Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Sigitai Brasienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. A., pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Juozumaitei, atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos teismo ekspertizės centro, atstovui Arūnui Kumpaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos teismo ekspertizės centro, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos teismo ekspertizės centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2006-05-25 pareiškėjas K. A. kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, prašydamas suteikti teismo eksperto kvalifikaciją buhalterijos ir finansų srityse (b. l. 15-16).

2006-06-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorės įsakymu Nr. B-30 „Dėl kvalifikacijos komisijos sudarymo“ sudaryta komisija buhalterijos teismo eksperto kvalifikacijai ir finansų teismo eksperto kvalifikacijai suteikti UAB „Auditas“ Apskaitos skyriaus vadovui auditoriaus padėjėjui K. A. šios sudėties: Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus pavaduotojas, Administravimo tarnybos vedėjas, Ekonominių ekspertizių skyriaus vedėja ir dvi vyriausiosios ekspertės (b. l. 69).

2006-06-27 Lietuvos teismo ekspertizės centras raštu Nr. S-406(M) informavo pareiškėją apie egzamino datą, turėjusio įvykti 2006-08-30 (b. l. 17).

2006-08-23 Lietuvos teismo ekspertizės centras raštu Nr. S-525(M) informavo pareiškėją, jog, įvertinus pareiškėjo pateiktus praktinius darbus, jie laikytini neįrodančiais pareiškėjo pasirengimo tapti pageidaujamos kvalifikacijos teismo ekspertu (b. l. 18). Rašte yra nurodyta, kad ekspertai pripažino, kad buvo pateikta daugiausiai auditoriaus išvados ir audito ataskaitos, nors siekiama gauti ne auditoriaus o teismo eksperto kvalifikaciją. Teismo ekspertų rengimo ir kvalifikacijos teikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų 66.7 p. reikalauja, kad pretendentas pateiktų dokumentus, patvirtinančius pretendento pasirengimą ir kvalifikaciją atlikti atitinkamos srities ekspertinius tyrimus.

2006-09-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorės įsakymu Nr. B-49 „Dėl kvalifikacijos komisijos sudarymo“ sudaryta naujos sudėties teismo eksperto kvalifikacijos komisija, į kurios sudėtį paskirti Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus pavaduotojas, Administravimo tarnybos vedėjas, trys Ekonominių ekspertizių skyriaus vyriausieji ekspertai, 2006-06-05 įsakymas Nr. B-30 „Dėl kvalifikacijos komisijos sudarymo“ paskelbtas negaliojančiu (b. l. 76). Be to, 2006-09-11 raštu Nr. S-5699(V) „Dėl kvalifikacijos egzamino“ pranešta, kad kvalifikacijos egzaminas vyks 2006-09-28 (b. l. 19).

2006-09-28 komisija posėdyje nutarė atsisakyti suteikti pareiškėjui buhalterijos eksperto ir finansų eksperto kvalifikaciją, pareiškėjui neturint pakankamai teorinių žinių bei praktinių įgūdžių (b. l. 39-41).

2007-01-25 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, raštu Nr. (1.23.)-7R-1052 nustatė, kad 2006-09-11 įsakymu Nr. B-49 sudaryta kvalifikacinė komisija buvo sudaryta tik iš Lietuvos teismo ekspertizės centro darbuotojų, nedalyvaujant mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų mokslininkams ar kitų ekspertizės įstaigų ekspertams. Pripažino, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorės 2006-10-13 sprendimas atsisakyti suteikti teismo eksperto kvalifikaciją yra nepagrįstas, bei įpareigojo Lietuvos teismo ekspertizės centrą sudaryti naują kvalifikacinę komisiją (b. l. 20).

2007-03-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorės įsakymu Nr. B-13 „Dėl kvalifikacijos komisijos sudarymo“ sudaryta naujos sudėties teismo eksperto kvalifikacijos komisija, į kurios sudėtį paskirti Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus pavaduotojas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Kriminalistikos katedros vedėjas, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių tyrimų skyriaus vedėja, Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus vyriausieji ekspertai (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1862-4/2007 (1 t., b. l. 57)). 2007-03-06 raštu Nr. S-175(M) pareiškėjas buvo informuotas, jog kvalifikacinis egzaminas paskirtas 2007-03-27. Pareiškėjui nurodytu laiku į egzaminą neatvykus, 2007-05-10 raštu Nr. S-357(V) nustatyta nauja egzamino data – 2007-06-01 (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1862-4/2007 (1 t., b. l. 58, 60)).

2007-06-11 Lietuvos teismo ekspertizės centras raštu Nr. S-442(V) nustatė, kad pareiškėjas atsisako laikyti kvalifikacinį egzaminą, o ankstesnio kvalifikacinio egzamino rezultatai peržiūrėti nebus (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1862-4/2007 (1 t., b. l. 61)).

2007-12-10 Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-8216-04/2007 pareiškėjo skundą, kuriame teismo prašė panaikinti 2007-07-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. (1.23)-7R-7166 bei įpareigoti Lietuvos teismo ekspertizės centrą sudaryti naujos sudėties kvalifikacinę komisiją, atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 34-38). 2008-10-01 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, administracinėje byloje Nr. A442-1637/2008 konstatavo, kad komisija buvo sudaryta tik iš Lietuvos teismo ekspertizės centro darbuotojų, be mokslininkų ar kitų ekspertizės įstaigų ekspertų, todėl egzaminą vykdė neteisėtos sudėties komisija, o tokios komisijos vykdytos procedūros ir rezultatai nesukėlė teisinių pasekmių, tačiau nurodė, kad pagrindo įpareigoti atsakovą sudaryti naujos sudėties komisiją nėra, nes atkuriant pareiškėjo pažeistas teises turi būti iš naujo atlikta teismo eksperto kvalifikacijos vertinimo procedūra, teismas atmetė apeliacinį skundą (b. l. 29-33).

Viešojo administravimo įstatymo 49 str. nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.

Taigi šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar Lietuvos teismo ekspertizės centro veiksmai buvo teisėti, taip pat būtina nustatyti, ar šiais veiksmais pareiškėjui buvo sukelta tam tikrų fizinių ar dvasinių nepatogumų, kuriuos būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą, bei nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

Pagal CK 6.273 str. 1 d. bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė – valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Vadovaujantis nurodytomis normomis, Lietuvos Respublikai atstovauja Lietuvos teismo ekspertizės centras, dėl kurio veiksmų, pareiškėjo tvirtinimu, jam buvo padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (2002 m. spalio 29 d. redakcija) (toliau ir Įstatymas) nustato teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui (Įstatymo 1 str.). Ginčo teisinius santykius be nurodyto Įstatymo reglamentuoja Teismo ekspertų rengimo ir kvalifikacijos teikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai (toliau ir Nuostatai), tvirtinami Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus įsakymu. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojo Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus 2006-05-19 įsakymu Nr. B-28 patvirtinti nuostatai (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1862-4/2007 (1 t., b. l. 11-16); vėliau - 2006-10-09 įsakymu Nr. B-60 patvirtinti Nuostatai (administracinė byla Nr. I-1862-4/2007 (1 t., b. l. 149-166); šiuo metu – 2009-05-08 įsakymu Nr. B-44 patvirtinti Nuostatai.

Įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, privalo: 1) turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkantį pasirinktai eksperto specializacijai; 2) išlaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą, kurio programą tvirtina ekspertizės įstaigos vadovas; 3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal teisingumo ministro patvirtintą teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais; 4) būti neteistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, taip pat už nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Pagal Įstatymo 6 str. 1 d., eksperto kvalifikaciją suteikia teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. Ši komisija turi būti ne mažesnė kaip iš penkių narių, bent du iš jų – atitinkamos srities ekspertai ir vienas teisininkas. Jei teismo ekspertizės įstaigoje nėra teisės specialisto, jis turi būti kviečiamas iš aukštųjų mokyklų arba iš šios srities specialistų turinčių valstybės institucijų. Pagal Įstatymo 6 str. 2 d., dalyvauti kvalifikacinės komisijos darbe turi būti kviečiami mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų mokslininkai ar kitų ekspertizės įstaigų ekspertai.

Pagal Įstatymo 6 str. 5 d. išlaikiusiam egzaminus pretendentui kvalifikacinė komisija išduoda teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą. Šis pažymėjimas patvirtina asmens pasirengimą atlikti jame nurodytos rūšies teismo ekspertizes. Pagal Įstatymo 6 str. 8 d. asmeniui, neišlaikiusiam teismo eksperto kvalifikacijos egzamino, kvalifikacinės komisijos sprendimu teismo eksperto kvalifikacija nesuteikiama. Toks asmuo pakartotinai laikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą gali ne anksčiau kaip po vienerių metų.

Pagal Įstatymo 6 str. 4 d. asmuo, nedirbantis teismo ekspertizės įstaigoje, bet norintis įgyti teismo eksperto kvalifikaciją, turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigos vadovą su prašymu suteikti jam tos rūšies ekspertizes darančio teismo eksperto kvalifikaciją. Toks asmuo turi atitikti šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2006-05-25 pareiškėjas kreipėsi būtent Įstatymo 6 str. 4 d. nustatyta tvarka kaip asmuo, nedirbantis Lietuvos teismo ekspertizės centre, siekiantis įgyti teismo eksperto kvalifikaciją (b. l. 15-16), kartu su prašymu pateikė kitus dokumentus (administracinė byla Nr. I-1862-4/2007 (2 t., b. l. 104-140). Pareiškėjo prašymas kartu su pateiktais dokumentais buvo priimti, 2006-06-05 buvo sudaryta kvalifikacinė komisija, 2006-06-27 pareiškėjas informuotas apie 2006-08-30 turėjusio įvykti egzamino datą, 2006-08-23 pareiškėjas informuotas, jog, įvertinus pareiškėjo pateiktus praktinius darbus, jie laikytini neįrodančiais pareiškėjo pasirengimo tapti pageidaujamos kvalifikacijos teismo ekspertu.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras, priėmęs pareiškėjo dokumentus ir informavęs apie būsimą egzaminą, vėliau faktiškai pranešė, kad pareiškėjas negali laikyti nurodytu laiku egzamino.

Įstatymo normos nereglamentuoja asmenų, siekiančių įgyti teismo eksperto kvalifikaciją, prašymų pateikimo Lietuvos teismo ekspertizės centrui tvarkos. Minėtos Įstatymo normos nustato reikalavimus asmeniui, siekiančiam įgyti teismo eksperto kvalifikaciją, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo ir kvalifikacinės komisijos sprendimų priėmimo ir jų apskundimo tvarką. Prašymų pateikimo tvarką reglamentuoja Teismo ekspertų rengimo ir kvalifikacijos teikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai.

Nuostatų 66 p. buvo nustatytas sąrašas dokumentų, kuriuos privalo pateikti pretendentas kartu su prašymu. Pareiškėjas pateikė visus dokumentus, išskyrus dalį dokumentų, buvusių nustatytų 66.7 p. (dokumentai, patvirtinantys pretendento pasiregimą ir kvalifikaciją atlikti atitinkamos srities ekspertinius tyrimus). Pareiškėjo skundo turinys bei minėtų atsakovo raštų turinys patvirtina, kad nurodytus dokumentus, pareiškėjui besiruošiant egzaminui, pareikalavo pateikti kvalifikacinės komisijos sekretorė. Pretendento darbus įvertino ekonominių ekspertizių skyriaus vyr. ekspertas, kuris 2006-08-21 raštu pasiūlė kvalifikacinei komisijai nuspręsti, ar pretendentas turėtų pateikti vertinimui darbų iš praėjusių penkerių metų laikotarpio, pretendento pateiktus darbus vertinti neigiamai ir grąžinti juos pretendentui tobulinti (administracinė byla Nr. I-1862-4/2007 (2 t., b. l. 150-152). Atsakovo rašte šis vertinimas yra grindžiamas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2003-09-17 nutarimo „Rekomendacijos teismo ekspertizės įstaigoms suteikiant teismo eksperto kvalifikaciją asmenims, nedirbantiems teismo ekspertizės įstaigoje“ nuostata, kad teismo eksperto kvalifikacijos programoje nurodytus dokumentus pretendentai turi pateikti ne vėliau kaip keturiolika dienų iki kvalifikacinio egzamino (administracinė byla Nr. I-1862-4/2007 (2 t., b. l. 143).

Nuostatų 69 p. buvo nustatyta, kad LTEC direktorius, gavęs asmens, prašymą per dešimt darbo dienų jį apsvarsto kartu su atitinkamos srities specialistais ir nusprendęs patenkinti prašymą sudaro kvalifikacijos komisiją pretendento egzaminui.

Iš esmės analogiškos normos yra nustatytos šiuo metu galiojančiuose Nuostatuose.

Minėtos Įstatymo ir Nuostatų normos patvirtina, kad pirmiausia turi būti išspręstas asmenų, nedirbančių Lietuvos teismo ekspertizės centre ir siekiančių įgyti teismo eksperto kvalifikaciją, prašymo kartu su visais pateiktais dokumentais priėmimo klausimas, tik tuomet, jeigu prašymo priėmimo klausimas išsprendžiamas teigiamai, t.y. priimamas, turi būti sudaroma kvalifikacinė komisija ir paskiriama kvalifikacinio egzamino laikymo data.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamu atveju nebuvo užbaigtas spręsti prašymo priėmimo klausimas, bet jau buvo sudaryta kvalifikacinė komisija, paskirta egzamino data, pareiškėjas informuotas apie egzamino datą. Sudarius kvalifikacinę komisiją, toliau buvo sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas, reikalaujant iš pareiškėjo papildomų dokumentų, juos vertinant, kaip tai nustatyta Nuostatuose. 2003-09-17 „Rekomendacijos teismo ekspertizės įstaigoms suteikiant teismo eksperto kvalifikaciją asmenims, nedirbantiems teismo ekspertizės įstaigoje“ nuostata, jog teismo eksperto kvalifikacijos programoje nurodytus dokumentus pretendentai turi pateikti ne vėliau kaip keturiolika dienų iki kvalifikacinio egzamino, šiuo atveju buvo nesuderinama su minėtomis privalomomis Nuostatų normomis, todėl ja negalima vadovautis.

Dėl nurodytų motyvų, Lietuvos teismo ekspertizės centras priėmė pareiškėjo prašymą pažeisdamas pačios institucijos nustatytą tvarką, dėl ko vėliau pati institucija atliko kitus neteisėtus veiksmus – pranešė pareiškėjui apie nepasirengimą tapti pageidaujamos kvalifikacijos teismo ekspertu, kai buvo paskirta egzamino data. Teisės aktai (Įstatymas, Nuostatai) nenumato, jog nustatyta tvarka sudarius komisiją ir paskyrus egzamino datą, nurodyti veiksmai gali būti atšaukti.

Be to, anksčiau aptarti bylos dokumentai ir 2007-12-10 įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8216-04/2007, kurioje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir šioje byloje, patvirtina, kad 2006-09-11 įsakymu sudaryta kvalifikacinė komisija buvo sudaryta tik iš Lietuvos teismo ekspertizės centro darbuotojų, be mokslininkų ar kitų ekspertizės įstaigų ekspertų, todėl egzaminą vykdė neteisėtos sudėties. Todėl buvo pažeistos Įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos. Pagal ABTĮ 58 str. 2 d. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras, spręsdamas pareiškėjo prašymą suteikti teismo eksperto kvalifikaciją, atliko neteisėtus veiksmus.

Nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro neteisėtų veiksmų, rengiant 2006-09-28 egzamino klaidingų užduočių, kurių klaidingumą, pareiškėjo tvirtinimu pripažino centras. A. S. ir M. B. paaiškinime Seimo kontrolierei, yra nurodoma, kad vienoje užduotyje buvo spausdinimo klaida (b.l. 24, 25). Nurodytas raštas bei paaiškinimai pareiškėjo skunde (b.l. 4) patvirtina, kad tai, kad egzamino užduotyse nebuvo tiksliai nurodoma tam tikra informacija, sudarė dalį klausimo esmės.

Pareiškėjo paaiškinimai ir pareiškėjo sutuoktinės R. A., kuri apklausta teisme kaip liudytoja, paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjui dėl nurodytų neteisėtų veiksmų atsirado neturtinė žala. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ruošėsi egzaminui, kurio nustatytu laiku negalėjo laikyti, vėliau laikyto egzamino rezultatai pripažinti neteisėtais, pareiškėjui po patirtų neigiamų išgyvenimų, vėl buvo pasiūlyta ruoštis naujam egzaminui. Pasirengimas egzaminui neatsiejamai yra susijęs su patirtu psichologiniu ir fiziniu krūviu. Pareiškėjo tvirtinimu, pareiškėjui siekiančiam karjeros, egzaminas turėjo didelę reikšmę. Pareiškėjas patyrė neigiamų psichologinių ir fiziologinių pokyčių: kankino nemiga, prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis. Iš byloje pridėto išrašo iš medicininių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2006-10-02 lankėsi poliklinikoje dėl galvos skausmų, nemigos, nerimo, aukšto kraujo spaudimo, jam paskirti raminantys medikamentai (b. l. 21-22).

Nurodyta neturinė žala atsirado pareiškėjui būtent dėl minėtų neteisėtų Lietuvos teismo ekspertizės centro veiksmų.

Nustačius visas, šiuo atveju, būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuotina, kad atsakovas privalo atlyginti padarytą neturtinę žalą (CK 6.263 str.). Nėra susiję su nagrinėjama byla atsakovo argumentai dėl administracinių aktų ginčijimo ir galimybės priteisti žalą. Galimybė priteisti teisme žalą yra siejama su civilinės atsakomybės sąlygų, kurias nustato teismas nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, nustatymu. Įstatymai nesieja anksčiau minėtos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, nustatymo su būtinumu ginčyti atskirus administracinius aktus ar veiksmus, kuriais yra padaryta žala, taip pat su būtinumu konstatuoti administracinių aktų neteisėtumą teismo sprendimuose, ar būtinumu juos panaikinti teismine tvarka. Administracinių aktų ginčijamas yra susijęs su asmens galimybe įgyti, pakeisti ar panaikinti teises ar pareigas, atsirandančias iš administracinių aktų. Administracinių aktų neteisėtumo konstatavimas teismo sprendime gali turėti reikšmės reikalaujant žalos atlyginimo, tačiau tai nėra privaloma sąlyga, nes tai nėra numatyta įstatyme. Teismas privalo atsižvelgti į klausimus, kurios išsprendė teismas kitoje byloje (ABTĮ 14 str.), teismas privalo atsižvelgti į nustatytus prejudicinius faktus (ABTĮ 58 str. 2 d. str.), kaip ir yra atsižvelgiama šiuo atveju, bei gali atsižvelgti į kitoje byloje padarytus faktų vertinimus.

Pagal CK 6.250 str. neturinė žala teismo įvertinama pinigais. CK 6.281 str. 1 d. nustatyta, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Atsižvelgiant į neturtinės žalos pobūdį, šios žalos atlyginimas yra negalimas atlyginimas natūra, todėl neturtinė žala visada atlyginama tik pinigine kompensacija. Dėl nurodytų motyvų, neturi reikšmės šios bylos išsprendimui atsakovo argumentai, jog vėliau buvo atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis – sudaryta teisėtos sudėties komisija, pareiškėjui sudaryta galimybė laikyti egzaminą, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šia galimybe. Į nurodytą aplinkybę galima atsižvelgti, nustatant atlygintinos žalos dydį.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasi nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl institucijos veiksmų pobūdžio, pareiškėjo paaiškinimus dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, į tai, kad vėliau buvo taisoma iki teisės aktų pažeidimo buvusi padėtis, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 3500 Lt neturtinė žala.

Nėra pagrįstas ir yra iš esmės klaidingas atsakovo motyvas, jog pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą terminą kreiptis su reikalavimu dėl žalos atlyginimo į teismą. Šioje byloje nagrinėjami teisiniai santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio, kuriuos reglamentuoja CK, tik įstatymų leidėjas šių ginčų nagrinėjimą yra priskyręs administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Todėl šiuo atveju netaikytini ABTĮ 32, 33 str. nustatyti kreipimosi į administracinį teismą terminai. Todėl šis atsakovo argumentas gali būti vertinamas kaip reikalavimas taikyti senatį (CK 1.126 str. 2 d. – ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja). CK 1.125 str. 8 str. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą tuomet kai Lietuvos teismo ekspertizės centras pranešė pareiškėjui apie jo nepasirengimą tapti pageidaujamos kvalifikacijos teismo ekspertu, t.y. 2006-08-23, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo 2009-05-06. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjas kreipėsi į teismą nepraleidęs reikalavimo senaties termino, todėl pareiškėjo pažeista teisė turi būti ginama.

Pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad šioje byloje turėjo 2200 Lt atstovavimo išlaidų, kurias sudaro išlaidos už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje. Nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d. yra nustatyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CK 93 str. 2 d., bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Todėl pareiškėjui priteistina 814 Lt (ABTĮ 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo K. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos teismo ekspertizės centro, pareiškėjui K. A. 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 814 Lt (aštuonis šimtus keturiolika litų) atstovavimo išlaidų.

Kitoje dalyje pareiškėjo K. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.