Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, kaltinamajai M. R., jos gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, nukentėjusiojo I. R. įstatyminiam atstovui M. R., nukentėjusiojo atstovui Vaiko teisių apsaugos specialistei Sigitai Padrėzdienei, specialistui J. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), parduotuvėje kasininke – pardavėja, šiuo metu augina mažametį vaiką, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 137 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji M. R. dėl nusikalstamo nerūpestingumo sunkiai susargdino ir sužalojo mažametį, o būtent: 2014-02-09 apie 23 val., savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mažamečio sūnaus I. R., gim. (duomenys neskelbtini), kambaryje, elgdamasi akivaizdžiai rizikingai, t.y. mažamečio nukentėjusiojo I. R. kambaryje ant vaikiško staliuko stikliniame inde kepdama dešreles, o tam tikslui naudodama denatūruotą etilo alkoholį, kurio koncentracija 90+5 %, mažamečio nukentėjusiojo I. R. akivaizdoje, pastarajam būnant šalia, dešrelių kepimo procese į stiklinį indą su kepamomis dešrelėmis šliūkštelėjo denatūruoto etilo alkoholio, kas sukėlė liepsnos pliūpsnį, ko pasėkoje užsidegė mažamečio nukentėjusiojo I. R. drabužiai, kuriais vilkėjo mažametis, dėl ko mažamečiui nukentėjusiajam I. R. konstatuotas terminis 2A-2B0 nudegimas veide, kairiame petyje ir žaste, abiejų rankų dilbiuose ir plaštakose, kairiame šone, šlaunyse ir blauzdose, sudarantis apie 30 % kūno paviršiaus ploto, o taip pat viršutinių kvėpavimo takų nudegimas, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji M. R. apklausiama teisme pagal pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir paaiškino, kad pripažįsta faktą, kad sūnus buvo sužalotas, tačiau nepripažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, tai ji laiko nelaimingu atsitikimu. Nemano, kad kepdamas dešreles naudojant spiritą vaiko kambaryje, nors vaikas ir buvo šalia jos, rizikingai elgėsi. Ji nenumanė, kad dešrelės gali užsidegti ir vaikas gali būti sužalotas. Ji ant kepamų dešrelių, užgesus liepsnai, dar papildomai užpylė spirito, o ne šliūkštelėjo jo ant dešrelių dubenyje. Neigia kad ji tai galėjo ir turėjo numatyti, nes niekada anksčiau kepant dešreles taip nėra buvę. Tą vėlų vakarą jos sūnus I. R. jos paprašė valgyti dešrelių. Kadangi jis yra nevalgus, todėl jie ėjo kepti dešrelių į jo kambarį, nors jie turi ir virtuvę, ir vonios kambarį, kur tai padaryti būtų buvę saugiau. Jų butas yra daugiaaukščio namo 4 aukšte, dviejų kambarių, apie 42 kv.m. ploto. Vyras, kuris buvo išgėręs, nes buvo diena svečių, tuo metu su dukra buvo kitame kambaryje ir miegojo. Kadangi I. prašė pieniškų dešrelių, o virtuvė yra maža, tai ji pasiėmė dubenį ir nuėjo į vaikų kambarį kepti dešreles. Dubuo buvo stiklinis. Į dubenį sudėjo supjaustytas dešreles, įpylė spiritą iš 2 litrų plastikinio butelio ir spiritą dubenyje uždegė. Dešrelės pakepė ir užgeso. Ji patikrino jas, jos buvo dar šaltos, todėl ji dar įpylė spirito ir nuo ugnies pliūpsnio užsidegė jo sūnaus kūno priekinė dalis - veidas, rankytės, kojos, rūbeliai. Kadangi jos vaikas buvo šalia ir atsitūpęs žiūrėjo kaip yra kepamos dešrelės, todėl kažkodėl atsiradęs ugnies pliūpsnis ir kliuvo jos vaikui. Ji pati tuo metu buvo su treningais, o vaikas su maikute ir triusikais, nes jis buvo ruošiamas eiti miegoti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajai M. R. pateikus byloje esančią vaizdinę medžiagą (t. 1., b.l. 12), ji paaiškino, kad dešrelės buvo kepamos jiems abiems. Dešrelės su dubeniu buvo padėtos ant medinio padėkliuko, kuris pastatytas šalia lovos ant sintetinio kilimo. Spiritas buvo plastikiniame butelyje padėtas toliau ant staliuko. Jie ir ankščiau kepdavo dešreles savo kambaryje ant vaišių stalo, kai vykdavo šventės. Kaltinamoji žino, kad ugnis yra pavojinga, kad spiritas greitai dega. Žinojo, kad vaiko kambaryje kilimas yra sintetinis, labai degus, tačiau nemanė, kad iš viso gali kilti gaisras kepant spirite dešreles, kad nuo gaisro gali užsidegti šalia jos buvęs mažametis vaikas bei kambaryje buvę šalia degimo vietos daiktai. Vaiko kambaryje taip pat buvo lėkštės su valgymo įrankiais, pienas „Miau“. Kibiro su vandeniu neturėjo, nes negalvojo, kad kepant dešreles gali užsidegti kambarys. Kai vaikas užsidegė, ji greitai viską metė ir griebė jį ir bėgo į vonią, nes vaikui pradėjo degti priekinė kūno dalis bei rūbeliai, nors ugnies pliūpsnis praėjo pro jį šonu. Vyras tuo metu miegojo kitame kambaryje, jis buvo neblaivus, nes neseniai buvo išvykę svečiai. Ji pradėjo šaukti vyrą, kad kviestų greitąją, gesintų kambaryje degančius daiktus, o ji vėsino vaiką. Greitoji pagalba atvažiavo per 10 min. Jie telefonu 112 liepė vėsinti vaiką kol atvyks medikai. Kaltinamoji nepripažįsta, kad elgėsi rizikingai. Nors vaikų kambaryje mediniame padėkle degė dešreles pirmą kartą, tačiau ji nematė didesnio pavojaus nei anksčiau, kai jas tokiu pat būdu kepdavo virtuvėje ar ant vaišių stalo. Kepant dešreles ugnies dubenyje nebuvo, nes jas pavartė, todėl dar įpylė spirito, kurį ketino vėl uždegti ir toliau kepti dešreles. Pilant spiritą nuo susidariusio ugnies srauto vaikas užsidegė kaip fakelas – degė rankytės, galvytė, kojytės, maikutė. Rūbą pagavo ugnis, nes ten sintetika. Vaikas dešrelių kepimo proceso metu visą laiką buvo aplink ją 1 metro atstumu. Tuo metu kai jis užsidegė, vaikas buvo atsitūpęs šalia indo. Šiuo metu jau nebėra 30 proc. vaiko kūno sužalojimo, kuris buvo nustatytas teismo medicinos ekspertizėje. Pradžioje atrodė, kad visas vaiko priekis yra apdegęs. Jis gulėjo reanimacijoje 4 dienas. Po to ligoninėje gulėjo mėnesį, mėnesį sanatorijoje. Gydymas tęsiamas ir dabar – yra naudojamas raištis spaudimui, tepamas kremas. Kremas tepamas ant dilbio ir kojos. Ant veiduko nieko neliks. Viršutiniai kvėpavimo takai buvo paburkę. Tai yra tarp nosies ir gerklės. Gulint ligoninėje turėjo papildomų išlaidų, viena savaitė kainuodavo apie 300 Lt, dabar –gydimui išleidžia po 150 Lt per mėnesį. Realiai vaiko gydymas kainavo apie 7-8 tūkstančius litų. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu prisipažino tik todėl, nes manė, kad ją teismas galės atleisti pagal laidavimą, tačiau paaiškėjus, kad ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, vis tiek reikės atlyginti Valstybinės ligonių kasos didelės sumos žalą, ji pakeitė savo poziciją baigiant ikiteisminį tyrimą ir dabar teismo prašo būti išteisinta, ji nepripažįsta jai Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl padarytos žalos ryšium su jos vaiko gydymu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji teisme kalta visiškai neprisipažino, tačiau jos kaltė padarius neatsargų nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo atstovų, liudytojų parodymais, specialistų parodymais ir išvadomis, byloje surinkta ir ištirta bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas M. R. parodė, kad kaip užsidegė vaikas jis nematė, nes tuo metu jo nebuvo tame kambaryje, prieš tai vakare išėjus svečiams, jis būdamas neblaivus, po to jam buvo nustatytas 3,20 promilių girtumas, kitame kambaryje miegojo su mažamete dukra. Apdegusį vaiką jis pamatė, kai jį pašaukė žmona ir liepė kviesti pagalbą. Jam buvo šokas. Žmona pasakojo, kad kepė dešreles ir jos dar buvo nepilnai iškepusios, todėl ji pylė spiritą pakartotinai. Spirito buvo nedaug. Jis nemano, kad tokiu būdu ji elgėsi rizikingai. Jie dešreles ir ankščiau tokiu būdu kepdavo. Žino, kad spiritas dega. Nematė, kaip žmona supjaustė dešreles. Nuėjo miegoti iki įvykio likus valandai. Ligoninėje matė vaiko sužalojimus. Kuprinė buvo ant žemės, o patalynė galėjo užsidegti nuo vaiko. Žmonai ieškinio nereiškia. Mano, kad vaikas apdegė, nes įvyko nelaimingas atsitikimas. Spiritas buvo nepilnai sudegęs, todėl žmona nematė ir įpylė pakartotinai. Mano, kad rizikingas elgesys būtų tada, jeigu žmona būtų padavusi spiritą vaikui ir liepusi jam pačiam išsikepti. Žmona tą vakarą alkoholio nevartojo.

Liudytoja M. K. parodė, kad dirba Kauno APGV VPPS vyr. specialiste, ji žino apie įvykį 2014-02-09 (duomenys neskelbtini). Kitą rytą juos pakvietė policijos pareigūnai apžiūrai. Vaiko namuose tuo metu jau nebuvo. Apžiūrą pradėjo jau ryte šviesiu paros metu. Nustatė, kad šis įvykis atitiko gaisro kriterijus, jį pripažino gaisru. Gaisras kilo daugiaukščio namo 4 aukšte 45 bute, vaiko kambaryje. M. R. jiems papasakojo, kaip kilo gaisras jai kepant dešreles ir kepimo proceso metu dar įpylus spirito, nes kepusios dešrelės buvo užgesusios. Liudytoja nurodė, kad tikriausiai kaltinamoji vizualiai dar pilnai neužgesusios liepsnos galėjo ir nepamatyti, todėl jai pasklaidžius dešreles, tarp dar silpnai degančių dešrelių pateko deguonies ir užpylus pakartotinai degios medžiago, dešrelės vėl užsidegė. Kambaryje buvo labai šilta, todėl spiritas dar stipriau garavo visoje erdvėje, dėl to įvyko sprogimas, nes garavimo greitis buvo labai didelis, kuris ištaškė įkaitusius riebalus ir todėl gavosi toks stiprus ugnies fakelas. Spiritas dėl garavimo užsidegė visame tūryje ir ore, ir dubenyje. Vaiko kambaryje buvo sintetiniai daiktai, kurie labai degūs. Bendrosios priešgaisrinės taisyklės numato saugų naudojimąsi ugnimi. Butuose leidžiama naudoti atvirą ugnį. Jeigu asmuo neturi specialių žinių, tai jis galėjo ir nežinoti kaip saugiai elgtis kambaryje su ugnimi. Kadangi vaikas buvo mažo ūgio, buvo pasilenkęs prie lėkštės su degančiomis dešrelėmis, todėl jam atiteko visas gaisro pliūpsnis. Užsidegė jis visas, nes buvo su sintetiniais drabužiais. Vaikas dėl savo amžiaus ir ūgio nebuvo taip greitai reaguojantis kaip suaugęs į aplinkoje vykstančius pasikeitimus, kad staiga atsitrauktų nuo ugnies. Vaikas, neturėdamas patirties, reagavo nepakankamai. Jis buvo mažo ūgio, staliukas ant kurio buvo padėtas dubuo su dešrelėmis, taip pat buvo žemas. Jeigu vaikas buvo atsiklaupęs, tai jis negalėjo niekaip išvengti pliūpsnio. Pagal vaiko nudegimus ir kaltinamosios motinos pasakojimą, vaikas turėjo būti visai arti ugnies šaltinio, dėl to jis taip apdegė. Kuo labiau koncentruotas spiritas, jo garai, tuo jis labiau galėjo riebalus išspjauti iš indo, kurie pateko ant vaiko. Ir nedaug užpylus spirito, dėl įvykusio degimo proceso ugnis galėjo pakilti degiu skysčiu į indą, iš kurio buvo pilta, tačiau jeigu būtų taip nutikę, turėjo likti ant butelio terminio poveikio žymės, kurių nebuvo. Labiau tikėtina, kad su ugnies pliūpsniu ant vaiko pateko degantys riebalai, kurie yra didesnio svorio ir todėl lekia toliau, ir todėl jis taip stipriai apdegė. Jokių duomenų, kad moteris specialiai pylė spiritą ant vaiko nebuvo nustatyta. Galėjo įsipilti iš indo ir didesnis spirito kiekis, nei kaltinamoji norėjo įpilti. Vaikas buvo teisingai gesintas vonioje, nes ten yra galimybė greitai užgesinti ugnį, kad ji neišplistų. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamosios parodymus, liudytoja nurodė, kad ugnies pliūpsnis tikrai buvo, nes I. R. gaisro metu įkvėpė karšto oro ir todėl vaiko gleivinė buvo paburkusi. Kadangi indas buvo dideliais kraštais, jis ugnį kreipė į viršų. Spiritui užsidegus nors vienoje indo vietoje, ugnis pliūptelės visame inde, visame jo tūryje. Bute rasti apdegę vaiko trikotažiniai marškinėliai, kaldros užvalkalo dalis, čiužinio dalis, vaikiška kuprinė, kilimas. (t.2., b.l. 7-9)

Liudytojas A. D. parodė, kad dirba KMUK, jis gydė nukentėjusįjį mažametį I. R., surašė jo ligos istoriją remiantis pateiktomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo mamos M. R. pasakojimu, specialistų parodymais, remdamasis policijos pasakojimu. Kortelėje aprašoma objektyvi vaiko būklė, t.y. rašoma tai, kas yra matoma, rašomas gydymo planas. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ligos istorijos medžiagą, liudytojas paaiškino, kad čia nurodyta, kad prieš vidurnaktį buvo kepamos dešrelės namie, pilamas papildomas kiekis spirito, ko pasėkoje apdegė vaikas. Vaikui buvo nustatyta žema kūno temperatūra, buvo neramus. Nustatytas didelio ploto nudegimas. Buvo įtarti ir nudegę kvėpavimo takai. Vaiko nudegimo plotas skaičiuojamas pagal vaiko delno plotą ir taikant formules. Išrašant suskaičiavo daugiau nei 30 proc. nudegusio ploto. Prieš 12 metų, vaikai, nudegę tokį kūno plotą, būtų neišgyvenę. Įkainių nežino. Ligoniai gydomi pagal nustatytus gydymo protokolus esant tokioms ekstremalioms situacijoms, nes yra nustatyta patvirtinta gydymo veiksmų seka ir ją privaloma atlikti, kad išgelbėti ligoniui gyvybę. Saulėje žmonės nudega 1 laipsniu, t.y. paviršiniu. Gilesni nudegimai yra pavojingi, nes oda neturi iš ko atsinaujinti ir tokius nudegimus reikia intensyviai gydyti. Gilesnis apdegimas yra orientuotas į odos sluoksnius, kur nebėra odos ląstelių, kurios gali atsinaujinti, todėl reikalingas chirurginis gydymas operuojant ar persodinant odos plotus. Paviršinis nudegimas sugyja be randų, tik palieka pigmentinės dėmės. Gilesnis nudegimas palieka randus ir gydomas operuojant. Labai svarbus yra rando plotas, pakliuvusi infekcija. Be to, jeigu yra pažeidžiamos svarbios vietos kaip tarpvietė, veidas gali reikėti ilgo gydymo. Sunku pasakyti, ar dėl šių nudegimų vaikas neteks ateityje darbingumo. Didžiausia jo odos nudegimo dalis yra paviršinė, o gilaus nudegimo – 4 procentai. Yra būdai ir formulės kaip pamatuoti nudegintos odos plotą. Būna įvertinamas vaiko kūno svoris, ūgis, kiti parametrai. Paviršinio nudegimo plotas jau užgijęs, jo nematyti. Paviršinis nudegimas nėra skirstomas pagal nudegimo šaltinį. Pavojus gyvybei kilo dėl nudegusių kvėpavimo takų, viršutinių ir vidurinių takų gleivinės nudegimo, vaikas galėjo uždusti. Pavojus gyvybei kilo nuo trauminio šoko, hipotermijos – atšalimo, kvėpavimo takų gleivinės paburkimo. Viso organizmo liga yra potrauminis šokas, kuris yra pavojingas gyvybei. Kvėpavimo takų nudegimas neturi laipsnio. Kvėpavimo takai buvo tik stipriai paraudę. Kai ligonio būklė leidžia, būna daroma bronchoskopija tam, kad įsitikinti kaip stipriai pažeisti kvėpavimo takai. Šiuo atveju bronchoskopija buvo padaryta sekančią dieną. Buvo nustatyta, kad viršutiniai ir viduriniai takai stipriai paraudę, nusilupimo nesimatė. Mano, kad gydytojas Klebanovas, nustatė teisingą 31 proc. nudegimo laipsnį. Šio gydytojo išvada jis neabejoja. (t.2., b.l. 9-10)

Specialistas teismo medicinos ekspertas J. V. parodė, kad buvo nuvyko į KMUK Vaikų intensyviosios terapijos skyrių ir ten buvo apdegęs vaikas I. R., kuris miegojo. Jam buvo gydymo tikslu buvo sukeltas dirbtinis miegas. Gyvai su vaiku nebendravo. Vaikas buvo aptvarstytas tvarsčiais. Jam buvo uždėti elastiniai tvarsčiai. Veidas buvo atviras. Nudegiminė žaizda atvira. Grubiai vaiko kūnas dalijamas tokiu santykiu: galūnės 9 proc., veidas – 15 proc., pilvas – 45 proc. Vaiko galva yra mažiausiai kintantis žmogaus kūno paviršius, skaičiuojant odos nudegimą procentais. Kūno paviršiaus plotas skaičiuojamas pagal tai, kada realiai gresia grėsmė gyvybei. Buvo aiškiai matyti, kad vaiko kvėpavimo takai yra pažeisti, deguonies įsisotinimas buvo ne 100 proc., o 96 proc. Buvo priimtos priemonės pagal nusistovėjusį algoritmą – gydymo planą. Trečio lygio lygmens ligonių nudegimų gydymas yra KMUK. Visi gydytojai yra pasiruošę pulti ir gydyti. Kaina priklauso nuo priemonių ir medikamentų, techninių priemonių kainos. Taip pat priklauso nuo gydytojų komandos ir jos budrumo. Kaina būna nemaža. Medicina laikosi dviejų sigmų, kur paklaida gali būti 8 proc. Vaikui diagnozuota 2A ir 2 B nudegimo plotas plius kvėpavimo takų nudegimas. Sunkus sveikatos sutrikdymas pripažintas dėl kvėpavimo takų nudegimo. Pagal tą faktą, kad vaikas buvo gydomas reanimacijoje tam, kad suvaldyti ligą, kad jis nemirtų, nes anksčiau prie tokių nudegimų vaikas galėjo mirti, jis nustatė, kad nukentėjusiojo nudegimo plotas buvo 30 proc. Buvo pažeistos dvi galūnės, veidas, pilvas, kvėpavimo takai. Jo užduotis buvo nustatyti sveikatos sutrikdymo mąstą. Mano, kad įvykio metu degimo proceso metu degiojo skysčio garai susimaišė su riebalais, dėl ko įvyko sprogimas, kuris galėjo nusviesti ir dešrelių gabaliukus ir dėl to išdegė ir gilesni odos sluoksniai, nes pakliuvo riebalai, kurie degė. Tai buvo rizikingas kepimas, nes motina kepė dešreles vaiko kambaryje naktį, kai motinos budrumas jau buvo sumažėjęs. Vien tai, kad mama pavartė dešreles, nereiškia, kad jos tuo metu jau nedegė. Tuo metu liepsnos nesimatė, nes spiritas dega melsva liepsnele. Be to, buvo naktis, degė kambario šviestuvas, kuris sumažino matomumą. Pliūpsnis galėjo būti ir dvigubas. Spiritas yra reaktyvinis kuras naudojamas avia modeliukams. Sprogimo banda praskriejo aukščiau vaiko pėdučių, todėl jos liko neapdegusios. Vaikas turėjo būti arti dešrelių kepimo vietos. Vaikas užsidegė, iš skausmo rėkė ir įkvėpė karštų garų, kurie nudegino jam kvėpavimo takus, kas yra papildomas kūno sužalojimas prie patirto vaiko kūno 31 proc.apdegimo. (t.2., b.l. 10-11)

Iš VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 383/14(02) matyti, kad I. R. padaryta terminis 2A-2Bo nudegimas veide, kairiame petyje ir žaste, abiejų rankų dilbiuose ir plaštakose, kairiame šone, šlaunyse ir blauzdose sudarantis apie 30% kūno paviršiaus ploto, o taip pat viršutinių kvėpavimo takų nudegimas. Tokios apimties nudegimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Terminiai nudegimai vyraujamai išsidėstę rūbais nepridengtose kūno vietose (veide ir galūnėse) susidarė tiesioginio pirminės liepsnos poveikio. Kairiojo peties srities nudegimas galėjo būti ir nuo užsiliepsnojusių rūbų. Kvėpavimo takus nudegė įkvėpdamas karštą orą su dūmais. Liepsnos šaltinis vaikui buvo iš priekio. Mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Sužalojimų vaizdas neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui. (t.1., b.l. 45-46)

Iš 2014-02-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kambaryje, kur įvyko įvykis, stovi vaikiška lova, kurios galas, esantis arčiau durų į kambarį yra apdegęs, patalynės galas apdegęs. Įvykio vietos apžiūros metu paimta plastikinis 2 l talpos butelis su skaidriu skysčiu ant dugno. Raudonos spalvos apdegę vaikiški trikotažiniai marškinėliai (t.1, b.l. 4-13).

Iš 2014-02-10 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo matyti, kad kambaryje, kur įvyko įvykis, esantis kilimas yra keliose vietose apdegęs. Kambaryje esančios lovos čiužinio galas apdegęs, apdegusi patalynė. Taip pat yra apdegusi, pasilydžiusi vaikiška kuprinė. Įvykio vietos papildomos apžiūros metu paimta nuo kilimo degėsių pavyzdžiai, apdegusio čiužinio dalis, apdegusios patalynės dalys, apdegusi vaikiška kuprinė. Šios apžiūros metu dalyvavo Kauno APGV VPPS vyr. specialistė M. K. (t.1., b.l. 14-22).

Iš Kauno APGV 2014-02-10 akto dėl kilusio gaisro Nr. 91 matyti, kad nurodyta gaisro kilimo priežastis - neatsargus elgesys su ugnimi (t.1., b.l. 23-24).

Iš LTEC 2014-02-20 specialisto išvados, atlikus degių medžiagų tyrimą, Nr. 11-465(14), matyti, kad tirti pateiktame butelyje esantis skystis yra labai degus skystis- denatūruotas etilo alkoholis. Šio etilo alkoholio tūris yra 28 ml, jame esančio etilo alkoholio koncentracija yra 90+5 % (b.l.56-59).

Pagal BK 137 str. 1 d. atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo yra sveikatos sutrikdymas kitam žmogui dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo kitam žmogui kyla nustačius, kad kaltininko veika buvo nukentėjusio asmens sunkaus sužalojimo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. dispozicija nėra blanketinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2014) ir baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma, nustačius, jog buvo nesilaikyta visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių.

Objektyviai sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo įmanomas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Šis nusikaltimas gali būti padaromas ir nusikalstamais, ir nenusikalstamais veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo tiek specialių, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Šie veiksmai gali būti padaryti tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, nustatant kaltinamojo kaltę būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007).

Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 str.), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 str. 1 d.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 str. 2 d.). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Kaltinamoji M. R. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes sunkiai susargdino ir sužalojo mažametį, o būtent: 2014-02-09 apie 23 val., savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nakties metu kepdama dešreles ne toje vietoje, kur įprastai gaminamas vaistas ar vietoje kur tai daryti būtų pakankamai saugu (pvz. virtuvėje, vonioje), o vaikų kambaryje, elgdamasi akivaizdžiai rizikingai, t.y. nukentėjusiojo I. R. kambaryje ant vaikiško medinio staliuko-padėklo stikliniame inde mažamečio nukentėjusiojo I. R. akivaizdoje kepė dešreles, tam tikslui naudodama denatūruotą etilo alkoholį, kurio koncentracija 90+5 %, , jam būnant šalia, dešrelių kepimo procese į stiklinį indą su kepamomis dešrelėmis, kuris buvo padėtas ant žemo staliuko-padėklo, kuris stovėjo ant sintetinio kilimo, neįsitikinusi, kad buvęs inde degusis skystis yra pilnai užgesęs, šliūkštelėjo denatūruoto etilo alkoholio, kas sukėlė liepsnos pliūpsnį, ko pasėkoje užsidegė mažamečio nukentėjusiojo I. R. drabužiai, kuriais vilkėjo mažametis, kuriuose buvo sintetinio pluošto, dėl ko mažamečiui nukentėjusiajam mažamečiui I. R. konstatuotas terminis 2A-2B0 nudegimas veide, kairiame petyje ir žaste, abiejų rankų dilbiuose ir plaštakose, kairiame šone, šlaunyse ir blauzdose, sudarantis apie 30 % kūno paviršiaus ploto, o taip pat viršutinių kvėpavimo takų nudegimas, bei kilusio gaisro metu taip pat apdegė aplink buvę daiktai- kilimas, kuprinė, patalynė.

Teismas, įvertinęs ir išanalizavęs byloje apklaustų asmenų parodymus, specialistų išvadas, nustatė, kad tokie kaltinamosios M. R. neatsargūs veiksmai, buvo sunkaus sveikatos sutrikdymo vienintelė priežastis. Teismas mano, kad nukentėjusysis I. R. nebūtų sunkiai sužalotas, jeigu nebūtų jo mama M. R. anksčiau paminėtomis aplinkybėmis kepusi dešreles vaiko kambaryje ir netinkamu būdu. Pagal įvykio situaciją ir M. R. asmenines savybes (pilnametė, pakaltinama, pagrindinio išsilavinimo ir kt.), ji turėjo ir galėjo numatyti, kad kepant dešreles šalia vaiko,joms užgesus, pilnai neįsitikinus, kad kepimui naudotas degusis skystys yra užgesęs ir atvėsęs, dešreles pakartotinai apliejant spiritu, t.y. nesilaikant atsargumo principo, neįsitikinus kad gali kilti tam tikri pavojingi padariniai, kas ir atsitiko, dėl ko sunkiai dėl neatsargumo buvo sužalotas nukentėjusysis I. R.. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nakties metu kilęs gaisras neišplito vaiko kambaryje, nors aplink buvo daug degių daiktų, užsidegę daiktai vaiko kambaryje buvo laiku užgesinti, neužsidegė butas daugiabučiame name, nenukentėjo kiti asmenys ir nebuvo reikšmingai sugadintas kitas turtas. Šios bylos atveju M. R. baudžiamoji atsakomybė kyla tik pagal realiai kilusius padarinius – nukentėjusiojo I. R. sunkų sužalojimą. Ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji M. R. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 137 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji M. R. neteista (t.1., b.l. 86), administracine tvarka nebausta (t.1., b.l. 87). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t.1., b.l. 78). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (t.1., b.l. 80). VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruota (t.1., b.l. 84). Nuo 2012-10-05 dirbanti (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kasininke – pardavėja, charakterizuojama teigiamai (t.1., b.l.92).

BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Kadangi šioje byloje yra visi pagrindai numatyti BK 54 str. 3 d., nes paskyrus kaltinamajai BK 137 str. 1 d. numatytas bausmes- areštą, kuris yra iš karto vykdomas, ar laisvės atėmimo bausmę, kaip prašo prokurorė, nors ir pritaikius taikant BK 75 str., aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes visada gali atsirasti tokios sąlygos, kai nuteistajai dėl tam tikrų susiklostančių aplinkybių reikėtų atlikti teismo paskirtą bausmę, tada nukentėtų jos kaip mamos prižiūrimi ir išlaikomi mažamečiai vaikai, nes jų tėvas dirba ir negalėtų jų prižiūrėti, šeima netektų šiuo metu šeimoje vienintelio dirbančio maitintojo.

Todėl kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką neskirtina švelniausia bausmė bauda, nes nuteistosios šeimos sunki materialinė padėtis, byloje pareikštas didelis civilinis ieškinys, o skirtina bausmė – laisvės apribojimas, taikant įpareigojimus. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios šeimyninę, turtinę padėtį, jos asmenybę, moralines - dorovines nuostatas, kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Teismas sprendžia, kad M. R. skiriama bausmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 10338,02 Lt žalos Valstybinei ligonių kasai atlyginimo (1 t., b.l. 63-66). Bylos duomenimis nustatyta, kad I. R. laikotarpiu nuo 2014-02-10 iki 2014-03-10 LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo gydytas dėl kelių rūšių nudegimų, kai minimi ne viso odos storio nudegimai. Nukentėjusiajam atliktos medicininės intervencijos: neekscizinis odos ir poodinio audinio negyvybingų audinių pašalinimas, intraveninis farmakologinio preparato įvedimas, elektrolitas, bendroji anestezija (5 kartai), nenutrūkstamos dirbtinės plaučių ventiliacijos priežiūra, skeltos odos transplantacija į kitų sričių nudegimą, kineziterapija (visas kūnas), trombocitų transfuzija. Be to, nuo 2014-02-10 iki 2014-03-10 LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteikta paslauga I. R. slaugančiam asmeniui. Paslaugų profilis – asmuo, slaugantis vaiką taikant aktyvų gydymą. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje nuo 2014-03-12 iki 2014-04-11 I. R. buvo suteiktos reabilitacijos procedūros dėl kelių sričių nudegimų, kai minimi tik ne viso odos storio nudegimai. Nuo 2014-03-12 iki 2014-04-11 VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje suteikta vaikų reabilitacijos slauga. LSMU ligoninėje Kauno klinikose 2014-04-24 nukentėjusiajam buvo suteikta vaikų ortopedo traumatologo konsultacija dėl nudegimų. Už nukentėjusiajam I. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugą apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Valstybinei (t.1., b.l. 63-66, t.2., b.l. 8) . Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, nes visos šios gydymo įstaigų paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtomis traumomis, žalą priteisiant iš kaltinamosios M. R..

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: LTEC pateikti tyrimo objektai (plastikinis butelis, apdegę trikotažiniai marškinėliai, kaldros užvalkalo dalis, čiužinio dalis, vaikiška kuprinė, kilimo degėsiai), saugomi Dainavos PK (t. 1, b.l. 60-61) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri jai su šeimą norint išvykti į užsienį atostogauti, 2015-02-20 teismo nutartimi buvo panaikinta (t.1., b.l. 102-103, t. 2.,b.l. 77, 84), jai iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš M. R. 2994,10 Eur (10338,02 Lt) žalos atlyginimo.

M. R., iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: LTEC pateikti tyrimo objektai (plastikinis butelis, trikotažiniai marškinėliai, kaldros užvalkalo dalis, čiužinio dalis, vaikiška kuprinė, kilimo degėsiai), saugomus Dainavos PK , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.