Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. L. ir jo atstovui advokatui Egidijui Milašiui, suinteresuotam asmeniui R. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. R. dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. R., palikėjo R. R. duktė, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko ir su pareiškėju sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo patvirtino, kad nereiškia jokių turtinių reikalavimų dėl jos tėvo R. R. nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto ir sutinka, kad šis turtas, nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, atitektų pareiškėjui D. L..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pirmuoju reikalavimu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo motina O. V. L., mirusi 2009-09-04, faktiniu valdymu per tris mėnesius priėmė palikimą, atsiradusį po jos brolio R. R. mirties 1996-10-18.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad A. K., gim. 1924-11-01, (mirusi 1985-06-13) nuosavybės teise priklausė 2/5 gyvenamojo namo 1A1m, kurio unikalus Nr. 1985-8002-5018, esančio Panerių g. 4, Kauno m. Po jos mirties 1986-10-09 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 8-2505, kurio pagrindu nuosavybės teisės įregistruotos jos vaikų - pirmos eilės įpėdinių - O. V. L., gim. 1948-07-14 (mirusi 2009-09-04) ir R. R., gim. 1955-11-11 (miręs 1996-10-18) vardu, kiekvienam po 1/5 dalį gyvenamojo namo. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-05-11 išrašas (11-12 b.l.), 1986-10-09 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 8-2505 (10 b.l.), mirties liudijimų kopijos (17, 24 b.l.).

Po O. V. L. mirties 2009-12-22 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 2-3427, pagal kurį mirusiosios sūnus D. L. paveldėjo 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1991-8002-5018, pažymėto plane 1A1m, su dalimi kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. 1991-8002-5136, esančių Panerių g. 4/Veliuonos g. 35, Kaune.

R. R. mirė 1996-10-18 (17 b.l.). Paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta, tą patvirtina Kauno m. 15-ojo notarų biuro 2012-05-07 raštas (18 b.l.). Testamentų registre nėra įregistruota testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Nuosavybės teisė į 1/5 dalį gyvenamojo namo 1A1m, kurio unikalus Nr. 1985-8002-5018, iki šiol įregistruota jo vardu (NTR išrašas, 12 b.l.). Pareiškėjo teiginius, kad po R. R. mirties nekilnojamuoju turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo O. V. L., patvirtina žemės nuomos mokesčių sumokėjimą patvirtinantys kvitai už 1996-2008 metų laikotarpį ir žemės nuomos mokesčio deklaracijos už 2002 ir 2003 metus (9-23 b.l.), liudytojų parodymai ir suinteresuoto asmens R. R. paaiškinimai.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. O. V. L., rūpindamasi R. R. kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu kaip savu iškart po palikėjo mirties, išreiškė valią priimti jo palikimą ir per tris mėnesius įgyvendino savo teises ir pareigas, paveldimą turtą pradėdama faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo R. R. yra palikėjo R. R. duktė - pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo posėdžio metu ji sutiko su pareiškimo reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir raštu patvirtino, kad neturi jokių turtinių pretenzijų į jos tėvo R. R. nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą - 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1991-8002-5018, su dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. 1991-8002-5136, esančių Panerių g. 4, Kaune. R. R. taip pat raštu patvirtino sutikimą, kad jos tėvo turėtas turtas, atlikus paveldėjimo procedūras, atitektų pareiškėjui. Tokio turinio rašytinis patvirtinimas sukelia tokias pat teisines pasekmes, kokios kyla įpėdiniui atsisakius palikimo (CK 5.60 straipsnis).

Pareiškėjas įrodė, kad jo motina O. V. L. priėmė R. R. palikimą per tris mėnesius po jo mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimo dalis dėl šio reikalavimo tenkintina (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Pareiškėjas pareiškime prašo nurodyti konkretų turtą, kuris sudaro mirusiojo R. R. palikimą. Teismas taikydamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, numatančias, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), ir kad neleidžiama priimti palikimą iš dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), daro išvadą, kad O. V. L. priėmė visą palikėjo R. R. palikimą. Dėl šios priežasties teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje konkretus palikimą sudarantis turtas nenurodomas.

Dėl antrojo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėjas D. L., mirusiosios O. V. L. sūnus, yra palikėjos O. V. L. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos O. V. L. mirties, kurį ji priėmė faktiniu valdymu per tris mėnesius po R. R. mirties. Šis reikalavimas laikytinas pertekliniu ir nenagrinėtinu teisme dėl žemiau nurodytų motyvų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti trys savarankiški palikimo priėmimo būdai. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, 3) kreipėsi į jį dėl turto apyrašo sudarymo. Pareiškėjas, 2009-09-04 mirus jo motinai O. V. L., palikimą priėmė, paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir jam 2009-12-22 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (27 b.l.). Teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtina imperatyvi teisės norma, draudžianti palikimą priimti dalimis. Priimdamas mirusios motinos palikimą, pareiškėjas išreiškė savo valią įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias atsirasti iš palikimo. Pareiškėjas mirusios motinos palikimą priėmė ne faktiniu valdymu, bet kitu būdu – paduodant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai reiškia, kad pareiškėjas yra priėmęs visą savo mirusios motinos palikimą: ir tą palikimo dalį, kuriai jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ir tą dalį, kurią jo motina priėmė faktiniu valdymu per tris mėnesius po palikėjo R. R. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusiojo R. R. palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sesuo ir pareiškėjo mama O. V. L., o R. R. atsisakius teisių į palikimą D. L. naudai ir nesant kitų įpėdinių, taip pat nesant ginčo dėl paveldimo turto, teismas daro išvadą, kad antrasis pareiškėjo reikalavimas yra perteklinis ir nenagrinėtinas teisme. Šis reikalavimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti: teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas priėmė savo motinos palikimą ne faktiniu valdymu, bet paduodamas pareiškimą notarui. Aplinkybė dėl palikimo priėmimo būdo buvo aiški, užvedus paveldėjimo bylą pagal D. L. pareiškimą apie palikimo priėmimą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškimo dalis dėl antrojo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktina nenagrinėta CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (CPK 445 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 25 Lt. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ona-V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2009 m. rugsėjo 4 d., per tris mėnesius priėmė palikimą, atsiradusį po jos brolio R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1996 m. spalio 18 d., mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Kitą pareiškimo dalį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 Lt (dvidešimt penkis Lt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.