Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-322-385/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ ieškinį atsakovui J. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

9. Su atskiruoju skundu apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – VĮ „Registrų centras“ juridinio asmens dalyvių išrašą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pateiktų paaiškinimų, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ balsų dauguma priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei neištaisius nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu, patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

12. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, nurodė pateikti duomenis, kad ieškinį teismui pateikė įgaliotas bylą vesti asmuo t. y. duomenis apie tai, kad ieškovės atstovė M. S. būtų susijusi su kokiu nors juridiniu asmeniu, kuris patronavimo santykiais susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“. Apeliantė 2023 m. birželio 6 d. teismui pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (DOK – 13025) ir rašytinius įrodymus bei nurodė, kad M. S. darbdavys nuo 2021 m. liepos 1 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o priede prie darbo sutarties 2023 m. gegužės 12 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ yra dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė, todėl M. S. turi teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“, remiantis CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punktu atstovauja patronuojančio juridinio asmens patronuojamą juridinį asmenį (UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė, kad trūkumai nėra pašalinti ir nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad M. S. būtų susijusi su kokiu nors juridiniu asmeniu, kuris patronavimo santykiais susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“, ar kad ji darbiniais santykiais susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu.

14. Nesutikdama su skundžiama nutartimi ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovė aiškiai pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ yra dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė bei pridėjo dokumentus, ieškovė taip pat teikdama atskirąjį skundą pateikė papildomus duomenis iš VĮ „Registrų centras“ apie juridinio asmens dalyvius išrašą, nurodydama, kad balsų dauguma priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

15. Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punktą juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šiame punkte patronuojančiu laikomas juridinis asmuo, turintis daugiau kaip 50 procentų kito juridinio asmens (patronuojamo juridinio asmens) akcijų, dalyvio teisių, pajų.

16. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrovė tiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, jeigu ji turi įgijusi kitos bendrovės akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ yra dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą pažymi, kad šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstai. Nors pirmosios instancijos teismui ieškovė teikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (DOK – 13025), kuriame paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ yra dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė, taip pat teikė papildomus duomenis apie esamus darbinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš esmės ieškovė tik su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus duomenis apie minėtų įmonių patronavimo santykius. Šiuo atveju iš apeliantės su atskiruoju skundu pateiktu VĮ „Registrų centras“ išrašu apie juridinio asmens dalyvius, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ iš viso turi 438285 akcijų, o viena iš jos akcininkių yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso 438142 akcijų, o tai sudaro šiek tiek daugiau nei 99 proc., turimų UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ akcijų. Todėl atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punkto reglamentavimą, ABĮ 5 straipsnio 1, 2 dalis, taip pat į tai, kad ieškovės atstovei M. S. UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ 2022 m. birželio 27 d. įgaliojimas išduotas CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ patronuojančiu asmeniu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ji valdo daugiau nei 99 proc., ieškovės akcijų, daroma išvada, kad prie atskirojo skundo pridėti nauji duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai gali būti (yra) operatyviai ištaisomi.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui manant, kad pareiškėjos pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti esant trūkumus pašalintus, siekiant proceso ekonomiškumo, tikslinga buvo nustatyti pareiškėjai pakartotinį terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodant pateikti konkrečius duomenis.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, netinkamai taikė procesines teisės normas, nepagrįstai nusprendė laikyti apeliantės ieškinį nepaduotu, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) Vakarai“ ieškinio atsakovui J. U. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.