Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-05-04 · Administracinė byla Nr. eI3-3099-342/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-05-04Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-04
Bylos Nr.
eI3-3099-342/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00048-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Priešgaisrinės apsaugos, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Advokatai
Sigitas Čepas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3099-342/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00048-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2.; 21.3.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 4 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,Sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. G. ir jo atstovui advokatui Sigitui Čepui,

atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Alinai Gintautei,

2022 m. balandžio 6 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes einamas pareigas bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą - atleidimas iš vidaus tarnybos, grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas nurodo, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Klaipėdos PGV) Palangos PGT vyriausiajam specialistui R. G. paskirta tarnybinė nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą - atleidimas iš vidaus tarnybos, tuo pačiu įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos bei pavesta Departamento Darbo užmokesčio apskaitos skyriui teisės aktų nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su pareiškėju ir išskaičiuoti išmokėtus atostoginius iš jo atlyginimo už pereikvotas 0,26 darbo dienos kasmetinių atostogų. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, 10 dalimi, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1-51 „Dėl įgaliojimų pasirašyti (tvirtinti) dokumentus suteikimo“ 1.24.4 papunkčiu, atsižvelgiant į Departamento 2021 m. gruodžio 23 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-102 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada). Laiko, jog nuobaudai skirti buvo praleistas įstatymu nustatytas terminas. Pareiškėjas neprisimena kad už R. M. 2020-08-06 užpildė Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinę. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame įsakyme nėra pasisakoma, kodėl pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų. Tarnybinio patikrinimo išvadose nurodomi tik Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti, skiriant tarnybinę nuobaudą. Padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir trukmę turi būti toks, už kurio padarymą tarnybinės nuobaudos -atleidimas iš pareigų- yra proporcingas ir adekvatus. Teigia, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nesiekdamas sau naudos, prie išvadų pažymėta, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo pasėkoje buvo padaryta bent kokio pobūdžio žala ar sukeltos neigiamos pasekmės. Pareiškėjo manymu, skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo įvardijami kriterijai, kodėl taikoma būtent pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, tačiau tuo pačiu nebuvo atsižvelgta į tai, kad tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su tiesioginiu pareigūno darbu, nurodytu pareigūno darbo apraše, einat Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Daro išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti draudžiama toliau vykdyti pareigūno atliekamas funkcijomis, apimančiomis jo dalyvavimo fizinio pasirengimo vertinimo komisijos darbe, o ne apskritai atleisti jį iš vidaus tarnybos. Taip pat nurodo, jog yra praleisti terminai skirti tarnybinę nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas advokatas palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindų, prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog nesutinka su skunde pateiktais motyvais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, buvęs PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Klaipėdos PGV) Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Palangos PGT) vyriausiasis specialistas, t. y. statutinis valstybės tarnautojas. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, Pareiškėjui paskirta tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas PAGD Klaipėdos PGV viršininko 2020-06-12 įsakymu Nr. 1-3-65 paskirtas komisijos, atsakingos už PAGD Klaipėdos PGV vidaus tarnybos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimą, jo teisėtumą ir teisingumą, nariu ir turėdamas pareigą užtikrinti fizinio pasirengimo vertinimo teisingumą ir teisėtumą, 2020-08-06 padarė Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinėje Nr. 6-3-2337 (toliau – Suvestinė) tikrovės neatitinkantį įrašą apie buvusio pareigūno (tuo metu dar turėjusio pareigūno statutą) PAGD Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. (toliau – R. M.) tariamai išlaikytas fizinio pasirengimo užduotis ir jų rezultatus, tą pačią dieną neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui (kai R. M. tvirtino šiuos melagingus duomenis savo parašu) kaip numatyta Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 21 str. 2 p., neteikė jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą R. M. atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu tokiu būdu siekdamas išvengti savo atsakomybės. Nurodo, jog Atsakovas nepraleido vienerių metų termino nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos tarnybinei nuobaudai skirti, taip pat nepraleido 30 dienų termino nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinei nuobaudai skirti bei mano, kad Statuto 39 str. 4 d. turi būti taikoma kartu su 39 str. 9 d., kurioje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Atsakovas teisinį nuobaudos paskyrimo reguliavimo pagrindą pritaikė teisingai ir teisėtai. Pažymime, kad VAAT nepateikė (nesiuntė) Atsakovui ekspertizės akto, o tik 2021-07-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1730-1066/2021 informavo Atsakovą, kad yra atnaujinamas bylos nagrinėjimas VAAT ir 2021 m. birželio 30 d. teisme yra gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų atliktos ekspertizės aktas (išsamiau apie nustatytas faktines aplinkybes dėl ekspertizės akto gavimo žiūrėti 2021-09-03 tarnybiniame pranešime Nr. V-1793 „Dėl gautos informacijos ir siūlymo pateikimo“). Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo užkirsti kelio R. M. pasirašant (tvirtinant duomenis) suvestinėje, nes šių įvykių nematė ir juose nedalyvavo. Nesutiktina su šiais Pareiškėjo argumentais, nes kaip ir nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje 2021-04-12 R. M. VAAT posėdžio metu paliudijo, kad „pačiame fizinio pasirengimo užduočių laikyme nedalyvavo, bet komisija, grįžusi po fizinio pasirengimo vertinimo, užėjo pas jį į kabinetą ir pasiūlė, kad „yra galimybė“ įtraukti jį į laikiusiųjų sąrašus. Pradžioje komisija pasiūlė jam pačiam įsirašyti į 11 eilutę duomenis, tačiau jis atsisakė. O kadangi jis atsisakė įsirašyti, t. y. surašyti pats (rezultatus – tikrintojo pastaba), o komisija buvo vietoje, R. M. pasiūlė komisijai apsispręsti ar komisija sutinka su tuo įrašymu, komisija nusprendė, kad įrašys patys tą įrašą į 11-ą eilutę ir jam pateikė pasirašyti. R. M. patvirtino, kad matė kaip buvo daromas įrašas. Įrašą rašė R. G., komisijos pirmininkas, o jis pasirašė kai buvo užpildyta eilutė, nes pagal taisykles jeigu sutinki, tai pasirašai, jeigu nesutinki, tai nepasirašai. Pasirašė, kad sutinka su duomenimis“. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis mano, kad įrašai Suvestinėje rašyti jo ranka galėjo atsirasti jam įrašant į Suvestinę asmenis, turėjusius dalyvauti fizinio pasirengimo tikrinime bei mano, kad turėjusių dalyvauti asmenų įrašymas nėra pažeidimas. Kaip nustatyta ir įrodyta tarnybinio patikrinimo metu, 2020-08-06 vykdant Klaipėdos PGV pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimą buvo pildomos dvi suvestinės. Vieną suvestinę pildė Pareiškėjas, kitą Suvestinę (šio ginčo sudedamoji dalis) pildė PAGD Klaipėdos PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorius M. B. (toliau – M. B.). Įrašas apie tariamus R. M. fizinio pasirengimo užduočių atlikimo rezultatus buvo padarytas R. G. ranka būtent toje Suvestinėje, kurią pildė M. B.. Taip pat šias Pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia R. M. pateikti liudijimai VAAT posėdžio metu. Be to pasisakytina, kad šią gynybos versiją Pareiškėjas pirmą kartą pateikė tik 2021-11-11 (VAAT posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas) ir kaip prielaida pateikė 2021-12-23 papildomai apklausiant Pareiškėją. Pažymi, kad tokia veika, kaip tarnybinio dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas yra traktuojamas kaip baudžiamasis nusikaltimas, už kurį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. – tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Iš nustatytų tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių buvo nustatyta, kad R. G. padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, pažeidimas nesukėlė pasekmių, pažeidžiančių fizinių ar juridinių asmenų teisių, todėl įvertinus jo 2020-08-06 elgesį, buvo padaryta išvada, kad jo padarytoje veikoje nepakanka požymių baudžiamajai atsakomybei kilti, tačiau pakankamas pagrindas tarnybinei atsakomybei atsirasti. Suvestinė yra vienas iš pagrindinių ir svarbių dokumentų, kurio pagrindu sprendžiama apie pareigūnų tinkamumą užimamos pareigoms (pagal Statuto 8 str. 6 d. pareigūnas turi būti atitinkamo fizinio pasirengimo, pagal Statuto 20 str. 2 d. pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus, kurie kasmet tikrinami vadovaujantis Tvarkos aprašo 28 p., taip pat PAGD Klaipėdos PGV PVS vyriausiojo specialisto (R. M.) pareigybės aprašymo, patvirtinto PAGD direktoriaus 2019-01-31 įsakymu Nr. 1-3-4, 4.8 p.). Todėl tokio dokumento klastojimas, jo duomenų patvirtinimo parašais toleravimas ir nepranešimas (slėpimas) apie padarytą pažeidimą nei iš karto po jo, nei dėl R. M. veiksmų atliekamo tyrimo metu rodo ypatingą pažeidimo šiurkštumą. Todėl, tarnybinio patikrinimo metu įrodžius, kad R. G. atliko šiuos veiksmus, akivaizdu, kad darbdavys negali toliau pasitikėti tokiu pareigūnu. Darbdavio ir darbuotojų santykiai turi būti grįsti abipuse pagarba ir pasitikėjimu vienas kitu. Jei viena šalis (šiuo atveju darbuotojas) šiurkščiai pažeidžia nustatytą tvarką, darbdavys neturi kito pasirinkimo, kaip tokį darbuotoją atleisti iš užimamų pareigų. Atsižvelgęs į visas išvardintas aplinkybes, Atsakovas mano, kad už Pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, yra proporcinga jo padarytam nusižengimui, švelnesnės nuobaudos paskyrimo atveju nebūtų pasiekti tarnybinės atsakomybės taikymo tikslai. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas už tarnybinio patikrinimo metu nustatytą Pareiškėjo neteisėtą elgesį (veikimą) yra imperatyviai nustatytas Vidaus tarnybos statuto 39 str. 3 d. 10 p., todėl atsakovo diskrecija netaikyti šios tarnybinės nuobaudos, atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 39 str. 1 d. nurodytas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes), yra ribota. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos įvertinus visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas reikšmingas aplinkybes ir faktinius duomenis, todėl laikytina, kad Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga Pareiškėjo padarytiems tarnybiniams nusižengimams.

Atsiliepimas

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti skundą iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atsiliepimo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinktais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant ginčijamą įsakymą pareiškėjas R. G. ėjo Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas.

Departamento Klaipėdos PGV viršininko 2020-06-12 įsakymu Nr. 1-3-65 sudaryta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo komisija, kurios sudėtyje buvo ir R. G..

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai 2020 m. rugpjūčio 6 d. pagal Pasirengimo aprašą ir nustatytą grafiką atliko fizinio pasiengimo vertinimą.

2020 m. rugpjūčio 6 d. tikrinimo rezultatų taškų Suvestinės Nr. 6-3-2337 11 punkte nurodyti Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialisto R. M. fizinio pasirengimo tikrinimo rezultatai ir nurodyta, kad jis atitinka fizinio pasirengimo reikalavimus.

2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos PGV viršininkas M. G., kilus įtarimui, kad galimai pats R. M., nedalyvavęs fiziniame patikrinime, savo ranka įrašė duomenis į Suvestinę, t. y. galėjo padaryti neteisėtus veiksmus, kreipėsi į PAGD direktorių dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Atliekant tyrimą paaiškėjo, jog įrašus atliko R. G.. 2021-06-22 ekspertizės akte konstatuota, jog Suvestinės Nr. 6-3-2337 11 punkte įrašus parašė R. G..

2020 m. rugsėjo 29 d. Departamente atliekant tarnybinį patikrinimą dėl buvusio pareigūno Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo nustatyta, jog R. G. padarė tarnybinį nusižengimą (pareigūno vardo pažeminimą), todėl jo atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 7 d. Departamento direktoriaus pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas.

2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas Nr. TN-80 dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas), kuriame pareigūnui buvo pranešta apie tai, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. dalyvaudamas R. G. surašant ir R. M. pasirašant (klastojant) dokumentus ir nesiimdamas priemonių tai sustabdyti bei duodamas neteisingus (melagingus) parodymus tarnybinio patikrinimo metu, tokiais veiksmais galimai pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą (pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas), 21 straipsnio 2 punkte nustatytą pareigą (sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui) bei Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso patvirtinimo“, reglamentuotą pavyzdingumo principą - Valstybės tarnautojai privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškais, pagarbiais ir tvarkingais (5.8 punktas), 6 punkte nustatytą prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (6.1 punktas), 7.2 punktą - sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, 7.9 punktą - saugoti nepriekaištingą valstybės tarnautojų autoritetą, 7.10 punktą - elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų valstybės tarnautojų vardo, kuo galimai šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms bei tarnybinės etikos principams ir galimai padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 39 straipsnio 3 dalies 10 punktu pareiškėjui gali būti skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2021 m. gruodžio 23 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-102 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. G. galimo tarnybinio nusižengimo“. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl to, kad būdamas susipažinęs su Statuto ir Etikos kodekso nuostatų reikalavimais, 2020 m. rugpjūčio 6 d. dalyvavo Suvestinės tikrovės neatitinkančio įrašo darymo ir pasirašymo (dokumento klastojimo) metu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. užpildė žinomai klastodamas dokumentą (leidžiant tokį dokumentą naudoti įstaigos veikloje), neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui ir nepranešė apie jam žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikė jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą kito tarnybinio patikrinimo metu, kai buvo apklausiamas kaip liudytojas bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis tarnybinio patikrinimo metu. Tokiu būdu pareigūnas sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus (išnagrinėtus išvadoje), tokiu elgesiu (veikimu) pažeisdamas Statuto ir Etikos kodekso (teisės aktų) reikalavimus, nors nenorėjo neigiamų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti.

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas suklastojo dokumentą (leidžiant tokį dokumentą naudoti įstaigos veikloje), neužkirtęs kelio daromam teisės pažeidimui ir nepranešęs apie jam žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikdamas jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą kito tarnybinio patikrinimo metu bei teikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis tarnybinio patikrinimo metu, pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 21 straipsnio 2 punktą, Etikos kodekso 5.8, 6.1, 7.2, 7.9, 7.10 punktų reikalavimus ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes bei įvertinant padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareigūnui siūlyta skirti vieną iš Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarnybinių nuobaudų.

PAGD direktorius 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė įsakymą Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos bei atleido pareiškėją iš Departamento Klaipėdos PGV Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto pareigų.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Statutas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2022 m. sausio 1 d.).

Pagal Statuto 39 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nustatyti, ar skundžiamu įsakymu nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.

Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Dėl terminų skirti tarnybinę nuobaudą

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.

Iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad praleisti terminai tarnybinei nuobaudai paskirti, todėl laikytina, jog nuobauda paskirta laikantis įstatyme nustatytų terminų.

Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia (tarp kitko, be kita ko) ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia (tarp kitko, be kita ko) susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia (tarp kitko, be kita ko) jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).

Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 39 straipsnio 1 dalis). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Apibendrinus išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė atsakomybė pareigūnui pagal Statutą gali būti pritaikyta, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareigūno pareigas vidaus tarnybos sistemoje, kurios nustatytos vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir detalizuotas pareigūno pareigybės aprašymuose ir instrukcijose, taip pat tarnybinės etikos normų reikalavimai. Tai suponuoja išvadą, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą paskirtis – užtikrinti tvarką vidaus tarnybos sistemoje ir visuomenės pagarbą šiai sistemai.

Tarnybinio patikrinimo išvada nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, Išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo nereiškia. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu įsakymu, nesutinka su paskirta nuobauda.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti anksčiau minėtų teisės aktų pažeidimą. Tai, kad pasak pareiškėjo, dėl to jokių pasekmių nekilo, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Kita vertus, pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės laipsnio, nuobaudos proporcingumo.

Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo

Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Atsižvelgiant į statutinio valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami Statute, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį - atsakomybės neišvengiamumo - principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinė byla Nr. A552-2748/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jam galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų - pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne - viena iš kitų, numatytų Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nuobaudų.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjas darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas, iniciatyvus, kruopštus, atsakingas, pavestas užduotis atsakingai atliekantis pareigūnas.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teigia, jog savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai tarnybos metu siekdami naudos sau ir kitiems gali elgtis neteisėtai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, slėpti kitų pareigūnų daromus šiurkščius pažeidimus, o visa tai neabejotinai griauna pasitikėjimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje, daro reputacinę žalą įstaigai ir jos bendruomenei. Tačiau atsakovas iš esmės neteikia minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų bei nenurodo, kaip ir kokiu būdu buvo padaryta reputacinė žala (pvz., buvo plačiai aptarinėjamas masinės informacijos priemonėmis ir pan.). Atsakovo teiginiai apie neigiamą poveikį institucijai (reputacinę žalą) vertintini kritiškai. Tai, kad pagal pareiškėją dėl to jokių realių pasekmių nekilo, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Kita vertus, pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės laipsnio, nuobaudos proporcingumo.

Minėta, Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 39 straipsnio 3 dalyje nustatyti pažeidimai, už kuriuos gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už Statuto 24 straipsnyje nustatytų pareigūnams taikomų apribojimų pažeidimą. Taigi, nurodytos teisės normos neįpareigoja visais atvejais atleisti pareigūną iš tarnybos, kai jis padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia institucijos vadovui atleidimą taikyti kaip vieną iš galimybių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjui skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismas laiko, kad atsakovas nepagrįstai vertino padarytą nusižengimą kaip šiurkštų, už kurį skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad padarytas nusižengimas sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius. Pareiškėjo tarnybos stažas yra beveik aštuoneri metai, per šį laiką pareiškėjui nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, jis charakterizuojamas teigiamai, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju (ultima ratio), nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą profesinę patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą. Pareiškėjas prisipažino padaręs neteisėtą veiką. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pagrindžiama, kodėl kitokios, švelnesnės, atsakomybės priemonės būtų nepakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes (realių pasekmių nebuvimą, teigiamas charakteristikas, ilgametį darbą ir kt.). Teismas pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra siūloma konkreti tarnybinė nuobauda ir motyvuojamas jos griežtumas. Įsakymu paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, tačiau nuobaudos griežtumo motyvų taip pat nėra. Atsakovo teigimu, Suvestinė yra vienas iš pagrindinių ir svarbių dokumentų, kurio pagrindu sprendžiama apie pareigūnų tinkamumą užimamos pareigoms, todėl tokio dokumento klastojimo toleravimas ir nepranešimas apie pažeidimą rodė ypatingą pažeidimo šiurkštumą. Taip pat pažymėtina, jei Suvestinės nebūtų pasirašęs R. M., kuris atleistas iš tarnybos, ji nebūtų sukėlusi jokių teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, kilusios formalios pasekmės gali būti nesudėtingai ištaisytos (pareigūno fizinis pasirengimas gali būti iš naujo įvertintas), todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pažeidimas nebuvo tokio šiurkštumo lygio, kad būtų galima taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Pareiškėjas prašo jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paprašė paskirti kitą, švelnesnę nuobaudą, numatytą Statuto 29 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė, tarnybinis nusižengimas padarytas netiesiogine tyčia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra per griežta, neproporcinga jo padarytam nusižengimui, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012, nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pripažįstama, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismas panaikina, o ne pakeičia paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, nors tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių. Teismas neskiria tarnybinių (drausminių) nuobaudų valstybės tarnautojams (pareigūnams), o gali spręsti klausimą tik dėl šios nuobaudos panaikinimo ar pakeitimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas pakeičia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos, paskiriant tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Įsakymo 2 punktas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, bei 3 punktas, kuriuo pavesta atsiskaityti su pareiškėju, naikintini.

Pripažinus, kad pareiškėjui keičiama nuobauda atleisti jį iš pareigų, pareiškėjo atleidimas iš pareigų laikytinas neteisėtu, pareiškėjas grąžinamas į ankstesnes pareigas - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 9 pareigybių grupė, pareiginės algos koeficientas 8,3).

Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. Taigi, pripažinus pareiškėjo atleidimą neteisėtu, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, jis grąžintinas į darbą vidaus tarnyboje.

Statuto 79 straipsnio 1 dalies nuostatos numato teismo sprendimu į pareigas grąžinamo pareigūno teisių gynimo priemonę (kompensaciją už priverstinę pravaikštą). Iš esmės analogiškai santykius reguliuoja ir Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Pripažinus pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu, atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgesnį nei 1 metai.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir pirmą punktą išdėstyti taip: „Skirti vidaus tarnybos majorui R. G. , Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam specialistui, tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą - griežtą papeikimą“.

Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ antrą ir trečią punktus.

Grąžinti pareiškėją R. G. į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto pareigas.

Įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjui R. G. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė