Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-282/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
1A-145-282/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis
G. Ž.
Nukentėjusysis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-282/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50711-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,nuteistajam G. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1-3 dalimis, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, 7 dalimi, G. Ž. įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiojo R. Š. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš G. Ž. priteista 191 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam.

Taip pat šiuo nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

G. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 1 d. apie 02.40 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), garažo kieme, įžūliu elgesiu, pašalinių asmenų akivaizdoje ir vandališkais veiksmais, sugadino svetimą, R. Š. priklausantį turtą – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra, metaline lazda išdauždamas priekinį automobilio stiklą ir spardydamas automobilį kojomis, padarė nukentėjusiajam R. Š. 121 eurų turtinę žalą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018-02-13 nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę – iki 3 mėnesių 120 valandų viešųjų darbų. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus BK 284 straipsnyje švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, gailisi, teigia padaręs išvadas dėl savo nusikalstamos veikos ir pažada ateityje laikytis įstatymų ir nusikalstamų veikų nebedaryti, dirba (vykdo individualią veiklą), charakterizuojamas teigiamai, sutinka atlikti viešuosius darbus. Taip pat nurodo, jog nukentėjusysis nesutiko, kad iki posėdžio jam būtų atlyginta padaryta žala. Teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, pripažįsta, kad tą vakarą išgėrė du stikliukus degtinės ir vartojo nealkoholinį alų, todėl mano, kad nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusieji R. ir V. Š. prašo netenkinti G. Ž. apeliacinio skundo, nes nusikalstamą veiką G. Ž. padarė būdamas neblaivus, tą pats pripažino teisme, veikdamas neblaivių draugų grupėje, analogišką nusikalstamą veiką padaro nebe pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, atgailavo tik teisme, atsiprašyti ar bent atlyginti padarytus nuostolius nesiruošė, ikiteisminio tyrimo metu skambino R. Š. ir tarėsi dėl automobilio sutvarkymo, tačiau kalbėjo pakeltu tonu, nepagarbiai, tujindamas, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl to susitarimas neįvyko. Taip pat nurodo, kad G. Ž. teismo proceso metu visą laiką juokėsi, taip rodydamas nepagarbą ne tik jiems (nukentėjusiesiems), bet ir teismui. G. Ž. savo veiksmais padarė ne vien materialinę, bet ir psichologinę žalą visai jų šeimai, jaučiasi nesaugūs, sugadintu automobiliu negalėjo naudotis ilgą laiką

Teismo posėdyje nuteistasis G. Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo skirti jam kitą bausmės rūšį – viešuosius darbus, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

G. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką G. Ž. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Apeliantas pripažįsta, kad įvykio metu jis išgėrė tik du stikliukus degtinės, likusį vakarą vartojo nealkoholinį alų. Objektyvių duomenų (pvz., alkotesterio kvito), iš kurių būtų galima spręsti, ar įvykio metu apeliantas buvo neblaivus, byloje nėra, nes G. Ž. į policiją apklausai buvo iškviestas tik 2017-10-17, t. y. po įvykio praėjus dviem savaitėms, o ne iš karto po įvykio. Be to, teisme G. Ž. pats pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas išgėręs (2 t. 79 b. l.). Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. Š., liudytojų A. L., M. M., B. L., K. S. parodymų matyti, kad įvykio metu buvo vartojamas alkoholis, B. L. ir K. S. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo visi vakarėlyje buvę vaikinai, tarp jų ir G. Ž.. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad šių duomenų pakanka padaryti išvadą, kad nusikalstamą veiką G. Ž. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia.

Nuteistasis G. Ž. nevedęs, nuo 2015-12-08 dirba (vykdo individualią veiklą), iš pateiktos 2018-04-04 informacijos matyti, kad nuo 2018-03-07 jis yra registruotas darbo biržoje ir dalyvauja projekte, kurio dalyviams užsiėmimai vyksta kiekvieną darbo dieną. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad viešųjų darbų bausmė jam trukdytų užsiimti minėtomis veiklomis. Be to, G. Ž. yra baustas administracine tvarka, net tris kartus už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors G. Ž. anksčiau nebuvo teistas, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-02 nutartimi buvo patvirtintas Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-07-23 nutarimas atleisti G. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo jam susitaikius su nukentėjusiu. Iš šių paminėtų duomenų matyti, kad apeliantas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, daro analogiškas veikas, todėl daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus ne švelniausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bet laisvės apribojimo bausmę. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai G. Ž. skyrė laisvės apribojimo bausmę. Keisti šią bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo G. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. vasario 13 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus