Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2012-11-22 · Byla Nr. ATP-717-557/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
ATP-717-557/2012
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00474-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-717-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00474-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria panaikintas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas, kuriuo V. B. nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 7 d., ir administracinė byla grąžinta Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2012-08-03 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 2 d. 13.42 val. Struikų g. Šilalėje, vairuodamas automobilį „Honda Prelude“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš chuliganiškų paskatų panaudojo rankinį stabdį, sukdamas ratus slydo šonu, tuo sukeldamas dulkių debesį ir pašalinių asmenų pasipiktinimą. Su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 16, 28, 133 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 7 d.

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatas 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu V. B. pripažino kaltu padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 1900 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 22 mėnesiams; pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 40 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė subendrinta nuobauda - 1900 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 22 mėnesiams. Šį nutarimą V. B. apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą ir administracinę bylą grąžino Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui motyvuodamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra nurodyti pažeidimo objektyvinės pusės požymiai, kuriems esant tokį vairavimą galima laikyti chuliganišku vairavimu, neišsiaiškintos aplinkybės, ar V. B. vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui, neapklausti liudytojai, kuriuos yra galima nustatyti ir apklausti. Teismas laikė, jog turi būti atliktas papildomas aplinkybių tyrimas. Nurodė, jog aukščiau nurodytos priežastys yra išskirtinės aplinkybės, reikalaujančios atitinkamų papildomų aplinkybių tyrimo. Taip pat pažymėjo, jog nebuvo reikiamai užtikrinta nubausto asmens teisė į gynybą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. B. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, jog Šilalės rajono apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o administracinė byla nutrauktina. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Taigi, teismas, nagrinėdamas jo skundą, privalėjo patikrinti, ar minėtas nutarimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Administracinį teisės pažeidimo protokolą surašė Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnas A. Ž., o nutarimą priėmė šios institucijos pareigūnas A. B., kuris, beje, atstovavo Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui nagrinėjant jo bylą teisme. Tokiu būdu niekam nekyla abejonių, tame tarpe ir teismui, kad šiuos procesinius dokumentus surašė ir priėmė tam įgalioti policijos pareigūnai (ATPK 259¹ str., 225 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis buvo nubaustas už tai, kad 2012-08-02 13.42 val. Šilalės m. Struikų g. vairavo automobilį „Honda Prelude“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas iš chuliganiškų paskatų panaudojo rankinį stabdį, sukdamas ratus slydo šonu, tuo sukeldamas dulkių debesį bei pašalinių asmenų pasipiktinimą. Su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 16, 28, 133 p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 7 d. Teismo posėdžio metu jis patikslino savo skunde nurodytą reikalavimą, prašydamas priimtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, kadangi vairuotojo pažymėjimą pareigūnas A. Ž. jo pareikalavo pateikti tik sekančią dieną, kai jis buvo iškviestas į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo surašymui ir tuo metu automobilio nevairavo, todėl ir nepažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. reikalavimų. Šią aplinkybę teisme patvirtino liudytoju apklaustas pats A. Ž..

Teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad administraciniame protokole ir nutarime nėra nurodyti jam inkriminuoto pažeidimo objektyvinės pusės požymiai, kuriems esant tokį vairavimą galima laikyti chuliganišku vairavimu, neišsiaiškintos aplinkybės, ar jo vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui, neapklausti liudytojai, kuriuos yra galima nustatyti ir apklausti, todėl laiko, jog dėl to turi būti atliktas papildomas aplinkybių tyrimas ir šios priežastys yra išskirtinės aplinkybės, reikalaujančios atitinkamų papildomų aplinkybių tyrimo, o jam tokiu būdu nebuvo reikiamai užtikrinta teisė į gynybą. Tokie teismo motyvai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi tiek administraciniame teisės pažeidimo protokole, surašytame 2012-08-03, tiek ir 2012-08-06 priimtame nutarime, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. bei ATPK 124¹ str. 7 d., aiškiai, nedviprasmiškai ir labai konkrečiai nurodyti jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų objektyvinės pusės požymiai, kuriuos skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje nurodė pats teismas, o būtent: vairavo automobilį „Honda Prelude“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas iš chuliganiškų paskatų panaudojo rankinį stabdį, sukdamas ratus slydo šonu, tuo sukeldamas dulkių debesį bei pašalinių asmenų pasipiktinimą. Su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Taigi, jo veiksmai (objektyvioji pažeidimo pusė) aiškiai nurodyti. Kitas dalykas, ar būtent tokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 124² str. 2 d., kadangi šios normos dispozicija yra tokia - chuliganiškas vairavimas - tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, objektyvioji šio administracinio teisės pažeidimo pusė - tai asmens veiksmai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės iš chuliganiškų paskatų, ir toks pažeidimas kelia pavojų eismo saugumui arba paties asmens ar kitų žmonių saugumui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT nutartis administracinėje byloje N261-898/2012), ir teisėjų kolegijos vertinimu būtent analogiški veiksmai, kaip ir minėtoje byloje, neleidžia daryti išvados, kad tokie veiksmai, už kuriuos jis yra nubaustas, laikytini chuliganišku vairavimu, tai yra, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskatų ir sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Jam suformuluotame kaltinime pagal ATPK 124² str. 2 d. net neužsimenama apie tai, kad jo neva chuliganiškas vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, o tai savo ruožtu rodo, kad jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 124² str. 2 d. požymių, kadangi pažeidimo, už kurį yra patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti, kad jis pažeidė kelis Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta visų ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą kvalifikuojančių požymių.

Reikšminga yra tai, kad administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas tiesioginiu Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko A. M. nurodymu, kurio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jam turi būti surašytas ATP protokolas būtent pagal ATPK 124² str. 2 d. Iš to daro pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnas A. Ž., kuris tai tyrė ir surašė protokolą, išsiaiškino visas įvykio aplinkybes ir pagal jas surašė protokolą. Visiškai nesuprantama ir nepaaiškinama, kokiu būdu gražinus bylą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po įvykio, bus nustatyti eismo dalyviai, kuriems jo vairavimas tuo metu kėlė grėsmę, tuo labiau, kad toje vietoje (turgaus aikštėje) minėtu laiku apskritai joks eismas nevyko.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, sutinkamai su ATPK 302 str. 1 d. 4 p. nuostata, sprendimas grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą (pasitelkti aplinkybių aiškinimuisi specialistus ar ekspertus, skirti užduotis objektų tyrimui ar ekspertizių atlikimui ir pan.). Pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad administraciniame protokole ir nutarime nėra nurodyti pažeidimo objektyvinės pusės požymiai, kuriems esant tokį vairavimą galima laikyti chuliganišku vairavimu, neišsiaiškintos aplinkybės, ar V. B. vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui, neapklausti liudytojai, kuriuos yra galima nustatyti ir apklausti, todėl teismas laiko, jog dėl to turi būti atliktas papildomas aplinkybių tyrimas ir tai yra išskirtinės aplinkybės, reikalaujančios atitinkamų papildomų aplinkybių tyrimo, be to, nebuvo reikiamai užtikrinta nubausto asmens teisė į gynybą. Tokia teismo argumentacija yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis negali būti laikoma tai, kad buvo neapklausti liudytojai, kuriuos galima nustatyti, kadangi apie tai, kad yra tokia galimybė, nenurodė nei Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovas A. B., nei teisme liudiję pareigūnai A. Ž. ir A. M., tuo labiau, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovas teisme prašė jo skundą atmesti, laikydamas, kad jis yra nubaustas pagrįstai ir teisėtai pagal jam surašytą ATP protokolą, ir neprašė bylos grąžinti papildomam aplinkybių tyrimui.

Taip pat visiškai nepagrįstas teismo motyvas, jog jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Tokia teisė jam buvo užtikrinta, nes jam buvo pateiktas konkretus, virš paminėtas, kaltinimas dėl administracinių pažeidimų, o manydamas, kad yra nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, pasisamdė advokatą, kuris dėl priimto nutarimo surašė skundą pirmosios instancijos teismui ir jame atstovavo jo interesus. Iš to daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas jo atžvilgiu, nes perėmė kaltintojo (policijos) vaidmenį ir iniciatyvą, kas teismui yra nebūdinga ir nepriimtina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų panaudojo rankinį stabdį, sukdamas ratus slydo šonu, tuo sukeldamas dulkių debesį ir pašalinių asmenų pasipiktinimą. Be to, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų nepripažįsta, kategoriškai neigia padaręs ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Dėl ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo

ATPK 124² str. 2 d. atsakomybė nustatyta už chuliganišką vairavimą, t.y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

V. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė – vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų panaudojo rankinį stabdį, sukdamas ratus slydo šonu, tuo sukeldamas dulkių debesį ir pašalinių asmenų pasipiktinimą.

Pažeidimo, už kurį V. B. traukiamas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė kelis Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N261898-2012).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei atlikęs įrodymų vertinimą, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyti visi ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

V. B. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 28, 133 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 4 punktas nurodo, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 5 punktas - eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis; 8 punktas – eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais; 9 punktas - eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 28 punktas – transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui; 133 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Apeliacinio teismo vertinimu, tai yra bendro pobūdžio reikalavimai ir jų nepakanka kvalifikuoti V. B. veiksmus pagal ATPK 124² str. 2 d.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. M. (b.l. 47-48) parodė, jog įvykio dieną, po pietų, būdamas kabinete išgirdo, kad garsiai užsivedė automobilis, atrodė, kad būtų sugedęs kolektorius ar uždėtas sportinis kolektorius, buvo porą kartų užgazuota, kad sukeltų efektą, ir tai jį pritraukė prie lango pasižiūrėti. Pamatė, kaip turgaus aikštelėje atbulas išvažinėja mėlynas „Honda Prelude“ automobilis. Automobilio galas buvo pasuktas į jį ir priekiu apsisuko apie savo ašį, keldamas triukšmą ir dulkių debesį. Suprato, kad yra naudojamas stovėjimo stabdis. Automobilis apsisuko 180 laipsnių kampu. Jam atrodė, kad vairuotojas norėjo pasipuikuoti, tai darė piktybiškai. Laiko, kad tai didelė nepagarba eismo taisyklėms, visuomenei. Aikštelėje tuo metu stovėjo keletas automobilių, yra pastatytas kioskas, todėl jo darbuotojai bei kitiems automobiliams buvo sukeltas pavojus, V. B. automobilis galėjo pasidaryti nevaldomas. Vertina, kad V. B. vairavimas buvo chuliganiškas. Įvykio dieną turgaus nebuvo. Tokias pačias aplinkybes policijos pareigūnas išdėstė ir savo tarnybiniame pranešime (b.l. 5). Liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. teismo posėdžio metu (b.l. 48) parodė, jog buvo gautas pranešimas, kad aikštelėje prie turgaus chuliganiškai važinėja automobilis. Grįžęs į Šilalę vyko į įvykio vietą. Aikštėje esančio kioskelio pardavėja davė paaiškinimus. Taip pat nuvyko pas V. B.. Pastarasis neneigė, kad buvo įvykis, kiek pamena, gailėjosi dėl įvykio. Jis nepaaiškino, dėl ko užtraukė rankinį stabdį. Aikštėje yra kioskelis, jame gaminamas ir pardavinėjamas maistas, buvo žmonės, jiems toks vairavimas ir sukėlė pavojų, pasipiktinimą, dulkės buvo sukeltos, iki kioskelio nuo įvykio vietos buvo 10-15 metrų. Jis klausė moters, kuri ten buvo, ar matė įvykį, ji sakė, kad matė, buvo ir daugiau žmonių, bet jie atsisakė duoti paaiškinimus, šalia yra automobilių detalių parduotuvė. Jam aiškinantis įvykio aplinkybes, automobilių nebuvo. Pardavėja tiksliai negalėjo pasakyti, ar buvo dar mašinų aikštėje. V. B. važiavo chuliganiškai, užtraukęs rankinį stabdį slydo šonu, sukeldamas dulkes, tuo jis sukėlė žmonių pasipiktinimą. Jis sukėlė pavojų kitų žmonių saugumui, galėjo kliudyti kioskelį. V. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, reikalavimą nekelti pavojaus žmonėms, nebuksuoti, pasirinkti saugų greitį, kad automobilis neslystų šonu, nes jis gali tapti nevaldomas. Šio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 11) nurodyta, jog nuvykus nurodytu adresu buvo rastos šoninio slydimo vėžės. Iš šalia esančios prekyvietėje dirbančios pardavėjos buvo paimtas paaiškinimas apie įvykį. Liudytoja J. G. savo paaiškinime (b.l. 6) nurodė, jog 2012-08-02 apie 13 val. Šilalės m. Struikų g. esančioje turgaus aikštėje, jai esant darbo vietoje, didžiuliu greičiu atvažiavęs sportinis mėlynos spalvos automobilis užtraukė rankinį ir slysdamas šonu sukėlė dulkių debesį ir ją labai išgąsdino.

V. B. nuo pat įvykio pradžios neneigė įvykio metu buvęs įvykio vietoje ir vairavęs automobilį, savo pirminiame paaiškinime (b.l. 10) nurodė, kad 2012-08-02 apie 13.40 val. Šilalės mieste Struikų g. esančioje turgaus aikštelėje vairavo automobilį „Honda Prelude“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog bandydamas apsisukti naudojo rankinį stabdį. Paaiškindamas teismo posėdžio metu (b.l. 46-47) V. B. nurodė, jog įvykio dieną gavo skambutį, kad į Drobūkščių k., kur remontavo jo automobilį, reikia nuvežti naujas dalis ir pasiimti senas. Važiavo į Drobūkščių k., pasiėmė senas dalis ir tuo pačiu užsuko pas draugę, pasiėmė ją ir važiavo kartu į Struikų g. esančią parduotuvę nupirkti automobilio sankabai dalių. Gavęs dalis turėjo važiuoti į Drobūkščius ir jas nuvežti. Įlipęs į automobilį atsitraukė atbulas. Kadangi jo automobiliui buvo pakeista stabdžių sistema, norėjo pažiūrėti, ar veikia rankinis stabdis. Atsitraukdamas atgal užtraukė rankinį stabdį ir paspaudė akseleratoriaus pedalą. Jam paspaudus akseleratorių, prasikasė ratai, automobilis pasisuko šonu, atleido rankinį stabdį ir išvažiavo iš aikštelės. Jis apsuko ne visą ratą, kadangi jam pilnai užteko, kad išvažiuotų iš aikštelės. Jam reikėjo pažiūrėti, ar užtraukus rankinį automobilis nepradės judėti. Atvykus policijos pareigūnams prisipažino vairavęs, namuose parašė pasiaiškinimą. Kadangi buvo užsimiegojęs, neparašė, jog stabdį naudojo tam, kad patikrintų stabdžių sistemą. Važiuojant nebuvo dulkių debesies, nematė jo, smėlio nebuvo, greičio taip pat nebuvo, automobilis iš vietos apsisuko. Mano, jog galima aikštelėje pažiūrėti, ar veikia stabdis. Turgus veikia šeštadieniais, o įvykio diena buvo ketvirtadienis. Turgaus aikštėje jokių žmonių ir mašinų nebuvo, veiksmas nevyko. Aikštelėje yra kemperis, kuriame pardavinėjami cepelinai. Iki jo jis buvo 20-40 metrų atstumu.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu, laiko, jog byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų V. B. versiją, kad įvykio metu įvykio vietoje jis tikrino rankinį automobilio stabdį, kadangi jo automobiliui buvo pakeista stabdžių sistema. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 8-9) matyti, jog įvykio vieta – aikštelė, esanti Struikų g. Šilalėje, yra pakankamai didelė ir tuščia. Tiek V. B. (b.l. 46-47), tiek policijos pareigūnas A. M. (b.l. 47-48) nurodė, jog įvykio dieną turgaus nebuvo. Nenustatyta, kad įvykio vietoje būtų buvę daugiau žmonių, tik liudytoja J. G., kuri tuo metu buvo savo darbo vietoje – kioske, ir atstumas tarp jos ir V. B. vairuojamo automobilio, pasak policijos pareigūno A. Ž. (b.l. 48), buvo 10-15 metrų, pasak V. B. (b.l. 46-47), šis atstumas siekė 20-30, galimai 40 metrų. Fotonuotraukose (b.l. 8-9) užfiksuotos nežymios šoninio slydimo žymės, tačiau atstumas tarp jų ir minėto kiosko nebuvo išmatuotas, byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų V. B. parodymus, jog atstumas tarp jo ir kiosko buvo 20-40 metrų. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymus (b.l. 47-48), kad įvykio vietoje aikštelėje stovėjo dar keletas automobilių, policijos pareigūnas A. Ž. teismo posėdžio metu (b.l. 48) nurodė, jog pardavėja tiksliai negalėjo pasakyti, ar buvo dar mašinų aikštėje. Remdamasis nustatytu, apeliacinis teismas daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad V. B. savo veiksmais kėlė didelę grėsmę eismo arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

Be to, iš aukščiau aptartų parodymų matyti, jog V. B. veiksmai truko labai trumpai, rankinis stabdis užtrauktas buvo tik kartą, V. B. veiksmai neturi pakartotinumo požymių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmai buvo chuliganiški, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Kaip nurodė V. B., taip elgdamasis jis turėjo tikslą – patikrinti pakeistą stabdžių sistemą.

Apeliacinis teismas sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad V. B. vairavo chuliganiškai, t.y. dėl chuliganiškų paskatų pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apeliacinio teismo vertinimu, praėjus beveik 4 mėnesių laikotarpiui nėra tikslinga bylą grąžinti Institucijai, kad būtų papildomai tiriamos įvykio aplinkybės ir nustatinėjami liudytojai, kadangi byloje, be jau apklaustų liudytojų, nėra jokių duomenų apie kitus, įvykį galimai stebėjusius asmenis.

Dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo

Atsakomybė už reikalaujamų dokumentų (įskaitant ir vairuotojo pažymėjimą) nepateikimą numatyta ATPK 124¹ str. 7 d.

V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. surašytas už tai, kad su savimi jis neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tačiau kaltinime nėra konkretizuota, kada ir kur V. B. šį jam inkriminuotą pažeidimą padarė.

Teismo posėdžio metu (b.l. 46-47) V. B. parodė, jog kai policijos pareigūnas buvo atvykęs pas jį į namus, jis vairuotojo pažymėjimo neprašė, paėmė tik paaiškinimą. Policijos komisariate prašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą, bet jis jo neturėjo. Liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. teismo posėdžio metu (b.l. 48) parodė, jog V. B. vairuotojo pažymėjimo nepateikė protokolo rašymo metu. Nepamena, dėl ko sakė V. B., kad neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo, gal ir sakė, kad pamiršo.

Kaip matyti, V. B. pateikti vairuotojo pažymėjimą buvo paprašyta ne tada, kai jis vairavo transporto priemonę, o tada, kai policijos komisariate jam 2012-08-03 buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas už 2012-08-02 padarytą pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 32¹ punkte nustatyta, jog gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad kviečiant V. B. 2012-08-03 atvykti į policijos komisariatą jam būtų buvęs įteiktas kvietimas, kuriame būtų nurodyta, kokius dokumentus atvykdamas į policijos įstaigą V. B. privalėjo su savimi turėti, o policijos pareigūnui pareikalavus, juos pateikti. Pažymėtina, kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, surašiusiai protokolą ir inicijavusiai bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytu sprendžia, jog nagrinėjamu atveju V. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d., sudėties.

Nustačius, kad V. B. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 7 d., sudėties, Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis bei Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas naikinami ir administracinio teisės pažeidimo byla V. B. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. B. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pauliukėnas