Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-7147-540/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
A2.6.-7147-540/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06242-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
Z. L.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. A2.6.-7147-540/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06242-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Z. L., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 18 val., Kaune, Baltijos gatvėje, prie 59 namo, Z. L., vairuodama transporto priemonę Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą automobilį S. O., v. n. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Eismo įvykio vietoje nesustojo ir iš jo pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 132; 231.1 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Z. L. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 15d. ji su automobiliu buvo atvažiavusi prie IKI parduotuvės. Norėdama išvažiuoti iš aikštelės, ji pradėjo važiuoti atbuline eiga. Ji matė, kad stovi automobilis Subaru ir kad ji prie jo artėja, tačiau kad būtų jį kliudžiusi, nejautė. Išvažiuojant matė, kad netoli stovėję vaikinai lyg pradėjo eiti link Z. L., bet ji nesuprato dėl ko jie ėjo link jos automobilio, todėl išvažiavo. Apie eismo įvykį sužinojo tik kai vyrui į mobilų telefoną paskambino policija. Nematė, kad jos automobilis buvo apgadintas.

Liudytoja J. A. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 18 val. ji išvažinėjo iš IKI parduotuvės aikštelės. Sukant į Apuolės gatvę, ji išgirdo kažkokį barkštelėjimą į galinį ratą ir iš karto pagalvojo, kad kažkas atsitiko su galiniu ratu. Pažiūrėjusi pro galinį veidrodėlį, pamatė, kad link jos atbėga vaikinai. J. A. sustojo ir vaikinai pasakė, kad į jos automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis bei pasakė to automobilio valstybinius numerius. Vaikinai sakė, kad jie vairuotojai mojo, bet ji nesustojo. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, jog buvo trūkęs buferis ir nubraukta juosta. Draudimo bendrovė padarytą žalą įvertino 513 Lt.

Iš byloje esančių eismo įvykio schemos (b. l. 4), fotonuotraukų (b. l. 5; 10), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 11), A. S. paaiškinimo ( b. l. 12), iš kurio matyti, kad jis nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 14d. apie 18 val. jis buvo prie PC „Iki“ ir matė kaip lengvasis automobilis raudonos spalvos Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamas vyresnio amžiaus moters, važiuodamas atbuline eiga, kliudė pravažiuojantį automobilį Subaru, liudytojos J. A. parodymų matyti, kad Z. L., vairuodama transporto priemonę Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį bei jį apgadino, nes iš bylos duomenų matyti, jog automobiliui S. O., v. n. (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai: apgadintas galinis bamperis. Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad Z. L. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog Z. L. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Z. L. teigė, jog ji nejuto, kad kliudė automobilį S. O., v. n. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Iš byloje esančių nustatytų Z. L. vairuoto automobilio apgadinimų matyti, kad ant jos automobilio Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: apgadintas galinis bamperis, braukimo žymė ant dešinio kampo. Iš byloje esančių nustatytų J. A. priklausančio automobilio apgadinimų matyti, kad jo buvo apgadintas galinis bamperis bei matyti žymi braukimo linija, kas patvirtina, kad kontaktas buvo pakankamai nemažas. Iš liudytojo A. S. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog automobilių susidūrimo garsas buvo didelis, todėl mano, kad vairuotoja turėjo jausti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Opel vairuotoja apvažiavo visą aikštelę, apsisuko ir lėtai pravažiavo pro automobilį Subaru, į jį žiūrėdama ir nesustojus nuvažiavo. Iš Z. L. paaiškinimo matyti, kad jai pradėjus važiuoti, ji matė, jog link jos eina vaikinai ir kažką jai rodo, tačiau nesustojo ir iš aikštelės išvažiavo. Iš liudytojos J. A. paaiškinimo matyti, kad ji važiuodama pajuto, kažkokį barkštelėjimą į galinį ratą ir iš karto pagalvojo, kad kažkas atsitiko su galiniu ratu. Nors iš J. A. bei A. S. paaiškinimų matyti, kad Z. L. vairuojamas automobilis iš įvykio išvažiavo neskubėdamas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad Z. L. nepajuto automobilių kontakto. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog Z. L. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-15 nutartis Nr. N-444-2387/2010). Tokiais veiksmais Z. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Z. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Z. L. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad Z. L. nėra bausta už KET pažeidimus bei už kitokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Jos atsakomybę sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos labai nežymiai. Nėra duomenų, kad Z. L. eismo įvykį būtų padariusi būdama neblaivi. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, Z. L. asmenybę, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą Z. L., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl Z. L. skirtina mažesnė tiek pagrindinė tiek papildoma nuobauda, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje minimali.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. skirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).