Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-05-13 · Administracinė byla Nr. A-1435-575/2020

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-13
Bylos Nr.
A-1435-575/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03043-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Pareiškėjas
UAB "Centro kubas"
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, A. S.
Administracinė byla Nr. A-1435-575/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03043-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 11.13.3.1; 12.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, A. S.) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Centro kubas“ (toliau – ir UAB „Centro kubas“, pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. S-196 (7-179/2012); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 69-140; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VA VMI) 2012 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-48.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčas kilo dėl to, ar 2006 m. vasario 21 d. Laidavimo sutarties Nr. 25-06IL (su visais pakeitimais ir papildymais) pagrindu 2010 m. kovo mėnesį pareiškėjo akcinei bendrovei (toliau – ir AB) DNB bankui (toliau – ir Bankas) sumokėta 11 000 000 Lt suma, kuria buvo padengta 11 000 000 Lt dydžio A. S. skola Bankui pagal Banko ir A. S. 2006 m. vasario 21 d. kreditavimo sutartį Nr. 881-06 IL ir 2006 m. birželio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 2463-06IV, pagrįstai pripažinta A. S. pajamomis natūra ir atitinkamai apmokestinta. Pareiškėjas teigė, kad nurodytą pinigų sumą sumokėjo kaip laiduotojas, nes pagrindinis skolininkas neįvykdė savo prievolės – A. S. 2006 m. vasario 21 d. kreditavimo sutartyje Nr. 881-06 IL ir 2006 m. birželio 13 d. kreditavimo sutartyje Nr. 2463-06IV nustatytais terminais negrąžinus kredito, pareiškėjui atsirado prievolė patenkinti Banko reikalavimus. Įvykdžius A. S. įsipareigojimus Bankui, A. S. įsipareigojimai nepasibaigė, tačiau pasikeitė A. S. kreditorius – vietoje Banko kreditoriumi tapo Bendrovė, kuriai A. S. ir turi sugrąžinti 11 000 000 Lt. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendime nurodytu argumentu, jog byloje nėra jokių požymių, kad pareiškėjas siektų realiai įgyvendinti savo atgręžtinį reikalavimą A. S., pažymėdamas, kad 2010 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta skolos grąžinimo sutartis (toliau – ir Skolos sutartis), kuri Komisijos nebuvo įvertinta. Pareiškėjas vertino, kad sumokėta pinigų suma nėra priskirtina A klasės pajamoms Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) prasme. Skundžiamais sprendimais neteisėtai buvo paneigta ir panaikinta 11 000 000 Lt dydžio pareiškėjo reikalavimo teisė į A. S., pareiškėjas niekada nei raštu, nei žodžiu nėra atsisakęs įstatymo pagrindu įgytos 11 000 000 Lt dydžio turtinės teisės.

3. Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad nagrinėjamam atvejui aktualioje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-497/2018 buvo vertinta, ar A. S. gavo pajamas natūra. Teismas konstatavo, jog A. S. jokių pajamų natūra negavo. Civiliniai ieškiniai, kuriuose buvo prašoma priteisti sumas, kurios yra priskaičiuotos skundžiamais sprendimais, teismų buvo atmesti. Baudžiamojoje byloje teismai vertino mokestinius santykius ir mokesčių įstatymo nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateiktas teisės aktų nuostatų aiškinimas yra aktualus ir privalomas.