Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-91/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-06-09
Bylos Nr.: 2A-91/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas
Ieškovas: B. S. S.
Atsakovas: S. S., D. S.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto 2 notarų biuro
Advokatai: Marius Inta, Pranas Makauskas, Maris Endz

Kategorijos

21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-91/2009Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.3.; 21.4.2.8. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mariui Endzinui,atsakovų atstovui advokatui Pranui Makauskui,trečiojo asmens atstovui advokatui Mariui Intai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1050-54/2008 pagal ieškovo B. S. S. ieškinį atsakovams S. S. , D. S. , trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarei Daivai Manzurovienei dėl įgaliojimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas B. S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. S. , D. S. , trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarei D. Manzurovienei, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugsėjo 1 d. jo įgaliojimą atsakovei D. S. , patvirtintą Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarės D. Manzurovienės, pripažinti negaliojančia 2006 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartį Nr.3-11121, patvirtintą notarės D. Manzurovienės, taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis aštuonis žemės ūkio paskirties sklypus, esančius Nemėžio k., kurie tuo metu jam priklausė nuosavybės teise, 2006 m. birželio 20 d. testamentu paliko savo sūnui M. S. ir tą pačią dieną įgaliojo M. S. savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti testamente nurodytais žemės sklypais, atlikti kitus veiksmus. Ieškovas nurodė, kad 2006 rugsėjo 1 d. atsakovas S. S. atvežė ieškovą į Vilniaus miesto 2 notarų biurą pas notarę D. Manzurovienę pasirašyti paruoštų dokumentų. Ieškovo teigimu, kadangi tuomet jis buvo paveiktas vaistų, be to, pas šią notarę nuolat sudarydavo įvairius sandorius, jis pasirašė kažkokį dokumentą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo įgaliojimas atsakovei D. S. dėl žemės sklypų, kuriuos testamentu jis buvo palikęs sūnui M. S. . Ieškovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio mėnesį iš savo sūnaus M. S. ieškovas sužinojo, kad jam žemės sklypai jau nebepriklauso, nes tą pačią dieną, kai jis parašė įgaliojimą D. S. , t. y. 2006 m. rugsėjo 1 d., kelių valandų bėgyje atsakovė D. S. dovanojimo sutartimi padovanojo žemės sklypus savo sutuoktiniui atsakovui S. S. . Ieškovo teigimu, pasirašydamas įgaliojimą, jis buvo tokioje būklėje, kuomet negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, todėl toks sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu. CK 1.89 straipsnio pagrindu. Ieškovas pažymėjo, kad įgaliojimo turinio esmės notaras jam neišaiškino, egzemplioriaus nedavė. Ieškovo nuomone, dovanojimo sutartis taip pat pripažintina negaliojančia, kadangi buvo pažeistos CK 2.134-2.135 straipsniuose įtvirtintos teisės normos, o įgaliojimą D. S. atstovauti jo interesus jis pasirašė nesupratęs savo veiksmų reikšmės. Ieškovo teigimu, tuo metu, kai buvo pasirašytas ginčijamas įgaliojimas, jis buvo paveiktas depresijos bei vaistų, nuolatos galvojo apie esamą ligą, buvo užsidaręs savyje, visi kiti dalykai atrodė antraeiliai, apimtas depresijos jis negalėjo susikoncentruoti ties įvykiais, nuolat buvo prislėgtos nuotaikos, pas ieškovą buvo sutrikęs miegas, nuo nemigos liejosi akyse, negalėjo tinkamai orientuotis aplinkoje. Ieškovas pažymėjo, kad ginčijamo įgaliojimo pasirašymo metu jis buvo nuslopintas vaistų, kurių tikslas – tramdyti neigiamas mintis dėl savo sveikatos.

Dėl 2006 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovas nurodė, kad dovanojimo sutartis, sudaryta per įgaliotinę su įgaliotinės sutuoktiniu, pažeidžia CK 2.134 straipsnį ir sukelia interesų konfliktą. Ieškovo nuomone, įgaliotinė, sudarydama dovanojimo sutartį su savo sutuoktiniu, veikė ne jo, kaip įgaliotojo interesais, o išimtinai apdovanotojo interesais. Ieškovas pažymėjo, kad jo interesas buvo palikti testamentu žemės sklypus savo sūnui M. S. , ką jis padarė sudarydamas testamentą ir išduodamas savo sūnui M. S. įgaliojimą dėl minėtų žemės sklypų, todėl dovanojimo sutartis, po kurios nuosavybė į žemės sklypus perėjo atsakovui S. S. , neatitiko jo interesų palikti sklypus M. S. . Ieškovas nurodė, kad atsakovė D. S. , ieškovo vardu sudariusi dovanojimo sandorį su savo sutuoktiniu, veikė sutuoktinio interesais ir faktiškai atstovavo S. S. , bet ne ieškovą, taip pat veikė ir savo interesais, nes dovanojimo sandoriu sudaromos prielaidos turtą naudoti bendriems šeimos reikalams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. sprendimų ieškinį atmetė, priteisė atsakovams S. S. ir D. S. iš ieškovo B. S. S. po 3 225,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisti valstybei iš ieškovo B. S. S. 90,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, grąžino ieškovui B. S. S. bei atsakovui S. S. po 90 Lt įmokėtų į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą, nusprendė, kad sprendimui įsiteisėjus panaikinamos Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas nurodė, kad ieškovas B. S. S. ieškiniu reikalauja pripažinti jo išduotą 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimą D. S. negaliojančiu remdamasis CK 1.89 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant tokio sandorio galiojimo klausimą būtina vertinti sandorio sudariusio asmens būseną jam sudarant sandorį, t. y. reikia nustatyti, ar šis asmuo, sudarydamas ginčo sandorį, iš tikro buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl jo nurodomų aplinkybių. Teismas nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti, jog pasirašydamas ginčo įgaliojimą atsakovei, sudarant šį sandorį su ja buvo tokios būsenos, kad jis, pasirašydamas pas notarą įgaliojimą, negalėjo suprasti ir nesuprato šių savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Teismo teigimu, nors ieškovas tiek ieškinyje nurodė, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad įgaliojimo pasirašymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės bei tokių veiksmų sukeliamų pasekmių dėl to, kad jam prieš tai buvo diagnozuotas prasidedantis prostatos vėžys, dėl kurio jis patyrė psichologinę įtampą ir nerimą, jam prasidėjo miego sutrikimai, depresija ir kitos ligos, kad diagnozavus šiuos susirgimus, jiems gydyti vartojo stiprius slopinamuosius vaistus, kurie įtakojo nestabilią jo psichinę būseną bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek ieškovo nurodytos ligos, tiek jo vartoti medikamentai (vaistai) nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas, įgaliojimo pasirašymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismas nurodė, kad norint pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, yra būtina nustatyti juridinį kriterijų - sandorio šalies, šiuo atveju ieškovo, valios išraiškos trūkumą, t. y. sandorio šalies negalėjimą sandorio sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti šias aplinkybes byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir teismo paskirtas ekspertas -Centrinė teismo psichiatrijos komisija – pateikė ekspertizės išvadą, jog nėra objektyvių duomenų, kad ieškovas B. S. S. 2006 m. rugsėjo 1 d., atsižvelgiant į jo psichikos sveikatos būklę, Vilniaus miesto 2 notarų biure, pasirašant įgaliojimą D. S. , negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; ieškovas dėl dabartinės psichikos sveikatos būklės ir pastaruoju metu vartojamų psichotropinių vaistų gali būti apklausiamas teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus.

Teismo teigimu, aplinkybę, kad ieškovas 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo sąmoningas ir suprato savo veiksmų esmę, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas 2006 m. rugsėjo 1 d. ryte savo nuosavu automobiliu atvyko į darbą, aktyviai dalyvavo tą dieną bendrovėje vykusiame gamybiniame susirinkime, be to, ieškovas B. S. S. , kaip bendrovės direktorius, ir iki ginčijamo įgaliojimo pasirašymo, ir jo pasirašymo dieną, ir vėliau priėmė eilę svarbių sprendimų, tikrino ir pasirašė visą eilę finansinių ir kitų su bendrovės veikla susijusių dokumentų, kartu su vadovaujamos bendrovės vadybininke A. G. savo nuosavu automobiliu, kurį, kaip parodė liudytoja R. Ž. , pats ir vairavo, vyko į Vilniaus miesto savivaldybę, kur buvo sprendžiami Oslo g. 1, Vilniuje, esančios teritorijos naudojimo klausimai.

Teismas nurodė, kad tretysis asmuo notarė D. Manzurovienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006 m. rugpjūčio 29 d. buvo paruoštas ginčo įgaliojimo projektas, kuris turėjo būti pasirašytas tą pačią dieną, tačiau ieškovas dėl kažkokių aplinkybių negalėjo atvykti, todėl įgaliojimo projektas buvo faksu išsiųstas į įmonę, o 2006 m. rugsėjo 1 d. jai tvirtinant ginčijamą įgaliojimą, ieškovo būsena jai nekėlė jokių abejonių, taip pat paaiškino, kad ji pažįsta ieškovą seniai, kadangi tvirtino gana daug jos notarinėje kontoroje ieškovo sudaromų sandorių. Teismas pažymėjo, kad notarė D. Manzurovienė patvirtino, jog ginčijamas įgaliojimas ieškovui buvo duotas susipažinti, jis atidžiai jį perskaitė, išsiaiškino jo turinį ir jos akivaizdoje be pastabų šį įgaliojimą pasirašė, ieškovo reakcija ir elgesys pasirašant ginčijamą įgaliojimą buvo normali, t. y. buvo tokia pati kaip ir jai tvirtinant kitus prieš tai jo pasirašomus sandorius.

Teismas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai Ž. V. , R. Ž. , A. G. , T. G. , G. P. , kurie patvirtino, jog bendraudami su ieškovu nepastebėjo jokių ieškovo elgesio sutrikimų, jis tuo laikotarpiu (2006 m. rudenį ir 2006 m. rugsėjo 1 d.) elgėsi kaip įprastai. Teismo teigimu, netikėti liudytojų paaiškinimais nėra jokio pagrindo, juo labiau, jog šie visi liudytojai patvirtino, jog jų santykiai su ieškovu buvo ir yra normalūs, jie prieš ieškovą nėra nusistatę.

Teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateiktos 2008 m. kovo 27 d. VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytojų komisijos dėl paciento B. S. S. ligos diagnozės ir gydymo išvados, kuriose nurodyta, kad pacientas S. S. klaidino gydytojus nesuteikdamas jiems pilnos informacijos apie svarbias teisines problemas, pateikdavo informaciją tendencingai, kryptingai, siekiant sudaryti sunkaus ligonio įspūdį, simuliavo demencijos simptomatiką, metasimuliavo dalį simptomų buvusių iškart po žinios apie prostatos vėžį, agravavo dalį simptomų susijusių su depresija ir toks paciento elgesys lieka ir šiuo metu. Išvadose taip pat nurodyta, kad gydymo dienos stacionare metu niekas iš artimųjų nepateikė jokios objektyvios informacijos apie paciento B. S. S. sveikatos būklę, niekas iš artimųjų nesikreipė konsultacijai apie tolimesnę gydymo taktiką, pagalbą namuose, kai artimųjų susirūpinimas yra būdingas sergant sunkia depresija arba silpnaprotyste, nes paciento funkcionavimo lygis būna sutrikęs net buityje. Teismo teigimu, šios išvados paneigia ieškovo aiškinimus, kad jis, pasirašydamas ginčijamą įgaliojimą, buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei tuo pačiu patvirtina atsakovų aiškinimus, kad ieškovas, pasirašydamas įgaliojimą, pilnai suprato šio veiksmo reikšmę ir prasmę bei išreiškė tikrąją savo valią įgaliojimo pagalba padovanoti savo sūnui S. S. įgaliojime nurodytą turtą. Teismo nuomone, tokios gydytojų išvados leidžia teigti, kad ieškovas klaidino jį gydžiusius gydytojus ir simuliavo psichinės ligos simptomus, turėdamas tikslą pripažinti įgaliojimą negaliojančiu, t.y. jis pradėjo elgtis dirbtinai neprotingai ir nesąžiningai (agravavo dalį simptomų susijusių depresija). Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas laikotarpiu, kai buvo sudaromi ginčo sandoriai, nuo 2006 m. liepos 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d. pagalbos į gydytojus nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, dirbo administracijos vadovu uždarojoje akcinėje bendrovėje, t.y. dirbo atsakingose pareigose, vadovavo verslo įmonei.

Teismo nuomone, neįtikinamai atrodo ieškovo tvirtinimai, jog jis detaliau negali paaiškinti, neprisimena ginčo įgaliojimo pasirašymo pas notarą aplinkybių, taip pat kritiškai vertintini ir ieškovo paaiškinimai, jog jis ginčo sandorių pasirašymo laikotarpiu dėl blogos sveikatos, nevairavo savo automobilio, kadangi tokius jo teiginius paneigia liudytojų paaiškinimai bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „SKR Baltic“ 2006 m. balandžio 3 d. potvarkis „Dėl kuro kortelių naudojimo“, iš kurio matyti, jog ieškovui 2006 m. balandžio 3 d. buvo išduota UAB „Lietuva Statoil“ kuro kortelė Nr. 002, UAB „Statoil Lietuva“ PVM sąskaitos faktūros už 2006 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Teismas pažymėjo, kad, vadovaudamasis minėto teismo psichiatrijos ekspertizės akto motyvais, kritiškai vertina ir ieškovo pateiktas 2007 m. kovo 15 d. specialių psichiatrijos žinių reikalaujančio ištyrimo išvadą.

Teismas nurodė, kad nors teismo posėdyje apklausti liudytojai M. S. ir J. S. parodė, jog tuo laikotarpiu ieškovas jautėsi labai prastai, jo orientacija buvo sutrikusi, nenorėjo eiti į darbą, buvo mieguistas, neišsimiegojęs ir pan., tačiau teismas šių liudytojų paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi M. S. yra ieškovo sūnus, J. S. yra ieškovo žmona ir jie gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad liudytojas M. S. parodė, kad tarp jo ir atsakovų, t. y. brolio Sauliaus ir jo žmonos Dianos, yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl, teismo nuomone, ir tai gali lemti liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas nurodė, kad šių liudytojų parodymai yra paneigti byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei aukščiau nurodytų liudytojų parodymais.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovų teismui pateiktas ieškovo dukters R. I. atsakymas raštu į ieškovo atstovų suformuluotus jai klausimus negali būti vertintinas kaip liudytojo apklausa, kadangi R. I. nėra įspėta dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymą, be to, R. I. atsakymų numeriai nuo 15 klausimo nesutampa su jai pateiktų klausimų numeriais.

Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadą bei kitus įrodymus, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jo 2006 m. rugsėjo 1 d. išduotą atsakovei D. S. įgaliojimą negaliojančiu atmestinas, kadangi ieškovas neįrodė, jog pasirašydamas įgaliojimą, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Teismas nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti 2006 m. rugsėjo 1 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia, nes ją sudarant buvo pažeisti CK 2.134-2.135 straipsnių reikalavimai, kadangi įgaliotinė – atsakovė D. S. , sudarė dovanojimo sutartį su savo sutuoktiniu ir tai sukėlė interesų konfliktą. Teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad CK 2.134 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas įgaliotiniui sudaryti sandorį su savo sutuoktiniu ir šia teisės norma yra siekiama apsaugoti atstovaujamojo (įgaliotojo) interesus, nes paprastai atstovo sudarytas sandoris su savo sutuoktiniu sukelia interesų konfliktą tarp atstovo ir atstovaujamojo. Teismo teigimu, šiuo atveju pats ieškovas 2006 m. rugsėjo 1 d. jo išduotame D. S. įgaliojime įgaliojo atsakovę sudaryti žemės sklypų, esančių Nemėžio k., Vilniaus m. sav., dovanojimo sutartį su atsakovu S. S. , t. y. įgaliojo sudaryti dovanojimo sutartį su savo sūnumi, iš kurio buvo gavęs tuos žemės sklypus anksčiau. Teismas nurodė, kad įgaliojime nurodytas ieškovo atsakovei D. S. suteiktų įgalinimų turinys reiškia, kad ieškovas, išduodamas ginčijamą įgaliojimą D. S. , aiškiai ir tikslingai išreiškė savo valią ir pavedė jai padovanoti įgaliojime nurodytus žemės sklypus išimtinai tik savo vyrui, t. y. ieškovo sūnui, ir niekam kitam. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.759 straipsnio 1 dalį įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus, jeigu jie yra teisėti, konkretūs ir įvykdomi, o šiuo atveju, ieškovo duotas pavedimas įgaliotiniui buvo aiškiai tikslinis, konkretus ir įvykdomas, todėl įgaliotinis tik tokį pavedimą privalėjo įvykdyti ir jį įvykdė, nepažeisdamas įgaliotojo interesų ir tuo pačiu išvengdamas įgaliotojo ir savo asmeninių interesų konflikto. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė D. S. , 2006 m. rugsėjo 1 d. sudarydama ginčijamą dovanojimo sutartį su atsakovu S. S. , vykdė išimtinai įgaliotojo B. S. S. tikslingą valią ir padovanojo įgaliojime nurodytus žemės sklypus jo sūnui S. S. , kaip ir buvo pavesta ginčo įgaliojimu. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovas, įgaliodamas atsakovę D. S. sudaryti konkretų sandorį - dovanojimo sutartį su konkrečiu asmeniu - savo sutuoktiniu S. S. , iš anksto patvirtino, kad turi būti sudaryta būtent tokia dovanojimo sutartis ir kad ji nepažeis jo teisių ir nesukels interesų konflikto tarp įgaliotojo ir įgaliotinio. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovei D. S. sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį su atsakovu S. S. nebuvo jokio realaus interesų konflikto ir pripažinti 2006 m. rugsėjo 1 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas B. S. S. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neteisingai išaiškinto ir pritaikė CK 1.89 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ginčijamas 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimas ir jo pagrindu sudaryta žemės sklypų dovanojimo sutartis yra neproginga ir netgi žalinga apeliantui, todėl, jeigu jis būtų suvokęs savo veiksmų reikšmę, nebūtų sudaręs tokių žalingų sandorių.Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, t.y. ginčijamų sandorių naudingumo, sąžiningumo ir pan., ir nepasisakė dėl šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktą ekspertizės aktą. Ekspertizė atlikta nepateikus visų medicininių dokumentų, ekspertizės išvada yra paremta procesiniuose dokumentuose nurodytais duomenimis, atsakovo naudai liudijusių asmenų parodymais, ekspertai praktiškai nevertino pagrindinių medicininių dokumentų. Be to, ekspertizės aktas suformuluotas ne kategoriškai ir į tai turėjo būti atsižvelgta vertinant šį aktą - ekspertai tik nurodė, kad jiems nepakanka duomenų, o ne, kad vienareikšmiškai konstatuotina, jog apeliantas suprato savo veiksmų prasmę. Ekspertizės išvada neatitinka kitų byloje esančių medicininių dokumentų ir teismas nesiaiškino tokio neatitikimo priežasčių.Teismas neteisingai vertino į bylą pateiktas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvadas. Išvadose kalbama apie apelianto psichinės sveikatos būklę, kuri buvo stebima apeliantui gydantis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, tačiau toks gydymas apeliantui skirtas jau paėjus gana ilgam laiko tarpui po ginčijamo įgaliojimo sudarymo datos, todėl jis negali būti kriterijumi vertinant, ar tokios būklės apeliantas buvo ir 2006 m. rugsėjo 1 d., be to, išvada prieštarauja tos pačios gydymo įstaigos epikrizei Nr. DS 07/433. Pagrįstų abejonių išvados teisingumu kelia taip pat aplinkybė, jog išvadoje nurodoma, kad apeliantas neva simuliuoja psichinę ligą, tuo tarpu tos pačios gydymo įstaigos išraše iš medicininių dokumentų matyti, jog gydanti gydytoja nurodo tęsti gydymą, t.y. vienu atveju nurodoma, kad asmuo neva neserga, kitu atveju - kad reikia tęsti gydymą ir nurodoma vartoti tuos pačius vaistus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas 2006 m. rugsėjo 1 d. aktyviai dirbo ir lankėsi Vilniaus miesto savivaldybėje. Tokią išvadą paneigia Vilniaus miesto savivaldybės personalo departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus raštas, kuriame konstatuota, jog duomenų, kad apeliantas 2006 m. rugsėjo 1 d. būtų lankęsis savivaldybėje nėra.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad liudytojai A. G. , R. Ž. , Ž. V. , G. P. , T. G. yra atsakovo darbuotojai, kurie yra suinteresuoti duoti galimai neteisingus ir atsakovui palankius parodymus, kadangi bijo prarasti darbo vietas. Be to, šių liudytojų parodymai visiškai skiriasi nuo J. S. , M. S. parodymų, t. y. asmenų, kurie nuolat artimai stebėjo apeliantą ir gali suteikti tiksliausią informaciją teismui.Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „SKR Baltic“ valdybos posėdžių protokolais. Tokie protokolai niekada nebuvo rašomi ir tai patvirtino liudytojas M. S. , dirbęs tose pačiose patalpose, kur įsikūrusi ši įmonė. Minėti protokolai yra pasirašyti ne apelianto, o atsakovo, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įvairių į bylą atsakovo pateiktų UAB „SKR Baltic“ dokumentų pasirašymas rodo apelianto darbingumą 2006 m. rugsėjo 1 d. Aplinkybė, jog minėtuose dokumentuose yra galimai apelianto parašas, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas suprato pasirašomų dokumentų turinį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai S. S. ir D. S. prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo B. S. S. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovų nuomone, 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimo ir 2006 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ginčijami sandoriai buvo nenaudingi ir žalingi apeliantui. Atsakovai pažymi, kad tiek į bylą pateiktas 2008 m. sausio 8-30 d. ekspertizės aktas Nr. 1, tiek pateiktos 2008 m. kovo 27 d. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvados yra leistini ir reikšmingi bylai įrodymai, šių dokumentų turinys neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, neturėjo pagrindo šiais dokumentais nesivadovauti. Todėl, atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė D. Manzurovienė prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo B. S. S. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo argumentai, jog ekspertai netyrė jo medicininių kortelių, ekspertizės aktas neišsamus ar išeinantis už ekspertų kompetencijos ribų, atmestini, kadangi ekspertai išsamiai įvertino tiek bylos medžiagą, tiek ieškovo psichinę būklę ir suformulavo aiškias išvadas, kurios neabejotinai priskirtinos jų kompetencijai, t.y. atsakė į tuos klausimus, kuriuos uždavė teismas. Trečiojo asmens nuomone, teismas išsamiai įvertino it atsižvelgė tiek į medicininį kriterijų, tiek į faktines 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimo sudarymo aplinkybes ir, atsižvelgiant į bylos duomenis, nėra pagrindo teigti, kad byloje yra nustatytas medicininis ar kitoks pagrindas konstatuoti, jog ieškovas 2006 m. rugsėjo 1 d buvo neveiksnus ar nesuvokė savo veiksmų. Tretysis asmuo pažymi, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė jo pakviestų liudytojų parodymais ir pateiktais dokumentais, tačiau tai, kad apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą. Tretysis asmuo nurodo, kad nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „SKR Baltic“ posėdžių protokolais, nes šie galimai suklastoti, tačiau ieškovas (apeliantas) neprašė skirti ekspertizės protokolų autentiškumo nustatymui, nepateikė įrodymų, kad šie protokolai būtų ginčijami teisme, todėl šis argumentas atmestinas. Tretysis asmuo pažymi, kad nors apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino R. I. rašytinius parodymus, tačiau tokia įrodinėjimo priemonė vertintina kritiškai, nes nėra jokių objektyvių galimybių nustatyti apklausiamo asmens tapatybę, parašo autentiškumą ir pan. Trečiojo asmens nuomone, apelianto argumentas, kad notarė neišaiškino jam teisės panaikinti įgaliojimą, nepagrįstas, nes įstatymas nesieja sandorio galiojimo su tokio išaiškinimo buvimu ar nebuvimu, be to, argumentas neatitinka tikrovės, nes ieškovo pasirašytame įgaliojime yra aiškiai nurodyta, kad įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis įgaliojimo atsisakyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2006 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartimi S. S. padovanojo savo tėvui B. S. S. aštuonis žemės sklypus, esančius Nemėžio k., Vilniaus m. sav. B. S. S. 2006 m. birželio 20 d. sudarė testamentą, kuriuo, jo mirties atveju, paliko savo sūnui M. S. aštuonis žemės sklypus, esančius Nemėžio k., Vilniaus m. sav. Tos pačios dienos įgaliojimu B. S. S. įgaliojo sūnų M. S. savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti B. S. S. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. 2006 m. rugsėjo 1 d. B. S. S. Vilniaus miesto 2 notarų biure pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo D. S. jį atstovauti VĮ Registrų centre, taip pat visose kitose įmonėse ir organizacijose, gaunant ir pateikiant visus dokumentus, reikalingus jam nuosavybės teise priklausančių aštuonių žemės sklypų, esančių Nemėžio k., Vilniaus m. sav., dovanojimui, bei įgaliojo D. S. padovanoti šį turtą jo sūnui atsakovui S. S. . 2006 m. rugsėjo 1 d. B. S. S. , kurį pagal 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimą atstovavo D. S. , žemės sklypų dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui S. S. minėtus aštuonis žemės sklypus.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). CK 6.466 straipsnis reglamentuoja sandorius, kurie nelaikomi dovanojimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dovanojimo sandoris yra neatlygintinis sandoris ir vien dėl to toks sandoris negali būti laikomas neprotingu ar nuostolingu dovanotojui.

Žemesnės instancijos teismas

CK 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyti atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą (CK 2.134 str. 2 d.). CK 6.759 straipsnis reglamentuoja pavedimo vykdymą pagal įgaliotojo nurodymus.

CK 1.89 straipsnis reglamentuoja savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Toks sandoris yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 str.).

Dėl ieškiniu ginčijamų sandorių juridinio kriterijaus įvertinimo

Apeliaciniame skunde apeliantas B. S. S. teigia, kad ginčijamas 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimas ir jo pagrindu sudaryta žemės sklypų dovanojimo sutartis yra neprotinga ir netgi žalinga apeliantui, todėl jeigu jis būtų suvokęs savo veiksmų reikšmę, nebūtų sudaręs tokių, neva, jam žalingų sandorių. Apeliaciniame skunde yra nurodomos priežastys, kurios, apelianto nuomone, galėtų pagrįsti 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimo ir šio įgaliojimo pagrindu sudarytos 2006 m. rugsėjo 1 d. žemės sklypų dovanojimo sutarties nenaudingumą ir žalingumą B. S. S. , kurių Vilniaus apygardos teismas netyrė ir nevertino.

Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl neišsamaus bylos aplinkybių nustatymo bei įvertinimo. Civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turi nustatyti, įvertinti ir pasisakyti tik dėl tų aplinkybių, kurios yra susijusios su bylos dalyku. Teismas neprivalo detaliai analizuoti ir vertinti tų argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla, išeina už teisminio nagrinėjimo ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ginčijant sandorį 1.89 straipsnio pagrindu svarbu nustatyti dvi aplinkybes: 1) asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir 2) sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005). Dauguma apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių (B. S. S. tikslas sudaryti sutartį, paveldėjimo klausimai, proporcijos dalinant vaikams turtą) nėra susiję su bylos dalyku (asmens būsena ir sandorio turiniu), todėl teismas visiškai pagrįstai jų išsamiau nevertino ir dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisakė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog teismo sprendime detaliai nėra argumentuotas atsakymas į absoliučiai kiekvieną apeliacinio skundo (prašymo, pareiškimo, ieškinio ar kito procesinio dokumento) motyvą, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo, nes tai neatitiktų teismo proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005).

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra asmens (ieškovo) būsena ir sandorio turinys. Tuo tarpu tikslai (motyvai), dėl kurių apeliantas sudarė ginčijamus sandorius, šioje byloje neturi lemiamos reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad motyvai (tikslai, planai, siekiai, viltys, įsivaizdavimai) yra labai individualūs ir subjektyvūs, jie dažniausiai kitai sandorio šaliai nėra žinomi arba neturi reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad sandorio sudarymo tikslas neturi reikšmės bei įtakos 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimo ir 2006 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties galiojimui, todėl teismas visiškai pagrįstai šių aplinkybių detaliai netyrė ir nevertino.

Bylos duomenys patvirtina, kad Skrebių šeimos nariai dėl tam tikrų priežasčių (didelio užimtumo, susidariusių tarp artimų šeimos narių bendravimo pobūdžio bei tradicijų) dažnai įgaliodavo vienas kitą ir suteikdavo teisę disponuoti pilna apimtimi tam tikru turtu (tame tarpe ir didelės vertės), taip pat dažnai vienas kitam perleisdavo tam tikrą nekilnojamąjį turtą. Pateikti į bylą įrodymai rodo Skrebių šeimos narių sudarytų daugybę dovanojimo sutarčių, įgaliojimų, kurie patvirtina Skrebių šeimoje paplitusią praktiką dažnai vienas kitam perleisti tam tikrą nekilnojamąjį turtą, sudarinėti įvairius didelės vertės sandorius pagal duotus vienas kitam įgaliojimus. Pateiktos į bylą sutartys ir įgaliojimai, kitokio pobūdžio susitarimai paneigia apeliaciniame skunde nurodytus apelianto teiginius apie tariamus mainus tokiomis sutartimis bei susitarimais.

Apeliaciniame skunde apeliantas B. S. S. nurodo, kad ginčijamas įgaliojimas ir dovanojimo sutartis jam buvo ekonomiškai žalinga, nes sumažėjo jo turto masė. Dovanojimo sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) (CK 6.465 str.). Neįmanoma priklausančio nuosavybės teise turto dovanoti kitam asmeniui, savanoriškai neatsisakant turimų savininko teisių į perleidžiamą neatlygintinai (dovanojamą) turtą. Civiliniame kodekse įtvirtinta dovanojimo sutarties samprata (CK 6.465 str.), taip pat sutarčių laisvės principas (LR CK 6.156 str.), nedraudžia civilinių santykių subjektui turtą kitam subjektui perleisti neatlygintinai ir tokiu būdu sumažinti jam priklausančio turto masę. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad turto masės sumažėjimas yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Byloje nustatyti Skrebių šeimos narių santykiai, perleidžiant vienas kitam didelės vertės turtą ar pinigines sumas, patvirtina, jog ginčijami sandoriai yra visiškai protingi, pagrįsti, niekuo nesiskiria nuo kitų tarp Skrebių šeimos narių sudarytų sandorių, todėl negali būti laikomi ekonomiškai žalingais apeliantui. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nagrinėjamuoju atveju ieškovas (apeliantas) B. S. S. turėjo pareigą įrodyti ginčijamų sandorių neprotingumą, nepagrįstumą, o ne atsakovai – sandorių protingumą ar pagrįstumą. Todėl apelianto teiginys, jog byloje nėra sandorio protingumą pagrindžiančių įrodymų prieštarauja CPK 178 straipsnio nuostatoms ir yra teisiškai nereikšmingas bei neaktualus.

Apeliaciniame skunde apeliantas B. S. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ginčo žemės sklypus, esančius Nemėžio k., Vilniaus m. sav., jis 2006 m. birželio 20 d. testamentu buvo palikęs kitam savo sūnui M. S. , kuriam 2006 m. birželio 20 d. išdavė generalinį įgaliojimą šiuos sklypus valdyti, naudotis ir jais disponuoti. Apelianto teigimu, jis negalėjo staiga atimti paveldėjimo teisę iš vieno sūnaus M. S. ir visą testamentu paliktą turtą dovanoti kitam sūnui S. S. . Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodoma aplinkybė neturi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. CK 5 knygos nuostatos nedraudžia oficialų testamentą surašiusiam asmeniui valdyti, naudoti ir disponuoti testamente nurodytą turtą. Testamento sukeliami teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Testatorius turi teisę bet kada pakeisti savo valią ir nulemti kitokį jam priklausančio turto likimą, net ir nepanaikinęs oficialaus testamento. 2006 m. birželio 26 d. B. S. S. surašytame testamente yra aiškiai nurodyta sąlyga, kad jo sūnus M. S. paveldės ginčo žemės sklypus tik tuo atveju, jeigu jie priklausys B. S. S. jo mirties momentu. Aplinkybė, kad B. S. S. nepranešė savo sūnui M. S. apie jam 2006 m. birželio 20 d. išduoto įgaliojimo panaikinimą taip pat nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu vėliau, t. y. 2006 m. rugsėjo 1 d., išduoto įgaliojimo. CK 2.148 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti įgaliotojui pareigą pranešti apie įgaliojimo panaikinimą įgaliotiniui, yra skirta apsaugoti trečiųjų asmenų interesus ir išspręsti ginčus tokiais atvejais, kai įgaliotinis sudarė sandorius su trečiaisiais asmenimis, nežinodamas apie įgaliojimo pasibaigimą (CK 2.148 str. 2 d.). CK 2.148 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nedraudžia išduoti naujo įgaliojimo, nepanaikinus senojo. Todėl aplinkybė, kad nebuvo pranešta apie 2006 m. birželio 20 d. įgaliojimo pasibaigimą, neturi reikšmės 2006 m. rugsėjo 1 d. išduoto įgaliojimo galiojimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas (apeliantas) B. S. S. , nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nurodęs aplinkybių, susijusių su jo ketinimais padalinti turtą proporcingai trims vaikams, todėl apeliacinis skundas šiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai apie jam priklausančio turto dalybas trims vaikams ir apie tai, kad jis vienam iš sūnų – S. S. – paliko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), 949 000 Lt dydžio pinigines lėšas ir 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsti pateiktais į bylą įrodymais.

Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), B. S. S. priklausė nuosavybės teise. Pateiktos į bylą 1992 m. rugsėjo 28 d. ir 1994 m. kovo 18 d. sutartys patvirtina, kad B. S. S. niekada nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Pagal 1992 m. rugsėjo 28 d. sutartį S. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), nupirko iš Vilniaus miesto Žirmūnų seniūnijos, o vėliau 1994 m. kovo 18 d. sutartimi butą pardavė. Todėl B. S. S. negalėjo palikti S. S. minėto buto, kuris anksčiau priklausė pačiam S. S. ir kurį jis pardavė.

Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti apelianto B. S. S. teiginiai, kad jis S. S. paliko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis realiai (faktiškai) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo ir gyvenamąjį namą šiame žemės sklype pastatė S. S. . Į bylą pateikta tarp S. S. ir B. S. S. sudaryta 2000 m. birželio 23 d. pinigų dovanojimo sutartis, pagal kurią S. S. tėvui padovanojo 350 000 Lt. Tą pačią dieną, t. y. 2000 m. birželio 23 d., B. S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise nupirko ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Paminėti sandoriai patvirtina, kad B. S. S. realiai žemės sklypą įgijo iš S. S. jam dovanotų pinigų. Tapęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku B. S. S. 2000 m. liepos 31 d. įgaliojo S. S. tvarkyti visus su įgytu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), susijusius reikalus, t. y. gauti visus reikiamus dokumentus, pažymėjimus, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuoti atskirus žemės sklypus, suteikti atskirus unikalius numerius ir kt.

Pateikti į bylą dokumentai rodo, kad S. S. rūpinosi ne tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reikalais, bet ir gyvenamojo namo šiame žemės sklype statyba. 2003 m. sausio 2 d. paskolos sutartis patvirtina, kad S. S. paskolino savo tėvui 120 000 Lt, vėliau 2003 m. kovo 6 d. susitarimu S. S. atleido savo tėvą nuo paskolos grąžinimo, nes paskolintus pinigus tėvas panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. S. S. priklausantys 120 000 Lt buvo panaudoti minėto gyvenamojo namo statybai. Pateikti į bylą statybos dokumentai (sutartis, sąskaitos-faktūros, banko pavedimai ir pan.) patvirtina, kad realiai (faktiškai) visais žemės sklypo sutvarkymo ir gyvenamojo namo statybos darbais rūpinosi ir su tuo susijusias išlaidas apmokėjo S. S. iš savo lėšų. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina, jog S. S. sudarinėjo ir pasirašinėjo su gyvenamojo namo statyba ir įrengimu susijusias sutartis (2000 m. gruodžio 20 d. sutartis dėl inžinerinių geologinių tyrimų, 2002 m. balandžio 2 d. naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų sutartis Nr. B121S, garantinio aptarnavimo sutartis su UAB „Skirpus ir ko“, 2002 m. spalio 9 d. šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis Nr. 3678 ir kt.), taip pat priimdavo ir apmokėdavo statybos darbus (2001 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra serija LBD Nr. 2714053, 2001 m. gegužės 31 d. kasos pajamų orderio kvitas LAA Nr. 8533305, 2001 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija LBE Nr. 2143197, 2001 m. lapkričio 14 d. pavedimas Nr. 414863366 ir kt.). Nurodyti įrodymai leidžia tvirtinti, kad realiai (faktiškai) už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo statybą sumokėjo S. S. , o ne apeliantas ir kad B. S. S. , perleisdamas žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), S. S. , faktiškai grąžino S. S. turtą, už kurį pats S. S. buvo sumokėjęs.

Apeliacinio skundo argumentus apie proporcijas dalijant turtą paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad ne tik apeliantas, bet ir S. S. savo tėvui B. S. S. ir motinai J. S. yra padovanojęs didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Pagal 1997 m. rugsėjo 17 d. sutartį, registro Nr. 2-5718, S. S. padovanojo B. S. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (inventorizacinis įkainojimas – 59 403 Lt); pagal 1999 m. vasario 17 d. patalpų dovanojimo sutartį, registro Nr. 3-738, S. S. padovanojo J. S. rūsio patalpas nuo 20-1 iki 20-9, pažymėtas Nr. 20, esančias name (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro nustatyta vertė – 38 177 Lt); pagal 1999 m. liepos 2 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, registro Nr. 3-5471, S. S. padovanojo B. S. S. administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro nustatyta vertė – 107 278 Lt); pagal 2003 m. kovo 28 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, registro Nr. 3-2823, S. S. padovanojo J. S. 9491/10000 dalį koridoriaus – praėjimo, esančio (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro nustatyta vertė – 49 201 Lt).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai dėl proporcijų dalinant turtą yra visiškai nepagrįsti ir neturi jokios įtakos nagrinėjant šią civilinę bylą ir priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina apeliacinio skundo argumento, kad S. S. žinojo apie B. S. S. valią ginčo žemės sklypus palikti sūnui M. S. . Pagal CK 5.28 straipsnį informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad notarė Daiva Manzurovienė ar bet kuris šeimos narys S. S. būtų atskleidę informaciją apie 2006 m. birželio 20 d. testamento sudarymą.

Sudarant dovanojimo sandorį, asmens ketinimai (tikslai) neturi įtakos sandorio galiojimui. Aplinkybes, kad ieškovas (apeliantas) neturėjo ketinimo perleisti ginčo žemės sklypus S. S. , nagrinėjamoje byloje yra parodę tik ieškovui (apeliantui) artimi ir suinteresuoti tokiais parodymais ieškovo (apelianto) šeimos nariai (žmona J. S. , sūnus M. S. , dukra R. I. ), todėl jų parodymai, kaip ir nurodoma skundžiamame teismo sprendime, vertintini kritiškai.

Bylos duomenys rodo, kad Skrebių šeimoje buvo įprasta, jog vieni šeimos nariai kitiems šeimos nariams išduoda įgaliojimus valdyti, naudoti ir disponuoti kitiems šeimos nariams priklausančiu turtu. Tai patvirtina pateikti į bylą 1997 m. rugsėjo 17 d. įgaliojimas, registro Nr. 2-5719; 1998 m. vasario 12 d. įgaliojimas, registro Nr. 3-672; 2000 m. liepos 31 d. įgaliojimas, registro Nr. 3-7791; 2003 m. gruodžio 22 d. įgaliojimas, registro Nr. 2-19200; 2006 m. vasario 27 d. įgaliojimas, registro Nr. 3-2243. Todėl ginčijama 2006 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartis per B. S. S. įgaliotinę D. S. buvo sudaryta visiems – tiek ieškovui (apeliantui), tiek atsakovams labai gerai žinomu, įprastu ir nusistovėjusiu būdu. Bylos duomenys rodo, kad toks dovanojimo sutarties sudarymo būdas buvo pasirinktas todėl, kad B. S. S. 2006 m. rugsėjo 1 d., eidamas UAB „SKR Baltic“ direktoriaus pareigas, buvo užimtas ir pats neturėjo laiko rūpintis formalumais (gauti pažymą sandorio sudarymui iš VĮ Registrų centro, iš anksto sumokėti už juridinių faktų apie sudarytus perleidimo sandorius įregistravimą), kuriuos buvo reikalinga atlikti dar iki dovanojimo sutarties sudarymo. Dėl paminėtų procedūrų Nekilnojamojo turto registre B. S. S. ir S. S. 2006 m. rugsėjo 1 d. negalėjo iš karto tik atvykę į notarų kontorą tiesiogiai vienas su kitu sudaryti žemės sklypų, esančių Nemėžio k., Vilniaus m. sav., ginčo dovanojimo sutarties. Todėl dovanojimo sutarties sudarymas per įgaliotinę nepaneigia B. S. S. tikrosios valios padovanoti S. S. ginčo žemės sklypus.

Teisėjų kolegija, įvertindama pateiktus į bylą įrodymus, pripažįsta pagrįstais atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad S. S. nesudarinėjo žemės sklypų dovanojimo sutarties su B. S. S. jo atostogų metu 2006 m. rugpjūčio mėnesį, nes nenorėjo tėvo bereikalingai trukdyti, ir kad ginčo žemės sklypai iš esmės buvo susiję su UAB „SKR Baltic“ komercine veikla (S. S. pagal 2006 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartį įgytus žemės sklypus 2006 m. rugsėjo 18 d. sutartimi išnuomojo UAB „SKR Baltivc“, direktoriui B. S. S. grįžus iš atostogų.

Teisėjų kolegijos nuomone, apklaustos liudytoja J. S. parodymai apie tai, kad ji 2006 m. rugsėjo 1 d. po pietų grįžusi namo savo vyrą rado prastos sveikatos, nepaneigia byloje surinktų įrodymų, kad B. S. S. 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo aktyvus ir turėjo daug darbo. Į nagrinėjamą bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad B. S. S. 2006 m. rugsėjo 1 d. pasirašinėjo su bendrovės UAB „SKR Baltic“ veikla susijusius dokumentus, kad kaip UAB „SKR Baltic“ administracijos vadovas kartu su įmonės vadybininke A. G. savo automobiliu buvo nuvykęs į Vilniaus miesto savivaldybę spręsti naudojimosi teritorija, esančia Oslo g. 1, Vilniuje, klausimų, kad aktyviai dalyvavo 2006 m. rugsėjo 1 d. vykusiame įmonės gamybiniame susirinkime. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai R. Ž. , A. G. , T. G. , G. P. bei kiti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodytos bei aptartos 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimo ir 2006 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ginčijami sandoriai buvo nenaudingi ir žalingi apeliantui. Teisėjų kolegija pažymi, kad dovanojimo sandoris yra neatlygintinis sandoris.

Dėl ieškiniu ginčijamų sandorių medicininio kriterijaus įvertinimo

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde apeliantas B. S. S. nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismas jo psichinę medicininę būklę ginčijamo 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimo pasirašymo metu nustatė nepilnai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kadangi rėmėsi tik ekspertizės akto išvadomis bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvadomis.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas B. S. S. būseną įgaliojimo pasirašymo metu, rėmėsi bylos įrodymų visuma: ieškovo paaiškinimais, 2008 m. sausio 8-30 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu Nr. 1, B. S. S. pasirašytais įmonės finansiniais ir kitais su įmonės veikla susijusiais dokumentais, liudytojų Ž. V. , R. Ž. , A. G. , T. G. , G. P. parodymais. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad teismas išsamiai neištyrė byloje surinktų įrodymų.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas B. S. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino, kokias asociacijas jam sukėlė žinia apie diagnozuotą prostatos vėžį. Pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje be paties apelianto parodymų nėra įrodymų, patvirtinančių, kad diagnozuotas prostatos vėžys lėmė B. S. S. nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės bei pasekmių. Priešingai – byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nustačius prostatos vėžį 2006 m. balandžio 24 d. B. S. S. toliau tęsė įprastą kasdieninę darbinę veiklą, jam nebuvo išduota nedarbingumo pažyma, sunkių psichikos sutrikimų taip pat nebuvo nustatyta. Pateikti į bylą medicininiai dokumentai rodo, kad gydytojo konsultacijos metu 2006 m. liepos 21 d. ir 2006 m. rugsėjo 19 d. (VšĮ Antakalnio poliklinikos medicininė kortelė) B. S. S. nesiskundė jokiais pašaliniais vartojamų vaistų reiškiniais (poveikiu), kad 2006 m. rugsėjo 1 d. kai buvo pasirašytas ginčijamas įgaliojimas į gydytojus pagalbos dėl pablogėjusios sveikatos taip pat nesikreipė, o tęsė įprastą darbo dieną.

Pagal CPK 212 straipsnį, jeigu nagrinėjant bylą kyla klausimai, reikalaujantys specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą (CPK 213 str.). CPK 219 straipsnyje yra numatyta galimybė teismui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, pats ieškovas (apeliantas) B. S. S. pateikė prašymą skirti ekspertizę, suformulavo klausimus ekspertams. Atlikus ekspertizę, B. S. S. , jo atstovai nekėlė abejonių dėl 2008 m. sausio 8-30 d. ekspertizės akto Nr. 1 išsamumo, pagrįstumo, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Todėl apeliaciniame skunde B. S. S. nebeturi procesinės galimybės ginčyti 2008 m. sausio 8-30 d. ekspertizės akto pagrįstumo ir išsamumo.

Apeliaciniame skunde apeliantas B. S. S. nurodo, kad į bylą nebuvo pateikta apelianto gydymosi VU Onkologiniame institute medicininė kortelė. Į bylą yra pateiktas 2007 m. spalio 23 d. VU Onkologinio instituto raštas Nr. RB-1176 „Dėl informacijos apie B. S. S. ligą“, kuriame nurodytos kortelės nepateikimo priežastys ir kartu pateikti kompiuterinėje poliklinikos registracijos bazėje esantys išsamūs duomenys apie B. S. S. apsilankymus šioje gydymo įstaigoje, jo savijautą ir nusiskundimus, atliktus tyrimus, nustatytas diagnozes. VU Onkologijos instituto 2007 m. spalio 23 d. rašte Nr. RB-1175 „Dėl informacijos pateikimo apie B. S. S. sveikatos būklę“ yra detaliai aptarta B. S. S. savijauta po to, kai jam buvo diagnozuota aptariama apeliaciniame skunde onkologinė liga. Paminėtuose dviejuose VU Onkologinio instituto raštuose užfiksuota informacija yra pakankama nustatyti B. S. S. psichinę psichologinę būseną gydymosi VU Onkologiniame institute metu. Todėl formalus medicininės kortelės nepateikimas, esant kitiems jau paminėtiems rašytiniams įrodymams, neturi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ekspertai atliko ne medicininį, o teisinį dokumentų įvertinimą. Nagrinėjamoje byloje ekspertams buvo užduotas klausimas, ar B. S. S. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2006 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto 2 notarų biure pasirašant įgaliojimą D. S. . Vertinant asmens galimybę suprasti savo veiksmus, yra svarbu bei reikšminga ne tik jam diagnozuotos ligos, bet ir faktinis jo elgesys įgaliojimo pasirašymo momentu. Byloje paskirti ekspertai turėjo ištirti ir įvertinti ne tik B. S. S. psichinę, bet ir psichologinę būseną. Atsižvelgiant į tai, tik kompleksiškai vertinant visus byloje surinktus įrodymus ekspertai galėjo atsakyti į jiems byloje užduotą klausimą. Taip pat yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ekspertai nevertino VšĮ Antakalnio poliklinikos medicininių kortelių, nes šiose kortelėse esanti informacija yra išanalizuota 2008 m. sausio 8-30 d. ekspertizės akto 14-15, 21 puslapiuose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde apeliantas neteisingai nurodė ekspertizės akto išvadas, teigdamas, kad ekspertizės akto 23 puslapyje ekspertai, neva, pripažino, kad jų išvada padaryta nesant išsamių medicininių duomenų apie apelianto sveikatą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde apelianto cituojama ekspertų išvada („medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų, kad B. S. S. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. ir 2006 m. rugsėjo 1 d. <...> sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu <...>“) reiškia, kad išanalizavus visą ekspertizei pateiktą medžiagą nėra objektyvių duomenų apie apelianto psichikos sutrikimus, o ne kad ekspertizės duomenys buvo nepakankami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertai byloje turi įvertinti jiems pateiktą medžiagą ir pateikti išvadą, bet ne priimti galutinį sprendimą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ekspertizės išvada yra pakankamai konkreti ir aiški.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ekspertizė neatitinka byloje esančių medicininių dokumentų. Ekspertizė buvo atlikta byloje surinktų medicininių dokumentų pagrindu. Ekspertai, vertindami pateiktus medicininius dokumentus, aiškiai nurodė, kodėl kai kuriais iš jų nesivadovauja. Ekspertizės akto 21 puslapyje yra nurodyta, kad VšĮ Antakalnio poliklinikoje 2006 m. kovo 22 d., 2006 m. balandžio 21 d., 2006 m. liepos 21 d. B. S. S. diagnozuojant depresiją buvo atsižvelgta tik į jo (B. S. S. ) subjektyviai išsakytus nusiskundimus (objektyvi psichikos būsena neaprašyta), kurių simptomatika neatitinka depresijos klinikinio vaizdo. Ekspertizės akto 22 puslapyje ekspertai nurodė, kad kai kurie VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojų įrašai, kurie buvo padaryti vieno asmens ranka, tačiau pasirašyti skirtingų gydytojų, kelia jiems abejones. Pagal VšĮ Antakalnio poliklinikos patvirtintą Asmens sveikatos istorijos pildymo procedūrą už teisingus ir kokybiškus įrašus asmens sveikatos istorijoje medicinos darbuotojai atsako asmeniškai, todėl vienas gydytojas negali pasirašyti kito gydytojo padarytų asmens sveikatos istorijos įrašų. Dėl to nagrinėjamoje byloje ekspertizę atlikę ekspertai visiškai pagrįstai nesivadovavo VšĮ Antakalnio poliklinikos medicininės kortelės įrašais, kurie buvo padaryti vieno gydytojo ranka, bet pasirašyti skirtingų gydytojų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2008 m. kovo 27 d. išvadose, t. y. rašytiniame įrodyme, nustatyti faktai yra svarbūs bei reikšmingi nagrinėjamai bylai ir nėra jokio pagrindo jais nesivadovauti (CPK 197 str.). B. S. S. psichinės sveikatos būsenos ištyrimas laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. liepos 24 d. ir diagnozės patikslinimas (nustatant, kad jis serga ne depresija, o organiniu afektiniu sutrikimu) leidžia tvirtinti, kad apeliantas depresija nesirgo ir ankstesniu laikotarpiu, t. y. 2006 m. rugsėjo 1 d., kuomet buvo pasirašytas ieškiniu ginčijamas įgaliojimas.

VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro sudarytos komisijos buvo tikrinama nauja informacija: 2008 m. sausio 8-30 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas Nr.1, gydytojų D. K. ir skyriaus vedėjo R. A. paaiškinimai. Šių naujų duomenų pagrindu patikslinta B. S. S. diagnozė ir konstatuota, kad pacientas B. S. S. serga organiniu afektiniu sutrikimu, o ne pasikartojančia depresija. Aplinkybės, dėl kurių epikrizę surašę gydytojai D. K. ir R. A. pradėjo abejoti nustatytos diagnozės teisingumu, taip pat aiškiai įvardintos išvadų 5 punkte. Todėl išvadose nurodyti svarbūs ir reikšmingi faktai.

Bylos duomenys rodo, kad minėtose išvadose buvo pakeista paciento diagnozė ir konstatuota, kad pacientas serga organiniu afektiniu sutrikimu. Išvadose nėra nustatyta, kad pacientas būtų visiškai sveikas ir nesirgtų. Atsižvelgiant į tai, visiškai logiška, kad su apeliaciniu skundu pateiktame į bylą išraše iš medicininių dokumentų gydytoja D. K. nurodė tęsti gydymą. Apelianto nurodomas vaistų „Stilnox“ dozių pakeitimas bylai neturi jokios reikšmės, kadangi šis vaistas savo poveikiu yra paprastas migdomasis vaistas, vartojamas miego sutrikimams gydyti ir tai patvirtina pateikta į bylą vaisto anotacija iš internetinio tinklalapio www.vaistai.lt. Apeliantas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad „Stilnox“ vaisto dozė buvo padidinta iki 15 mg, kadangi minėto išrašo iš medicininių dokumentų duomenys aiškiai patvirtina, kad gydymui buvo paskirta: „Stilnox“, 10 mg, vakare“.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad vienas iš VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2008 m. kovo 27 d. išvadas pasirašiusių asmenų – komisijos pirmininkas A. N. yra tiesiogiai susijęs su ekspertizę atlikusia įstaiga (Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba) ir tai sudaro realų pagrindą abejoti tokio asmens pasirašomų išvadų teisingumu bei nešališkumu. A. N. nedalyvavo atliekant ekspertizę ir surašant 2008 m. sausio 8-30 d. ekspertizės aktą Nr. 1 šioje byloje. Faktas, kad A. N. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, nesudaro jokio pagrindo abejoti A. N. objektyvumu ir nešališkumu, pasirašant VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2008 m. kovo 27 d. išvadas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek 2008 m. sausio 8-30 d. ekspertizės aktas Nr. 1, tiek 2008 m. kovo 27 d. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvados yra leistini ir reikšmingi bylai įrodymai, kad šių dokumentų turinys neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai ir tinkamai vadovavosi šiais dokumentais.

Dėl kitų aplinkybių ir įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas sprendime, skundžiamame apeliaciniu skundu, įvertinimo

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai (rašytiniai įrodymai, teisme apklaustų liudytojų parodymai) vienareikšmiškai patvirtina, jog B. S. S. 2006 m. rugsėjo 1 d. lankėsi Vilniaus miesto savivaldybėje. Tiek liudytojos A. G. parodymai, tiek savivaldybės tarnautojo D. Š. raštas yra leistini įrodymai, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo šiais įrodymais nesivadovauti. Aplinkybė, kad D. Š. yra įtariamas nusikaltimo padarymu, nepaneigia 2007 m. balandžio 24 d. rašto Nr. A51-7388, kurį pasirašė D. Š. , tikrumo ir šiame rašte nurodomos informacijos apie B. S. S. apsilankymą savivaldybėje 2006 m. rugsėjo 1 d. teisingumo. Be Vilniaus miesto savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus 2007 m. birželio 5 d. rašto, kuris, apelianto nuomone, paneigia jo lankymąsi savivaldybėje, byloje yra vėlesni 2007 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriaus ir 2007 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento raštai. Paminėti 2007 m. rugsėjo 21 d. ir 2007 m. rugsėjo 25 d. raštai patvirtina, kad asmenys gali patekti pas Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojus ir neužsiregistravę Interesantų aptarnavimo skyriuje. Todėl B. S. S. neužsiregistravimas šiame skyriuje nepaneigia jo lankymosi savivaldybėje.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų A. G. , R. Ž. , Ž. V. , G. P. , T. G. parodymų objektyvumo. Aplinkybė, jog dalis liudytojų dirba UAB „SKR Baltic“, nepatvirtina fakto, kad jie būtų suinteresuoti duoti galimai melagingus parodymus. Liudytojas G. P. nėra UAB „SKR Baltic“ darbuotojas, todėl negalėjo turėti jokio suinteresuotumo S. S. duoti palankius parodymus. Bylos duomenys rodo, kad ieškovo (apelianto) kviesti liudytojai J. S. ir M. S. turėjo aiškų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes šioje byloje priimtas teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką jų turtinei padėčiai.

Bylos duomenys patvirtina, kad M. S. negalėjo žinoti, kokia tvarka yra organizuojami gamybiniai susirinkimai ir kaip jie įforminami, kadangi jis nedirba UAB „SKR Baltic“, o jo darbo kabinetas yra visiškai kitose patalpose. Tai patvirtina į bylą pateiktos 2006 m. sausio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 22 ir 2006 m. sausio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 23. Įstatymai nenustato reikalavimo, kad gamybinių susirinkimų protokolus turi pasirašyti įmonės direktorius, todėl kito asmens (susirinkimo pirmininko) parašas protokole, nedaro protokolo negaliojančiu. Tai apsprendžiama kiekvienoje konkrečioje bendrovėje nustatyta tvarka, nusistovėjusia praktika. Ieškovas (apeliantas) nagrinėjant bylą neginčijo aplinkybės, kad būtent jis 2006 m. rugsėjo 1 d. pasirašinėjo su įmonės veikla susijusius dokumentus, todėl apeliaciniame skunde neturi pagrindo remtis šia nauja aplinkybe (CPK 306 str. 2 d.). Į bylą nepateikti įrodymai, kad ieškovas (apeliantas) nespręsdavo dėl pasirašomų dokumentų turinio ir juos pasirašydavo prieš savo valią.

Teisėjų kolegija pažymi, kad patvirtinusi ieškiniu ginčijamą įgaliojimą notarė paaiškino, kad anksčiau pažinojo B. S. S. ir kad B. S. S. būsena pasirašant 2006 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimą buvo įprasta, nekėlė abejonių ir B. S. S. išreiškė savo valią. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti notarės paaiškinimais.

Dėl ieškiniu ginčijamos 2006 m. rugsėjo 1 d. sudarytos dovanojimo sutarties

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinis skundas (paduoto skundo faktinis ir teisinis pagrindas). Apeliacinio skundo turinys bei argumentai rodo, kad apeliantas neskundžia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo dalies dėl 2006 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties, sudarytos tarp B. S. S. ir S. S. galiojimo. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais būtų ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas dėl 2006 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties galiojimo (CPK 306 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinis skundas yra grindžiamas netinkamu CK 1.89 straipsnio taikymu, kuris yra reikšmingas vertinant 2006 m. rugsėjo 1 d. sudaryto įgaliojimo teisėtumą, bet ne 2006 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas ir kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį (CK 1.78, 1.89, 2.132-2.138, 6.759 str.).

Teisėjų kolegija dėl nurodytų aplinkybių sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas (apeliantas) ir jo atstovai nepateikė pastabų ir prieštaravimų dėl atsakovų pateiktų duomenų apie jų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovams po 3 507,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Pateikti į bylą įrodymai (t. 6, b. l. 5-11) patvirtina, kad atsakovai turėjo 207,48 Lt išlaidų, susijusių su pateiktinų į bylą dokumentų, kaip įrodymų, paruošimu bei gavimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovams po 103,74 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Tretysis asmuo nepateikė į bylą įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš ieškovo valstybei 16,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo B. S. S. atsakovams S. S. , D. S. po 3 507,80 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus septynis litus aštuoniasdešimt centų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo B. S. S. atsakovams S. S. , D. S. po 103,74 Lt (vieną šimtą tris litus septyniasdešimt keturis centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo B. S. S. valstybei 16,95 Lt (šešiolika litų devyniasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras PečiulisEgidijus Žironas