gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas nenurodo jokio kito teisėto pagrindo naudoti tarnybinį automobilį vykimui iš darbo (į darbą) bei jo laikymui savo gyvenamosios vietos adresu. Dėl šių argumentų pripažintina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjo elgesys buvo teisingai įvertintas kaip minėtų Departamento tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 11, 14, 16 punktų nuostatų pažeidimas, atitinkamai, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.2, 5.9 ir 5.23 punktų reikalavimų, Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3 punktų reikalavimų pažeidimas.

VTĮ 29 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes <…>. Pareiškėjas nurodo, kad motyvuotoje tyrimo išvadoje nebuvo ištirtos reikšmingos VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės – jo veikla iki tarnybinio nusižengimo, netirta kaltė. Teismas pažymi, kad VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės reikšmingos parenkant konkrečią tarnybinę nuobaudą tarnybinį nusižengimą padariusiam valstybės tarnautojui. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados matyti, kad joje nėra tinkamai atskleistos visos VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Visų pirma, joje nėra įvertinta pareiškėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Be to, išvadoje nepagrįstai nustatytas sunkinančios atsakomybę aplinkybės buvimas, kad kilo neigiamos pasekmės, nes VTĮ 30¹ straipsnio 2 dalis nenustato tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsakovas nenurodė ir to, kaip pasireiškė neigiamos pasekmės. Išvada dėl pareiškėjo kaltės formos yra lakoniška, išsamiai nemotyvuota. Vis dėlto, teismo vertinimu, šie tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas pareiškėjui parinko per griežtą tarnybinę nuobaudą. Kaip matyti, pareiškėjui buvo parinkta pati švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismo vertinimu, tokia tarnybinės nuobaudos rūšis iš esmės parinkta pagrįstai, ji atitinka pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes. Nėra duomenų, kad pareiškėjas prieš tai būtų baustas tarnybine tvarka, ar jo ankstesnė tarnybinė veikla būtų netinkama. Nenustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimo. Vis dėlto, pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi tarnybinis automobilis buvo naudojamas ne tarnybos tikslais, buvo gautas piliečio pranešimas apie tai, taigi buvo sukeltos ir neigiamos pasekmės valstybės tarnybos reputacijai, jos autoritetui. Todėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo negalima vertinti kaip mažareikšmio ir pareiškėjui neskirti jokios tarnybinės nuobaudos. Todėl pripažintina, kad pareiškėjui skundžiamu įsakymu buvo paskirta proporcinga tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – pastaba.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Taisyklėse. Tarnybinį nusižengimą tyręs valstybės tarnautojas motyvuotoje išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjui skundžiamu įsakymu paskirta nuobaudos rūšis parinkta iš esmės teisingai. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo panaikinti skundžiamą Departamento įsakymą ir juo pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, nėra, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. R. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.