Kauno apygardos teismo nutartis

Nr.1A -158- 383/2010 Proceso Nr.20-9-00027-08 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. Pranešėjas V. Vitunskas

2010 m. kovo 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui, nuteistajam N. B. , nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendžio, kuriuo:

N. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. l d. ir jam paskirta bausmė – 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. nuteistas už tai, kad jis 2008 metais, laikotarpyje nuo sausio mėnesio 30 d. 10 val. 45 min. iki vasario mėnesio 6 d. 10 val. 35 min., tiksliau nenustatytu laiku, Jurbarko rajono policijos komisariato areštinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perdavė pil. A. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-401/08 yra pripažintas nukentėjusiuoju, tris ranka rašytus laiškus, kuriuose prašė A. M. bylos teisminio nagrinėjimo metu pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotus teisingus parodymus apie nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybes, t.y. darė neteisėtą poveikį nukentėjusiajam A. M. , kad šis teisme duotų melagingus parodymus.

Apeliaciniu skundu N. B. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendį dėl pernelyg griežtos bausmės ir prašo sumažinti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai N. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę N. B. , atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę N. B. , jos skyrimą motyvavo, teisingai nurodė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad N. B. prisipažįsta dėl nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas įvertino tą aplinkybę, jog N. B. yra teisiamas aštuntą kartą, jis nusikalto turėdamas galiojantį teistumą. Nors N. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nedirba, neturi pastovaus pajamų šaltinio, į ankstesnius teistumus, kas pagrįstai suteikė teismui pagrindą manyti, kad neizoliavus N. B. nuo visuomenės, nebus pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, dėl ko teismas teisingai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, o ne kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, iš numatytųjų baudžiamojo įstatymo 233 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. B. , įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, ir skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai švelnesnę nei sankcijos vidurkis. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis šiuo atveju gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į nusikalstamos veikos aplinkybes, kitus duomenis.

Darytina išvada, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.